Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ atstovui D. A.,

nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovei Z. R. dėl skolos už suteiktas paslaugas bei delspinigių priteisimo ir atsakovės Z. R. patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės butų ūkis“ dėl jos teisių pažeidimo, moralinės žalos atlyginimo, šmeižimo paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies. Patikslintas priešieškinis netenkinamas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta nuomos sutartis, nuomotoja – Marijampolės savivaldybė, nuomininkė – atsakovė. Šiame name Daugiabučio savininkų bendrija nesukurta, gyvenamojo namo administratore pagal Marijampolės savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 91, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr.DV-2271 ir 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. DV-2089 „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ iki 2020 m. sausio 1 d. buvo paskirta ieškovė. Pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, taip pat nustatyto dydžio kaupiamąsias lėšas, administravimo mokestį, eksploatavimo išlaidas. Atsakovė laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. dalies mokesčių nesumokėjo. Ieškovės paskaičiavimu skolą sudaro: 3,96 Eur už teritorijos priežiūrą ir namo techninę priežiūrą, 213,32 Eur už laiptinės valymą, 2,74 Eur kaupiamosios lėšos, 10,27 Eur namo remonto darbai, 2,65 Eur žemės nuomos mokestis. Atsakovė nesutinka mokėti skolos ir paaiškina, jog apmokestinamam laiptinės valymui prieštaravo, dėl daugiabučio namo gyventojams tenkančios pareigos mokėti žemės mokestį už valstybinę žemę nesutinka, o namo remonto darbai buvo kapitaliniai, todėl šias išlaidas turi mokėti nuomotojas savo lėšomis, todėl už juos mokėti atsisako.

Dėl namo laiptinės valymo išlaidų pagrįstumo ir senaties termino taikymo

Iš byloje pateikto 2008 m. kovo 12 d. daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų savininkų apklausos balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, jog daugiabučio namo gyventojams buvo pateikta apklausa, siekiant priimti sprendimą dėl namo laiptinės valymo paslaugų, už kurias būtų imamas 5 Lt (šiuo metu 1,88 Eur) papildomas mokestis. Z. R. raštu išreiškė nesutikimą dėl mokamų laiptinės valymo paslaugų. Sprendimas dėl valymo paslaugų priimtas balsų dauguma (62 – pritarė, 14 – nepritarė).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Pažymėtina, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, jog ieškovės nurodytu laikotarpiu laiptinės ir teritorijos valymo paslaugos buvo teikiamos, tačiau aiškino, jog su šių paslaugų teikimu nesutiko. Atsakovė į teismą dėl galimo jos teisių pažeidimo ar šio mokesčio ginčijimo anksčiau nesikreipė. Atsakovė reiškia nesutikimą su protokoliniu sprendimu, kuris priimtas daugiau kaip prieš 12 metų. Atsakovė šio sprendimo teismui neskundė ir pasirinko pasyvius veiksmus – mokesčių nemokėjimą. Atsakovė tinkamai ir laiku savo pažeistų teisių įstatymo nustatyta tvarka negynė, įstatyme įtvirtintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą sprendimui užginčyti praleido, todėl, esant ieškovės reikalavimui, taikytina sutrumpinta ieškinio senatis dėl sprendimo ginčijimo ir laikytina, jog atsakovei kaip buto nuomininkei kyla pareiga už šias paslaugas atsiskaityti. Teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl 213,32 Eur skolos už valymo paslaugas priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas, o atsakovės reikalavimas dėl mokesčio už laiptinių valymą anuliavimo yra atmestinas.

Dėl kaupiamųjų lėšų pagrįstumo

Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 2,74 Eur skolos už laiku neapmokėtas kaupiamąsias lėšas priteisimo. Atsakovė prašo anuliuoti šiuos mokesčius ir tikina, jog kaupiamąsias lėšas turi mokėti buto nuomotojas.

