Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, jam būnant Pravieniškių kalėjimo 13 būryje, dušo patalpose buvo tik vienas veidrodis, dušo kabinoje ant žemės buvo padėta supuvusi lenta, todėl buvo galima susirgti pėdų grybeliu. Nurodo, kad dušų rankenos dažnai būdavo nulaužytos, sklido pelėsio kvapas.

Kaip matyti iš LKT Turto valdymo skyriaus pateiktos informacijos, Pravieniškių 1-ajame kalėjime stengiamasi maksimaliai užtikrinti besiprausiančių nuteistųjų asmenų privatumą. Į dušą praustis vedami asmenys, gyvenantys vienoje patalpoje, tai yra ne daugiau negu 2-4 nuteistieji tuo pačiu metu. Toks skaičius asmenų, besiprausiančių duše leisdavo naudotis dušo kabinomis toje pačioje eilėje, nesukeliant vieni kitiems nepatogumų. Kaip ir minėta, nuo 2024 m. gruodžio mėnesio dušuose papildomai yra įrengtos ir užuolaidos, o tai užtikrina maksimalų besiprausiančių nuteistųjų privatumą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nebuvo įrengtos priekinės pertvaros.

Tvirtina, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime dušo patalpos yra įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais (toliau – ir HN 134:2015). Dušai yra tvarkomi ir dezinfekuojami kasdien, tą funkciją atlieka patys nuteistieji, naudojant švaros priemones ir inventorių, kurį skiria tam tikslui LKT.

Pagal 2025 m. vasario 3 d. pažymą Nr. RV-22-699, pareiškėjas į psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių ir neigiamų išgyvenimų, diskomforto, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti neužtikrintas privatumas maudantis ginčo laikotarpiu, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neįrodinėjo dėl galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje. Pareiškėjas neįrodė atsiradusios neturtinės žalos fakto, priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, dėl ko pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas iš atsakovės atstovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių kalėjime netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime nebuvo užtikrintas privatumas ir komfortas naudojantis dušu, nes dušo kabinose nebuvo užuolaidų tarp pertvarų, todėl, jo teigimu, jis negalėjo tinkamai nusiprausti.

Tačiau iš byloje esančios LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. vasario 3 d. pažymos Nr. LV-6943 (b. l. 17–19) matyti, kad visų Pravieniškių 1-ojo kalėjimo būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui 2022 m. spalio 14 d. buvo įrengtos pertvaros tarp dušų.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d., kai pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, jo teisė į privatumą naudojantis dušu nebuvo pažeista, t. y. konkrečiai dėl pertvarų šonuose tarp dušų.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime dušo patalpose nėra užuolaidų iš priekinės pusės, dėl ko, jo teigimu, nebuvo užtikrintas reikiamas privatumas.

Teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra nustatyta, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024 ir kt.).

Be to, iš byloje esančios LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. vasario 3 d. pažymos Nr. LV-6943 (b. l. 17–19) matyti, jog tik 2024 m. gruodžio pabaigoje visose Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėse papildomai buvo įrengtos dušo užuolaidos (iš priekinės pusės) privatumo užtikrinimui. Šią aplinkybę patvirtina ir LKT atsiliepime pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad nuo 2024 m. gruodžio mėnesio dušuose įrengtos užuolaidos, o iki tol dušai buvo įrengti analogiškai kaip ir viešose vietose (pirtyse, baseinuose, sporto klubuose).

Taigi, byloje nustatyta, kad iki 2024 m. gruodžio pabaigos dušo kabinos Pravieniškių 1-ajame kalėjime esančios viena priešais kitą, buvo be užuolaidų ar kitų privatumą užtikrinančių priemonių iš priekinės pusės. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant privatumo pažeidimą, kadangi kitas asmuo, besimaudantis priešais, galėjo tiesiogiai matyti pareiškėją. Be to, byloje nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu tuo metu, kai priešais nesimaudė kiti asmenys.

Teismo vertinimu, remiantis aukščiau nurodyta LVAT praktika, aplinkybė, kad dušuose įrengtos šoninės pertvaros, tačiau pačios dušo vietos išdėstytos viena priešais kitą be užuolaidų ar kitų priemonių, užtikrinančių privatumą iš priekinės pusės, vertintina kaip pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas. Todėl darytina išvada, kad ši pareiškėjo teisė į privatumą (dėl to, kad dušuose iš priekinės pusės nebuvo užuolaidų) buvo pažeista laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dušo patalpose buvo tik vienas veidrodis, be to, dušo kabinoje ant žemės buvo padėta supuvusi lenta, todėl buvo galima susirgti pėdų grybeliu. Nurodė, kad dušų rankenos dažnai būdavo nulaužytos, sklido pelėsio kvapas.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius.

Normose nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tarp jų: kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos (Normų 13.3 p.), veidrodis – 1 vnt. (Normų 13.4 p.).

Iš byloje esančios LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. vasario 3 d. pažymos Nr. LV-6943 (b. l. 17–19) matyti, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušo patalpose yra vienas veidrodis ir prie kiekvienos sėdimos vietos po kilimėlį arba groteles. Pažymoje taip pat nurodyta, jog įstaiga užtikrina tvarkos ir HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Bendrojo naudojimo patalpas (dušines) kiekvieną dieną valo, tvarko ir vėdina Turto valdymo skyriuje darbine veikla užsiimantys nuteistieji. Dušinės patalpos dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Atsižvelgiant į tai, kad dušo patalpa valoma ir dezinfekuojama, grybelis ir pelėsis nesusidaro.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisės aktų reikalavimai dėl veidrodžio dušo patalpose nėra pažeisti, t. y. kaip nustatyta LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. LV-6943 (b. l. 17–19), dušo patalpose įrengtas vienas veidrodis, kaip tai įtvirtinta Normų 13.4 punkte.

Taip pat nėra pagrindo teigti, jog dušo patalpos neatitiko higienos reikalavimų. Šiuo atveju pažymoje nurodyta, kad patalpos reguliariai valomos, vėdinamos, kasdien dezinfekuojamos, nuteistiesiems išduodamos reikalingos valymo priemonės, o bendrojo naudojimo patalpas tvarko tam paskirti asmenys. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl tariamai netinkamos švaros, pelėsio ar kitų pažeidimų. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai apie netinkamą dušo patalpų būklę nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.

Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014; kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; kt.).

Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, konstatuoja, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant jam kompensaciją, t. y. nepakanka apsiriboti pripažinimu, jog pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).

Pažymėtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. RV-22-699 (b. l. 15–16) nurodyta, jog pareiškėjas dėl patirtų dvasinių ir emocinių išgyvenimų, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. negalėjimas tinkamai nusiprausti ir neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, kadangi nebuvo užtraukiamų užuolaidų dėl ko kiti nuteistieji jį matė, nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją su prašymais sudaryti jam galimybę pasinaudoti dušu taip, kad būtų užtikrintas jo privatumas, tačiau tokio pobūdžio prašymai buvo atmesti.

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus kriterijus, dėl kurių jam turi būti priteistas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą dėl naudojimosi dušais, jo subjektinių teisių pažeidimo (naudojimasis dušais, kurie įrengti vienas prieš kitą, taip neužtikrinant visiško privatumo) mastą ir trukmę (nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d.), nesant duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, jog pareiškėjui priteistina 150 Eur suma jo patirtiems išgyvenimams kompensuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).

Pareiškėjas prašo priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2025 m. sausio 20 d. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 2025 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą bei vadovaujantis paminėta LVAT praktika, pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisiama 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. sausio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 150 Eur sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. sausio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.