- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2-159-894/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03660-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- K. G., M. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, vertėjaujant Violetai Dobrovolskienei, dalyvaujant ieškovų K. G., M. G. atstovams G. B., advokatei R. Č., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovei prokurorei R. J., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K. G. ir M. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 13 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovui M. G. ir 13 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovei K. G.; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2 000,00 Lt turtinės žalos atlyginimą K. G.; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai ieškinyje ( 1 t., 3-9 b.l.) ir jų atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008 m. spalio 14 d. ieškovai buvo sulaikyti. Jiems buvo pareikšti įtarimai padarius Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Sulaikymo laikotarpiu ieškovai buvo laikomi Kauno tardymo izoliatoriuje. 2009 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-384-226/2009 ieškovai pripažinti kaltais pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį. Subendrinęs bausmes, teismas paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką teismo nuosprendžiu buvo įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2009 m. birželio 4 d. Prokurorui ir ieškovų gynėjams apskundus šį teismo nuosprendį, pateikti apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti Kauno apygardos teisme 2009 m. rugpjūčio 25 d. 2009 m. rugpjūčio 14 d. ieškovai turėjo būti paleisti į laisvę, kaip įvykdę 2009 m. birželio 4 d. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė 2009 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu pratęsti ieškovams paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) terminą trims mėnesiams. 2009 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismas patenkino prokurorės prašymą ir suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, nurodydamas pagrindus, numatytus Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte - esą ieškovai bėgs, slėpsis, trukdys procesui. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patenkino apeliacinius skundus ir pripažino Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo pratęstas suėmimo terminas, neteisėtomis ir jas panaikino. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Kauno apygardos teismo priimta nutartis 2009 m. rugpjūčio 14 d., kuria pratęstas ieškovų suėmimo terminas, buvo pripažinta prieštaraujančia baudžiamojo proceso normoms. Tai reiškia, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. ieškovų kalinimas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo neteisėtas. Dėl to ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda esant šioms būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir žalos. Ieškovams padaryta neturtinė žala siejama su dviem faktinėmis aplinkybėmis: su pergyvenimais ir stresu, patirtais 2009 m. rugpjūčio 14 d. sužinojus, jog vietoje išėjimo į laisvę tenka vykti į Kauno apygardos teismą, kur bus sprendžiamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimas; su pergyvenimais, nepatogumais, laisvės apribojimu per laikotarpį, praleistą Kauno tardymo izoliatoriuje, kurių nebūtų buvę, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (prokurorės kreipimosi į Kauno apygardos teismą ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarčių).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškinį (1 t., 37-40 b.l.