Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta šalių santuoka, santuokos metu gimė du vaikai.

4. Santuokoje šalys gyveno beveik 15 metų. Atsakovas turi daug psichologinių problemų bei priklausomybę nuo alkoholio. Paskutinius porą metų tapo nepakeliama iškęsti pastovų atsakovo terorą ir įvairų netinkamą elgesį. Dėl atsakovo veiksmų kenčia ne tik ieškovė, bet ir vaikai. Prieš 1,5 metų buvo kviesta policija, nes atsakovas neblaivus ėmė siautėti, sudaužė ieškovės telefoną, atvykus policijai, vėliau turėjo įsikišti ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Kurį laiką Tarnyba taikė atvejo vadybą. Po to įvykio niekas nepasikeitė, atsakovas nesusiprato ir toliau elgiasi tiesiog baisiai. Ieškovė nuolat yra žeminama, vadinama visokiais žodžiais, užgauliojama. Tą girdi ir mato abu vaikai, tai yra matę ir girdėję ir draugai, kaimynai. Ieškovė nuolat buvo kontroliuojama, jai skambinama per dieną po 20 kartų su klausimais, kur, su kuo ir ką ieškovė veikia. Pavydo priepuoliai nesant jokiam pagrindui. Ieškovė buvo visiškai sugniuždyta, bet pasiryžus skirtis ir apie tai informavus antrą pusę, prasidėjo dar baisesni dalykai, grasinimai susidoroti, šantažas, kad atims vaikus, vėliau sekė grasinimai, kad žudysis, tada vėl žeminimai, pasiklausymo įranga namuose, sekama ką, su kuo ieškovė kalba, mašinoje įdėtas GPS, kad sektų, kur ieškovė važiuoju ir pan.

5. Vėliau šalys bandė kalbėtis, kad kelio atgal nėra, reikia skirtis, jog nebetraumuoti vaikų ir ieškovės. Būdavo, kad ieškovė su vaikais miegodavo užsirakinę namus, kambario duris, pasidėję telefonus po pagalve. Šalių dukra jau žinojo, kad jei tėvas grįžtų girtas, kad reiktų skambinti kažkam ir kviesti pagalbą, nes nežinojo, ką žmogus gali padaryti. Nevaldomi pykčio priepuoliai visus gąsdino.

6. Pastaruoju metu atsakovas minėjo, kad lankosi pas psichoterapeutą, geria kažkokius raminamuosius, tačiau tuo pačiu vartoja ir alkoholį. Deja šalims nepavyksta rasti racionalaus sprendimo, nes žmogus ryte šneka vienaip, vakare jau kitaip. Būna dienų kai negrįžta, tada ieškovei su vaikais ramu, bet kai grįžta, vėl prasideda tas pats teroras. Vyresnioji dukra jau viską supranta ir jie su atsakovu neturi jokio ryšio. Sūnui labai reikia tėvo, bet bendravimas vyksta sunkiai, nes vaikui prižadama, kad paims, kad vešis kažkur, deja, kartais tai ir lieka pažadais. Namuose nuolat manipuliuojama sūnumi, jei ieškovė sako, kad yra režimas, mokslai ir tvarka, atsakovas elgiasi atvirkščiai ir leidžia viską. Taip vaikas išbalansuojamas, ir tai atsiliepia mokykloje, mokytojai skundžiasi elgesiu. Atsakovas vaikui aiškina, kad ieškovė jį išvarė, kad jų mama turi kitą, kad jis nusižudys ir pan.

7. 2023 m. birželio 7 d. atsakovas puolė ieškovę peiliu, dėl ko vyksta ikiteisminis tyrimas.

8. Remdamasi išdėstytu, ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.

9. Pasisakydama dėl vaikų gyvenamosios vietos, ieškovė nurodo, jog šalys turi nepilnametę dukrą G. A., kuriai patikslinto ieškinio teikimo metu buvo 13 metų ir nepilnametį sūnų N. A., kuriam patikslinto ieškinio teikimo metu buvo 7 metai.

10. Ieškovę ir vaikus sieja labai artimi santykiai bei tvirtas emocinis ryšys, todėl ji galės vaikais rūpintis, patenkinti jų poreikius, kurie yra būtini tinkamam vaikų vystymuisi, ir tik taip bus užtikrintos visos vaikų teisės. Dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio, vaikai yra įsibaiminę, privengia tėvo. Sūnus myli tėvą, laukia jo skambučio ir skambina pats, dukra labiau privengia, o mažasis nori su tėvu bendrauti.

