Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-745-1019/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-03
Bylos Nr.: e2-745-1019/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06735-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Rimeikienė
Ieškovas: D. T.
Atsakovas: Sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Ingrida Šimkevičienė

Kategorijos

2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas

Civilinė byla Nr. e2-745-1019/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06735-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2., (S) 2.6.10.2.4.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,sekretoriaujant Jolantai Žilienei,dalyvaujant ieškovui D. T., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Šimkevičienei,atsakovės Sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. T. prašo priteisti ieškovui iš atsakovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2267,98 Eur be teisėto pagrindo įgytų lėšų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad 2020-10-19 atsakovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo D. T. 1313,93 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 332,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2021-01-13 Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovo vardu buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovo vardu buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Abu žemės sklypai yra atsakovei priklausančioje teritorijoje. Ieškovas pareiškė, kad bendrijos nariu tapti nepageidauja. Tada pirmininkas V. U. paklausė, ar ieškovas pageidauja įsivesti vandentiekį ir ar sutinka prisidėti prie bendrojo gerbūvio darbų – gatvių ir vandens bokšto tvarkymo. Ieškovas pageidavo įsivesti vandentiekį ir sumokėjo 500 Lt už prisijungimą prie vandentiekio, 500 Lt bendrojo gerbūvio tvarkymui. Ieškovui buvo pateikti tušti pinigų priėmimo kvitai, paaiškinus, kad „vėliau juos supildys taip, kaip reikia“, ant kurių jis pasirašė. 2009 m. ar 2010 m. ieškovas taip pat yra vieną kartą mokėjęs 700 Lt (gatvės, tvorų ir vandentiekio siurblio remontui). Ir tą kartą ieškovui buvo pateiktas tuščias pinigų priėmimo kvitas. Jokių sąskaitų, kasos orderių ar bet kokių kitų dokumentų atsakovė ieškovui nepateikė. Per visą šį laikotarpį nuo pat sklypų įsigijimo (duomenys neskelbtini) m., Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui niekada nėra išrašiusi jokių sąskaitų, kasos kvitų, nėra pateikusi jokių pažymų apie įsiskolinimus, jokių finansinių ar kitokių pretenzijų. 2020 m. pavasarį ieškovas pradėjo vykdyti žemės sklypų tvarkymo darbus, o liepos mėn. – kadastrinius matavimus. Kai ieškovas 2020-10-28 pats asmeniškai kreipėsi į Bendrijos buhalterę dėl pažymos apie atsiskaitymą, tik 2020-11-01 jam buvo pateikta menamos skolos suma – 1646,43 Eur ir jos detalizacija. Atsakovė, neinformavusi ieškovo, pradėjo teisinį „skolos“ išieškojimo procesą. Atsakovė, pažeisdama galiojančius įstatymus, nenorėjo ieškovui išduoti pažymos apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Daugiau kaip (duomenys neskelbtini) m. atsakovė nereiškė jokių oficialių finansinių ar kitokių pretenzijų, nerašė jokių sąskaitų ar niekaip kitaip neieškojo ir net nebandė išieškoti jokių galimų ar menamų sumų iš ieškovo. Ir tik tuomet, kai ieškovui prireikė Bendrijos pirmininkės parašo ir pažymos, staiga ir netikėtai atsirado finansinės pretenzijos ir reikalavimai. Atsakovė ieškinyje, pateiktame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, teigė, kad ieškovas yra Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, nors šio teiginio pagrindimui nebuvo pateikusi jokių įrodymų. Sodininkų bendrijos nariu tampama tik savanoriškai pateikus pareiškimą įstoti į Bendriją. Atsakovės pateikto ieškinio priede pateiktame (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) yra nurodoma 400 Lt, kai tuo tarpu ieškovas už prisijungimą prie požeminio vandentiekio įrangos sumokėjo 500 Lt. Kadangi prie vandentiekio gali prisijungti bet kuris asmuo, turintis Bendrijos teritorijoje ar greta žemės sklypą ir pageidaujantis prisijungti prie vandentiekio, todėl ir pinigų priėmimo kvitas parodo, kad pinigus sumokėjo žemės savininkas, pageidaujantis prisijungti prie vandentiekio, o ne Bendrijos narys. Taip pat pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) yra tik ieškovo parašas, o visas kvitas užpildytas visai kito asmens rašysena. Atsakovės pateikto ieškinio priede 2006 m. spalio mėn. pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta konkreti data ir apskritai nėra pinigų mokėtojo parašo. Tai akivaizdžiai demonstruoja ne tik aplaidų ir netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, bet ir akivaizdų neteisėtą oficialių finansinių dokumentų klastojimą. Atsakovės pateikto ieškinio priede 2008-03-16 pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai matosi, kad ne tik visas kasos kvitas yra supildytas vieno asmens rašysena, bet net ir ieškovo parašas yra akivaizdžiai suklastotas. Ieškovas niekada nėra rašęs jokio prašymo įstoti į Bendriją. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė savo turimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo teigimu, S/B „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė sąmoningai ir tikslingai kėlė dirbtines kliūtis bei ėmėsi visų įmanomų, net ir neteisėtų veiksmų, kad pakenktų ieškovui įvykdyti savo prievolę pagal preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį. Matininkė jau (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėn. buvo užbaigusi visus būtinuosius kadastrinių matavimų darbus ir ieškovas po preliminarios pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo būtų galėjęs nedelsiant vykdyti pardavimo sandorį, jeigu nebūtų sukliudę kenkėjiški atsakovės veiksmai. Ieškovui teko sugaišti beveik du mėnesius, kol atsakovė išdavė pažymą apie atsiskaitymą. 2020-11-13 įsiterpus ieškovo advokatui ir paruošus bei teisiniais argumentais pagrindus teisėtą reikalavimą, ieškovui buvo išduota pažyma, kurioje buvo nurodyta 1646,43 Eur skola. Parduodant ieškovui priklausančius žemės sklypus tarpininkavo Nekilnojamojo turto (toliau - NT) agentūra. NT agentei pradėjus tartis su (duomenys neskelbtini) notarais, vienas po kito, notarai, pradėjo atsisakinėti tvirtinti NT pirkimo - pardavimo sandorį, nes atsakovės išduotoje pažymoje buvo nurodyta skola. Ieškovas net kreipėsi į teismą, prašydamas leidimo sandoriui, sumokėjo atsakovės nurodytą 1646,43 Eur sumą į teismo depozitinę sąskaitą kaip garantinį užstatą, bet net ir tai nepadėjo. Visais savo veiksmais atsakovė pateikė ieškovą prieš pirkėją, jo šeimos narius, prieš NT agentės darbo kolektyvą bei prieš visą eilę (duomenys neskelbtini) notarų biurų kolektyvų, kaip piktybinį skolininką ir savo įsipareigojimų nevykdantį asmenį. Tam, kad išvengtų didesnės žalos (baudos pirkėjui – 2000 Eur ir baudos NT agentei – 750-1500 Eur), ieškovas su pirkėju (duomenys neskelbtini) sudarė ir pasirašė preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties priedą Nr. 1, pagal kurį pirkėjas įsipareigojo sumokėti atsakovei 1646,43 Eur sumą už ieškovą, o ieškovas įsipareigojo šia suma sumažinti (duomenys neskelbtini) preliminarioje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą NT kainą. Šiuo atveju ieškovas patyrė tiesioginius finansinius nuostolius 1646,43 Eur. Reikalavimą priteisti be pagrindo įgytas lėšas ieškovas grindžia tuo, kad atsakovė, nepagrįstai kreipdamasi į teismą prašydama priteisti skolą už nesumokėtą bendrijos nario mokestį, neteisėtai praturtėjo ieškovo sąskaita. Siekdamas išvengti dar didesnių nuostolių (avanso grąžinimo, baudų, netesybų mokėjimo), ieškovas buvo priverstas parduoti jam priklausančius žemės sklypus už mažesnę nei buvo sutartą kainą. Atsakovė praturtėjo dėl ieškovo veiksmų, jam sutikus ir žemės sklypų pirkėjui sumokėjus nepagrįstai prašomą priteisti sumą; atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita; atsakovės praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt., t. y. ieškovas nėra ir niekada nebuvo S/B “(duomenys neskelbtini)” bendrijos narys). Tokiu būdu ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negavo ir negalėjo disponuoti (duomenys neskelbtini) preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 49 000 Eur suma ir patyrė finansinę žalą, kurios vertė yra lygi Lietuvos Banko skelbiamų 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėn. vartojimo paskolų gyventojams palūkanų normai. Remiantis šiais skaičiavimais, ieškovas 2020 m. lapkričio mėn. patyrė 316,55 Eur, o 2020 m. gruodžio mėn. 305 Eur nuostolius, iš viso 621,55 Eur. Ieškovas taip pat patyrė ir moralinę žalą. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė ieškovą prieš pirkėją, jo šeimos narius, prieš NT agentės darbo kolektyvą bei prieš visą eilę (duomenys neskelbtini) notarų biurų kolektyvų, kaip piktybinį skolininką ir savo įsipareigojimų nevykdantį asmenį. Tokiais atsakovės veiksmais ieškovui padaryta didelė ir ilgalaikė neturtinė žala. Kadangi atsakovė nėra didelė finansinė korporacija, realią neturtinės žalos sumą ieškovas mažina ir prašys simboliškai priteisti iš atsakovės 10 000 Eur, kurie bus skiriami labdarai.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nesutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė nuo žemės sklypų įsigijimo laikė ieškovą Bendrijos nariu ir skaičiavo nario mokesčius bei kitas įmokas, taikomas atsakovės nariams. Ieškovas iki 2010 m. mokėjo šiuos mokesčius ir įmokas grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus. Ieškovui nuo 2011 m. neatsiskaitant su atsakove, atsakovė 2020-10-19 padavė ieškinį dėl skolos išieškojimo Kauno miesto apylinkės teismui. Atsakovė sutinka, kad teisės aktai bei dokumentai reikalauja, jog stojant į Bendriją asmuo pateiktų rašytinį prašymą, tačiau pažymi, kad šis faktas niekaip neapriboja atsakovės galimybės įrodinėti ieškovo narystę Bendrijoje kitais įrodymais. (duomenys neskelbtini) Bendrijos narių susirinkime išrinkus naują valdybą ir valdybos pirmininkę V. S., tokio rašytinio prašymo ankstesnis atsakovės valdybos pirmininkas V. U. naujajai valdybai neperdavė. Atsakovė pateikė į bylą dėl skolos priteisimo pinigų priėmimo kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, kuriose užfiksuoti grynųjų pinigų priėmimo iš ieškovo faktai. Visuose kvituose, išskyrus vieną (Nr. (duomenys neskelbtini)), yra nurodoma, kad iš ieškovo gautos sumos yra nario mokestis. Kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta suma buvo gauta už vandentiekio įrangą. Visuose kvituose, išskyrus vieną (Nr. (duomenys neskelbtini)), yra ieškovo parašai, kas liudija, jog ieškovas patvirtino tiek pinigų perdavimo faktą, tiek ir mokėjimo paskirtį. Minėti įrodymai patvirtina, jog ieškovas sistemingai mokėjo lėšas Bendrijos naudai. Papildomai į bylą pateiktos Bendrijos 2004 m. liepos mėn., 2006 m. spalio mėn., 2008 m. kovo mėn., 2010 m. rugsėjo mėn. pajamų žiniaraščių kopijos patvirtina, kad ieškovo įmokėtos sumos buvo įtrauktos į apskaitą kaip nario mokestis. Ieškovas kvestionuoja atsakovės į bylą dėl skolos priteisimo pateiktų pinigų priėmimo kvitų teisėtumą. Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 13 punkte, patvirtintų 2002-10-30 LR finansų ministro įsakymu Nr. 340 (šiai bylai aktualios redakcijos, galiojusios 2003-06-19 – 2005-08-31 bei 2005-09-01 – 2012-10-27), kliento vardas, pavardė ir parašas įvardinami kaip privalomi kvito rekvizitai, tačiau jokių reikalavimų dėl visų jų įrašymo kliento ranka nėra. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13, 14 straipsniai (taikytina (2003-12-18 - 2007-06-20 galiojusi redakcija) apskritai neįtvirtina numerio kaip privalomo apskaitos dokumento rekvizito, juo labiau nenustato reikalavimų apskaitos dokumento numeriams ir jų sekai. Pažymėtina, kad ieškovas ne tik nepateikė savo teiginių apie tuščių blankų pasirašymą įrodymų, bet ir nenurodė jokių motyvų, kurie galėtų skatinti ne tik buvusį Bendrijos valdybos pirmininką V. U., bet ir du buvusius (duomenys neskelbtini) L. K. ir I. Č. nurodyti neteisingą ieškovo mokėjimų paskirtį tiek kvituose, tiek žiniaraščiuose, kadangi jokios naudos dėl to nei minėti asmenys, nei Bendrija negavo ir negalėjo gauti. Ieškovas apie įsiskolinimą atsakovei buvo ne vieną kartą informuotas, asmeniškai reagavo į informaciją, taigi, žinojo apie tai jau 2017 m. 2016-10-18 atsakovė išsiuntė informaciją apie skolą, nurodydama skolos sumą, ieškovo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas buvo pateikęs Bendrijai kaip savo kontaktą. Atsakovė jokio atsakymo nesulaukė. 2017-02-03 atsakovė dviem elektroniniais laiškais vėl pateikė ieškovui informaciją apie įsiskolinimo sumas už kiekvieną iš žemės sklypų. (duomenys neskelbtini) m. atsakovė pradėjo bendradarbiauti su skolų išieškojimo bendrove UAB „Sergel“. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėn. UAB „Sergel“ susisiekė su ieškovu. Renkant narių stojamuosius įnašus ar narių mokesčius specialūs apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros) neišrašomi. Atsakovė yra įsitikinusi, kad šioje byloje esantys įrodymai pagrindžia atsakovės poziciją, jog ieškovas buvo atsakovės narys ir privalėjo mokėti nario mokesčius ir kitas įmokas. Ieškovo teiginiai ir reikalavimai dėl palūkanų atlyginimo yra absoliučiai nepagrįsti. Būtinas nepagrįsto praturtėjimo požymis, vadovaujantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, yra tas, kad skolininkas (šiuo atveju – atsakovė) turi būti realiai gavęs turtą. Šiuo atveju atsakovė nėra gavusi ieškovo nurodytos palūkanų sumos – 621,55 Eur, jos nesutaupė ar kitaip neįgijo naudos, kadangi 49 000 Eur sumą pagal pagrindinę Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį turėjo gauti ir gavo ieškovas, o ne atsakovė. Ieškovo reikalaujama suma yra ne kas kita, o negautos pajamos. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovas būtent ir veikė tokiu būdu: jis pats sudarė su būsimu žemės sklypų įgijėju J. T. tiek (duomenys neskelbtini) preliminarią Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė iki (duomenys neskelbtini) sudaryti Žemės sklypų pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tiek ir preliminariosios sutarties (duomenys neskelbtini) Priedą Nr. 1, kuriuo su pirkėju susitarė, kad pastarasis sumoka atsakovei 1646,43 Eur „menamos“ skolos, ir tokia pačia suma yra mažinamas pirkėjo J. T. ieškovui mokėtina žemės sklypų kaina. Ieškovas tokiais savo veiksmais didina teismų sistemos apkrovą, kadangi, turėdamas galimybę išspręsti įsiskolinimo teisėtumo ir kitus susijusius klausimus atsakovės inicijuotame teismo procese, jis leido baigti minėtą procesą, o vėliau pakartotinai kreipėsi į teismą, siekdamas išvengti pasekmių, kurias pats savo veiksmais ir sukūrė. Atsakovės praturtėjimas niekaip negali būti pripažintas nepagrįstu ir nesąžiningu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realų jo dalykinės reputacijos nukentėjimą, sumenkinimą, paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Ieškovas dublike nurodė, kad pajamų žiniaraščiai nėra griežtos apskaitos dokumentai, todėl galėjo būti užpildyti ar perrašyti bet kuriuo atsakovei patogiu laikotarpiu ir būdu, kad ir prieš rašant atsiliepimą į ieškinį. Į bylą dėl skolos išieškojimo jie pateikti nebuvo. 2004-07-17 pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) numeris yra mažesnis negu 2004-07-16 pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vėlesnės datos dokumento eilės numeris yra pirmesnis už ankstesnės datos dokumento numerį, tai akivaizdžiai prieštarauja LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 ir 14 straipsnių reikalavimams. Ieškovas yra nurodęs ir kitus pinigų priėmimo kvitų trūkumus, t. y., kad kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta konkreti data ir apskritai nėra pinigų mokėtojo parašo, kvite Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad net ir ieškovo parašas yra akivaizdžiai suklastotas, o kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta konkreti data, matomi akivaizdūs įrašų taisymai be tai patvirtinančio įrašo ir privalomo parašo, taip pat nurodomas apmokėjimas už neva 2009 m. ir 2011 m., bet praleidžiami 2010 m. Atsakovė pripažino, kad nors kvitai turi trūkumų, tačiau atitinkamuose apskaitos žiniaraščiuose visos minėtos sumos tvarkingai įrašytos nario mokesčių skiltyje. Nesant bendrijos nariu, ieškovui lieka prievolė tik sumokėti už teikiamas paslaugas bendrijoje. Ieškovas niekada nebuvo bendrijos nariu ir nedalyvavo nė viename susirinkime. Didžioji dalis laiškų iš karto patekdavo į ieškovo elektroninio pašto šiukšlių dėžutę – todėl atsakovės laiškų nematė. Reikalavimą priteisti be pagrindo įgytas lėšas ieškovas grindžia tuo, kad atsakovė, nepagrįstai kreipdamasi į teismą priteisti skolą už nesumokėtą bendrijos nario mokestį, neteisėtai praturtėjo ieškovo sąskaita. Ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, nes atitinka visas nepagrįsto praturtėjimo sąlygas: 1) atsakovė praturtėjo dėl ieškovo veiksmų jam sutikus ir žemės sklypų pirkėjui sumokėjus nepagrįstai prašomą priteisti sumą; 2) atsakovės praturtėjimą atitinka ieškovo turto sumažėjimas, t. y. ieškovas negavo visos sumos, numatytos pirkimo - pardavimo sutartyje (atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita); 3) yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo; 4) atsakovės praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt., t. y. ieškovas nėra ir niekada nebuvo S/B „(duomenys neskelbtini)” bendrijos narys ir nario mokesčio mokėti neprivalėjo); 5) nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja pareiškiant ieškinį, nes atsakovė disponuoja neteisėtai įgytomis lėšomis; 6) ieškovas, kurio turtas sumažėjo, nėra prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.