CK 4.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 3 dalyje numatyta, jog: „Kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane (toliau – ilgalaikis planas)“. Aprašo 14 dalyje numatyta, jog sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto buto apyvartos žiniaraščio matyti, jog atsakovei už 2015 m. liepos bei rugpjūčio mėnesius buvo paskaičiuotos 2,74 Eur kaupiamosios lėšos. Įvertinus tai, jog kaupiamos lėšos buvo skaičiuojamos ne periodiškai kas mėnesį, o pagal reikalingumą, laikytina, jog ieškovė turi tiksliai įvardinti, kokiu pagrindu ir tikslu buvo paskaičiuotos šios kaupiamosios lėšos. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nepaaiškino, kokiu pagrindu buvo paskaičiuotos kaupiamosios lėšos, nenurodė šių kaupiamųjų lėšų paskirties.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis šalių sudarytos Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 5 dalimi, nuomos mokestis, kurį nuomininkas moka už gyvenamąją patalpą, yra išskaidytas, tai yra šioje dalyje nurodyta, iš ko susideda nuomos mokestis : kaupiamosios lėšos, administravimo mokestis, eksploatavimo išlaidos. Iš to seko, kad kaupiamosios lėšos yra įskaičiuotos į nuomos mokestį. Ieškovė patvirtino, kad atsakovė nėra skolinga nuomos mokesčio, todėl teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl 2,74 Eur kaupiamųjų lėšų priteisimo nėra pagrįstas, todėl netenkinamas.

Dėl remonto darbų išlaidų pagrįstumo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 11 punktu, už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, atliktus pagal ilgalaikį planą, apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų pirkimo sutartyje nustatytą darbų kainą ir darbų priėmimo ir perdavimo aktus. Jeigu kaupiamųjų lėšų sąskaitoje lėšų nėra ar jų nepakanka Nuostatų 11 ir 12 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti, trūkstamas lėšas sumoka patalpų savininkai proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai pagal administratoriaus jiems pateiktas sąskaitas faktūras ar mėnesinius mokėjimų pranešimus (Nuostatų 13 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog namo remonto išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar buto ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateikta duomenų dėl 2016 m. gruodžio mėnesį daugiabučiame name atlikto remonto, dėl ko nėra galimybės nustatyti galimai atliktų remonto darbų, jų kainos bei įvertinti, ar namo remontas buvo privalomas, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl 10,27 Eur remonto darbų išlaidų priteisimo nėra pagrįstas, todėl netenkinamas.

Dėl eksploatavimo išlaidų pagrįstumo

Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 3,96 Eur skolos už teritorijos priežiūrą ir namo techninę priežiūrą priteisimo ir tikina, jog mokesčiai, paskaičiuoti už valstybinės žemės priežiūrą, yra nepagrįsti.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) yra nuolatinis namo būklės stebėjimas, pastato laikančiųjų konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, derinimas, paruošimas šildymo sezonui, avarijų likvidavimas, gaisrinės saugos palaikymas, kitokios namo priežiūros techninės priemonės. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) įtvirtina administravimo sąvoka, pagrindiniai administratoriaus uždaviniai, jo atliekamos funkcijos, teisės ir pareigos. Kaip viena iš administratoriaus funkcijų – namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimų organizavimas ir vykdymas (Nuostatų 4.6 punktas). Pagal Nuostatų 6.1. punktą administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju eksploatacinių išlaidų tarifas aptartas gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje.

Vadovaujantis Nuostatų 8.2 punktu, administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius – pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą. Mokėjimą už žemės sklypo priežiūrą administratorius apskaičiuoja proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimai žemės sklypo daliai (Nuostatų 9 punktas).

Vadovaujantis Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir priežiūros taisyklių 4.2 punktu, tvarkoma teritorija – tai įstatymų nustatyta tvarka (teritorijų planavimo dokumentais) priskirti žemės sklypai, statinių, įrenginių apsaugos zonos, daugiabučių namų, individualių namų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, bendrijų naudojami žemės sklypai, kiemai ar statinių, reikalingų gyventojų ūkio ir buities reikmėms tenkinti arba faktiškai naudojama (teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 20 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų) teritorija“. To paties skyriaus 4.3 punkte nurodyti asmenys, kuriems įtvirtinta pareiga tvarkyti teritoriją, tai yra už švarą ir tvarką atsakingi savivaldybės ribose esančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, naudotojai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan. (įstaigos, jų filialai, įmonės, gamyklos, daugiabučių namų savininkų bendrijos, garažų bendrijos, individualių namų, žemės sklypų savininkai ir kiti.). Taigi daugiabučio namo butų savininkai ir nuomininkai yra atsakingi už teritorijos prie namo tvarkymą ir valymą. Esant būtinybei, šių darbų atlikimą privalo organizuoti paskirtas administratorius, darbus apmokant butų savininkams (nuomininkams).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 3,96 Eur skolą už teritorijos priežiūrą ir namo techninę priežiūrą. Teismas sutinka, jog šias daugiabučio namo eksploatavimo išlaidas turi mokėti atsakovė kaip buto nuomininkė, tačiau pažymi, jog šios išlaidos turi būti pagrįstos ir detalizuotos. Iš byloje pateiktų buto apyvartos žiniaraščių matyti, jog už teritorijos priežiūrą ir namo techninę priežiūrą skaičiuojami periodiniai mokesčiai, paprastai nesiekiantys dviejų eurų sumos. Tuo tarpu ieškovė, prašydama priteisti 3,96 Eur, nenurodo, už kokį būtent laikotarpį šios išlaidos susidarė ir kokia jų paskirtis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl 3,96 Eur eksploatavimo išlaidų priteisimo nėra pagrįstas, todėl netenkinamas.

Dėl žemės nuomos mokesčio pagrįstumo

Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 2,65 Eur skolos už žemės nuomos mokestį ir tikina, jog tai mokestis už valstybinės žemės naudojimą, kurį privalo mokėti buto savininkas.

CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalies taikymo laikosi nuoseklios pozicijos, kad ši įstatymo nuostata nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016).

Iš byloje pateiktų buto apyvartos žiniaraščių matyti, jog atsakovei už 2010 m. rugsėjo mėnesį, 2011 m. spalio mėnesį ir 2012 m. spalio mėnesį paskaičiuotas 2,65 Eur žemės nuomos mokestis. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog žemės nuomos mokestis įeina į komunalines paslaugas, kurias atsakovė, pasirašydama gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, įsipareigojo mokėti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte numatyta, jog asmenys, nesudarę valstybinės žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių, už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu privalo mokėti žemės nuomos mokestį, jį administruoja savivaldybės, kuriame yra naudojamas žemės sklypas, vykdomoji institucija. Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo <...>, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012), kas reiškia, jog žemės nuomos mokesčio mokėjimas yra siejamas ir su faktiniu žemės naudojimu.

Vadovaujantis Marijampolės savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 31 d. Sprendimo „Dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties formos patvirtinimo“ 13 punktu, mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) nuomininkas turi mokėti vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašu. Vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą ir žemės nuomos mokestį nuomininkas privalo apmokėti pagal jam šių mokesčių administratorių pateiktus mokėjimo pranešimus ir sąskaitas. Taigi Marijampolės savivaldybės apskrityje galioja taisyklė, jog buto, esančio Marijampolės savivaldybėje, nuomininkui tenka pareiga mokėti ne tik komunalines paslaugas, įvairias rinkliavas, bet ir žemės nuomos mokestį. Marijampolės savivaldybės tarybos Sprendime „Dėl 2020 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ už namų valdų ir daugiabučių gyvenamųjų namų žemę nustatytas 0,8 proc. žemės vertės nuomos mokestis. Duomenų apie tai, kad būtų sudaryta žemės sklypo, esančio po gyvenamuoju namu, nuomos sutartis, nėra, todėl naudojant valstybinę žemę be nuomos sutarties jos naudotojams skaičiuojamas 0,8 proc. nuo žemės vertės mokestis, kuris proporcingai kiekvieno buto ploto išdalinamas kiekvienam buto savininkui (naudotojui).

Atsižvelgiant į tai, jog daugiabutis namas, esantis adresu, (duomenys neskelbtini), priklauso Marijampolės savivaldybei ir yra pastatytas ant valstybinės žemės, laikoma, jog atsakovė, nuomodamasi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip faktinė žemės sklypo naudotoja turi pareigą mokėti žemės sklypo nuomos mokestį, paskaičiuotą pagal Marijampolės savivaldybės tarybos nustatytus tarifus, todėl teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl 2,65 Eur žemės nuomos mokesčio yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl delspinigių pagrįstumo

Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 96,27 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., priteisimo.

Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

Pažymėtina, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuomet, kai ginčo šalis to reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutiko su prašoma priteisti skola bei delspinigiais, tačiau dėl senyvo amžiaus, teisinio išsilavinimo neturėjimo, atstovaudama save pati, nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo.

Teismas, vadovaudamasis lygiateisiškumo bei sąžiningumo principais, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė delsė kreiptis į teismą daugiau nei dešimt metų, dėl ko delspinigių suma akivaizdžiai padidėjo, sprendžia, jog atsakovė turi teisę gintis ieškinio senatimi, todėl teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalimi, kuria nustatytas 0,02 proc. delspinigių dydis, nutaria taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkinti iš dalies, tai yra ieškovei iš atsakovės priteisti 7,77 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 215,97 Eur skolos sumos už 180 dienų iki ieškinio padavimo dienos (215,97 Eur x 0,02 proc.) / 100 proc.) x 180 d.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė tinkamai ir laiku prievolės nevykdė, esant ieškovės prašymui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos (215,97 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 14 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų ir jų pagrįstumo

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas (21 straipsnis). Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (22 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis reglamentuoja garbės ir orumo gynimą, kurio pirmojoje dalyje nustatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsniu, asmens garbė ir orumas tik tada ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia. Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia savo orumo ir garbės įžeidimu, nuolatos siunčiant grasinimus dėl susidariusios skolos, duomenų apie skolą išviešinimu tretiesiems asmenims, tokiems kaip Marijampolės teismas, UAB „Sergel“. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog dvylika metų buvo nuolatos žeminama ir šantažuojama bei patyrė dvasinius sukrėtimus. Teismo vertinimu, ieškovė pranešimus dėl skolos, raginimo ją padengti ir reikalavimo teisės perleidimo kitam kreditoriui siuntė vykdydama jai pavestas ikiteisminio skolų išieškojimo funkcijas, nepažeisdama įstatymuose nustatytos tvarkos. Duomenų, jog atsakovė specialiai būtų persekiojama ir žeminama, ar duomenys apie jos skolą išviešinami plačiam trečiųjų asmenų ratui, byloje nenustatyta. Teismo įsitikinimu, šioje situacijoje pranešimų siuntimas skolininkei yra įprasta praktika siekiant atgauti skolą ir negali būti vertinama kaip pagrindas neturtinei žalai atsirasti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovės patikslintas priešieškinis dalyje dėl 4000 Eur moralinės žalos priteisimo už atsakovės šantažavimą, grasinimus, žeminimus yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Patikslinto priešieškinio reikalavimo dalis dėl nesumokėtų mokesčių, kuriuos prašo priteisti ieškovė, anuliavimo atmetama kaip nepagrįsta, kadangi dalis mokesčių priteista, dalis – ne, o motyvai išdėstyti sprendimo pirmoje dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 93 proc. ieškinio (232,94 Eur – 16,97 Eur = 215,97 Eur; 215,97 Eur * 100 proc. / 232,94 = 93 proc.), iš atsakovės ieškovei priteisiamos 13,95 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (15 Eur * 93 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,22 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinio netenkinus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 264 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 213,32 Eur (du šimtus trylika eurų 32 ct) skolos už valymo paslaugas, 2,65 Eur (du eurus 65 ct) skolos už žemės nuomos mokestį, 7,77 Eur (septynis eurus 77 ct) delspinigių, paskaičiuotų nuo skolos sumos už 180 dienų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 14 d.) iki visiško atsiskaitymo ir 13,95 Eur (trylika eurų 95 ct) žyminio mokesčio ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės butų ūkis“, juridinio asmens kodas 151005356, buveinės adresas Kauno g. 13B, Marijampolė, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT89 4010 0408 0003 0239, akcinė bendrovė „Luminor“ bankas, banko kodas 40100.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytas sumas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.