11. Pasisakydama dėl bendravimo su vaikais tvarkos, ieškovė paaiškino, jog atsakovas jau bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis linkęs kelti ginčus. Su ieškove klausimų dėl vaikų nederina, susitaria su vaikais tiesiogiai, kada pats užsimano ir išsiveža vieną ar abu vaikus, visiškai nekreipdamas dėmesio, ar tuo metu vaikai galbūt užrašyti vizitui pas gydytoją, galbūt ieškovė jau yra suplanavusi savaitgalį ir panašiai. Dėl to ieškovė prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas bendrauja su vaikais porinių savaičių savaitgaliais, paimdamas juos penktadieniais iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas sekmadieniais 17 val.; 2) atsakovas praleidžia su vaikais kiekvienais metais vasaros atostogas nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 17 val.

12. Pasisakydama dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika dėl orientacinio kriterijaus, pateikė vaikų poreikių lenteles, kuriose nurodoma, jog minimaliai patenkinti dukters poreikius, per mėnesį reikia 630 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. A. naudai po 300 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą. Išlaikymas indeksuojamas įstatymu nustatyta tvarka, ieškovė lėšomis disponuoja uzufrukto teise. Minimaliai patenkinti sūnaus poreikius per mėnesį reikia 730 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus naudai po 300 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą. Išlaikymas indeksuojamas įstatymu nustatyta tvarka, ieškovė lėšomis disponuoja uzufrukto teise. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad skaičiuojant išlaidas vaikų poreikių tenkinimui, į poreikių lentelę nebuvo įtrauktos atostogos, stovyklos, stambesni pirkiniai (baldai, dviračiai, kompiuteris, telefonų aparatai), nors šios išlaidos taip pat yra nuolat patiriamos).

13. Dėl turto padalijimo ieškovė nurodė, jog šalys 2009 m. gegužės 21 d. sudarė ikivedybinę sutartį su visiškai atskiru turtiniu režimu, todėl bendro, dalintino turto neturi ir jis šioje byloje nedalinamas.

14. Taip pat ieškovė nurodė, jog ji turi asmeninį kreditorių AB Swedbanką. Kadangi pagal ikivedybinę sutartį bendrų prievolių šalys neįgijo, kredito sutartis ir toliau bus asmeniškai vykdoma ieškovės. Apie atsakovo prievoles, jų pobūdį ar kilmę, ieškovei nežinoma, nes neturėjo su atsakovu bendrų lėšų ir jų niekada kartu nevaldė.

15. Pasisakydama dėl tarpusavio išlaikymo, ieškovė nurodė, jog abu sutuoktiniai yra darbingi, darbingo amžiaus, todėl tarpusavio išlaikymo klausimas nesprendžiamas.

16. Pasisakydama dėl pavardės, ieškovė nurodė, jog pasilieka santuokinę pavardę.

21. Taip pat šeiminių santykių iširimą, atsakovo nuomone, paskatino ir paskutiniu metu blogėjanti atsakovo finansinė padėtis. Ieškovė turėjo pomėgį išlaidauti, todėl jam dėl to taip pat pradėta priekaištauti.

24. Remdamasis ginčui aktualiu reglamentavimu ir teismų praktika, atsakovas nurodo, jog ne jis, o ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, dėl ko tolesnis bendras šeimos gyvenimas yra nebeįmanomas. Tuo tarpu atsakovas niekuomet nesaikingai nevartojo alkoholio, tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė, o atsakovo pateikiami duomenys patvirtina visai kitas aplinkybes.

26. Pasisakydamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais, atsakovas sutiko, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Vis dėlto atsakovas pažymėjo, jog vaikai privengia atsakovo, nes ieškovė nuteikinėja juos prieš atsakovą.

27. Pasisakydamas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, atsakovas nurodo nesutinkantis, jog kiekvieno vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 630 Eur suma, nes sumos yra padidintos. Atsakovas nuosavo nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, visas uždirbtas pajamas investavo į buvusį šeimos turtą – ieškovės mamai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Atsakovas dirba įmonėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo į rankas gaunamas atlyginimas šiuo metu sudaro vos 76,95 Eur sumą per mėnesį, atsakovas į sunkią turtinę padėtį pateko ne dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto išvaistymo ar pan.). Atsakovas pažymi, jog šiuo metu ieškovės atlyginimas sudaro didesnę nei 1 400 Eur sumą į rankas, todėl ieškovei turi tekti didesnė išlaikymo dalis. Atsakovas neneigia pareigos išlaikyti vaikų ir pagal išgales šiuo metu ir ateityje gaunant didesnes pajamas, prisidės prie vaikų išlaikymo, kaip tai darė iki šiol. Taip pat, atsakovo vertinimu, vaikų išlaikymui reikalinga ženkliai mažesnė suma – ieškovės nurodytos išlaidos maistui, komunalinėms paslaugoms – per didelės, už internetą namuose moka atsakovas, o už vaikams priskirtą mobilų ryšį atsiskaitoma įmonės (duomenys neskelbtini) lėšomis. Transporto priemonė, kuria ieškovė važinėja (ir vežioja vaikus), priklauso bendrovei (duomenys neskelbtini), kuri rūpinasi visomis jos aptarnavimo išlaidomis, o kuro sąnaudas dengia ieškovės darbovietė. Be to, sūnus futbolo nelanko. Taip pat ieškovė nurodo per didelį kiekį ekskursijų, švenčių, draugų gimtadienių. Kadangi atsakovas taip pat prisidės prie vaikų auginimo bei jų poilsio, taip pat su jais bendraus atostogų metu, todėl nurodomos išlaidos turėtų būti ženkliai mažinamos.

28. Remdamasis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, atsakovas nurodo, jog vaikui iki 18 metų pagrįsta tenkanti minimali išlaidų suma yra lygi 241,50 Eurų. Atsakovas pažymi, kad dėl šiuo metu sunkios finansinės padėties, išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas mažesnis. Be to, ieškovė gauna išmokas vaikams iš valstybės/savivaldybės biudžetų. Atitinkamai vaikams reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas vaikų gaunamomis išmokomis, ir tik po to nustatomas tėvų privalomo teikti išlaikymo dalys.

29. Pasisakydamas dėl turto ir įsipareigojimų, atsakovas nurodė, kad asmeninių kreditorių neturi bei sutinka, kad visi ieškovės asmeniniai įsipareigojimai kreditoriams ir toliau liktų jos asmeniniais įsipareigojimais.

30. Taip pat atsakovas nurodė, kad nors jo finansinė padėtis šiuo metu ypač yra pablogėjusi, atsakovas sutinka, kad sutuoktiniai vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.

31. Pasisakydamas dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, atsakovas sutiko, kad ieškovei liktų pavardė „A.“, o atsakovui – „A.“.

33. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, atsakovas patvirtino, kad jau kilo ne vienas ginčas dėl atsakovo galimybės matytis su vaikais, nes ieškovė pradėjo piktnaudžiauti savo teisėmis ir trukdyti atsakovui lygiomis teisėmis matytis ir praleisti laiką su vaikais. Todėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas šiuo atveju yra būtinas, siekiant išvengti tolimesnių konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, kartu taip užtikrinant ir tėvų santykių su vaikais stabilumą. Atsakovo vertinimu, ieškovė patikslintu prašymu prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuria atsakovui (tėvui) per kalendorinius metus būtų suteikta vos 52 kalendorinės dienos savaitgaliais bei 14 kalendorinių dienų vasaros metu. Atsakovui nesuprantama, kodėl ieškovė prašoma bendravimo tvarka siekia ne tik pakeisti faktiškai susiklosčiusią tvarką, bet dar ir atsakovui sumažinti matymosi su juo laiką, ir taip veikia prieš vaiko interesus. Atsakovas pažymėjo, kad jis taip pat skambina, rašo ir kviečia dukrą G., tačiau dukra vengia nebendravimo su atsakovu, ieškovei nuteikinėjant ją prieš atsakovą.

34. Remdamasis teismų praktika, viešųjų psichologinių diskusijų medžiaga ir Tarnybos išvada, atsakovas pažymi, kad jis gyvena Vilniuje, dukra lanko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnaziją, sūnus Vilniaus darželį – mokyklą „Dainorėliai“, kurios yra Vilniaus mieste, nenutolusios nuo atsakovo gyvenamosios vietos. Taigi, šalys iš esmės turi vienodas galimybes rūpintis vaikais, užtikrinti jų dalyvavimą ugdymo, vystymosi procese. Todėl bendravimo su vaikais tvarka turi būti nustatyta laikantis 50/50 principo. Tokia bendravimo tvarka vaikų interesams neprieštaraus, kadangi yra orientuota tiek į vaikų, tiek atsakovo laiko praleidimą darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogomis. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų bei sudaranti galimybę abiem tėvams bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

35. Atsižvelgdamas į savo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, atsakovas nurodo, jog vaiko tėvai su nepilnamečiais vaikais bendraus lygiomis dalimis, todėl, atitinkamai, turės lygiomis dalimis prisidėti ir prie vaikų išlaikymo, kai jie bus su kiekvienu iš jų. Taip pat atsakovas nurodo, jog jis su sūnumi laiką leidžia labai įvairiai, būdamas su vaiku jis taip pat patiria išlaidų ir taip prisideda prie išlaikymo. Jis tokias išlaidas bei daugiau patirs ir nustačius prašomą bendravimo tvarką, įskaitant su dukra.

37. Pasisakydama dėl ieškovės ir atsakovo prašomų nustatyti bendravimo su vaikais tvarkų, Tarnyba pastebėjo, jog vaikai turi skirtingus tarpusavio santykius su tėčiu, mergaitė bendrauti su tėčiu privengia ir tokia situacija lieka nekintanti, berniukas su tėčiu palaiko geresnį ryšį. Vertindama atsakovo pasiūlytą 50/50 bendravimo tvarką, Tarnyba nurodė, kad jos vertinimu, vaikai nėra įpratę gyventi pagal savaitinę bendravimo tvarką ir jiems staigių pokyčių atsiradimas įneštų daugiau streso, nerimo. Šiai dienai vaikai lanko psichologo konsultacijas, galimai dėl to, jog gebėtų prisitaikyti prie tų pokyčių, jog iš esmės pasikeitė jų gyvenimas, nes tėvai kartu nebegyvena. Tarnybos manymu, pokyčiai jų gyvenime neturi būti staigūs, turi būti palaipsniniai. Tarnybos vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka šiai dienai būtų priimtinesnė, ypatingai dukrai, kurios ryšys su tėčiu yra ne toks saugus ir prieraišus. Įvertinus tai, jog sūnus su tėčiu bendrauja šilčiau, galimai tikslinga, kad jo su tėčiu bendravimas vyktų ir darbo dienomis, ne tik kas antrą savaitgalį. Berniuko ir tėvo bendravimas darbo dienomis galimai leistų tėčiui daugiau įsitraukti į vaiko ugdymo ir namų darbų ruošos procesą, o ne būti tik savaitgaliniu / pramoginiu tėčiu. Skyriaus vertinimu, G. (įvertinus ir paauglystės laikotarpį) tikslinga ryšį atstatinėti pamažu. Staigūs pokyčiai vaikų interesų neatitiktų.

38. Tarnyba taip pat nurodė, jog buvo apsilankyta ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovė bei du nepilnamečiai vaikai gyvena, pasak ieškovės, jos motinai nuosavybės teise priklausančiame, dviejų aukštų, apie 120 kv. m ploto name su visais patogumais. Namuose 3 miegamieji kambariai, erdvi svetainė su virtuvės ir valgomojo zonomis, vaikai turi atskirus kambarius. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga, vaikams sudarytos sąlygos ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Namuose yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika.

39. Bendraujant su ieškove, ji nurodė, jog su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2023 m. birželio 9 d. Dėl patirto fizinio smurto atsakovui yra taikomos kardomosios priemonės jos atžvilgiu. Moteris pažymėjo, jog atsakovas vaikams neteikia pastovaus išlaikymo, vykstant į Palangą vaikų atostogoms skyrė 200 Eur.

40. Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatyta, jog atsakovas gyvena, jo teigimu nuomojamame, 2 kambarių bute su patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Atsakovas nurodė, jog svečiuojantis pas jį, N. miega su juo miegamajame, kuriame stovi dvigulė lova, spinta, spintelės. Kitame kambaryje – svetainėje, yra dvigulė sofa – lova. Namuose yra visi reikiami baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai.

41. Bendraujant su atsakovu, jis nurodė, jog su ieškove skyriumi gyvena apie 2 mėnesius. Jo teigimu, dukra šiuo metu su juo nebendrauja, o sūnų jis pasiima savaitgaliais. Tėvo teigimu, su sūnumi jie laiką leidžia labai įvairiai, kaip nori N. – eina į kiną, vandens, batutų parkus, muziejus, picerijas, važinėja motociklais, paspirtukais ir panašiai. Vyras nurodė, jog sieks, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Atsakovas pažymėjo, jog šiuo metu oficialaus išlaikymo vaikams jis neteikia.

42. Taip pat Tarnybos išvadoje nurodyta, jog G. A. lanko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnaziją, yra septintokė. Papildomai lanko lengvąją atletiką ir anglų kalbos pamokas. Vaiko sveikata prižiūrima VŠĮ Centro poliklinikoje.

43. Bendrauta su nepilnamete jos kambaryje, ji bendravo noriai ir draugiškai. Mergaitė nurodė, jog gyvena su mama, broliu, o su tėčiu praktiškai nebendrauja. Mergaitės teigimu, ji pyksta ant tėčio, nes šis skriaudė mamą. Mergaitė dalinosi, jog bandė mamą užstoti, nes tėtis norėjai jai trenkti, sakė – „blogai jaučiausi, buvo baisu, liūdna, verkiau“. G. pasakojo, jog tėtis retai skambina, o kai skambina, ji ne visuomet atsiliepia, nes nepamato arba negali atsiliepti, nes yra užsiėmusi. Anot jos, kalbant su tėčiu ji nesijaučia jaukiai. G. sakė, jog tėčiui gyvenant namuose ji jautė įtampą, nes tėveliai visuomet pykosi, o kai tėtis išsikraustė – jaučiasi geriau, ramiau, laisviau, saugiau. G. nurodė, jog nori likti gyventi su mama, pas tėtį važiuoti į svečius nenori, nes jai nepatogu ir nejaukiu. Pasak mergaitės, su mama eina pasivaikščioti, važiuoja apsipirkti, kartu keliauja, važiuoja į Palangą, žaidžia stalo žaidimus, žiūri filmus.

44. Tarnyba nurodė, jog N. A. lanko Vilniaus darželį – mokyklą „Dainorėliai“, yra antrokas. Berniukas papildomai lanko anglų kalbos pamokėles, nuo mokslo metų pradžios – futbolo treniruotes ir šachmatus. Vaiko motinos teigimu, berniukui reikalingas ortodontinis gydymas. Vaiko sveikata prižiūrima VŠĮ Centro poliklinikoje.

45. Su nepilnamečiu bendrauta jo kambaryje, berniukas buvo nusiteikęs ramiai, draugiškai. Vaikas nurodė, jog gyvena su mama, sese ir šuniukais. Pasak vaiko, jis bendrauja su tėčiu – susitinka, kartu kur nors nuvažiuoja, važiuoja pasižiūrėti lenktynių, žaidžia, lankosi kavinėse, važiuoja pasivažinėti kartingais. Berniukas dalinosi, jog su tėčiu leisti laiką yra smagu. Vaikas tėtį apibūdino – „piktas kai pabūname pikti, kartais geras, tvarko mums viską“. O mamą apibūdino – „gera, mažiau leidžia už tėtį, pvz.: žaisti playstation, telefonu, pabūna kartais pikta“. Vaiko teigimu, su mama kartu važiuoja į miestą, vakarais žaidžia. Pasak vaiko, tėtis jam daugiau visko perka negu mama (playstation, saldumynai ir kt.).

46. Berniukas dalinosi, jog kai tėtis gyveno kartu, jam sekėsi gyventi gerai, tačiau mamai ir sesei su tėčiu sekėsi gyventi sunkiau. Anot vaiko, jis jaučiasi liūdnai, kad tėveliai gyvena atskirai ir yra išsiskyrę. Vaikas sakė, jog pasiilgsta tėčio ir norėtų su juo dažniau susitikti. Norėtų gyventi su abiem tėveliais, tačiau taip nepavyks, nes tėveliai labai dažnai pykstasi. Vaikas sakė, jog kai tėveliai pykstasi jis jaučiasi labai blogai ir liūdnai.

47. Tarnyba informavo, jog ši šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2022 m. sausio 12 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (2022 m. sausio 12 d. 1VTP-143, smurtas artimoje aplinkoje, kurioje auga nepilnamečiai vaikai); 2023 m. birželio 8 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (2023 m. birželio 8 d. 1VTP-2686, tėvas galimai smurtavo prieš mamą). 2022 m. sausio 25 d. ir 2023 m. liepos 13 d. atliktas nepilnamečių G. ir N. situacijų vertinimas. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. spalio 10 d. šeimai taikytas atvejo vadybos procesas BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centre, kuris pakartotinai inicijuotas nuo 2023 m. liepos 18 d.

48. 2024 m. vasario 15 d. mobiliuoju telefonu susisiekus su šeimos atvejį koordinuojančia atvejo vadybininke Neringa Šerkšniene, ji nurodė, jog šeimos situacija išliko nepakitusi nuo praėjusio Atvejo vadybos posėdžio. G. ir toliau privengia bendrauti su tėčiu, N. turi didesnį norą bendrauti ir lankytis pas tėtį. Atvejo vadybininkė pažymėjo, jog ieškovė su vaikų mokykla, socialiniais darbuotojais bei atvejo vadybininke geranoriškai bendradarbiauja, užtikrino, jog abiem vaikams būtų teikiamos psichologo konsultacijos SPC, kadangi jos (atvejo vadybininkės teigimu), vaikams yra reikalingos. Pokalbio metu pažymėta, jog atsakovas teikiamą pagalbą priima vangiau, per pusmetį pas jį socialinei darbuotojai pavyko apsilankyti 1-2 kartus.

57. Pasisakydama dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, ieškovė paaiškino, jog reikalinga, kad būtų tvarka. Šiuo metu su ja niekas nederinama, atsakovas susiderina su sūnumi, o ji pastatoma prieš faktą. Dukra nelabai veržiasi, nors reikia. Taip pat ieškovė papasakojo incidentą, kuomet paskutinį kartą atsakovas pasiėmė vaikus per Velykas. Vaikus grąžino svetimi žmonės. Taip pat prašydama nustatyti konkrečias vasaros atostogų datas, ieškovė siekia planuotis laiką. Jos vertinimu, jei atsakovas vaikų tuo laikotarpiu niekur neišsiveš, tai tegu bent stovyklą organizuoja. Praėjusią vasarą visa našta teko jai (stovyklos ir t. t.).

58. Su atsakovo prašoma nustatyti 50/50 bendravimo tvarka ieškovė nurodė nesutinkanti, nes nepasitiki – tėvas absoliučiai nedalyvauja vaikų gyvenime, mokykloje. Kas antrą savaitgalį pramogauti yra smagu, bet vidury savaitės ruošti pamokas negebėtų. Tėvas nežino, nei kokios pamokos, nei kokie būreliai vaikams, nei iki kada trunka pamokos, nežino net rezultatų. Ieškovė nurodo nemananti, kad atsakovo požiūris pasikeis.

59. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais argumentais, papildomai paaiškino, jog ieškinyje išdėstyti teiginiai patvirtinti net įsiteisėjusiame nuosprendyje. Prašomas priteisti išlaikymo dydis vaikams – net mažesnis nei minimalus.

60. Taip pat atstovė nurodė, jog būtina patvirtinti ieškovės prašomą bendravimo tvarką, nes atsakovas visiškai nederina su ieškove, bendrauja su vaikais, ieškovė net nežino, kur yra vaikai. Bendravimas 50/50 modeliu niekada nevyko, vaikams tai neįprasta. Buvo atvejo vadyba, atsakovui rekomenduotos priemonės, tačiau jis nei vienos neįvykdė. Vienintelis dalykas formaliai galėtų būti pagrindu ginčijant išlaikymo dydį – 50/50 bendravimo tvarka. Realiai dabar bendrauja mažai.

64. Pasisakydamas dėl bendravimo su vaikais, atsakovas nurodė, jog norėjo bendravimo kiekvieną savaitgalį arba kad susitartų trečiadienį dėl savaitgalio, nes jis nežino, kada bus Lietuvoje. Tačiau prioritetas – bendravimas kas savaitę. Atsakovo teigimu, kol gyveno kartu, viską užtikrindavo.

65. Pasak atsakovo, dukra dabar nuo jo yra atšalusi, jis bando ją prisitraukti. Su dukra bendrauja mažai, susiskambina kas porą dienų (skambina jis). Su sūnumi susiskambina beveik kas vakarą, nori susitikti kas savaitgalį. Laisvalaikis – ne tik prie planšetės.

66. Taip pat atsakovas nurodė, jog atostogų jis iš anksto neplanuoja – nežino, gal sirgs, gal koją susilaužys. Reikės – nupirks stovyklas. Atsakovo teigimu, gyvenant šeimoje buvo įprasta, kad pasako „važiuojam dabar“.

68. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2336. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, argumentuodama atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiu, jo netinkamu elgesiu (psichologiniu ir fiziniu smurtu). Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, argumentuodamas jos netinkamu elgesiu, konfliktų kėlimu bei nesąžiningu elgesiu santuokos nutraukimo byloje nutylint aplinkybę, jog atsakovo lėšomis buvo įrenginėjamas ieškovės motinai priklausantis namas. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl alkoholio vartojimo, smurtinio elgesio atsakovas neigė.

69. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariai, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

88. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią „Atsakovas bendrauja su vaikais porinių savaičių savaitgaliais, paimdamas juos penktadieniais iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas sekmadieniais 17 val.; Atsakovas praleidžia su vaikais kiekvienais metais vasaros atostogas nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 9 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 17 val.“. Ieškovė tokį reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas su ja nederina vaikų pasiėmimo momento, ji būna pastatoma prieš faktą, nežino, kur vaikai. Be to, praėjusių atostogų laikotarpiu rūpinimosi vaikais našta teko tik jai.

89. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su tokiu ieškinio reikalavimu, prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką pagal modelį 50/50. Atsakovo teigimu, tokia tvarka vaikams nebūtų neįprasta. Be to, sūnus nori su juo bendrauti, o su dukra atsakovas bando atstatinėti ryšį, todėl tokia tvarka padėtų lengviau pasiekti šį tikslą.

90. Byloje pateikta Tarnybos išvada, kurioje Tarnyba, įvertinusi abiejų šalių gyvenamųjų vietų sąlygas, išklausiusi tiek šalis, tiek jų nepilnamečių vaikų nuomones, nurodė, jog jos vertinimu, vaikai nėra įpratę gyventi pagal savaitinę bendravimo tvarką ir jiems staigių pokyčių atsiradimas įneštų daugiau streso, nerimo. Šiai dienai vaikai lanko psichologo konsultacijas, galimai dėl to, jog gebėtų prisitaikyti prie tų pokyčių, jog iš esmės pasikeitė jų gyvenimas, nes tėvai kartu nebegyvena. Tarnybos manymu, pokyčiai jų gyvenime neturi būti staigūs, turi būti palaipsniniai. Tarnybos vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka šiai dienai būtų priimtinesnė, ypatingai dukrai, kurios ryšys su tėčiu yra ne toks saugus ir prieraišus. Įvertinus tai, jog sūnus su tėčiu bendrauja šilčiau, galimai tikslinga, kad jo su tėčiu bendravimas vyktų ir darbo dienomis, ne tik kas antrą savaitgalį. Berniuko ir tėvo bendravimas darbo dienomis galimai leistų tėčiui daugiau įsitraukti į vaiko ugdymo ir namų darbų ruošos procesą, o ne būti tik savaitgaliniu / pramoginiu tėčiu. Skyriaus vertinimu, G. (įvertinus ir paauglystės laikotarpį) tikslinga ryšį atstatinėti pamažu. Staigūs pokyčiai vaikų interesų neatitiktų.