Atsakovė triplike nurodė, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai narystė sodininkų bendrijoje yra įrodoma remiantis kitais įrodymais, negu prašymai dėl priėmimo ir (ar) protokolai (žr., pvz., 2013 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos sprendimą Nr. 2A-322-125/2013). Pažymėjo, nors pagal 2003-11-18 LR sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934, įsigaliojusio 2004 m. sausio 7 d., 7 straipsnio 5 dalį asmenys, kurie mėgėjiško sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, taip pat asmenys, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų, tačiau tokios sutarties ieškovas nepateikė į bylą, atsakovė taip pat jos neturi, vadinasi, galima daryti išvadą, kad ji apskritai nebuvo sudaryta. Šis faktas, vertinant kartu su kitais įrodymais, netiesiogiai patvirtina, jog ieškovas buvo Bendrijos narys. Ieškovas jau (duomenys neskelbtini) m. buvo informuotas apie skolos buvimą. Ieškinyje pateikti ieškovo tvirtinimai, kad apie skolą jis sužinojo tik 2020 m., yra neteisingi. Faktas, kad (duomenys neskelbtini), sudarydamas preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį su sklypų pirkėju, ieškovas galėjo ir turėjo žinoti apie ginčą su Bendrija dėl atsiskaitymo už sklypus, laikytinas įrodytu, taigi, akivaizdu, kad ieškovas savo noru ir interesais prisiėmė preliminariojoje sutartyje nustatytus įsipareigojimus (bei riziką, jei šie įsipareigojimai nebūtų įvykdyti) iki pagrindinės sutarties patvirtinimo dienos pateikti atsakovės pirmininkės pažymą apie skolų nebuvimą (preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 2.3. punktas), garantuoti, kad sklypai nėra ir iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos nebus ginčo dalykas (preliminariosios sutarties 4.2.2 punktas). Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ieškovas nebuvo Bendrijos narys, ieškovo ieškinys negalėtų būti patenkintas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą, kadangi praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas yra būtina sąlyga nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, ir CK 6.242 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jei jis atsirado dėl tokio prievolės vykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika. Ieškovas sąmoningai siekė, kad jo skola atsakovei būtų padengta, taigi, apmokėjimas jokiu būdu nebuvo atliktas per klaidą ar neapsižiūrėjimą. Atsakovė natūraliai ir pagrįstai buvo įsitikinusi, jog ieškovas pripažino skolą. Atsakovė turėjo teisėtą pagrindą reikalauti iš ieškovo sumokėti nario mokesčius ir kitas įmokas, taigi, nei atsakovės neteisėti veiksmai, nei priežastinis ryšys tarp žalos atsiradimo ir neteisėtos veikos, nei atsakovės kaltė nėra niekaip įrodyti.