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovai savo reikalavimus grindžia tuo, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimis jiems buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimis pripažino skirtą suėmimą neteisėtu. Tokiu būdu, ieškovai, jų teigimu, buvo neteisėtai įkalinti 27 dienas ir dėl šių veiksmų patyrė 2 000,00 Lt turtinę ir 27 000,00 Lt neturtinę žalą. Teisingumo ministerijos manymu, nurodoma žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 nutartimis ieškovams skirtu suėmimu, be to, nėra įrodyta konkretus padarytos žalos dydis. Ieškovai nurodo, kad dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Ši žala, jų teigimu, pasireiškė valstybės institucijoms pažeidus teisę laisvai judėti, žiniasklaidoje pasirodžius smerkiantiems straipsniams, neteisėtas suėmimas pakenkė ieškovų sveikatai, psichologinei būklei, sukėlė dideles kančias ir išgyvenimus. Ieškovai iki Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarčių priėmimo buvo suimti pakankamai ilgą laiką - 10 mėnesių (nuo 2008 m. spalio 14 d.). Suėmimas šiuo laikotarpiu nėra ginčijamas, todėl darytina išvada, kad jis buvo skirtas teisėtai ir pagrįstai. Visu šiuo laikotarpiu ieškovai patyrė tas pačias pasekmes, t.y., buvo apribota jų judėjimo laisvė, žiniasklaida nuolatos domėjosi bylos eiga ir t.t. Kaip, matyti iš pačių ieškovų dėstomų aplinkybių, jau prieš pratęsiant suėmimo terminą ieškovams pasireiškė depresijos požymiai, sutrikęs miegas, savižudybės idėjos ir pan.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (b.l. 34-36), nurodė, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka. Ieškovai nurodo, kad galimai patirtą turtinę žalą sudaro advokato atstovavimo išlaidos. Turtinės žalos įstatyminis apibrėžimas leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji apmoka advokato darbą, tokios išlaidos yra proceso išlaidos, kurios turi būti apmokamos vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso VIII skyriuje reglamentuota tvarka, o ne kaip turtinė žala civiliniame procese. Ieškovai nurodo, kad neturtinę žalą sudaro neteisėtas laisvės apribojimas bei teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, individualumo visuomenėje pažeidimas, fizinis ir psichologinis asmenybės vientisumo pažeidimas, kuris atsiliepė fizinei ir psichologinei būklei, pasireiškusiai sveikatos pablogėjimu. Žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą. Ieškovai nurodo, kad kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo neteisėtumas yra konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimis, kuriose nurodoma, kad Kauno apygardos teismo nutartys, kuriose ieškovams pratęsti suėmimo terminai, yra neteisėti ir nepagrįsti. Aukštesniojo teismo nutartis panaikinanti suėmimo termino pratęsimą, savaime nereiškia prokuroro ir teismo veiksmų, pratęsiant kardomosios priemonės terminą, neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2009-08-14 Kauno apygardos teismas priėmė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-442-348/2009, kuriomis K. G. ir M. G. kardomosios priemonės (suėmimo) terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009-08-14 (1 t., 10-14 b.l.). 2009-09-09 Lietuvos Apeliacinis Teismas (bylos Nr. 1S-126/2009) priėmė nutartį, kuria panaikino 2009-08-14 Kauno apygardos teismo nutartį, kuria nuteistajai K. G. kardomosios priemonės (suėmimo) terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009-08-14 (1 t., 15-16 b.l.). 2009-09-09 Lietuvos Apeliacinis Teismas (bylos Nr. 1S-127/2009) priėmė nutartį, kuria panaikino 2009-08-14 Kauno apygardos teismo nutartį, kuria nuteistajam M. G. kardomosios priemonės (suėmimo) terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009-08-14 (1 t., 17-19 b.l.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-25 nuosprendis panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (1 t., 43-61 b.l.). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ši byla yra nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme (1 t., 102 b.l.).
2009-09-08 K. G. ir advokatas J. K. pasirašė teisinių paslaugų sutartį Nr. 39, kuria advokatui pavesta ginti M. G. ir K. G. Lietuvos Apeliaciniame Teisme. Sutartas užmokestis – 2000,00 Lt (1 t., 20 b.l.; 2 t., 21 b.l.). Pateiktas 2009-09-15 pinigų priėmimo kvitas (Sutarties Nr. 39) už gynybą, kuriame ieškovė K. G. pasirašė, kad sumokėjo 2000,00 Lt, o advokatas J. K. pasirašė, kad šią sumą gavo (1 t., 21 b.l.).
Dėl neturtinės žalos
Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-375/2011 ).
