Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geovizija“ dėl baudos (netesybų) priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai

III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės:

- 2019 m. lapkričio 11 d. ieškovė, kaip užsakovė, ir atsakovė, kaip rangovė, pasirašė rangos sutartį Nr. PK-D-19-22. Pagal minėtą sutartį, atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti projekto „Šilumos tinklų rekonstravimas Panevėžio mieste“ V etapo darbus, kurių apimtis ir reikalavimai nurodyti techninėje specifikacijoje ir apima Šilumos tinklų nuo ŠK-25-3 iki TŠK „A“ link PT-25-4, nuo TŠK „B“ prie Š-25-16B iki Pilėnų g. 24 ir iki Nemuno g. 15, nuo ŠK-25-10-11 iki ŠK-29-6 su atšakomis projektavimo darbus, esamos senos įrangos (vamzdynų) demontavimą, reikalingų įrengimų ir medžiagų komplektavimą, statybos–montavimo darbus, bandymus, pajungimą prie veikiančių šilumos tinklų ir objekto pridavimą Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka (toliau – ir darbai). Atsakovė įsipareigojo perduoti darbų rezultatą ieškovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (sutarties 1.1 punktas);

13. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą baudos sumą, t. y. 41 835,67 Eur (51 130,24 Eur – 9 294,57 Eur). Nurodo, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų sutartyje numatytu terminu neįvykdė. Ieškovė, vadovaujantis sutarties nuostatomis, paskaičiavo baudą, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti arba sumažinti ieškovo paskaičiuotas netesybas.

14. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės netesybų (baudos).

Dėl atsakovės pareigos mokėti netesybas (ne)buvimo

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

16. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

17. Teismo vertinimu, sprendimo 12 punkte nustatytos ir išdėstytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina tai, kad atsakovė praleido sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 12 punkte, nustatyta, kad atsakovė buvo įsipareigojusi sutartyje numatytus rangos darbus atlikti iki 2021 m. rugsėjo 12 d. Tuo tarpu galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas, patvirtinantis atitinkamą įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą, tarp šalių buvo pasirašytas tik 2021 m. gruodžio 21 d.

18. Pažymėtina, kad atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu tvirtino, kad 2021 m. gegužės mėn. tarp šalių buvo pasirašytas preliminarus, o ne patikslintas ar galutinis darbų atlikimo grafikas. Atsakovė teigia, kad ji, pasirašydama preliminarų darbų atlikimo grafiką, neįsipareigojo atlikti darbų per jame nurodytą terminą, tačiau įsipareigojo dėti visas pastangas juos atlikti greičiau, nei jų atlikimui buvo suteiktas terminas. Teismas su šiais atsakovės argumentais neturi jokio pagrindo sutikti.

19. Kaip minėta sprendimo 12 punkte, ieškovė buvo sustabdžiusi darbų vykdymą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 7 d. iki NŽT ištaisys atsakovės pastebėtas klaidas. NŽT ištaisius klaidas, darbų vykdymas buvo atnaujintas, tačiau, atsižlegiant į tai, kad buvo prasidėjęs šildymo sezonas, darbų vykdymas buvo sustabdytas technologinei pertraukai nuo šildymo sezono pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 14 d.

20. Sutarties 5.8 punkte numatyta, jog sustabdyti darbai arba jų dalis (priklausomai, kas buvo sustabdyta) neatliekami iki darbų vykdymo atnaujinimo. Darbai ar jų dalis atnaujinami išnykus aplinkybėms, dėl kurių jie buvo sustabdyti. Atnaujinus darbų vykdymą, darbai atliekami per jiems likusį laikotarpį (laiką), kuris buvo likęs iki sustabdymo. <...>. Sekančią darbo dieną po darbų atnaujinimo rangovas parengia patikslintą kalendorinį darbų atlikimo grafiką, kurį suderina su užsakovu. <...>.

