Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Forest Group“ ieškinį atsakovei A. B. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine arba termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir avanso bei baudos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – A. B., ir pagal atsakovės A. B. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Forest Gruop“ ir trečiajam asmeniui A. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

7. Pati ieškovė nelaikė preliminariosios sutarties pagrindinė sutartimi, nes A. B. 2022 m. gegužės 31 d. atsakovei siūlė sudaryti paveldėto miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o šalims nesusitarus dėl naujų miško sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl avanso priteisimo. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl kaimyninio žemės sklypo savininko piktavališkų veiksmų. Ieškovė su A. B. negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties, nes tokios sutarties sudarymas prieštarauja Lietuvos Respublikos miško įstatymo 4¹ straipsnio imperatyvioms teisės normoms, nustatančioms gretimo žemės sklypo savininkui pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę. Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrius (toliau – NŽT) 2020 m. liepos 31 d. išdavė A. B. pažymą dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui T. S.. Be to, preliminariosios sutarties nepasirašė A. B. sutuoktinė.

11. Atsakovė kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją (toliau – LNMMA), kuri 2023 m. balandžio 17 d. nustatė, kad buvo iškirsti 929 medžiai arba 389,953 m³ (+/- 15 proc.) stiebų medienos. Buvo iškirsti ne tik leidime nurodytos rūšies medžiai (beržai, drebulės, eglės ir uosiai), bet ir ąžuolai, klevai, liepos. Bendra iškirstų medžių vertė preliminariai įvertinta 15 048,11 Eur. Už iškirstų medžių vertės vadovaujantis nenukirsto valstybinio miško kainomis nustatymą ieškovė sumokėjo LNMMA 665,50 Eur. Ieškovė ir A. B. visiškai nebuvo suinteresuoti vykdyti preliminariosios sutarties, bet, atsižvelgdami į A. B. amžių ir tuometinę sveikatos būklę, pasinaudojo situacija ir, nesudarę pagrindinės sutarties, savavališkai iškirto mišką, pasisavino apvaliosios medienos rąstus, taip padarydami žalą A. B. turtui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

33. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, termino kreditoriniam reikalavimui mirusio palikėjo įpėdiniams pareikšti atnaujinimo, pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų (baudos) priteisimo.

34. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu 2020 m. sausio 1 d. buvo sudariusi tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo už atlygį įsipareigojo ieškoti ieškovei nekilnojamojo turto pardavėjų ir suteikti kitas atlygintinas paslaugas (el.b., failas 2, l. 19-21). Ieškovės su A. B. 2020 m. kovo 16 d. sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė sudaryti notarinę miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartį iki 2020 m. gruodžio 31 d., nustatė 10 000 Eur miško sklypo kainą ir įgaliojo trečiąjį asmenį valdyti parduodamą mišką, jei atsirastų kliūtis sudaryti pagrindinę notarinę sutartį (el.b., failas 1, l. 21). Ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. sumokėjo A. B. 10 000 Eur (el. b., failas 1, l. 15).

35. A. B. ir jo sutuoktinė S. P. B. 2020 m. balandžio 7 d. notaro patvirtintu įgaliojimu įgaliojo trečiąjį asmenį parduoti už ne mažesnę kaip 10 000 Eur kainą savo nuožiūra nustatytomis sąlygomis bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui jiems priklausantį miško sklypą, tuo tikslu atstovauti juos notaro biure, NŽT, VĮ „Registrų centras“ ir kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėjais, atstovauti, atliekant miško sklypo geodezinius matavimus, sudarant miško sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, gauti leidimus medienos kirtimui (el.b., failas 1, l. 25-26).

36. Trečiasis asmuo 2020 m. balandžio 8 d. pateikė NŽT A. B. ir S. P. B. vardu pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą (el.b., failas 2, l. 44-46). NŽT 2020 m. balandžio 15 d. išsiuntė gretimo sklypo savininkui T. S. pranešimą apie parduodamą miško sklypą ir pardavimo sąlygas bei kainą (el.b., failas 2, l. 50-51). T. S. 2020 m. balandžio 21 d. pateikė NŽT sutikimą pirkti miško sklypą (el.b., failas 2, l. 52). NŽT 2020 m. liepos 31 d. pažymoje A. B., atstovaujamam trečiojo asmens, nurodė, kad pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą A. B., atstovaujamas trečiojo asmens, miško sklypą turi parduoti T. S. ir A. S., turintiems nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą (el.b., failas 2, l. 47-48).

37. Aplinkos ministerijos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Kauno regionas 2020 m. gegužės 5 d. leidimu kirsti mišką privataus miško savininkui suteikė A. B., atstovaujamam trečiojo asmens, leidimą iki 2020 m. gruodžio 31 d. miško sklype 2,5 ha plote iškirsti 268 kietmetrių medienos (el.b., failas 1, l. 71). Ieškovė 2020 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais organizavo ir vykdė medžių kirtimą miško sklype.

38. Ieškovė, atstovaujama trečiojo asmens, 2020 m. birželio 16 d. su UAB „Viriga“ sudarė žemės sklypų kadastrinių matavimų sutartį Nr. 1657/1 (el.b., failas 2, l. 58-59). Žemės sklypo plano dokumentų rengimo darbai buvo baigti 2020 m. gruodžio 23 d., darbų kaina 220 Eur (el.b., failas 2, l. 60-61). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo pripažinta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. miško sklypo kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto registre (el.b., failas 1, l. 66-70).

39. Notaro patvirtinta miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartis iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudaryta. A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties jo palikimą pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priėmė atsakovė (el.b., failas 1, l. 37-46). Testamentų registre palikimo priėmimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 1, l. 64). Taip pat atsakovė (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos senelės ir A. B. sutuoktinės S. P. B. mirties (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 1, l. 198; failas 2, l. 119). Po senelių mirties atsakovė tapo miško sklypo savininke (el.b., failas , l. 196-197).

40. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) bendravo telefonu su atsakove, 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovė jam atsiuntė savo elektroninio pašto adresą (el.b., failas 1, l. 47), o 2021 m. lapkričio 8 d. trečiasis asmuo išsiuntė atsakovei preliminariosios sutarties kopiją, 2021 m. lapkričio 10 d. atsiuntė įgaliojimą (el.b., failas 1, l. 48-49). Trečiasis asmuo 2022 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku teiravosi atsakovės, kiek ji norėtų už paveldėtą mišką, atsakovė 2022 m. birželio 3 d. atsakė, kad nori 12 000 Eur ir visų išlaidų už dokumentų tvarkymą (el.b., failas 1, l. 50). Ieškovė 2023 m. vasario 2 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl pagrindinės sutarties sudarymo arba sumokėtos 10 000 Eur sumos grąžinimo (el. b., failas 1, l. 27-32). Atsakovė 2023 m. vasario 17 d. atsakyme ieškovei nurodė, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas, nes pagrindė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjos kaltės (el.b., failas 1, l. 20). Ieškovė 2023 m. balandžio 18 d. pateikė teismui ieškinį (el.b., failas 1, l. 1-12; 14; 17).

Dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi

41. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023). Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010).

43. Kasacinio teismo praktikoje preliminariosios sutarties sudarymas apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai yra ribojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

44. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo pačios 2020 m. kovo 16 d. preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, jų lingvistinę reikšmę, taip pat turimus duomenis apie šalių veiksmus po šios sutarties sudarymo iki ieškinio teismui pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek pats aptariamos sutarties pavadinimas – „preliminari pirkimo–pardavimo sutartis“, tiek 6 punkto sąlyga, pagal kurią Miško sklypo notarinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti iki 2020 m. gruodžio 31 d., atitinka pagrindinius CK 6.165 straipsnyje ir jį aiškinančioje kasacinio teismo praktikoje išskirtus preliminariosios sutarties elementus.

45. Preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties 2 punktu šalys susitarė įgalioti trečiąjį asmenį parduodamo miško valdymui, kai atsiranda kliūtis sudaryti pagrindinę notarinę sutartį. Įgaliojimas nekilnojamojo turto disponavimui bei preliminari notarinė sutartis tampa neatskiriama šios sutarties dalimi (el.b., failas 1, l. 21). Ši sąlyga taip pat patvirtina, kad aptariama sutartis šalių buvo suprantama tik, kaip preliminarioji, nes ji atskleidžia, kad šios sutarties sudarymo metu šalys suvokė, jog gali kilti kliūčių pagrindinės notaro patvirtintos miško sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Taip pat ir A. B. ir S. P. B. 2020 m. balandžio 7 d. suteiktas notaro patvirtintas įgaliojimas trečiajam asmeniui atlikti veiksmus susijusius tiek su miško sklypo pardavimu, geodeziniais matavimais, tiek su miško sklypo valdymu, leidimo medienos kirtimui gavimu patvirtina, kad iki bus galima notarui pateikti tvirtini pagrindinę sutartį, šalims reikės atlikti tam tikrus papildomus įstatyme numatytus veiksmus.

46. Pažymėtina, kad ieškovė visą preliminarioje sutartyje numatytą miško sklypo kainą sumokėjo ne iš karto sutarties pasirašymo metu 2020 m. kovo 16 d., bet 2020 m. balandžio 6 d., t. y. praėjus trims savaitėms (el. b., failas 1, l. 15). Tik po šios sumos sumokėjimo A. B. su sutuoktine suteikė trečiajam asmeniui įgaliojimą.

47. Preliminarios sutarties 1 punkte buvo numatyta sąlyga, kad ieškovė į pardavėjo sąskaitą sumokės avansą, kaip būsimų miško sklypo pirkimo–pardavimo sutarties įrodymą jos sudarymui ir vykdymui. Šiame punkte avanso suma ir pardavėjo banko sąskaitos numeris turėjo būti įrašyti ranka, tačiau įrašymui paliktose vietose yra tik ranka pažymėti brūkšniai. Tuo tarpu sutarties 3 punkte už sutarties neįvykdymą buvo numatyta šalių atsakomybė, pagal kurią, jeigu už sutarties neįvykdymą atsako avansą davusi šalis „pirkėjas“ – tai avansas lieka antrajai šaliai, jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi avansą šalis „pardavėjas“ – tai jis privalo pirkėjui sugrąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti 5 000 Eur vertės baudą. Sumokėtas avansas įsiskaičiuoja į pirkimo–pardavimo kainą.

48. Pripažintina, kad šalys preliminarioje sutartyje nebuvo nustačiusios tikslaus mokėtino avanso kainos, nors ir patvirtino šalių atsakomybę už sutarties neįvykdymą, remdamosi sumokėto avanso grąžinimu arba palikimu kitai šaliai. Buvo susitarta tik dėl pačios ketinamo įsigyti miško sklypo kainos, kurią ieškovė sumokėjo. Tačiau atsižvelgiant į preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų visumą, įstatymuose nustatytus imperatyvius reikalavimus miško sklypo pardavimo procedūrai, vien tik ta aplinkybė, kad preliminarioje sutartyje buvo nurodyti tikslūs miško sklypo duomenys ir galutinė šalių sutarta jo kaina, kurią ieškovė sumokėjo, nėra pagrindas pripažinti aptariamos sutarties pagrindine.

49. Esminė aplinkybė, vertinant galimybę pripažinti šalių sudarytą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį pagrindine, nagrinėjamoje byloje yra tai, kad A. B. priklausęs, o šiuo metu atsakovės nuosavybe esantis miško sklypas yra miškų ūkio paskirties. Dėl to tokio sklypo pardavimo procedūra turi atitikti ne tik CK 6.392-6.398 straipsnių, reglamentuojančių nekilnojamojo daikto pirkimo–padavimo teisinius santykius, bet ir Miškų įstatyme įtvirtintas imperatyvias nuostatas, susijusias su miškų ūkio paskirties sklypų pardavimu.

50. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad tiek šalių preliminariosios sutarties sudarymo metu, tiek šiuo metu pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo 2020 m. balandžio 8 d. pateikė NŽT A. B. ir S. P. B. vardu pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame žemės sklypo plotą ir jo pardavimo kainą (el.b., failas 2, l. 44-46), o gretimo žemės sklypo savininkas T. S. 2020 m. balandžio 21 d. sutiko pirkti miško sklypą (el.b., failas 2, l. 52). Dėl to NŽT 2020 m. liepos 31 d. pažymoje nurodė, kad pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą A. B. miško sklypą turi parduoti T. S. ir A. S., turintiems nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą (el.b., failas 2, l. 47-48). Taigi 2020 m. liepos 31 d. preliminariosios sutarties šalims buvo žinoma aplinkybė, kad jos negali sudaryti pagrindinės miško sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, nes ji prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir notaras jos netvirtintų.

51. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad byloje liudytoju apklaustas T. S. patvirtino, jog miško sklypo nebūtų pirkęs po kirtimo, t. y. atsisakė pirmumo teisės nustatytos Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra vertinamos aplinkybės, ar galima pripažinti miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi šalių 2020 m. kovo 16 d. sudarytą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi yra vertinamos visos egzistavusios aplinkybės ir šalių veiksmai atlikti nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., kada turėjo būti pas notarą patvirtinta pagrindinė sutartis. Tuo metu egzistavo gretimo sklypo savininko valia įsigyti miško sklypą ir NŽT 2020 m. liepos 31 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad miško sklypas turi būti parduotas T. S. ir A. S., nėra nuginčyta (el.b., failas 2, l. 47-48).

52. Sutiktina, su ieškove, kad liudytojas T. S. 2024 m. birželio 20 d. teismo posėdyje parodė, kad, ieškovės atstovui paskambinus ir pasakius, jog mišką vis tiek iškirs, o liudytojas galės nusipirkti kirtavietę, jis atsakęs – „kam man ta kirtavietė“, taip pat pripažino, kad šiuo metu miško sklypas nebeturi vertės. Tačiau liudytojo parodymai pagal CPK 177 straipsnį yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese. Liudytojas civilinėje byloje yra asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Taigi liudytojas nėra teisinį suinteresuotumą byloje turintis asmuo, jis nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų. Dėl to liudytojo T. S. parodymai teismo posėdyje negali būti vertinami, kaip pirmumo teisės pirkti miško sklypą atsisakymas pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnį. Gretimo sklypo savininko atsisakymas turi būti pateiktas pagal Miškų įstatyme nustatytą procedūrą.

53. Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas (Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 6 dalis). Kadangi NŽT 2020 m. liepos 31 d. išdavus pažymą, kurioje nurodyta, kad miško sklypas turi būti parduotas T. S. ir A. S., miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta ir nebuvo pagal teisės normas sudaryta ir patvirtinta notaro, pagal šiuo metu galiojančias Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatas ši procedūra turėtų būti kartojama iš naujo. Pažymėtina, kad po NŽT 2020 m. liepos 31 d. pažymos išdavimo ieškovė 2020 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais organizavo ir vykdė medžių kirtimą miško sklype. Taigi, pripažintina, kad po atliktų kirtimų miško sklypo pardavimo sąlygos faktiškai pasikeitė, nes pasikeitė paties sklypo vertė.

54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo pačios ieškovės ir jos atstovo (trečiojo asmens) veiką ir pagrįstai pripažino, kad ieškovė nelaikė preliminarios sutarties pagrindine miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Nesutiktina su apeliaciniame skunde esančiu teiginiu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi apeliantės pareikštu pradiniu ieškiniu ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog po pradinio ieškinio pateikimo ieškovė (apeliantė) pakeitė atstovę, kuri nesuprato ieškovės pozicijos ir interesų, todėl buvo pateiktas patikslintas ieškinys.

55. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2023 m. vasario 2 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl pagrindinės sutarties sudarymo arba sumokėtos sumos grąžinimo, kurioje nurodė, kad ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. sumokėjo A. B. visą žemės sklypo kainą, taip pat nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ne dėl šalių kaltės, o dėl besiribojančio su ginčo miško sklypu savininko elgesio; pripažino, kad preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo sutarusios dėl pasekmių; taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl pagrindinės sutarties sudarymo sumokėti papildomai 12 000 Eur ir padengti visas dokumentų tvarkymo išlaidas, todėl reikalavo atsakovės arba sudaryti pagrindinę sutartį, arba grąžinti 10 000 Eur (el. b., failas 1, l. 27-32).

57. Atsakovė 2023 m. birželio 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškiniu (el.b., failas 1, l. 57-63), o 2023 m. spalio 2 d. atsakovė pateikė ieškovei ir trečiajam asmeniui priešieškinį dėl žalos atlyginimo, reikalaudama priteisti iš jų solidariai 15 048,11 Eur žalos už iškirstą mišką ir 665,50 Eur žalos nustatymo išlaidų (el.b., failas 1, l. 112-116). Tik po priešieškinio pateikimo ieškovė 2023 m. spalio 3 d. sudarė sutartį su kitu atsakovu (el.b., failas 1, l. 160), kuris 2023 m. spalio 30 d. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (el.b., failas 1, l. 177-180). Tik 2023 m. lapkričio 20 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti preliminariąją sutartį pagrindine miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi arba priteisti ieškovei iš atsakovės 10 000 Eur avansą ir 5 000 Eur baudą (el.b., failas 1, l. 183-191).