Iš ieškinio ir ieškovų atstovų paaiškinimų teisme akivaizdu, kad neturtinės žalos atlyginimo ieškovai reikalauja už 27 suėmimo dienas.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl žalos, padarytos neteisėtu asmens suėmimu ar neteisėtu jo laisvės apribojimu, atlyginimo, būtina atsižvelgti į tai, kad kalbama apie vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į laisvę – ribojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta asmens laisvės neliečiamybė – tai visų pirma asmens apsauga nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo. Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti asmens laisvės atėmimo teisėtumo kriterijai: laisvė neturi būti atimta kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Interpretuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies turinį, jos paskirtį, taikymo ribas, būtina analizuoti ne tik šalies įstatymus, numatančius žalos atlyginimo atvejus už neteisėtus asmens laisvės apribojimus, bet ir vertinti juos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio kontekste. Konvencijos 5 straipsnis taip pat garantuoja fizinę žmonių laisvę, gindamas nuo nepagrįsto sulaikymo ar suėmimo, akcentuoja, kad niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šiame straipsnyje numatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka. Konvencijos 5 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar suėmimo auka pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Žmogaus teisė į laisvę yra viena pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, todėl, ją apribojus, iš asmens atimama galimybė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves. Atsižvelgiant į tai, kad neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, akivaizdu, kad, nustačius neteisėtą asmens laisvės suvaržymą, konstatuotina ir tai, jog, apribojus tokią esminę asmens teisę, kartu neišvengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad įtariamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionalinės valdžios institucijos, būtent teismai. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (žr. Smirnova v. Russia, nos. 46133/99 and 48183/99, judgement of24 July 2003; Becciev v. Moldova, no. 9190/03, judgement of 4 October 2005; Morkūnas v. Lithuania, no. 29798/02, decision of 12 April 2007; kt.). Sprendimas dėl asmens suėmimo turi būti priimamas laikantis teismo prceso rungtyniškumo principo, užtikrinant asmeniui teisę į veiksmingą gynybą (Graužinis v. Lithuania no. 37975/97, judgement of October 2000; G. A. v. Germany, no. 23541/94, judgement of 13 February 2001).
2009-08-14 Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis ieškovams pratęstas kardomosios priemonės (suėmimo) taikymas ieškovų gynėjai apskundė ir jų teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka.
2009-09-09 Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartyse (bylų Nr. 1S-126/2009 ir Nr. 1S-127/2009), panaikinusiose 2009-08-14 Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis ieškovams pratęstas kardomosios priemonės (suėmimo) taikymas, konstatuota, kad prokurorės 2009-08-12 Kauno apygardos teismui pateiktas prašymas nuteistiesiems M. G. ir K. G. kardomosios priemonės (suėmimo) terminą pratęsti trims mėnesiams yra formalus ir ydingas. Baudžiamojo proceso normos nenumato galimybės baudžiamajai bylai esant apeliacinės instancijos teisme atskirai ir iš naujo spręsti kardomosios priemonės (suėmimo) termino, kuris nustatytas apskųstuoju nuosprendžiu pratęsimo klausimo. Prokurorės kreipimosi dėl M. G. ir K. G. suėmimo termino pratęsimo metu, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nebuvo išnagrinėta, sprendimas joje nebuvo priimtas, todėl galiojo apskųstuoju nuosprendžiu nustatytas M. G. ir K. G. suėmimo terminas. Akivaizdu, kad prokurorės prašyme suformuluoti suėmimo termino pratęsimo pagrindai – M. G. ir K. G. bėgs (slėpsis) nuo teismo bei trukdys teismui patys ar per kitus asmenis bandydami paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus (BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.) buvo nurodomi formaliai. Esant tokiai situacijai, prokurorė nesant teisinio pagrindo kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistiesiems M. G. ir K. G. kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo. Prokurorė prašydama suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams, net nenurodė nuo kada šis terminas turi būti skaičiuojamas. Kauno apygardos teismo teisėjas, tenkindamas tokį prokurorės prašymą, priėmė nepagrįstas ir neteisėtas nutartis. Teisėjas nutartyse dėl nuteistiesiems M. G. ir K. G. suėmimo termino pratęsimo savo sprendimo pratęsti suėmimo terminą motyvuose akcentuoja tik prokuroro apeliacinio skundo, paduoto nuteistųjų M. G. ir K. G. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, būtinumą netrukdomai išnagrinėti. Tokiu būdu suteikdamas prokuroro skundui išskirtinumą ir susiedamas jį su būtinumu nuteistuosius M. G. ir K. G. laikyti suimtus. Nutartimi, kuria pratęstas nuteistiesiems M. G. ir K. G. kardomojo kalinimo - suėmimo, terminas, pažeistas BPK 11 straipsnyje numatytas proporcingumo principo laikymasis taikant procesinės prievartos priemones. Šio principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas ne bus per griežtas. Procesinės prievartos priemonės yra taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Nuteistiesiems M. G. ir K. G. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu buvo palikta galioti, kol nuosprendis įsiteisės, kardomoji priemonė – suėmimas. Tokia prievartos priemonė nuteistiesiems taikyta siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą. Kadangi pirmos instancijos teismas į paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) mėnesių, trukmę įskaitė M. G. ir K. G. sulaikymo ir suėmimo laiką, paskirtąją nuosprendžiu bausmę M. G. ir K. G. atliko. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismo nuosprendis, nors ir nebuvo įsiteisėjęs, buvo įvykdytas, nes M. G. ir K. G. paskirtąją bausmę atliko iki baudžiamosios bylos su apeliaciniais skundais išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Apskųstosiomis Kauno apygardos teismo nutartimis M. G. ir K. G. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d., t. y. jiems jau atlikus nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tiek prokurorės prašyme, tiek Kauno apygardos teismo teisėjo nutartyse yra nurodomas M. G. ir K. G. suėmimo pratęsimo tikslas užtikrinti nuteistųjų dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Manytina, kad M. G. ir K. G., atlikusiems paskirtą nuosprendžiu bausmę, kardomosios priemonės- suėmimo termino pratęsimas ir laikymas jų suimtais kol baudžiamoji byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, akivaizdžiai yra per griežtas jų teisių suvaržymas.
Įvertinus aukščiau aptartų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių turinį, akivaizdu, kad jose konstatuota, jog tiek prokuroro prašymas pratęsti kardomąją priemonę suėmimą, tiek ir teismo veiksmai šį prašymą tenkinant buvo neteisėti. Teismas sprendžia, jog aukščiau aptartos Lietuvos apeliacinio teismo išvados yra pagrindas pripažinti ieškovų sulaikymą nuo 2009-08-14 iki 2009-09-09 neteisėta procesine prievartos priemone. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus kompleksiškai civilinio bei baudžiamojo proceso normų kontekste bei vadovaujantis nacionalinių teismų, o taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas daro išvadą, jog valstybės neteisėti veiksmai pasireiškė prokuroro neteisėtu prašymu pratęsti ieškovams kardomąją priemonę (suėmimą) ir teismo neteisėtais sprendimais (įformintais teismo nutartimis) šį prašymą patenkinti. Konstatuotina, jog pratęsiant ieškovams pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą buvo atlikti neteisėti veiksmai ir tai yra viena iš valstybės civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.272 straipsnyje, atsiradimo sąlygų. Kartu konstatuotina, kad prokuroras ir teismas, priimdami neteisėtus procesinius sprendimus, pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Dėl priimtų neteisėtų procesinių sprendimų buvo pažeistos ieškovų teisės – ieškovai be teisėto pagrindo buvo suimti 27 dienas.
Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė prokurorė R. J. nurodė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus Psichologinės grupės 2009-05-22 tarnybinis pranešimas (2 t., 17,19 b.l.), 2009-05-22 pažyma-rekomendacija (2 t., 18 b.l.) bei liudytojų parodymai patvirtina, kad K. G. psichologinė būsena ir iki 2009-08-14 teismo posėdžio ir po jo buvo tokia pati, t.y. ji verkdavo, emocingai reagavo, turėjo suicidinių minčių. Nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų apie K. G. psichologinės būsenos pakitimą po 2009-08-14 (2 t., 76 b.l.). Teismas vertina, jog Kauno tardymo izoliatoriaus psichologo konstatavimas, jog K. G. yra praradusi emocinę pusiausvyrą, išreiškia nenorą gyventi, įrodo, jog jau 2009-05-22 ieškovės psichologinė būsena buvo bloga. Nesant objektyvių duomenų, jog 2009-08-14 ieškovės psichologinė būsena buvo pagerėjusi, spręstina, kad 2009-08-14 teismo posėdyje patirti neigiami išgyvenimai jai sukėlė didesnes neigiamas pasekmes, nei būtų sukėlę asmeniui, kurio psichologinė būsena yra gera.
Į bylą pateikti ieškovės rašyti laiškai įrodo, jog ji labai laukė 2009-08-14 ir tikėjo, kad šią dieną išeis į laisvę (2 t., 24, 27, 30, 33, 37, 39, 42 b.l.). Liudytojų J. G., Z. G., O. Č. parodymai (2 t., 71-73 b.l.) taip pat patvirtina, jog ieškovai tikėjo, kad 2009-08-14 bus išleisti į laisvę. Teismas vertina, jog dėl neteisėto suėmimo pratęsimo neišsipildė ieškovų teisėti ir pagrįsti lūkesčiai 2009-08-14 (pilnai atlikus teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę) išeiti į laisvę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs pateiktus ieškovės laiškus, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus sprendžia, kad ieškovai patyrė didelius neigiamus išgyvenimus dėl atskyrimo nuo savo biologinių, taip pat įvaikintų ir globojamų vaikų, vienas nuo kito, kitų artimųjų (2 t, 70-73 b.l.). Aplinkybę, kad kardomoji priemonė (suėmimas) bei teismo procesas sukėlė ieškovui M. G. stresą, patvirtina Suomijos Socialinės gerovės ir sveikatos departamento Psichiatrijos konsultacijų imigrantams darbo grupės psichologo J. M. 2013-05-16 ataskaita (47 b.l.).
2009-08-14 teismo posėdis bei kardomosios priemonės (suėmimo) pratęsimas buvo aprašomi žiniasklaidoje (1 t., 22-26 b.l.). Internetiniame puslapyje „Alfa.lt“ straipsnis atspausdintas su ieškovų nuotrauka, fotografuota teismo salėje (2 t., 52-60 b.l.). Teismas sutinka su ieškovų (jų atstovų) argumentu, jog informacijos apie ieškovų suėmimo pratęsimą paskleidimas visuomenės informavimo priemonėse, be kita ko, informacijos žiniasklaidoje nulemtas padidintas visuomenės susidomėjimas sukėlė jiems didesnius neigiamus išgyvenimus. Informacijos apie ieškovų suėmimo pratęsimą paskleidimas visuomenės informavimo priemonėse galėjo sukelti ieškovams netikrumo jausmą dėl galimybės toliau globoti vaikus.
Byloje pateikta vaizdo medžiaga, kurioje nufilmuoti ieškovai 2012-08-14 teismo posėdyje, leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovė K. G. šiame posėdyje patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų. Teismas sutinka su ieškovų advokato argumentu, jog ieškovai, 2009-08-14 vietoje laukto išėjimo į laisvę išgirdę teismo nutartį jų suėmimą pratęsti dar trims mėnesiams, neabejotinai patyrė psichologinę traumą. Pratęstas suėmimas neigiamai veikė ieškovų emocinę būklę, įprastą savijautą. Tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai vertintini kaip ieškovų patirta neturtinė žala.
Teismas įvertinęs pateikto Liudijimo apie vizitus krizių centre turinį sprendžia, jog šis įrodymas, nesant kitų objektyvių duomenų, apie tai, kad smurtą sulaikymo vietoje ieškovė patyrė po 2009-08-14, ir ieškinio pagrindu nenurodžius prieš ieškovę naudoto fizinio smurto, nėra susijęs su nagrinėjama byla (2 t., 51 b.l.).
Kardomosios priemonės (suėmimo) pratęsimas 27 dienoms iš esmės suvaržė ieškovų laisvę, ieškovai dėl dalyvavimo 2009-08-14 teismo posėdyje bei po jo 27 dienas patyrė nepatogumų, buvo atskirti nuo šeimos, savo globojamų vaikų, artimųjų, vienas nuo kito. Išgyveno netikrumo būseną dėl nežinojimo, kada bus panaikinta kardomoji priemonė (suėmimas). Šis netikrumas neigiamai veikė ieškovų emocinę būklę, įprastą savijautą. Darytina išvada, jog ieškovai M. G. ir K. G. patyrė neturtinę žalą dėl to, kad jiems neteisėtai 2009-08-14 Kauno apygardos teismo nutartimis buvo pratęstas suėmimas ir jie neteisėtai buvo laikomi suimti papildomas 27 dienas.
Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto laiką, informacijos apie neteisėtą nuteisimą, neteisėtą kardomąjį kalinimą (suėmimą), neteisėtą sulaikymą, neteisėtą procesinių prievartos priemonių pritaikymą ar neteisėtą administracinės nuobaudos – arešto paskyrimą viešą paskelbimą ir kitas neturtinės žalos pasekmes, taip pat kitokias aplinkybes.
Konstatuotina, kad ieškovams laikotarpiu nuo 2009-08-14 iki 2009-09-09 neteisėtai pratęsus kardomąją priemonę – suėmimą, buvo pažeista ieškovų teisė į laisvę, o ją apribojus, iš asmens yra atimama galimybė veikti savo nuožiūra, be apribojimų ir visiškai savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves. Teismo nuomone, aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą jog abiems ieškovams buvo padaryta neturtinė žala. Kartu konstatuotina, jog aplinkybė, kad neteisėtas suėmimo pratęsimas ieškovams sukėlė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų papildomo įrodinėjimo nereikalauja.
Vertindamas, koks kiekvienam iš ieškovų priteistinas kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis, teismas atsižvelgia į tai, kad abiejų ieškovų atžvilgiu padaryti pažeidimai yra vienodi. Vienoda yra abiejų ieškovų neteisėto suėmimo pratęsimo trukmė. Visuomenės informavimo priemonėse buvo viešai paskelbta apie abiejų ieškovų suėmimo pratęsimą. Neteisėtas suėmimo pratęsimas abiems ieškovams iš esmės sukėlė vienodas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, ieškovams priteistina vienodo dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, ieškovų prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti kiekvienam po 13 500,00 Lt yra nepagrįstai didelė. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat atsižvelgiant ir į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus: taikytus teisių apribojimus, tų apribojimų trukmę, dėl suėmimo pratęsimo ieškovų patirtus neigiamus padarinius, taip pat valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį pragyvenimo lygį, nenustatęs aplinkybių, padėjusių žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 str. 1 d.), be to, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktikoje formuojamos priteistinos neturtinės žalos dydį iš esmės panašiose bylose, teismas sprendžia, jog prašomos priteisti neturtinės žalos suma mažintina ir kiekvienam ieškovui priteistina po 3 510,00 Lt neturtinei žalai už neteisėtą 27 dienų suėmimą atlyginti.
Dėl turtinės žalos
Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė K. G. savo turtinę žalą įvardija patirtomis išlaidomis savo iniciatyva kviesto gynėjo pagalbai baudžiamajame procese apmokėti. Valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-375/2011). Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad prokuratūros ir teismo pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir neteisėtu suėmimo pratęsimu pažeidė ieškovės teisę į laisvę, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovės gynėjo skundas dėl neteisėto suėmimo pratęsimo buvo patenkintas, yra pakankamas pagrindas pripažinti K. G. teisę į turėtų išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti, kaip turtinės žalos, atlyginimą.
Iš 2009-09-09 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad skundas dėl Kauno apygardos teismo 2009-08-14 nutarties, kuria nuteistajai K. G. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, buvo surašytas K. G. gynėjo advokato J. K.. Iš minėtos nutarties taip pat matyti, kad advokatas J. K. dalyvavo Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje. Ieškovės gynėjo skundas buvo patenkintas (1 t., 15-16 b.l.). Tuo tarpu, skundą dėl M. G. suėmimo pratęsimo surašė jo gynėjas advokatas R. G. (1 t., 17-18 b.l.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo advokatui J. K. už gynybą 2000,00 Lt (1 t., 21 b.l.). Atsakovas nepateikė duomenų, jog šios išlaidos ieškovei būtų atlygintos baudžiamajame procese. Kartu pažymėtina tai, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos. Teismas, įvertinęs teisinių paslaugų suteikimo ieškovei metu galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį, bei taikydamas analogiją (CPK 3 str. 6 d.) ir vadovaudamasis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio 2 ir 8 punktais, sprendžia, kad ieškovei K. G. priteistinas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis mažintinas iki 1 000,00 Lt.
Iš atsakovo ieškovų turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteistinos, nes nepateiktas toks prašymas su išlaidų pagrindimu (CPK 98 str.).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nėra išieškomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) turtinės ir 3 510,00 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai dešimt litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės 3 510,00 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai dešimt litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo vykdymas pavedamas Teisingumo ministerijai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.