21. Byloje yra pateiktas tik ieškovės ir atsakovės minimas 2021 m. gegužės mėn. pasirašytas darbų atlikimo grafikas, kuris pavadintas „Preliminarus kalendorinis darbų atlikimo grafikas“. Šalių atstovai 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu nenurodė, kad, atnaujinus darbus po to, kai pasibaigė ieškovės 2020 lapkričio 27 d. rašte nurodyta technologinė pertrauka, šalys būtų pasirašę kažkokį kitą darbų atlikimo grafiką, išskyrus anksčiau minėtą. Taigi, darytina išvada, jog rangovė įsipareigojo sutartyje numatytus darbus atlikti iki 2021 m. 36 savaitės, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. Tai, kad atsakovė įsipareigojo atlikti darbus iki 2021 m. rugsėjo 12 d. patvirtina ir sprendimo 12 punkte nurodytas tarp šalių laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. vykęs susirašinėjimas. Iš minėto tarp šalių vykusio susirašinėjimo teismas nustatė, jog ieškovė raštuose, siųstuose atsakovei, atkreipė dėmesį į tai, kad darbai turi būti baigti iki 2021 m. rugsėjo 12 d., prašė atsakovės imtis priemonių paspartinti darbus. Tuo tarpu atsakovė prašė ieškovės pratęsti sutarties vykdymo terminą 20 darbo dienų, skaičiuojant būtent nuo 2021 m. rugsėjo 12 d., o ne nuo kažkokios kitos datos. Be to, atsakovė prašė sustabdyti rangos darbus. Taigi, vykusio susirašinėjimo metu, atsakovė neneigė, jog darbus buvo įsipareigojusi pabaigti iki 2021 m. rugsėjo 12 d., priešingai, tą faktą pripažino. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų įsipareigojusi, kaip nurodyta anksčiau, atlikti darbus iki 2021 m. rugsėjo 12 d., neabejotinai būtų reiškusi ieškovei dėl to pretenzijas, be to, nebūtų teikusi nei prašymo dėl darbų termino pratęsimo, nei prašymo dėl darbų sustabdymo.

22. Atmestini ir atsakovės atstovės argumentai, nurodyti 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu, kad byloje esantis 2021 m. rugpjūčio 19 d. pasitarimo protokolas patvirtina, jog tarp šalių buvo sudarytas kitoks susitarimas dėl sutartyje numatytų darbų pabaigos, dėl žemiau nurodytų priežasčių.

23. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovės atstovė argumentus apie tai, kad teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusį turi vadovautis 2021 m. rugpjūčio 19 d. pasitarimo protokolu kaip dokumentu, kuriame buvo numatyti galutiniai darbų atlikimo terminai, nurodė tik 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu. Nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike atsakovė tokių argumentų nenurodė. Tikėtina, kad atsakovės pozicija pasikeitė po to, kai byloje buvo pateikta Tarnybos išvada. Tarnyba savo išvadoje atkreipė dėmesį, kad byloje esančiame 2021 m. rugpjūčio 19 d. pasitarimo protokole buvo numatyti kitokie terminai nei preliminariame kalendoriniame darbų atlikimo grafike. Be to, Tarnyba savo išvadoje pažymėjo, kad šioje byloje nėra aišku, kokią įtaką turi minėtas pasitarimo protokolas ir jame užfiksuoti susitarimai, skaičiuojant pradelstas savaites. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu 2021 m. rugpjūčio 19 d. pasitarimo protokole būtų tarp šalių sulygti kiti terminai, t. y. terminai, pakeičiantys preliminariame kalendoriniame darbų atlikimo grafike nurodytus terminus, tai neabejotina, kad šios aplinkybės atsakovei būtų žinomos ir būtų nurodytos tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike. Antra, 2021 m. rugpjūčio 19 d. pasitarimo protokole nurodyta, kad „vadovaujantis suderintais darbų atlikimo grafikais visi sutartyje numatyti darbai (įskaitant dokumentacijos pateikimą, kadastrinių bylų patikslinimą) turėtų būti baigti iki 2021 m. 36 savaitės, t. y. iki 2021-09-12 (įskaitant).“. Be to, minėtame protokole pažymėta ir tai, kad „šiai dienai darbai vykdomi vangiai ir jau vėluojama atlikti dalį bendrųjų statybos darbų (dar neatkasta apie 40 proc. trasos). Apie tai rangovas buvo informuotas 2021-08-11 raštu. Akivaizdu, kad bendrųjų statybos darbų atlikimo vėlavimas įtakos ir kitų darbų atlikimo terminus“. Teismas, atsižvelgdamas į pasitarimo protokolo turinį, jame nurodytus svarstytus klausimus, sprendžia, jog minėtas pasitarimo protokolas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina faktą, jog atsakovė darbus buvo įsipareigojusi atlikti iki 2021 m. rugsėjo 12 d. Trečia, tai, kad minėtas pasitariamo protokolas nepatvirtina, jog tarp šalių buvo pakeisti sutarties įvykdymo terminai, numatyti preliminariame kalendoriniame darbų vykdymo grafike, patvirtina ir tarp šalių vykęs susirašinėjimas po 2021 m. rugpjūčio 19 d. įvykusio pasitarimo. Pavyzdžiui, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 1-146 prašė ieškovės sustabdyti darbus laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. spalio 8 d. dėl to, kad negavo visų reikalingų medžiagų; be to, atsakovė keliuose raštuose, rašytuose ieškovei po 2021 m. rugsėjo 12 d., dėl pradėtų taikyti netesybų, neteigė, jog tarp šalių buvo sudarytas kitoks susitarimas dėl darbų termino pabaigos, o prašė įvertinti kitas aplinkybes, tokias kaip darbų nesustabdymą laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. (pavyzdžiui, 2021 m. spalio 15 d. raštas Nr. 1-172, 2021 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. 1-1888 ir kt.), kurios, jos nuomone, turėjo įtakos netesybų taikymui ir (ar) jos dydžiui.

24. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog ieškovė būtų dariusi įtaką atsakovei ir (ar) reikalavusi iš jos, kad darbai būtų atlikti būtent iki 2021 m. rugsėjo 12 d. Taigi, pati atsakovė įsipareigojo atlikti darbus iki 2021 m. rugsėjo 12 d., pasirašydama preliminarų kalendorinį darbų atlikimo grafiką. Minėta, kad darbai buvo perduoti ieškovei tik 2021 m. gruodžio 21 d.

25. Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados pagrindžia, jog atsakovei pažeidus darbų atlikimo terminus, ieškovė pagal sutarties 12.4 punktą ir sutarties 3 priedą įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti numatytas netesybas.

Dėl ieškovės paskaičiuotų netesybų dydžio (ne)pagrįstumo

26. Sutarties priede 3 buvo nustatytas atsakomybės už deklaruotų darbų kokybės kriterijų nevykdymą apskaičiavimas: B₁ = (C x 0,01 x S₁ )/2, kur: C – sutarties kaina, Eur (be PVM), S₁ – faktiškai atliktų darbų termino ir pasiūlyme deklaruoto darbų atlikimo termino skirtumas, savaitėmis (skaičius nurodomas dviejų skaičių po kablelio tikslumu (dienos tikslumu)).

27. Ieškovė nurodo, kad prašomą priteisti baudą paskaičiavo, atsižvelgdama į tai, kad, jos nuomone, formulėje nurodyta C reikšmė yra sutarties vertė be PVM, t. y. 723 200 Eur. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė darbus atlikti vėlavo 14,14 savaitės, todėl formulėje nurodyta S₁ reikšmė yra 14,14. Atsakovė su ieškovės pozicija nesutinka. Nurodo, kad, jos nuomone, formulėje nurodyta C reikšmė yra ne visų sutarties darbų vertė, o tik ta darbų vertė, kurią ji vėlavo atlikti, šiuo atveju būtų 520 704 Eur be PVM. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė, skaičiuodama netesybas, nepagrįstai į pradelstą laikotarpį įtraukė laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 24 iki 2020 m. liepos 7 d. (75 dienas). Atsakovė teigia, kad minėtu laikotarpiu darbai buvo sustabdyti (arba ieškovės turėjo būti sustabdyti), todėl už šį laikotarpį netesybos negali būti skaičiuojamos.

28. Taigi, apibendrinant, tai, kas nurodyta sprendimo 27 punkte, darytina išvada, jog tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties 3 priede pateiktoje formulėje, pagal kurią buvo paskaičiuota ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės bauda, nurodytų simbolių C ir S₁ reikšmių. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, būtina atlikti sutarties turinio analizę.

29. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Kadangi nagrinėjamu atveju sutartis buvo sudaryta įgyvendinus viešųjų pirkimų procedūrą, aktualu paminėti, kad sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).

30. Sutarties 12.4 punkte yra numatyta, kad jei faktiškai pasiekti darbų kokybės kriterijai neatitinka, yra blogesni už rangovo pasiūlyme deklaruotus darbų kokybės kriterijus, tačiau tenkina pirkimo dokumentuose nurodytas kritines ribas, rangovas moka užsakovui sumas paskaičiuotas vadovaujantis sutarties 3 priedo nuostatomis. Šios sumos sumokamos per 5 dienas po Deklaruojamų darbų kokybės kriterijų atitikties deklaracijos pasirašymo dienos. Sprendimo 26 punkte minėta, kad sutarties 3 priede yra pateikta formulė pagal kurią turėjo būti apskaičiuota atsakomybė už deklaruotų darbų kokybės kriterijų nevykdymą. Minėtame priede, be kita ko, nurodyta, kad C yra sutarties kaina, Eur (be PVM). Taigi, sutarties 12.4 punkte ir sutarties 3 priede pateiktoje formulėje numatyta, kad atsakomybei dėl darbų atlikimo termino paskaičiuoti įtakos turi „Sutarties kaina“. Tačiau sutarties kainos sąvoka nei pirkimo dokumentuose, nei sutartyje nėra pateikta.

31. Pirkimo sąlygų 5 priedo „Sutarties pagrindinės sąlygos“ (toliau – ir sutarties pagrindinės sąlygos) ir tarp šalių pasirašytos sutarties 2.1 punkte numatyta, kad sutartyje yra pasirinkta fiksuotos kainos su peržiūra kainodara. Sutarties pagrindinių sąlygų ir sutarties 2.2 punkte numatyta, kad sutarties vertė yra 723 200 Eur ir PVM 151 872 Eur, kaina iš viso su PVM 875 072 Eur. Be to, minėtame punkte nurodyta, kad sutarties kaina detalizuojama šios sutarties 2 priede, t. y. rangovės pasiūlyme, teiktame pirkimui. Sutarties pagrindinių sąlygų ir sutarties 2.3 punkte numatyta, kad už nustatytą pradinę sutarties vertę rangovas įsipareigoja atlikti darbus, numatytus sutarties 1.1 punkte. Į sutarties kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo ir medžiagų kaina, mokesčiai, rinkliavos, draudimo, energetinių resursų, transportavimo ir visos kitos rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią sutartį, išlaidos. Sutarties pagrindinių sąlygų ir sutarties 2.4 punkte numatyta, kad kaina, nurodyta sutarties 2.2 punkte, yra galutinė ir apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su darbais. Sutarties kaina apima ir tuos darbus, kurie nors ir nebuvo tiesiogiai nustatyti pirkimo dokumentuose ar šioje sutartyje, bet yra būtini sutarčiai įvykdyti, o rangovas turėjo ir galėjo juos numatyti ir įvertinti savo pasiūlyme, pagal užsakovo pateiktą techninę specifikaciją, objekto vizualinę apžiūrą ir kitus dokumentus. Sutarties pagrindinių sąlygų ir sutarties 2.22 punkte numatyta, kad jeigu sutarties kaina buvo pakeista pagal sutartyje numatytas peržiūros sąlygas (sutarties 2.14 punktas), atitinkamai turi būti pakeista pradinė sutarties vertė.

32. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 31 punkte, nurodytas pirkimo sąlygų ir sutarties nuostatas, į tai, kad šalys sutartyje nustatė fiksuotos kainos su peržiūra kainodorą, sprendžia, kad atsakomybės apskaičiavimui pagal sutarties 12.4 punktą ir sutarties 3 priedą reikšmės turi ne vėluojamų atlikti atskirų darbų kaina, o pasiūlyme nurodyta ir į sutartį perkelta bendra visų darbų kaina be PVM. Šiuo atveju – 723 200 Eur be PVM. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė, skaičiuodama netesybas, t. y. prašomą priteisti baudą, nepagrįstai sutarties 3 priede esančioje formulėje (C reikšmė) nurodė visos sutarties, o ne vėluojamų darbų, vertę.