2022-05-17 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas palaiko ieškinio reikalavimus, palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Dėl narystės nurodė, kad ieškovas niekada nebuvo Bendrijos nariu, nesiekė juo būti, nerašė prašymo; nėra valdybos sprendimo. Atsakovė ieškovo narystę bando įrodyti kvitų pagalba, kurių ant vieno – 2008-03-16 ne ieškovo parašas; 2006 m. 10 mėn. nėra parašo; iš žiniaraščio – 70 Lt nario mokestis, bet už vieną sklypą; 2004-07-16 kvite ne nario mokestis, o požeminio vandentiekio įranga; 2004-07-17, 2010-09 kvituose parašai ieškovo, bet kvitai supildyti ne ieškovo, taip pat vardas ir pavardė įrašyti ne ieškovo. 2010 m. 09 mėn. kvite nurodyta, neva nario mokestis už 2009 m., 2011 m. (bendra suma 463,60 Lt), tačiau iš žiniaraščio mokėjimas už 2009 m., 2010 m. Neaiški suma, nes nario mokestis buvo apie 60 Lt. Iš pažymos dėl įsiskolinimo nario mokestis mažesnis – už 2011 m. yra 124 Lt. Ieškovas mokėjo 2 kartus – 2004 m. 500 Lt už gerbūvio gerinimą ir apie 700 Lt 2009/2010 m. už kelius. Nario mokesčio niekada nemokėjo. Jokia sutartis su bendrija nebuvo sudaryta.

