Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. gynėjo advokato G. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. P. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2065,54 Eur bauda – ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 2065,54 Eur dydžio bauda; laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. P. faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 7 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, D. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, tai yra transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas; D. P. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent: 2023 m. lapkričio 7 d. apie 6.56 val. (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz Clase E“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam 2023 m. lapkričio 7 d. 7.28 val. alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikrinimo numeris (duomenys neskelbtini)) nustatytas 1,92 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Nuteistojo D. P. gynėjas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, D. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl D. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir D. P. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nuteistojo D. P. gynėjas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu D. P. paskirta laisvės atėmimo bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, taip pat nesutinka su D. P. skirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu ir prašo D. P. skirti švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat nekonfiskuoti automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam D. P. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo D. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas D. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Skirdamas bausmę D. P. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad D. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę (D. P. vairavo transporto priemonę, kai jam jau buvo atimta teisė vairuoti, kas rodo atsainų ir nerūpestingą požiūrį į neblaivaus vairavimą, anksčiau teistas 13 kartų, tarp jų ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, 5 metų laikotarpyje ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, baustas ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad D. P. gydėsi dėl (duomenys neskelbtini), jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo D. P. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant didesnį už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Nuteistajam D. P. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. P. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 9 mėnesiams), kuri (kaip jau buvo minėta) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę D. P. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam D. P. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės (bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis D. P. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. D. P., būdamas anksčiau teistas už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Taipogi pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, po šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo 2023 m. gruodžio 6 d. įsiteisėjo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi atmestas nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato G. K. apeliacinis skundas dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio), kuriuo D. P. taip pat buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. vairavimo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus (1 t., b. l. 85-89). Išdėstytos aplinkybės rodo nuteistojo D. P. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, susiformavusias jo paties vertybines orientacijas ir duoda pagrindą jį vertinti kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir pažeidinėti įstatymus, nes nagrinėjamoje byloje D. P. nepraėjus nei trims mėnesiams po minėto Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio priėmimo vėl vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus.

12. Pažymėtina, D. P. jau trečią kartą teisiamas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, už šių nusikalstamų veikų padarymą D. P. ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos švelnesnės, tai yra baudos ir arešto bausmės (1 t., b. l. 63-74), tačiau akivaizdu, kad nuteistasis D. P. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo neteisėtų ir pavojingų poelgių neanalizuoja. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta ne švelnesnės, o griežčiausios rūšies bausmė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, yra teisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. P. švelnesnės bausmės rūšies už šią nusikalstamą veiką paskyrimas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, suformuotų nebaudžiamumo jausmą.

14. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

15. Skundžiamu nuosprendžiu D. P. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistajam D. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, nuteistasis D. P. anksčiau ne kartą teistas, tarp jų du kartus ir už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, nepraėjus net trims mėnesiams po Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas už analogiškos veikos padarymą, priėmimo. Be to, iš ankstesnių nuteistojo D. P. teistumų matyti, kad jam ne kartą buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš bausmės atklikimo vietos, tačiau tai D. P. teigiamo poveikio nepadarė – jis nekeitė savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus nuteistojo D. P. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam D. P. netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

16. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. P. gynėjas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, visiškai nevertino, jog nuteistajam D. P. nustatyta negalia, jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra (medicininė išvada pridedama), todėl reali laisvės atėmimo bausmė (įskaitant areštą) nuteistajam negali būti taikoma dėl jo sveiktos būklės ir sunkiai sutrikdytos sveikatos padarinių šalinimo (atliekamų medicininių procedūrų), nes nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, jo teisės bus suvaržytos labiau negu būtina bausmės tikslams pasiekti, bausmės atlikimas jam sukels papildomus nepatogumus, skausmus ar/ir galimą sveikatos pablogėjimą.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus ir pateiktus dokumentus, susijusius su D. P. sveikata, konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta, jog D. P. dėl savo sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar yra kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Kaip matyti iš pateiktų D. P. medicininių dokumentų (2 t., b. l. 5-37), juose aptarta nuteistojo D. P. sveikatos būklė po 2020 m. sausio 29 d. darbe patirtos traumos, taip pat aprašytas taikytas gydymas ir rekomendacijos bei prognozės dėl tolimesnio gydymo, tačiau juose nėra jokių duomenų, kad D. P. dėl medicininiuose dokumentuose nurodytos sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad D. P. turėjo sveikatos problemų nuo 2020 m. sausio 29 d. (kai patyrė sužalojimą darbe), tai yra dar iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Kaip jau minėta, D. P. jau trečią kartą teisiamas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą ir visos šios veikos padarytos po 2020 m. sausio 29 d., taigi turimos sveikatos problemos D. P. nesutrukdė daryti nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nors paskirta laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis D. P. įprastą gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis D. P. nuolat turi vykti į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus dėl jo sveikatos būklės vertinimo, taip pat jam atliekamos tam tikros procedūros, tačiau apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti šias aplinkybes patvirtinantys duomenys.

18. Pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1-4 dalys). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausme garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos. Taigi nuteistojo D. P. sveikatos problemos nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

19. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu D. P. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, pagrįstai visiško bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su D. P. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 2065,54 Eur dydžio bauda. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas D. P. paskirtas bausmes, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. P. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo D. P. gynėjo advokato G. K. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis D. P. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Pažymėtina, kad vien tik nuteistųjų interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

21. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 3 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; arba šis turtas buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

22. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nuteistasis D. P. padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką (vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas), panaudodamas S. P. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri, pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra konfiskuotinas turtas. Taip pat teismas nustatė, kad nors automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra S. P., kuri automobilio pirkimo-pardavimo sutartį kaip savininkė deklaravo 2023 m. rugpjūčio 24 d., šio automobilio valdytojas – D. P. (1 t., b. l. 35). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, D. P. jau anksčiau yra teistas už tai, kad su minėta transporto priemone padarė analogišką nusikalstamą, tai yra už tai, kad neblaivus vairavo tą patį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jau minėtu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu D. P. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. neblaivus vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu priklausė Ž. B. (D. P. sugyventinei), todėl buvo nuspręsta konfiskuoti iš D. P. automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3530 Eur. Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, D. P. sugyventinė Ž. B. nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perleido D. P. dukrai S. P., tačiau šio automobilio valdytoju nurodytas pats nuteistasis D. P.. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 17 d. vykusios D. P. apklausos, nurodydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jis nurodė, kad 2023 m. lapkričio 7 d. 7 val. ryte jis važiavo su savo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš autoserviso, taip pat nurodė, kad automobilis anksčiau buvo registruotas jo buvusios sugyventinės vardu, bet kai jie išsiskyrė, jis automobilį užrašė savo dukros S. P. vardu, nors ji vairuotojo pažymėjimo ir neturi (1 t., b. l. 113-114).

23. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims jo negalima konfiskuoti, taikyti nėra pagrindo, nes transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) faktiškai priklauso ir visą laiką buvo D. P. valdyme, o Ž. B. ir S. P. buvo/yra formalios šio automobilio savininkės. Be to, įvertinus tai, kad D. P. jau ne kartą teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, D. P. dukra S. P. turėjo ir galėjo žinoti, kad jai priklausantis automobilis nuteistojo D. P. gali būti naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Be to, šie duomenys tik patvirtina išvadą, kad siekiant atimti galimybę dar kartą panaudoti transporto priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį D. P., transporto priemonės konfiskavimas yra būtinas.

24. Nagrinėjamu atveju jokių objektyviai egzistuojančių kliūčių taikyti S. P. priklausančios transporto priemonės konfiskavimą ar pagrindo išvadai, kad tai daryti yra netikslinga, nėra. Byloje esantys VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašo duomenys apie automobilio „Mercedes Benz“ vertę su PVM (2 t., b. l. 55-56) neleidžia daryti išvados, kad konfiskuojamo automobilio vertė yra tiek didelė, kad leistų spręsti, jog šiuo atveju skirtas turto konfiskavimas neatitinka pusiausvyros tarp turtinių D. P. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, automobilio konfiskavimas skirtas teisėtai ir pagrįstai, todėl keisti šią Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. P. gynėjo advokato G. K. apeliacinį skundą atmesti.