33. Atmestinas ir atsakovės argumentas, kad ieškovė, skaičiuodama netesybas, neteisingai paskaičiavo pradelstą savaičių skaičių (formulėje nurodyta S₁ reikšmė), nes nepagrįstai įtraukė laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. liepos 7 d. (iš viso 75 dienas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė atsakovei atsakomybę dėl deklaruotų darbų atlikimo kriterijų nevykdymo taikė ir skaičiavo už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d., kas sudaro 14,14 savaitės. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytas laikotarpis (nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. liepos 7 d.), skaičiuojant netesybas, nebuvo įtrauktas. Atsižvelgdamas į tai, teismas dėl atsakovės nurodytų argumentų, susijusių su ieškovės pareigos sustabdyti darbus laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. liepos 7 d., (ne)turėjimu, šios pareigos (ne)tinkamu vykdymu, plačiau nepasisako. Pažymėtina tik tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl darbų sustabdymo atgaline data, t. y. atsakovė prašymą dėl darbų sustabdymo nuo 2020 m. balandžio 24 d. pateikė ieškovei tik 2020 m. liepos 24 d. rašte. Ieškovė prašymą tenkino iš dalies ir sustabdė dalį darbų laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 7 d. iki NŽT ištaisys klaidas. (žr. sprendimo 12 punktą). Atsakovė šio ieškovės priimto sprendimo neskundė, nepaisant to, kad sutarties 14.2 punkte numatyta, jog bet kokie nesutarimai ar ginčai, kylantys tarp šalių dėl šios sutarties, sprendžiami abipusiu susitarimu. Šalims per 30 dienų nepavykus susitarti, bet kokie ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties ar susiję su ja, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, neišspręsti šalių susitarimu, sprendžiami kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme. Pabrėžtina ir tai, kad pati atsakovė, atnaujinus darbus po to, kai jie ieškovės sprendimu buvo sustabdyti technologinei pertraukai dėl prasidėjusio šildymo sezono, pasirašė preliminarų kalendorinį darbų atlikimo grafiką. Minėtame grafika numatyta, jog darbus atsakovė įsipareigoja pabaigti iki 2021 m. 36 savaitės, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., nepaisant to, kad jau buvo priimtas ieškovės sprendimas nestabdyti darbų laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. liepos 7 d. Taigi, atsakovė pati įsivertino ir (ar) turėjo įsivertinti savo galimybės atlikti sutartyje numatytus darbus iki 2021 m. rugsėjo 12 d., tačiau akivaizdu, kad to tinkamai nepadarė.

34. Apibendrinant tai, kas nurodyta sprendimo 33 punkte, darytina išvada, kad: atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių veiksmais ir (ar) neveikimu, vykusiais laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. liepos 7 d., neturėjo įtakos sutarties 3 priede nurodyto simbolio S₁ reikšmei (jo dydžiui); ieškovė, skaičiuodama baudą, pagrįstai nurodė, jog formulėje nurodyto simbolio S₁ reikšmė yra 14,14 savaitės, nes būtent tiek laiko atsakovė vėlavo įvykdyti darbus.

Dėl pagrindo mažinti netesybas arba atleisti atsakovę nuo pareigos mokėti netesybas.

36. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, nors pagal kasacinio teismo praktiką teismas gali (turi teisę) mažinti delspinigių, apskaičiuotų pagal viešojo pirkimo sutarties sąlygas, sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2015), tačiau, sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. lapkričio 11 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

38. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti ieškovės atsakovei paskaičiuotą baudą (netesybas). Svarbu pažymėti tai, kad: pirma, tai, kad rangovei nepasiekus deklaruotų darbų kokybės kriterijų, bus skaičiuojamos netesybos (bauda) buvo nurodyta dar viešojo konkurso sąlygų prieduose, vėliau nuostatos perkeltas ir sutarties sąlygas; antra, pati atsakovė pasirašė sutartį su aptariama sąlyga. Šioje byloje atsakovė neįrodinėjo, kad, ieškovei vykdant pirkimo procedūras, sutarties sąlygos, susijusios su netesybų skaičiavimo tvarka, nebuvo aiškios, ar atsakovė neturėjo galimybės su jomis susipažinti. Vadinasi, atsakovei nuo pat sutarties sudarymo momento turėjo būti aiški netesybų skaičiavimo tvarka; trečia, atsakovė, pasirašydama sutartį, ne tik, kad sutiko su sutarčių sąlygomis dėl atsakomybės taikymo, bet ir kaip juridinis asmuo, verslo subjektas prisiėmė riziką dėl galimo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo; ketvirta, atsakovė, vykdydama sutartį, nereiškė jokių reikalavimų dėl sutarties sąlygų keitimo (panaikinimo); penkta, atsakovė iškėlė klausimą dėl sutartyje numatytos baudos mažinimo tik tada, kai ieškovė priminė atsakovei, kad pažeidus sutarties įvykdymo terminą, bus taikoma sutartinė atsakomybė; šešta, viešasis konkursas buvo vykdytas remiantis kainos ir kokybės santykio kriterijumi, o jį apskaičiuojant svarbią reikšmę turėjo darbų atlikimo termino (laiko) sąlyga; septinta, iš pirkimo dokumentuose išviešintos formulės akivaizdu, kad baudos dydis priklauso nuo praleisto darbų atlikimo termino (kuo praleistas terminas yra ilgesnis, tuo didesnė bauda); aštunta, šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų ir šias sąlygas pradėjus vykdyti, o vėliau derybų keliu nepasiekus abipusio susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir suinteresuotai šaliai nesikreipus į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis privalo būti vykdoma pagal joje nustatytas (sutartas) sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-686/2016); devinta, atsakovė nenurodė sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pateisinančių aplinkybių.

39. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nėra pagrindo mažinti ieškovei iš atsakovės prašomas priteisti paskaičiuotas netesybas (baudą).

40. Be to, minėta, kad vienas iš pagrindų, atsakovės nuomone, atleidžiančių ją nuo prievolės atlyginti netesybas ir (ar) jas sumažinti, yra ieškovės atlikti veiksmai, sąlygojantys darbų vėlavimą.

41. CK 6.265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Dėl šios priežasties, taikant sutartinę civilinę atsakomybę turi būti įvertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, kuri taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmai. Jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma dėl to, kad skolininkas praleido sutartyje nustatytą terminą, turi būti įvertinta, ar visas šis terminas buvo praleistas tik dėl skolininko kaltės, ar prievolės termino pažeidimo bent iš dalies nenulėmė kreditoriaus veiksmai, kokiu mastu ši sandorio šalis prisidėjo prie pažeidimo padarymo, ar dėl šių aplinkybių gali būti sumažintas skolininko atsakomybės mastas.

42. Kaip ne kartą šiame sprendime minėta, atsakovė įsipareigojo darbus atlikti iki 2021 m. rugsėjo 12 d. (2021 m. 36 savaitės), tačiau juos atliko tik 2021 m. gruodžio 21 d. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių ieškovės veiksmų ir (ar) neveikimo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d., kurie sudarytų pagrindą atleisti atsakovę nuo atsakomybės ir (ar) ją sumažinti. Tokių veiksmų nenurodė ir atsakovė. Atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek jos atsakovės atstovės advokatės teismo posėdžio metu nurodyti ieškovės veiksmai ir (ar) neveikimas yra susiję su negalėjimu atsakovei pilna apimtimi vykdyti darbus laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. liepos 7 d. Teismas sprendimo 33 punkte nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog už šį laikotarpį netesybos atsakovei nebuvo paskaičiuotos. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės veiksmų dėl kurių, kaip teigia atsakovė, ji negalėjo tinkamai vykdyti darbų laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. liepos 7 d., nevertina.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybos, be kita ko, yra skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Pažymėtina, kad vien tik darbų tinkamas atlikimas ir priėmimas nesudaro pagrindo atsisakyti netaikyti netesybų, nes tai prieštarautų šių prievolės įvykdymo skatinamajai funkcijai, sutarties šalių valiai ir siekiamiems tikslams. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės argumentai, kad jos prievolės įvykdymas gali būti pagrindas atleisti ją nuo atsakomybės, t. y. nuo pareigos mokėti ieškovės prašomas netesybas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

45. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

46. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė Deklaruojamų darbų kokybės kriterijų atitikties deklaraciją, kurioje nurodytas paskaičiuotos baudos dydis. Deklaracija yra pasirašyta abiejų šalių. Sutarties 12.4 punkte numatyta, kad Deklaruojamų darbų kokybės kriterijų atitikties deklaracijoje nurodyta suma turi būti sumokėta per 5 dienas po jos pasirašymo dienos. Taigi, abiem šalims, pasirašiusioms sutartį, buvo aišku, jog atsakovė ieškovei baudą turėjo sumokėti per 5 dienas, skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 21 d. Šiuo atveju tai būtų iki 2021 m. gruodžio 27 d. (įvertinant tai, kad 5 diena sumokėti baudą buvo sekmadienis).

48. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2021 m. gruodžio 28 d. Ieškovė patikslintą ieškinį pareiškė 2022 m. balandžio 26 d. Akivaizdu, kad ieškovė sutrumpinto ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų priteisti nėra praleidusi.

49. Kiti šalių nurodyti argumentai, neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

50. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta ir nustatyta, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovei iš atsakovės priteisti 41 835,67 Eur netesybas (baudą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

52. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškinį yra pagrindas spręsti dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 853 Eur žyminį mokestį ir patyrė 7 176,61 Eur išlaidų, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

54. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

55. Be to, remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022; 2022 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-45-464/2022 ir kt.).

56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės atstovas advokato padėjėjas byloje yra parengęs ieškinį, dubliką, be to, atstovavo ieškovę teismo posėdžių metu. Šios išlaidos, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, ieškovei iš atsakovės gali būti priteisiamos. Tuo tarpu ieškovės nurodytos kitos atstovavimo išlaidos, tokios kaip susipažinimas su ginčo situacija, situacijos duomenų analizė, susipažinimas su atsakovės atsiliepimu, yra susijusios su ieškinio ir dubliko parengimu, todėl atskirai ieškovei negali būti priteisiamos (žr. sprendimo 55 punkte nurodytą teismų praktiką).

57. Teismas, vertindamas ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovę atstovavo advokato padėjėjas, pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8 punktais, 8.2, 8.3, 8.19 papunkčiais, maksimalios išlaidos už: 1) ieškinio parengimą sudaro 3 358,60 Eur; 2) už dubliko – 2 015,16 Eur; 3) už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teisme ar parengiamajam posėdžiui valandą – 134,34 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė yra 3 valandos. Taigi, maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme sudaro 403,02 Eur (134,34 Eur x 3 val.). Bendra maksimali atstovavimo išlaidų suma už ieškinio, dubliko parengimą ir atstovimą teisme sudaro 5 776,78 Eur (3 358,60 Eur + 2 015,16 Eur + 403,02 Eur). Tuo tarpu ieškovė, kaip minėta sprendimo 52 punkte, prašo priteisti 7 176,61 Eur.

58. Darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už ieškinio, dubliko parengimą ir atstovavimo teisme viršija Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia ieškovės prašomas priteisti 7 176,78 Eur atstovavimo išlaidas mažinti iki Rekomendacijoje įtvirtintų maksimalių dydžių, ieškovei iš atsakovės priteisiant 5 776,78 Eur. Be to, ieškovei iš atsakovės priteistinas už ieškinį sumokėtas 853 Eur žyminis mokestis. Tokiu būdu bendra ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6 629,78 Eur (5 776,78 Eur + 853 Eur).

59. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių nepriteistinos, nes jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas 147248313, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Geovizija“, juridinio asmens kodas 300810466, 41 835,67 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimt penkių eurų ir 67 ct) baudą ir 6 629,78 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.