2022-05-17, 2022-09-12 teismo posėdžių metu ieškovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. įsigijo 2 sklypus. Ieškovas planavo statyti ten namą. Pirmininkas (duomenys neskelbtini), klausė, ar ieškovas nori tapti bendrijos nariu. Ieškovas atsisakė, bet sutiko prisidėti – sumokėjo už vandentiekį ir kelius. 2007-2009 m. nebeplanavo persikelt, sutiko pirmininką, prisidėjo prie kelių įrengimo (apie 700 Lt). Apie (duomenys neskelbtini) m. paskambino iš „Sergel“ dėl skolos. Nepateikė jokių sąskaitų, dokumentų, kuriais pagrįstų skolą. Kai nutarė parduoti sklypą, matininkė informavo, kad neatvyko pirmininkė į matavimus. Sakė, kol nesumokės, neišduoda pažymos. Ieškovas negavo jokių sąskaitų. Kitoje civilinėje byloje įmokėjo užstatą, bet teismas neleido parduoti turto. Dėl to sumokėjo pirkėjas. Nuostoliai – Lietuvos banko vidutinės mėnesio palūkanos. Pagal Konstituciją, niekas neturi būti verčiamas būti nariu. Ieškovas niekada nėra rašęs prašymo ir nebuvo noro tapti nariu, nėra ir valdybos sprendimo. Atsakovė nurodo neva neišlikę dokumentai iš to laikotarpio, nors išlikę protokolai dėl mokėjimo. Atsakovės pateikti netiesioginiai įrodymai neužpildyti, suklastoti dokumentai. Eilė metų, už kuriuos nėra dokumentų – už 2005 m., 2006 m. nėra mokėjęs ir neva nėra skolos. Pirmininkė neteikė skolos įrodymų, pažymos. Gavo dokumentus tik teisme. Pagal įstatus, jei per 3 mėnesius nesumoka, asmuo pašalinamas. Paaiškino, kad pasirašė ant tuščio kvito, pirmininkas sakė, kad supildys. Nuo (duomenys neskelbtini) m. nevyko išieškojimas. Tik tuomet, kai ieškovui reikėjo pažymos dėl pardavimo, tada bendrija pradėjo reikalauti. Nesutiko notarai tvirtint sandorio. Todėl pirkėjas sumokėjo tą sumą, vėliau ieškovas ketino ginti savo interesus. Dėl skolos – jei bendrija pateiktų įrodymus, neginčija. Tai, kas susiję su bendrais reikalais, sutinka prisidėti. „Sergel“ nurodė tik sumą, bet nepateikė jokios detalizacijos. Prašo priteisti negautas pajamas, nes negavo pinigų sumos, planavo atlikti remontą, kaina pakilo. Patyrė žalą. Turtą pardavė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsirado klientas, (duomenys neskelbtini) sudaryta preliminari sutartis. Pagal preliminarią sutartį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki (duomenys neskelbtini). Numatė ilgesnį terminą, bet ketino sandorį sudaryti greičiau, iki (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės veiksmų nusikėlė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas. Pirkėjas prašė grąžinti avansą. Ieškovas net sumokėjo užstatą, siūlė notarui įmokėti depozitą. Pirkėjas sumokėjo bendrijai, ieškovas šia suma sumažino kainą. Pardavęs turėjo gauti 49 000 Eur. Avansas 7000 Eur. Jei nebūtų įvykęs sandoris, 2000 Eur bauda, avanso grąžinimas, agentei 750-1500 Eur. Preliminarią sutartį pasirašė tikėdamasis, kad bendrijos pirmininkė nedarys, kad sandoris neįvyktų. Prašė pažymos apie skolą, tikėjosi, kad gali įvykti pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis ir tęsti ginčą su bendrija, neįtraukiant pirkėjo. Nurodo, kad iki 2020 m. jokios iniciatyvos iš bendrijos nebuvo. Dėl reikalavimo priteisti palūkanas paaiškino, kad pardavęs turtą planavo atlikti remontą, parduoti turtą, prarado laiką, pajamas. Nusikėlė darbai, pakilo darbų kaina. Nuostolių suma buvo daug didesnė, bet pasirinko Lietuvos banko palūkanų normą dėl paprastesnio įrodinėjimo. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad jis yra pakankamai (duomenys neskelbtini). Buvo situacija, kad yra kaltas dėl to, ko nepadarė. Negalėjo disponuoti savo turtu. Kiekvienas tokioj situacijoj jaučiasi nepatogiai. Stengėsi, kad viešai informacija neiškiltų. Jo aplinkos tarpe buvo žinoma. Dėl skolininko statuso jautėsi negerai, buvo emocinis pažeminimas, buvo sutrikusi psichinė sveikata. Buvo nesąžiningai apkaltintas, jautėsi nemaloniai, nekomfortiškai. Sutriko miegas, buvo dirglesnis, tą pajuto ir artimieji. Vartojo žolinius raminamuosius vaistus, į gydytojus nesikreipė, nepatyrė tokio streso, kad reiktų rimtų vaistų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė 2022-05-17, 2022-05-23, 2022-09-12 teismo posėdžių metu paaiškino, kad 2010 m. buvo ieškovo paskutinis mokėjimas, nuo 2011 m. buvo laikomas skolininku. (duomenys neskelbtini) m. pasikeitė bendrijos pirmininkas, kuris perdavė informaciją apie skolą. Kreipėsi į UAB „Sergel“ dėl išieškojimo. Dėl pateiktų kvitų paaiškino, kad eilės numeris nėra būtinas rekvizitas. Kvitai galioja ir turi įrodomąją galią. Nors neišsaugoti stojimo į bendriją dokumentai, protokolai, ankstesnis pirmininkas neperdavė nė vieno nario stojimo dokumentų. Ieškovo narystę patvirtina kvitai. Prašo nesiremti kvitu, kuriame ne ieškovo parašas. Bendrija pateikė 2004 m., 2006 m., 2008 m. žiniaraščius, kuriose visos sumos nurodytos kaip nario mokestis. Ieškovas sutarties, kuri privaloma, nepasirašė. Atstovės teigimu, nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo, nes ieškovas savo interesu preliminarioje sutartyje įsipareigojo, ieškovas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, žinojo apie ginčą. Apdairus ir rūpestingas asmuo būtų palaukęs teismo pabaigos ar kreipęsis į bendriją dėl taikos; ieškovas neišvengė nuostolių dėl savo kaltės, veiksmus darė savo rizika ir interesais. Savo iniciatyva sudarė preliminarios sutarties priedą ir nustatyta, kad šalys sutarė, kad pirkėjas sumokės reikalavimo sumą. Tai buvo ieškovo valia, nebuvo klaida. Po to ieškovas paskambino atstovei ir nurodė, kad skolą atlygino ir nori gauti pažymą. Neužsiminė, kad toliau mano, jog nėra narys, kad ginčys toliau. Kauno apylinkės teismas bylą nutraukė, todėl atsakovė prarado teisę kreiptis dėl to paties dalyko. Šios civilinės bylos dalykas galėjo būti išspręstas Kauno teisme. Toks ieškovo elgesys neturi būti toleruojamas ir ginamas ieškovo interesais. Elgesys nenuoseklus, savanaudiškas, nesąžiningas. Kauno apylinkės teismo byloje ieškovas sudarė įspūdį, kad pripažįsta skolą. Neturtinė žala turi būti įrodoma pagal civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau neteisėtų veiksmų nebuvo. Neaišku, kokiam teisiniam gėriui padaryta žala. Neįrodė, kaip pasikeitė jo savybių, veiklos vertinimas. Prašomos palūkanos pagal nepagrįsto praturtėjimo institutą neturi būti priteistos. Pakeitus teisinį pagrindą – šios sumos atsakovė neįgijo, nesutaupė (CK 6.249 straipsnis). Nėra įrodymų, kad planavo gauti pajamų. Atsakovės atstovė paaiškino, kad skolos sudėtis susijusi tik su nario mokesčiu. Iki (duomenys neskelbtini) m. nėra duomenų, kad būtų buvę sklypų savininkai ne nariai. Buvo perduotas narių sąrašas (visi sklypų savininkai), nebuvo jokių sąskaitų ne nariams, protokoluose nebuvo mokėjimų ne nariams. Narių registracijos knyga buvo elektroniniame pavidale (exel lentelė). Senoje lentelėje buvo ieškovas nurodytas. Iki (duomenys neskelbtini) m. bendrijoje nebuvo jokių mokesčių ne nariams, nuo (duomenys neskelbtini) m. mokestį nustato ir ne nariams – 20 proc. didesnį nei nariams. Bendrija buvo sąžiningai įsitikinusi, kad ieškovas yra narys ir skolingas. 2020 m. pradėtas skolų išieškojimas ne tik iš ieškovo. Iki 2020 m. bendrija neinicijavo teisminių išieškojimų. Ieškinys buvo paduotas į teismą ne todėl, kad ieškovas ketino parduoti sklypą, o dėl skolos. Atsakovė sąžiningai tikėjosi, kad ginčas išspręstas. Ieškovas konkliudentiniais veiksmais pripažino skolą, nes pirkėjas sumokėjo skolą. Nurodė, kad Lietuvos bankas nustatė palūkanas gyventojų paskoloms – nėra įrodymų, kad būtų realiai planavęs paskolų gyventojams teikimą.

Baigiamojoje kalboje ieškovo atstovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2021-01-13 civilinę bylą nutraukė, nes ieškovo sklypo pirkėjas pervedė nepagrįstai atsakovės reikalaujamą sumą, o ieškovas negavo sumos už sklypą, ko nepagrįstai reikalavo atsakovė. Nariu tampama nuo įstojimo. Bendrijoje turi būti narių registracijos knyga. Civilinėje byloje nėra nė vieno dokumento – nei prašymo, nei registracijos knygos. Neturėdama narystę pagrindžiančių dokumentų, atsakovė įrodinėja suklastotais dokumentais – visi kvitai neatitinka įstatymo reikalavimų, nė vienas nepatvirtina nario mokesčio mokėjimo. Paaiškinimai dėl nario nebuvimo buvo nuoseklūs, patvirtinti rašytiniais įrodymais, niekad nedalyvavo susirinkimuose, nebalsavo. Yra pasirašęs ant tuščių kvitų. Kad nebuvo narys, patvirtina tai, kad neturėjo nario bilieto. Pažyma patvirtina, kad už (duomenys neskelbtini) m. sumokėta ankstesnio savininko, o pagal kvitą neva mokėta už 2004 m. Nesant nariu, nėra pagrindo reikalauti nario mokesčio, kurį atsakovė yra gavusi. Dėl neteisėtų veiksmų ieškovo turtas yra sumažėjęs. Yra visos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui. Ieškovas patyrė tiesioginius nuostolius. Ieškovas negalėjo disponuoti 49 000 Eur suma, todėl patyrė 621,55 Eur nuostolių. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius kainų pasikeitimą. Negautos pajamos pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį. Ieškovas ketino investuoti į statybos remonto darbus, kainos kilo, todėl nuostoliai padidėjo. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė šantažavo, kompromitavo. Ieškovas, apkaltintas kaip skolininkas, jautėsi pažemintas, negalėjo įvykdyti suplanuoto sandorio. Sutriko miegas, jautė nerimą, vartojo raminamuosius vaistus.

Atsakovės atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsakovės praturtėjimas bet kokiu atveju negali būti laikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, kadangi jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai ieškovas dėl savo paties kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir atsakovė praturtėjo dėl ieškovo veiksmų, kuriuos jis atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 3 d.). Be to, vadovaujantis CK 6.241 str. 1 d. 3 p., negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Atsakovės praturtėjimas neatitinka nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtinų požymių, kadangi yra visiškai teisėtas, sąžiningas ir pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atsakovės narys ir ieškovo skolos susikaupė dėl privalomo mokėti nario mokesčio ir kitų įmokų, apie kurias ieškovas buvo informuotas ir žinojo. Atsakovės praturtėjimas neatitinka nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtinų sąlygų, nes ieškovas galėjo ginti savo teises Kauno rajono apylinkės teisme iškeltoje byloje. Ieškovo reikalaujama palūkanų suma neturi teisinio pagrindo, nes neatitinka nepagrįstam praturtėjimui taikytinų sąlygų, jai turi būti taikomi negautų pajamų nustatymo kriterijai, tačiau ji jų neatitinka. Neturtinė žala gali būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau nepagrįsto praturtėjimo atveju tokio atlyginimo galimybė nėra nustatyta. Bet kokiu atveju, ieškovas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, taip pat, kokiam teisiniam gėriui buvo padaryta žala atsakovės veiksmais, todėl neturtinės žalos reikalavimas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Abu žemės sklypai buvo Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) teritorijoje. 2020-10-19 atsakovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo D. T. 1313,93 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 332,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos). 2021-01-13 Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. Nustatyta, kad ieškovui parduodant Žemės sklypus, pirkėjas pagal (duomenys neskelbtini) ieškovo ir pirkėjo susitarimą (Priedą Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties) sumokėjo Bendrijai 1646,43 Eur sumą, nurodytą Bendrijos (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Šia suma buvo sumažinta Žemės sklypų pardavimo kaina, t. y. vietoj sutartos 49 000 Eur kainos pirkėjas sumokėjo ieškovui 47 353,57 Eur.

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1646,43 Eur be teisėto pagrindo įgytų lėšų, 621,55 Eur nuostolių, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, teigė, kad nėra nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtinų sąlygų, ieškovo reikalaujama palūkanų suma neturi teisinio pagrindo, ieškovas taip pat neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Taigi ieškovui teigiant, kad atsakovė 1646,43 Eur įgijo be teisėto pagrindo, nes ieškovas Bendrijai nebuvo skolingas, o atsakovei teigiant, kad lėšos gautos pagrįstai, nes ieškovas buvo Bendrijos narys, byloje kilo ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1646,43 Eur be teisėto pagrindo įgytų lėšų. Ieškovo teigimu, atsakovės reikalavimas ieškovui sumokėti su naryste Bendrijoje susijusius mokesčius buvo nepagrįstas, nes ieškovas nebuvo Bendrijos narys. Atsakovės teigimu, byloje pateikti įrodymai (mokėjimo kvitai, žiniaraščiai) patvirtina, kad ieškovas buvo Bendrijos narys, todėl Bendrija pagrįstai reikalavo ir gavo 1646,43 Eur.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktą). Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką.

Byloje kilo ginčas, ar ieškovas buvo Bendrijos narys ir privalėjo mokėti su naryste susijusius mokesčius. Atsakovės teigimu, ieškovas, būdamas Bendrijos nariu, buvo nesumokėjęs Bendrijos nario mokesčio už (duomenys neskelbtini) metus, taip pat mokesčių, susijusių su naryste, iš viso 1313,93 Eur (2020-10-06 Pažyma dėl įsiskolinimo, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pagrįstai reikalavo iš ieškovo sumokėti skolą.

Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 22 straipsnio 4 dalies 4 punktą bendrijos narys privalo atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį. Ši pareiga siejama su narystės faktu. Pažymėtina, kad narystė bendrijoje yra grindžiama laisva valia. Tai reiškia, jog niekas negali būti verčiamas prieš savo valią stoti į bendrijas ar kitokius susivienijimus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1207-340/2016). Pažymėtina, kad Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas reiškia ir asmens teisę nebūti bendrijų, politinių partijų ar asociacijų nariu, teisę išstoti iš šių susivienijimų; Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai; asmuo šią konstitucinę teisę įgyvendina laisva valia, o ši asmens laisva valia yra pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai, 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT25-N12/2016).

Teismas pažymi, kad dėl narystės sodininkų bendrijoje turi būti sprendžiama vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis, kas turi teisę būti sodininkų bendrijos nariu ir kokia tvarka asmuo tampa bendrijos nariu. Pagal SBĮ 21 straipsnio 1 dalį, bendrijos nariu gali būti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka (SBĮ 21 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju stojimo į Bendriją tvarką nustatė Bendrijos įstatų (galiojusių nuo (duomenys neskelbtini)) 15 punktas, pagal kurį rašytinis prašymas priimti į Bendrijos narius pateikiamas Bendrijos valdybai, bendrijos nariais gali tapti žemės sklypų savininkai, nuomininkai ir naudotojai, visuotiniam bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą priimti juos į bendriją (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Bendrijos 2016-02-17 įstatų 38, 39 punktus, sodininkas įstoja į Bendriją valdybos sprendimu; prašymas stoti į Bendriją paduodamas Bendrijos valdybai, stojantysis privalo sumokėti stojamąjį mokestį; narys registruojamas registravimo knygoje. Pagal SBĮ 21 straipsnio 3 dalį, Bendrijos nariai registruojami Bendrijos narių registravimo knygoje. Taigi asmuo, siekiantis tapti Bendrijos nariu, turi atlikti tam tikrus formalius veiksmus, t. y. pateikti Bendrijos valdybai prašymą dėl priėmimo į Bendrijos narius (sumokėti nustatytą stojamąjį nario mokestį). Savo ruožtu įstojimo į Bendrijos narius faktas yra fiksuojamas Bendrijos narių registravimo knygoje.

Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovei teigiant, kad ieškovas buvo Bendrijos narys, o pastarajam šią aplinkybę neigiant, atsakovei tenka pareiga tokią aplinkybę įrodyti.

Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant šalių paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).

Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, įsigijęs Žemės sklypus ((duomenys neskelbtini) metais) ar vėliau, teikė prašymą stoti į Bendriją, kad yra visuotinio bendrijos narių susirinkimo ar valdybos sprendimas priimti jį į bendriją, ar kad jo narystė registruota Bendrijos narių registravimo knygoje (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nuosekliai viso proceso metu, taip pat, kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu, ir anksčiau ((duomenys neskelbtini) metais) teigė nesantis Bendrijos narys ir niekada neketinęs stoti į Bendriją. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovui priklausę žemės sklypai yra Bendrijos teritorijoje, savaime nereiškia, jog dėl šios aplinkybės ieškovas automatiškai tapo Bendrijos nariu. Atsakovė ieškovo narystę Bendrijoje įrodinėjo ta aplinkybe, jog atsakovas nuo pat nuosavybės teisės į sklypus įgijimo mokėjo Bendrijai nario mokestį, tokiu būdu išreikšdamas savo valią būti Bendrijos nariu. Šią aplinkybę atsakovė grindė pinigų priėmimo kvitais, žiniaraščiais. Ieškovo teigimu, įsigijęs žemės sklypus, jis sumokėjo 500 Lt už prisijungimą prie vandentiekio, 500 Lt bendrojo gerbūvio tvarkymui, o 2009 m. ar 2010 m. ieškovas taip pat yra vieną kartą mokėjęs 700 Lt (gatvės, tvorų ir vandentiekio siurblio remontui). Byloje pateikti penki pinigų priėmimo kvitai – 2004-07-16 (400 Lt už požeminio vandentiekio įrangą, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-07-17 (120,20 Lt nario mokestis už 2004 m., sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), 2006-10 (70 Lt nario mokestis už 2005 m., sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2008-03-16 (194,71 Lt nario mokestis už 2007 m., sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2010-09 (463,60 Lt nario mokestis už 2009 m. ir 2010 ar 2011 m. (taisyta, todėl neįskaitoma) (el. bylos priedas, b. l. 3). Bylos nagrinėjimo metu paskyrus rašysenos ekspertizę dėl 2008-03-16 kvite esančio parašo, buvo pateikta išvada, kad 2008-03-16 pinigų priėmimo kvite Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Sumokėjau“ pasirašė ne D. T. (el. bylos priedas, b. l. 8-10). Atsakovė prašė šio įrodymo nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pateiktą rašysenos ekspertizės išvadą, teismas nepripažįsta 2008-03-16 pinigų priėmimo kvito Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įrodymu (CPK 184 straipsnio 2 dalis). Vertinant kitus pateiktus rašytinius įrodymus, teismas pažymi, kad iš pateiktų keturių pinigų priėmimo kvitų, 2004-07-17, 2006-10 ir 2010-09 kvituose nurodoma, kad sumokėtas nario mokestis, tačiau 2006-10 kvitas nėra pasirašytas. Taigi iš esmės pateikti du pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodoma, kad mokėtas nario mokestis už 2004 m. už sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (2004-07-17 kvitas), už 2009 m. ir 2010 ar 2011 m. už sklypus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant pateiktų įrodymų patikimumą, teismas pažymi, kad nors 2004-07-17 kvite nurodyta, jog sumokėtas nario mokestis už 2004 m. už sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš pateiktos Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, ieškovui įsigyjant žemės sklypą, už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nario mokestis sumokėtas iki 2004 m. imtinai (DOK-(duomenys neskelbtini)). Taigi, įvertinus visumą pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas Bendrijai mokėjo nario mokesčius.

Iš žiniaraščio už 2004, 2006, 2008, 2010 metus matyti, kad ieškovas mokėjo Bendrijai atitinkamo dydžio nario ir mokesčius už įrangą (2021 m. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas teigė tris kartus mokėjęs Bendrijai už bendro turto eksploatavimą, prisidėjimą prie bendro turto gerbūvio. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad net ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Taigi pareigą mokėti tam tikras įmokas Bendrijai turi ne tik bendrijos nariai, bet ir ne bendrijos nariai, kuriems priklausantys sklypai randasi bendrijos teritorijoje. Pažymėtina, jog, be pateiktų žiniaraščių, pinigų priėmimo kvitų (kurių vienas – nepasirašytas (2006-10), vienas – pasirašytas ne ieškovo (2008-03-16), 2004-07-17 kvito mokėjimo paskirtyje nurodyti duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams), ieškovas nepateikė jokių kitų objektyvių, patikimų įrodymų, patvirtinančių ieškovo narystę Bendrijoje, kaip antai ieškovo prašymo priimti į Bendrijos narius, dokumento, patvirtinančio ieškovo priėmimą į Bendriją, ar Bendrijos narių registravimo knygos, kurioje būtų užfiksuotas toks faktas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pats faktas, kad atsakovė žiniaraščiuose ieškovo sumokėtus pinigus įvardijo kaip nario mokestį ir ieškovą laikė nariu, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti ieškovą Bendrijos nariu. Tačiau, teismas sprendžia, jog ieškovas, atlikdamas mokėjimus Bendrijai, dalyvavo Bendrijos bendro naudojimo objektų (infrastruktūros) sukūrime. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė ieškovo narystės Bendrijoje fakto, atsakovės reikalavimas sumokėti nario mokestį ir kitus mokesčius (1313,93 Eur), susijusius su naryste Bendrijoje, yra nepagrįstas.

Nustatyta, kad atsakovei pareiškus ieškinį dėl 1313,93 Eur skolos iš ieškovo priteisimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas su ieškiniu nesutiko. Bylos duomenimis, siekiant sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį, pirkėjas atsakovei sumokėjo 1646,43 Eur (1313,93 Eur reikalaujamos skolos ir 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų). Ieškovo teigimu, atsakovė minėtas sumas įgijo be teisėto pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti atsakovės praturtėjimą ieškovo sąskaita, nebuvimo tokiam praturtėjimui jokio teisinio pagrindo, ieškovo neprisiėmimo nuostolių atsiradimo rizikos ir negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais faktus. Ieškovas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad atsakovė (prašoma priteisti pinigų suma) praturtėjo ieškovo sąskaita, o atsakovė, gindamasi nuo šiuo pagrindu jai pareikšto reikalavimo, turėjo įrodyti, kad buvo pagrindas gauti lėšas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė praturtėjo nepagrįstai prašoma priteisti 1646,43 Eur suma, kurią jai sumokėjo žemės sklypų pirkėjas. Kadangi minėta suma buvo sumažinta turto pardavimo kaina, todėl atsakovės praturtėjimą atitinka ieškovo turto sumažėjimas, tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra priežastinis ryšys. Šioje byloje konstatuota, kad atsakovė nepagrįstai reikalavo iš ieškovo sumokėti nario mokestį ir su naryste susijusius mokesčius, t. y. atsakovės praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Atsakovės teigimu, ieškovas savo interesais ir rizika, siekdamas sau naudos, sudarė preliminariąją sutartį su joje nurodytu Žemės sklypų pardavimo terminu, taip pat pats prisiėmė sankcijų, jeigu dėl savo kaltės neįgyvendins sutarties reikalavimų, riziką, nors tuo metu jau žinojo apie tai, kad atsakovė turi reikalavimų ieškovui dėl įsiskolinimų už Žemės sklypus bei ketina dėl to kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškovas, norėdamas parduoti žemės sklypus, privalėjo gauti Bendrijos pažymą apie atsiskaitymą už prievoles Bendrijai (SBĮ 8 straipsnio 2 dalis), nors, kaip konstatuota šioje byloje, ieškovas įsiskolinimo Bendrijai neturėjo. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo sumą atsakovei sumokėjo pirkėjas, o šia suma buvo sumažinta kaina. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ieškovas atliko išimtinai savo interesais ir rizika. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Tai, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta atsakovei atsisakius ieškinio ir turint lūkestį, kad ieškovas skolą pripažino, nors tokių duomenų byloje nėra, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės praturtėjimas atsirado dėl to, kad ieškovas dėl savo kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, todėl pagrįstai pareiškė ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą nustatytų faktinių ir įrodymų, teismas konstatuoja, kad atsakovė be teisėto pagrindo įgijo 1646,43 Eur, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistina 1646,43 Eur (CK 6.242 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl reikalavimo priteisti 621,55 Eur

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 621,55 Eur be pagrindo įgytų lėšų. Ieškovo teigimu, 621,55 Eur yra ieškovo patirti nuostoliai už negalėjimą disponuoti negautomis lėšomis, paskaičiuoti pagal Lietuvos Banko skelbiamų 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėn. vartojimo paskolų gyventojams palūkanų normą. Ieškovo teigimu, dėl atsakovės veiksmų (neišduodant pažymos) ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negavo ir negalėjo disponuoti (duomenys neskelbtini) preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 49 000 Eur suma ir patyrė finansinę žalą – ieškovas 2020 m. lapkričio mėn. patyrė 316,55 Eur, o 2020 m. gruodžio mėn. – 305 Eur nuostolius, iš viso 621,55 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino faktinį reikalavimo pagrindą ir nurodė, kad prašo priteisti negautas pajamas, nes negavo pinigų sumos, už kurią planavo atlikti remontą, prarado laiką, pajamas, nes pakilo darbų kainos.

Teismas pažymi, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas). Šiuo atveju ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti 621,55 Eur negautų pajamų.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-480-687/2016).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Taigi negautos pajamos yra asmens tikėtos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti.

Taigi viena iš sąlygų tam tikrus galbūt patirtus nuostolius traktuoti kaip negautas pajamas yra tai, ar šių pajamų nebuvo gauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Šiuo atveju neteisėtais atsakovės veiksmais ieškovas įvardija tai, kad, pasak ieškovo, dėl Bendrijos pirmininkės veiksmų neišduodant pažymos dėl atsiskaitymo/skolos, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), nors sutartis galėjo būti sudaryta iki (duomenys neskelbtini), taigi ieškovas negavo pinigų sumos, kurią planavo panaudoti atliekant kito turto remontą. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovas paskaičiavo palūkanas pagal Lietuvos banko skelbiamų vartojimo paskolų gyventojams palūkanas. Teismas pažymi, kad šios palūkanos taikomos vartojimo paskolų sutartims. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, buvo konkrečios, pagrįstos, be to, nėra pagrindo spręsti, kad galimi nuostoliai patirti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 621,55 Eur negautų pajamų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini). Ieškovas dažnai dalyvauja (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, atsakovė visais savo veiksmais, nukreiptais prieš ieškovą, finansiškai šantažavo, kompromitavo ir nepagrįstai vertė ieškovą sumokėti reikalaujamą sumą, atsakovė pateikė ieškovą prieš pirkėją, jo šeimos narius, prieš nekilnojamojo turto agentės darbo kolektyvą bei prieš visą eilę (duomenys neskelbtini) notarų biurų kaip piktybinį skolininką ir savo įsipareigojimų nevykdantį asmenį.

Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.).

Teismas pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis).

Ieškovo teigimu, dėl atsakovės veiksmų jam buvo sutrikusi psichinė sveikata, jis jautėsi nemaloniai, nekomfortiškai, sutriko miegas, jis vartojo žolinius raminamuosius vaistus, į gydytojus nesikreipė, nes nepatyrė tokio streso, kad reiktų rimtų vaistų. Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių, išskyrus ieškovo paaiškinimus, nepagrindžia jokie kiti įrodymai (CPK 178 straipsnis).

Teismas sutinka, kad pretenzijos, ieškinio pareiškimas, teisminis procesas kelia įtampą, stresą, tačiau tai savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad padaryta neturtinė žala. Ieškovo teigimu, jam padaryta neturtinė žala, nes jis yra (duomenys neskelbtini), tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių ginčas nebuvo paviešintas, apie jį žinojo tik asmenys, tiesiogiai dalyvavę sudarant pirkimo-pardavimo sandorį (pirkėjas, nekilnojamojo turto agentė, notarai). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realų jo dalykinės reputacijos sumenkinimą.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog jo sveikata, reputacija pablogėjo būtent dėl atsakovės veiksmų reikalaujant iš ieškovo skolos. Taigi, nenustatyta visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytam, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2021 m. kovo 17 d. (nuo ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1646,43 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 43 ct) nepagrįstai gautų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1646,43 Eur sumą nuo 2021 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė