Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovei Z. R. dėl skolos už suteiktas paslaugas bei delspinigių priteisimo ir atsakovės Z. R. patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės butų ūkis“ dėl jos teisių pažeidimo, moralinės žalos atlyginimo, šmeižimo paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovė 2020 m. kovo 31 d. priešieškiniu (DOK-11414), kurio reikalavimai patikslinti 2020 m. balandžio 16 d. (DOK-12909) ir 2020 m. gegužės 6 d. (DOK-14915), prašė priteisti 4 000 Eur moralinės žalos atlyginimo, paneigti šmeižimą ir anuliuoti įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl atsakovės pareigos mokėti mokesčius už daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės valymo paslaugas, žemės nuomos mokestį ir delspinigius, ir ar pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl garbės ir orumo įžeidimo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Apeliantė yra Marijampolės savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė pagal 2002 m. liepos 3 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (2020 m. liepos 14 d. patikslinto ieškinio DOK-22939 3, 7 priedai). Ieškovė ginčo laikotarpiu vykdė šio daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigas, tą patvirtina Marijampolės savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. 91, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. DV-2271 ir 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. DV-2089 „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ (DOK-22939 4, 5, 6 priedai). Iš nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo matyti, jog 0,3997 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., ant kurio stovi daugiabutis gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (2020 m. gegužės 26 d. DOK-17310). Pagal 2002 m. liepos 3 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, nustatyto dydžio kaupiamąsias lėšas, administravimo mokestį, eksploatavimo išlaidas (DOK-22939 7 priedas). Pagal buto apyvartos žiniaraščius, atsakovė laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. dalies mokesčių nesumokėjo (DOK-22939 2 priedas).

Dėl reikalavimo priteisti namo laiptinės valymo išlaidas pagrįstumo

26. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė lėšas už namo laiptinės valymą, nes ieškovė šias paslaugas teikė vienašališkai, nesant gyventojų sprendimo ir apeliantės sutikimo. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais ir nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.

27. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

28. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų.

29. Apeliantė neginčija skolos dydžio, tačiau nesutinka su laiptinių valymo paslaugos teikimu. 2008 m. kovo mėnesį atlikta namo gyventoju apklausa dėl namo laiptinės valymo paslaugų už papildomą 5 Lt (šiuo metu 1,88 Eur) mokestį. Iš 2008 m. kovo 12 d. daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų savininkų apklausos balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad daugiabučio namo gyventojams išdalinti 94 apklausos biuleteniai, iš kurių 77 grąžinti. Laiptinės valymo paslaugų teikimui pritarė 62 butų savininkai, 14 nepritarė. Komisija nustatė, kad mokamų laiptinės valymo paslaugų teikimui pritarė 62 butų savininkai iš 94 arba 66 procentai (2020 m. liepos 13 d. DOK-22695 1 priedas Protokolinis sprendimas dėl mokamų valymo paslaugų priimtas balsų dauguma (CK 4.85 straipsnis 1 dalis). Gyventojų sprendimas priimtas daugiau kaip prieš dvylika metų. Apeliantė nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad būtų apskundusi priimtą butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą (CK 4.85 straipsnio 9 dalis). Be to, ieškovė reikšdama reikalavimą dėl valymo paslaugų išlaidų priteisimo iš atsakovės, prašė taikyti buto savininko (nuomininko) teisei apskųsti priimtą sprendimą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė tinkamai ir laiku savo pažeistų teisių įstatymo nustatyta tvarka negynė, įstatyme įtvirtintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą sprendimui užginčyti praleido, todėl, esant ieškovės reikalavimui, taikytina sutrumpinta ieškinio senatis dėl sprendimo ginčijimo ir laikytina, jog apeliantei kaip buto nuomininkei kyla pareiga už laiptinės valymo paslaugas atsiskaityti.

Dėl reikalavimo priteisti žemės nuomos mokestį pagrįstumo

31. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė valstybinės žemės nuomos mokestį, nes apeliantė yra nuomininkė, o gyvenamosios patalpos savininkė yra savivaldybė, todėl nuomos mokestį privalo mokėti valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

32. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį (Lietuvos A. T. 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012), kas reiškia, jog žemės nuomos mokesčio mokėjimas yra siejamas ir su faktiniu žemės naudojimu.

33. Pagal Marijampolės savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 31 d. Sprendimo „Dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties formos patvirtinimo“ nuostatas, butų nuomininkams nustatyta pareiga mokėti žemės nuomos mokestį (13 punktas). Marijampolės savivaldybės tarybos Sprendime „Dėl 2020 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ už namų valdų ir daugiabučių gyvenamųjų namų žemę nustatytas 0,8 proc. žemės vertės nuomos mokestis. NTR duomenys patvirtina, kad daugiabutis gyvenamasis namas stovi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Byloje nėra duomenų apie žemės sklypo nuomos sutarties sudarymą. Remiantis šiais duomenimis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad daugiabutis gyvenamasis namas priklauso Marijampolės savivaldybei ir yra pastatytas ant valstybinės žemės, todėl apeliantė, nuomodamasi butą, yra faktinė žemės sklypo naudotoja ir turi pareigą mokėti žemės nuomos mokestį.

Dėl delspinigių

34. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį dėl priteistų 7,77 Eur delspinigių. Teigia, kad jie negali būti skaičiuojami už nepagrįstai priskirtą laiptinių valymą be gyventojų sprendimo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nustačius, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos už laiptinės valymą priteisimo yra pagrįstas, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius.

Dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl garbės ir orumo įžeidimo

35. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti skolos, padarė moralinę žalą – paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie apeliantės skolą, pažemino garbę ir orumą, todėl privalo atsakyti CK 2.24 straipsnio pagrindu. Teiginiai „nemokanti mokesčių“ apeliantei sukelia neigiamus dvasinius išgyvenimus, įžeidžia jos garbę ir orumą, todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

36. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai. Asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos A. T. 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos A. T. 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

38. Asmens garbei ir orumui, kaip neturtinėms asmens vertybėms ginti taikomas specialus pažeistų teisių gynimo būdas, nustatytas CK 2.24 straipsnyje. Nurodytoje privatinės teisės normoje nustatyta galimybė asmeniui, kuris mano, kad jo garbė ir orumas pažeisti paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, be kita ko reikalauti atlyginti taip pat ir turtinę bei neturtinę žalą. Dėl to kito asmens garbę ir orumą pažeidusio asmens civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, kyla tik tada, kai visų pirma konstatuojamas specifinės asmens neturtinės vertybės, t. y. kito asmens garbės ir orumo, pažeidimo faktas. Taigi pirmiausia turi būti nustatytas kito asmens garbės ir orumo pažeidimo faktas pagal CK 2.24 straipsnį, kaip šias neturtines vertybes pažeidusio asmens neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Nenustačius asmens neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, asmeniui negali būti taikoma civilinė atsakomybė ir sprendžiamas konkretaus dydžio žalos atlyginimo klausimas.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalavo atsakovę sumokėti susidariusį įsiskolinimą už namo laiptinės valymo paslaugas ir žemės nuomą, apeliantei jai siųsti pranešimai ir raginimai sumokėti įsiskolinimus negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai, žeminantys asmens garbę ir orumą. Nėra teisinio pagrindo pranešimus dėl skolos sumokėjimo tapatinti su žinių paskleidimo faktu ir pripažinti, kad pranešimuose nurodyta informacija apie įsiskolinimą neatitinka tikrovės. Apeliantė nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis) dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo fakto (CK 2.24 straipsnis) ir dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis).

40. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje nenustatyta duomenų, jog apeliantė specialiai būtų persekiojama ir žeminama, ar duomenys apie jos skolą išviešinami plačiam trečiųjų asmenų ratui, todėl šioje situacijoje pranešimų siuntimas skolininkei yra įprasta praktika, siekiant atgauti skolą, ir negali būti vertinama kaip pagrindas neturtinei žalai atsirasti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

42. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė nepateikė duomenų (CPK 178 straipsnis) dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nesvarstomas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.