58. Aptartos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pačios ieškovės veiksmai įrodo, jog ji nelaikiusi preliminariosios sutarties pagrindine. Vien tik ieškovės nurodytas atstovo byloje pakeitimo faktas nepatvirtina aplinkybės, kad atstovas buvo pakeistas dėl to, kad atstovė netinkamai suprato ieškovės poziciją ir interesus. Dar prieš pradinio ieškinio pareiškimą ieškovė atsakovei 2023 m. vasario 2 d. teiktoje pretenzijoje pripažino, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ir prašė atsakovės tik pagrindinės sutarties sudarymo arba sumokėtų pinigų grąžinimo. Šalims nesusitarus, ieškovė pradiniu ieškiniu teismo prašė tik 10 000 Eur priteisimo. Tuo tarpu, byloje buvo pakeistas ir patikslintas ieškinys pareikštas tik po to, kai atsakovė pateikė priešieškinį, reikalaudama žalos atlyginimo iš ieškovės. Dėl to, labiau tikėtina, kad atstovo pakeitimas ir patikslinto ieškinio pateikimas galėjo būti susijęs su tuo, kad byla tapo teisiniu aspektu sudėtingesnė ir pačiai ieškovei teko gintis nuo atsakovės pareikštų reikalavimų.

59. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą miško sklypas nuosavybės teise priklausė tik A. B., todėl nereikėjo notarinei sutarčiai jo sutuoktinės pritarimo, be to, abu sutuoktiniai buvo suteikę trečiajam asmeniui notaro patvirtintą įgaliojimą, nėra pagrindas pripažinti preliminarios sutarties pagrindine, nes pagrindinė pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatas negalėjo būti sudaryta. A. B. ir S. P. B. 2020 m. balandžio 7 d. įgaliojimu trečiasis asmuo faktiškai buvo įgaliotas atlikti veiksmus, būtinus pagrindinės sutarties sudarymui, tačiau šių veiksmų atlikimo metu buvo nustatyta aplinkybė, kad miško sklypas pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatas turi būti parduotas ne ieškovei, o gretimo sklypo savininkui.

60. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti 2020 m. kovo 16 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį pagrindine miško sklypo pirkimo sutartimi yra nepagrįstas.

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui paveldėtojams pareikšti atnaujinimo

61. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

62. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

63. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

64. Pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).

65. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad preliminariąją sutartį su ieškove sudaręs A. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė reikalavimą atsakovei dėl 10 000 Eur grąžinimo turėjo pareikšti iki (duomenys neskelbtini). Tiek A. B. mirties, tiek ir jo sutuoktinės S. P. B. mirties (duomenys neskelbtini) faktai bei aplinkybė, kad jų palikimą paveldėjo atsakovė, ieškovei buvo žinomas iš karto, nes pati ieškovė pripažino ir pateikė duomenis, kad trečiasis asmuo su atsakove bendravo (duomenys neskelbtini), o 2021 m. lapkričio 8 d. trečiasis asmuo išsiuntė atsakovei preliminariosios sutarties kopiją, 2021 m. lapkričio 10 d. atsiuntė įgaliojimą (el.b., failas 1, l. 48-49). Tačiau tik 2023 m. vasario 2 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo atsakovės arba sudaryti pagrindinę sutartį, arba grąžinti 10 000 Eur (el. b., failas 1, l. 27-32).

66. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei atsakovės informavimas žodžiu apie ieškovės ir A. B. sudarytą preliminariąją sutartį, nei pačios sutarties ir įgaliojimo siuntimas negali būti pripažįstami kreditoriaus reikalavimo pareiškimu pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį ir ją aiškinančią teismų praktiką. Trečiasis asmuo 2022 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku atsakovei rašė, jog, kaip ir buvo kalbėta telefonu, jis norintis pasiteirauti, kiek konkrečiai atsakovė norėtų už paveldėtą mišką, nurodė, kad norintis taikiai išspręsti susidariusią situaciją, o atsakovė į šį laišką 2022 m. birželio 3 d. atsakė, kad norinti 12 000 Eur ir visų išlaidų už dokumentų tvarkymą (el.b., failas 1, l. 50). Nurodyto susirašinėjimo turinys patvirtina, kad ieškovė ir ją atstovaujantis trečiasis asmuo aiškiai nereiškė atsakovei reikalavimo arba sudaryti preliminariojoje sutartyje numatytą pagrindinę sutartį, arba grąžinti sumokėtą 10 000 Eur sumą, tačiau toliau vedė derybas dėl naujos sutarties sąlygų ir miško sklypo kainos. Taip pat trečiojo asmens 2022 m. gegužės 31 d. užduotas klausimas, kiek atsakovė konkrečiai norėtų už paveldėtą mišką, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė atsakovei leido tikėtis, kad galima susitarti ir dėl didesnės sklypo kainos, negu buvo numatyta preliminariojoje sutartyje. Dėl to pripažintina, kad per tris mėnesius nuo A. B. mirties ieškovė nebuvo pareiškusi aiškaus ir nedviprasmiško reikalavimo grąžinti 10 000 Eur.

67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018).

68. Nors savo reikalavimus atsakovei ieškovė pareiškė nepraėjus trejų metų terminui, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė nenurodė jokių svarbių ir objektyvių šio termino praleidimo priežasčių. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi derybų dėl pagrindinės sutarties sudarymo su atsakove aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. birželio 3 d. ieškovei buvo žinoma apie atsakovės valią parduoti miško sklypą tik už papildomą 12 000 Eur sumą. Tačiau ieškovė tik po 8 mėnesių pateikė atsakovei 2023 m. vasario 2 d. pretenziją. Ieškovė taip pat nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi ieškinio senatį reglamentuojančiomis CK nuostatomis. CK 5.63 straipsnyje nustatytas terminas pagal jo taikymą ir atnaujinimą yra specifinis terminas, skirtas kreditoriaus reikalavimui skolininko įpėdiniams pareikšti, o ne ieškininio reikalavimo teisme pareiškimui.

Dėl avanso ir baudos priteisimo

69. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

70. Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Šios pareigos pažeidimas yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020)

71. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

72. Pagal 2020 m. kovo 16 d. sudarė preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties 3 punktą, jeigu už sutarties neįvykdymą atsako avansą davusi šalis „pirkėjas“ – tai avansas lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi avansą šalis „pardavėjas“ – tai jis privalo pirkėjui sugrąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti 5 000 Eur vertės baudą. Žemės (miško) sklypo notarinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2020 m. gruodžio 31 d. (sutarties 6 punktas) (el.b., failas 1, l. 21).

73. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nei 2023 m. vasario 2 d. pretenzijoje atsakovei, nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nei karto nenurodė aplinkybės, kad pagrindinė sutartis būtų nesudaryta dėl A. B. kaltės. Visuose trijuose nurodytuose dokumentuose ieškovė teigė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ne dėl šalių kaltės, o dėl piktavališko besiribojančių miško sklypų kito savininko elgesio, kuris gadino NŽT pažymas ir specialiai nesutiko su žemės sklypo ribomis, dėl to užsitęsė geodezinių matavimų atlikimas (el. b., failas 1, l. 1-12; 27-32; 183-191).

74. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki 2020 m. gruodžio 31 d., o A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad preliminarioje sutartyje numatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas būtų pratęstas. Dėl to pripažintina, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. iki A. B. mirties. Dėl to atsakovė po jo mirties priimdama palikimą, neperėmė prievolės sudaryti su ieškove pagrindinės miško pirkimo–pardavimo sutarties. Taigi ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Pripažintina, kad nei A. B. iki mirties neturėjo, nei atsakovė neturi pareigos pagal preliminariosios sutarties 3 punktą grąžinti ieškovei sumokėto avanso ir 5 000 Eur baudos.

75. Šios nutarties 47-48 punktuose buvo konstatuota, kad šalys preliminariojoje sutartyje nebuvo nurodžiusios mokėtino avanso dydžio, o ieškovė A. B. sumokėjo visą sutarties 4.1 punkte nurodytą miško sklypo kainą – 10 000 Eur. Kadangi pagal sutarties 4 punktą sumokėtas avansas įsiskaičiuoja į pirkimo–pardavimo kainą, pripažintina, kad dalis 10 000 Eur ieškovės sumokėtos sumos sudaro avansą.

76. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis pagrindinė priežastis dėl kurios nebuvo sudaryta pagrindinė notaro patvirtinta miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo aplinkybė, kad NŽT 2020 m. liepos 31 d. pažymoje nurodė, kad pagal Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą A. B. miško sklypą turi parduoti T. S. ir A. S., turintiems nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemės sklypą (el.b., failas 2, l. 47-48).

77. Ieškovė pati pripažino, kad jos pagrindinė veikla yra miško pirkimas, žaliavų biokurui ruošimas, didmeninė prekyba mediena ir medienos transportavimo paslaugos (el.b., failas 1, l. 183-191). Taigi ieškovei turėjo būti gerai žinomi Miškų įstatyme nustatyti reikalavimai miško ūkio paskirties žemės pardavimui, taip pat jai turėjo būti žinoma, kad su norimu pirkti miško sklypu ribojasi kiti miško ūkio paskirties sklypai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra miško pirkimas, o A. B. preliminariosios sutarties sudarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pripažintina, kad sutarties sąlygas rengė ir pasiūlė pati ieškovė. Dėl to preliminariosios sutarties 2 punkto sąlyga, kuria šalys sutarė įgalioti trečiąjį asmenį parduodamo miško valdymui, kai atsiranda kliūtis sudaryti pagrindinę notarinę sutartį, patvirtina, kad ieškovė jau preliminariosios sutarties sudarymo metu žinojo, kad yra tikimybė, jog dėl gretimų sklypų savininkų valios gali kilti kliūtys sudaryti notaro patvirtintą sutartį, dėl to aptarė galimybę valdyti miško sklypą. Taigi ikisutartinių santykių metu ieškovė, rengdama preliminariosios sutarties sąlygas, nebuvo visiškai sąžininga.

78. Svarbi aplinkybė, sprendžiant klausimą, ar atsakovė turėtų pareigą grąžinti ieškovei visą 10 000 Eur sumą ar jos dalį, yra tai, kad ieškovės atstovas trečiasis asmuo, dar iki 2020 m. birželio 16 d. žemės sklypų kadastrinių matavimų sutarties sudarymo su UAB „Viriga“ (el.b., failas 2, l. 58-59) ir NŽT 2020 m. liepos 31 d. pažymos gavimo, pradėjo rūpintis miško kirtimo leidimo gavimu. Šį leidimą trečiasis asmuo, veikdamas A. B. vardu, gavo 2020 m. gegužės 5 d. (el.b., failas 1, l. 71). Taip pat ieškovė, jau žinodama, kad miško sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudaryti negalės, 2020 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais organizavo ir vykdė medžių kirtimą miško sklype.

79. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neginčijo aplinkybės, kad kirto medžius miško sklype ir pasiėmė medieną, kurią pardavė. Ieškovė pateikė 2021 m. sausio 1 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad UAB „BFG prekyba“ už 268 m³ miško turi sumokėti ieškovei 4 824 Eur, su PVM – 5 837,04 Eur (el.b., failas 2, l. 111). Taigi ieškovė gavo naudą vien iš miško sklypo valdymo. Atsakovės pateiktame LNMMA 2023 m. balandžio 20 d. iškirstų medžių tūrio įvertinime pagal kelmų matavimus buvo nustatyta, kad miško sklype išmatuota 929 kelmų, nustatyta, kad iškirsta 389,95 m³ stiebų medienos, iš jos likvidinės 344,469 m³, bendra iškirstų medžių vertė 13 261,97 (el.b, failas 1, l. 134-149).

80. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad būtent ieškovė ikisutartiniuose santykiuose, nustatydama preliminariosios sutarties sąlygas, vykdydama miško kirtimą, elgėsi nesąžiningai. Dėl to ji neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovė atlygintų nuostolius ir grąžintų ieškovės A. B. sumokėtus 10 000 Eur. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog patenkinus ieškovės reikalavimą dėl sumokėto avanso (daikto kainos) priteisimo, ji nepagrįstai praturtėtų (CK 6.242 straipsnio 1 dalis), nes būtų neatlygintinai gavusi naudą iš nukirsto medienos.

Dėl procesinės bylos baigties

81. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo ištirtus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

82. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

83. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

84. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlyginamos. Atsakovė pateikė teismui prašymą atlyginti jos bylinėjimosi išlaidas ir duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to atsakovei iš ieškovės priteistinos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos.

85. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

nutaria:

Netenkinti ieškovės UAB „Baltic Forest Group“ apeliacinio skundo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Baltic Forest Group“, juridinio asmens kodas 301112603, 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.