91. Prie Tarnybos išvados pridėtuose 2023 m. rugpjūčio 29 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose užfiksuota, jog šalių dukra G. nurodė, jog gyvena su mama, broliu, o su tėčiu L. praktiškai nebendrauja. G. teigė, jog pyksta ant tėčio, nes šis skriaudė mamą. Mergaitė dalinosi, jog bandė mamą užstoti, nes tėtis norėjai jai trenkti, sakė – „blogai jaučiausi, buvo baisu, liūdna, verkiau“. G. pasakojo, jog tėtis retai skambina, o kai skambina, ji ne visuomet atsiliepia, nes nepamato arba negali atsiliepti, nes yra užsiėmusi. Anot jos, kalbant su tėčiu ji nesijaučia jaukiai. G. sakė, jog tėčiui gyvenant namuose ji jautė įtampą, nes tėveliai visuomet pykosi, o kai tėtis išsikraustė – jaučiasi geriau, ramiau, laisviau, saugiau. G. nurodė, jog nori likti gyventi su mama, pas tėtį važiuoti į svečius nenori, nes jai nepatogu ir nejaukiu.

92. Šalių sūnus Tarnybos atstovei nurodė, jog gyvena su mama, sese ir šuniukais. Pasak vaiko, jis bendrauja su tėčiu L. – susitinka, kartu kur nors nuvažiuoja, važiuoja pasižiūrėti lenktynių, žaidžia, lankosi kavinėse, važiuoja pasivažinėti kartingais. N. dalinosi, jog su tėčiu leisti laiką yra smagu. N. tėtį apibūdino – „piktas kai pabūname pikti, kartais geras, tvarko mums viską“. O mamą apibūdino – „gera; mažiau leidžia už tėtį, pvz., žaisti playstation, telefonu; pabūna kartais pikta“. N. dalinosi, jog su mama kartu važiuoja į miestą, vakarais žaidžia. Pasak vaiko, tėtis jam daugiau visko perka negu mama – playstation, saldumynai ir kt. N. dalinosi, jog kai tėtis gyveno kartu, jam sekėsi gyventi gerai, tačiau mamai ir sesei su tėčiu sekėsi gyventi sunkiau. Anot vaiko, jis jaučiasi liūdnai, kad tėveliai gyvena atskirai ir yra išsiskyrę. N. sakė, jog pasiilgsta tėčio ir norėtų su juo dažniau susitikti. N. dalinosi, jog norėtų gyventi su abiem tėveliais, tačiau taip nepavyks, nes tėveliai labai dažnai pykstasi. N. sakė, jog kai tėveliai pykstasi jis jaučiasi labai blogai ir liūdnai.

93. Įvertinus išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios, vaikai liko nuolat gyventi su motina, taigi, jiems bendravimo modelis 50/50 nėra įprastas. Taip pat matyti, jog atsakovas, netgi bendraudamas su sūnumi, iš esmės užsiima tik vaikui smagiais dalykais, pramogomis, tačiau apie tai, jog būtų įprasta užsiimti rutininiais dalykais, kurie paprastai atliekami darbo dienomis, pvz., ruošti namų darbus, byloje jokių įrodymų nepateikta.

94. Pažymėtina, jog prioritetiniu vaiko interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas. Be to, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

97. Teismo vertinimu, atsakovo pozicija laikytina visiškai nepagrįsta, neatsakinga ir nesuderinama su nepilnamečių vaikų interesais. Atsakovas nenurodė absoliučiai jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų taip susiplanuoti savo atostogų taip, kad ieškovės prašomu nustatyti atostogų laiku bendrautų su vaikais.

101. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas tenkinamas, jį teismo iniciatyva papildant galimybe tėvui bendrauti su vaikais darbo savaitės dieną. Be to, bendravimo tvarka papildytina nuostata, leidžiančia tėvams susitarti ir dėl kitokio bendravimo.

112. Atsakovas, teigdamas, jog jo turtinė padėtis sunki, nagrinėjamoje byloje apskritai nėra nuoseklus. Viename teismo posėdyje ir atsiliepime jis nurodo, jog jo verslui dabar sunkūs laikai ir pajamų beveik negauna, kitame teismo posėdyje, teismui užklausus, kokias pajamas jis gauna, atsakovas nurodė, jog apie 1 500 Eur/mėn., kas viršija minimalią mėnesio algą. Tai rodo, jog atsakovas galimai tikrosios savo turtinės padėties neatskleidžia, neparodydamas visų gaunamų pajamų. Be to, atsakovas yra sveikas, darbingas, pakankamai jauno amžiaus asmuo, jo galimybės dirbti ir gauti pajamas nėra apribotos. Taigi, sistemiškai įvertinus atsakovo pateiktus įrodymus ir jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 300 Eur/mėn. kiekvienam.