Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-411-601/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-18
Bylos Nr.: e2A-411-601/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00755-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Atsakovas: Z. R.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“

Kategorijos

2.4.4.8Kito asmens turto administravimas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.1Netesybos
2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
2.6.16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.16.11.5Gyvenamųjų patalpų nuoma bendrabučiuose
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-411-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00755-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.8; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.10.8; 2.6.16.8; 2.6.16.11.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2252-570/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ ieškinį atsakovei Z. R. dėl skolos už suteiktas paslaugas ir delspinigių priteisimo bei atsakovės Z. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės butų ūkis“ dėl atsakovės teisių pažeidimo, moralinės žalos atlyginimo, šmeižimo paneigimo ir kt.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marijampolės butų ūkis“ kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Z. R. 232,94 Eur skolos už laiptinės valymą, kaupiamąsias lėšas, namo remonto darbus, žemės nuomos mokestį, 96,27 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą 232,94 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kuriame butą Nr. 509 iš Marijampolės savivaldybės nuomojasi atsakovė Z. R., administratore. Ieškovės teigimu, atsakovė laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. nesumokėjo jai priklausančios dalies mokesčių. Ieškovės paskaičiavimu, skolą sudaro: 3,96 Eur už teritorijos priežiūrą ir namo techninę priežiūrą, 213,32 Eur už laiptinės valymą, 2,74 Eur kaupiamosios lėšos, 10,27 Eur namo remonto darbai, 2,65 Eur žemės nuomos mokestis, 7,77 Eur delspinigiai už paskutinius 6 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos arba 96,27 Eur delspinigiai už visą ginčo laikotarpį. Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

2. Atsakovė Z. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė taip pat pareiškė priešieškinį dėl 4 000 Eur moralinės žalos atlyginimo, šmeižimo paneigimo ir įsiskolinimo anuliavimo. Nurodė, kad ieškovė savo iniciatyva namui priskyrė laiptinių valymo paslaugą ir įtraukė jos apmokėjimą į paslaugų sąskaitas, t. y. laiptinės gyventojai šios paslaugos neprašė, nes patys valėsi koridorius, vestibiulius ir laiptines. Be to, ieškovė savo sąskaitose atsakovei skaičiuoja ir delspinigius už neteisėtai priskirtą laiptinių valymo paslaugą, o taip pat reikalauja ir kitų neteisėtų mokesčių, pavyzdžiui, už žemės nuomą (nors jokių sandorių dėl valstybinės žemės nuomos ji nesudariusi), kapitalinius darbus (2010 m. lapkričio mėn. išrašytos dvi sąskaitos: pirmoje sąskaitoje nereikalaujama mokesčio už lauko durų pakeitimą, o po kelių dienų išrašytoje antroje sąskaitoje jau reikalaujama). Atsakovės tvirtinimu, UAB „Marijampolės butų ūkis“ nuolatos siuntė grasinimus dėl susidariusios skolos, taip pat paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančias žinias tretiesiems asmenims apie tai, kad ji nemoka mokesčių, tokiu būdu pažemindama jos garbę ir orumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės Z. R. 230,44 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki visiško atsiskaitymo ir 15 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Marijampolės butų ūkis“. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Taip pat teismas atmetė ir priešieškinį. Teismas valstybei iš atsakovės Z. R. priteisė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Anot teismo, daugiabučio namo butų savininkai ir nuomininkai yra atsakingi už laiptinės valymą, teritorijos prie namo tvarkymą, išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo patalpomis, apmokėjimą. Todėl, esant priimtam didesnės dalies namo gyventojų sprendimui laiptinę ir teritoriją valyti administratorės paskirtam asmeniui, paslaugoms faktiškai esant suteiktoms, atsakovė privalo prisidėti prie tokių mokesčių sumokėjimo dalimi, proporcinga jos valdomam patalpų plotui. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 3,96 Eur už teritorijos priežiūrą ir namo techninę priežiūrą, 213,32 Eur už laiptinės valymą ir 2,74 Eur kaupiamųjų lėšų. Tačiau teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą priteisti 10,27 Eur sumą už namo remonto darbus, kadangi ieškovė nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

5. Teismas nustatė, kad duomenų, jog būtų sudaryta žemės sklypo, esančio po gyvenamuoju namu, nuomos sutartis, nėra, todėl naudojant valstybinę žemę be nuomos sutarčių jos naudotojams skaičiuojamas 0,8 proc. nuo žemės vertės mokestis, kuris proporcingai kiekvieno buto plotui išdalinamas kiekvienam buto savininkui (naudotojui). Teismo įsitikinimu, atsisakydama sumokėti žemės nuomos mokestį, atsakovė pažeidė savo, kaip buto nuomininkės, įsipareigojimus mokėti visus reikiamus mokesčius (2002 m. liepos 3 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties II dalies 8 punktas), todėl priteisė iš atsakovės 2,65 Eur žemės nuomos mokesčio.

6. Teismo vertinimu, kadangi atsakovė prievolę pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį vykdė netinkamai, t. y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas, ji laikoma pažeidusia prievolę, todėl privalo mokėti netesybas (delspinigius) už savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė piktnaudžiavo savo padėtimi bei delsė kreiptis į teismą anksčiau, taikė ieškinio senatį ir delspinigius priteisė tik už 6 mėnesius, t. y. 7,77 Eur. Tuo tarpu, kadangi atsakovė nevykdė piniginės prievolės, teismas iš jos ieškovei taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (230,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Teismas atmetė atsakovės priešieškinį, įvertinęs tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog 12 metų buvo nuolatos žeminama ir šantažuojama bei patyrė dvasinius sukrėtimus. Be to, anot teismo, ieškovė vykdė ikiteisminį skolų išieškojimą, remdamasi Namo butų ir kitų patalpų savininkų mokamų įmokų ir mokesčių buhalterinės apskaitos duomenimis. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovė specialiai būtų persekiojama ir žeminama, ar duomenys apie jos skolą išviešinami plačiam trečiųjų asmenų ratui, į bylą nebuvo pateikta. Teismo įsitikinimu, šioje situacijoje pranešimų siuntimas skolininkei yra įprasta praktika siekiant atgauti skolą ir negali būti vertinama kaip pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Juolab, kad tame pačiame sprendime teismas konstatavo, jog atsakovė yra skolinga už laiptinės valymą ir kitas jai suteiktas paslaugas ir ieškovė pagrįstai jai siuntė sąskaitas su rašytiniais įspėjimais, kaip ir informavo UAB „Sergel“, kuri už atlygį teikė ieškovei skolų išieškojimo paslaugas. Tuo tarpu ieškinio pateikimas teismui nėra laikomas informacijos apie atsakovę ar kitą asmenį paskleidimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė Z. R. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą. Apeliantė taip pat prašo priteisti jai padarytą moralinę žalą bei įpareigoti ieškovę paneigti apie atsakovę paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas, nepagrįstai priteisė iš atsakovės įsiskolinimą, nors ši už visas paslaugas yra atsiskaičiusi. Tuo tarpu laiptinių valymo paslaugos teikimui atsakovė nuo pat pradžių prieštaravo, nedavė sutikimo, todėl neturi ir pareigos už tai mokėti. Juolab, kad koridorius ir vestibiulius ir toliau valosi patys daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai. Apeliantės teigimu, ji neturi pareigos mokėti ir žemės nuomos mokesčio, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra išaiškinusios, kad senos statybos daugiabučiai yra pastatyti ant valstybinės žemės, todėl valstybė neturi galių priversti gyventojus nuomotis žemę, tai gali būti tik gyventojų teisė, bet ne pareiga ją nuomotis. Atsakovė įsitikinusi, kad ir žemės mokesčio ji neturi mokėti, nes tokį mokestį moka tik žemės savininkai, o šiuo atveju žemės savininkė yra valstybė. Be to, Marijampolės savivaldybės taryba yra atleidusi nuo žemės mokesčio senjorus, todėl ir apeliantei toks mokestis neturėtų būti taikomas. Atsakovė nesutinka ir su kaupiamųjų lėšų bei išlaidų už kapitalinius darbus priteisimu, nes už šių mokesčių (išlaidų) apmokėjimą yra atsakingi butų savininkai, bet ne nuomininkai;

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį, nors ieškovė paskleidė apie atsakovę, kaip nemokančią mokesčių, tikrovės neatitinkančius duomenis savo darbo aplinkoje, skolų išieškotojai UAB „Sergel“, parašė neatitinkantį tikrovės ieškinį Marijampolės apylinkės teismui.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime ieškovė UAB „Marijampolės butų ūkis“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2252-570/2020 palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, butų ir kitų patalpų savininkai (nuomininkai, naudotojai) naudojasi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jį privalo tvarkyti Marijampolės savivaldybės teritorijos tvarkymo ir priežiūros taisyklėse, patvirtintose Marijampolės savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 1-164 (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka;

9.2. Namo (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), Marijampolė) butų ir kitų patalpų savininkai 2008 m. kovo 12 d. protokoliniu sprendimu, priimtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, pritarė laiptinės valymui. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 6 dalimi butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai galioja visiems savininkams. Taip pat, CK 6. 584 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko pareiga apmokėti už suteiktas komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas). Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, yra neprivatizuota ir nuosavybės teise priklauso Marijampolės savivaldybei, o su atsakove Z. R. yra sudaryta šios patalpos nuomos sutartis, ieškovė pagrįstai teikė atsakovei sąskaitas apmokėjimui už suteiktas laiptinės valymo paslaugas;

9.3. Ieškovė vykdė ikiteisminį skolų išieškojimą, remdamasi Namo butų ir kitų patalpų savininkų mokamų įmokų ir mokesčių buhalterinės apskaitos duomenimis, todėl pagrįstai vertino, kad siunčiamuose pranešimuose dėl skolos dengimo nurodoma informacija teisinga ir atitinka tikrovę. Šioje situacijoje pranešimų siuntimas skolininkei yra įprasta praktika siekiant atgauti skolą ir negali būti vertinama, kaip pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Tuo labiau ieškinio pateikimas teismui nėra laikomas informacijos apie atsakovę ar kitą asmenį paskleidimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl šalių pateiktų dokumentų prijungimo

12. Tiek apeliantė (atsakovė) su apeliaciniu skundu, tiek ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus dokumentus, kuriais grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes.

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į ginčo esmę (ginčas dėl mokesčių priklausančių buto savininkui (nuomininkui) mokėjimo), į tai, kad šalių pateikti dokumentai neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, kad abiejų šalių pateikti dokumentai (su jų procesiniu dokumentu) priimtini į bylą.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

15. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

17. Byloje kilo ginčas dėl įvairių mokesčių, kurie turi būti mokami už butą, kuris yra daugiabučiame name.

18. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

19. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas CK 4.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti <...>.

20. Nustatyta, kad apeliantė (atsakovė) yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. (toliau – butas) nuomininkė pagal 2002 m. liepos 3 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), sudarytą su nuomotoju (buto savininku) Marijampolės savivaldybės taryba. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog sklypas, ant kurio stovi daugiabutis gyvenamasis namas esantis (duomenys neskelbtini) Marijampolės m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai. Šiame name Daugiabučio savininkų bendrija nesukurta, gyvenamojo namo administratoriumi pagal Marijampolės savivaldybės valdybos 2002-05-24 sprendimą Nr. 91, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-21 įsakymą Nr.DV-2271 ir 2017-12-29 įsakymą Nr. DV-2089 „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ iki 2020-01-01 buvo paskirta ieškovė UAB „Marijampolės butų ūkis“.

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jos, kaip buto nuomininkės, buvo priteisti mokesčiai: 213,32 Eur už laiptinės valymą, 3,96 Eur už teritorijos priežiūrą ir namo techninę priežiūrą, 2,74 Eur kaupiamosios lėšos, 2,65 Eur žemės nuomos mokestis. Taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos ir apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė iš dalies savo nesutikimą dėl mokesčių nemokėjimo grindžia tuo, jog ji nėra buto savininkė (tik nuomininkė), todėl jai nepriklauso mokėti šių mokesčių.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad „nors atsakovė nėra namo bendrasavininkė, tačiau ji tokius įsipareigojimus prisiėmusi pagal Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį“.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatymą pareiga mokėti įvairius mokesčius už butą tenka būtent jų savininkams, jeigu nėra sudaryta kitokių susitarimų. Nagrinėjamu atveju yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurioje numatyta, kad nuomininkas moka nuomos mokestį, į kurį įeina kaupiamosios lėšos, administravimo mokestis, eksploatavimo išlaidos (sutarties 5 punktas), taip pat numatyta, kad nuomininkas vyriausybės nustatyta tvarka atskirai moka mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendrojo naudojimo patalpas, teritorijos valymą ir kitas) iki šios sutarties 7 punkte nustatyto termino (sutarties 8 punktas).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esant ginčui, kas turi pareigą sumokėti vieną ar kitą mokestį už butą (ar savininkas, ar naudotojas), byloje privalo dalyvauti tiek buto savininkas, tiek buto nuomininkas, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. nusprendus, kad pareiga mokėti mokesčius tenka nuomininkui, tuo pačiu pripažįstama, kad buto savininkui nekyla tokia pareiga (šiuo atveju buto savininkas atleidžiamas nuo tokios pareigos). Nagrinėjamu atveju buto savininkas (Marijampolės savivaldybė) nėra įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nors jo suinteresuotumas byloje yra akivaizdus (tenkinus ieškinį, jam panaikinama pareiga mokėti mokesčius, ir ši pareiga pripažįstama tik nuomininkei), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

25. Nagrinėjant bylą iš naujo (įtraukus į buvos nagrinėjimą Marijampolės savivaldybę), esant ginčui dėl mokesčių, tenkančių butui, subjekto (savininkas ar nuomininkė), turi būti įvertintos tiek įstatyminės, tiek sutartinės nuostatos dėl kiekvieno konkretaus paskaičiuoto mokesčio tenkančio tam butui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė (nemotyvavo), kodėl kaupiamosios lėšos priteistinos iš nuomininkės, kai iš nuomos sutarties matyti, kad šios lėšos įtrauktos į nuomos mokestį. Taigi, nusprendus, kad kaupiamosios lėšos negali būti priteisiamos iš apeliantės (nuomininkės), būtų nuspręsta, kad šias lėšas tenka apmokėti buvo savininkei Marijampolės savivaldybei, tačiau tokio sprendimo negalima priimti neišklausius Marijampolės savivaldybės pozicijos. Taip pat pažymėtina, kad laikytinas nemotyvuotu ir teismo sprendimas dėl žemės mokesčio priteisimo, nes pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuomininkė pažeidė savo įsipareigojimus pagal nuomos sutarties 8 punktą, tačiau šiame punkte nenurodyta, kad nuomininkei tenka pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Kitų argumentų dėl šio mokesčio pritesimo iš apeliantės sprendime nėra nurodyta.

26. Be aukščiau nurodytų aplinkybių, nagrinėjant bylą iš naujo, tikslinga įvertinti prašomą ieškovės priteisti 3,96 Eur sumą už teritorijos priežiūrą ir namo techninę priežiūrą, kuri, kaip teigia apeliantė, yra sumokėta (šiuo atvejus apeliantė neigia esant įsiskolinimui). Dėl šios sprendimo dalies pirmosios instancijos teismas taip pat nepateikė jokių motyvų (kada, kaip šis įsiskolinimas susidarė), nors šią sumą priteisė iš apeliantės.

27. Taigi, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, turi būti konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra išimtinė pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų, negali išnagrinėti bylos iš esmės.

28. Pripažinus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apeliantės priešieškinio atmetimu, teisėjų kolegija nepasisako, nes apeliantės argumentai šiuo atveju yra susiję su ieškinio argumentais ir jų pagrįstumu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė