Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-232-1123/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-29
Bylos Nr.
1-232-1123/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
L. A.
Nukentėjusysis
L. A.
Advokatai
Ričardas Suslavičius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-232-1123/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20796-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorams Valentui Gritei, Aušrai Zakarkienei,kaltinamajam L. A., jo gynėjui advokatui Ričardui Suslavičiui,nukentėjusiajai L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir grasino nužudyti bei sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, o būtent: jis, 2023 m. birželio 7 d., apie 22.30 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius sutuoktinei L. A. į galvos sritį (pakaušį), taip sukėlė nukentėjusiajai L. A. fizinį skausmą, po ko, savo veiksmu, o būtent, rankoje laikydamas virtuvinį peilį, bei žodžiu, sakydamas, kad nukapos nukentėjusiosios rankas bei „prištirins“ ją, grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ir ją nužudyti. Šiais savo veiksmais L. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad taip nebuvo. Įvykio dieną žmonos prašymu jis grįžo namo po darbo 17-18 val., jis su G. A. buvo namuose. Jau miegojo. Jis miegojo svetainėje, o G. A. savo kambaryje. Apie 22 val. grįžo L. A.. Ji užnešė sūnų ir, nusileidusi į apačią, uždegė šviesą ir pradėjo triukšmauti. Jis pasakė L. A. išjungti šviesą, nes jam anksti keltis į darbą, ir nuo to prasidėjo žodinis konfliktas. L. A. atsakė, kad tai jos namai ir ji daro, ką nori. Jie susibarė virtuvėje, jau konkrečiai barėsi, į apačią nusileido G. A.. Neatsimena, ar L. A., ar G. A. kvietė policiją. Jis tada nuėjo į viršų, apsirengė ir išvažiavo, kad netraumuotų vaikų. Jis norėjo paimti automobilio „Lexus“ raktą, nes tas automobilis yra jo įmonės, tik kad formaliai L. A. užrašytos akcijos. Vyksta skyrybų procesas ir kiekvienas daro savo. Konfliktas vyko tuo adresu, kuris parašytas kaltinime, tai yra jų gyvenamasis namas, tuo metu gyveno kartu, apie mėnesį vyko skyrybų procesas ir jie buvo mediacijoje. Jis kasdien bandydavo grįžti namo, kad pabūtų su vaikais. Dėl skyrybų jokios jo kaltės nėra, jam šeima visada buvo reikalinga. Žmona pateikė prašymą skyryboms, bet kokia ta jo kaltė, jis neįsivaizduoja. Gal, kad su finansais blogiau pasidarė. Po jo išėjimo iš namo ji (L. A.) jo atsikratė, visą mėnesį močiutė gyvena, o ji niekada negyveno pas juos, ir ji su dukra bendrauja, o jį dukra visuomet atstumia. Jis skambina, rašo, o dukra vis parašo, kad yra užsiėmusi ir negali. Sūnus kiekvieną savaitgalį su juo. Jis mano, kad prieš jį yra nustatyta ir prikalbėta, dukra yra paveikta mamos ir močiutės. Jo paties mama mirė, jos namas liko L. A., taip pat jų įmonės akcijos, ir iš šito namo jis nieko negavo. Tokia situacija, kad reikia jį sumenkinti, jis net šakutės nepasiėmęs, o joms ką reikia, tą jos dėliojasi. Jis mano, kad yra apkalbėtas ir L. A. taip lengviau dėliotis teisinius ir turtinius reikalus, kad juo atsikratytų. Po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš žmonos jokių reikalavimų nebuvo, tik padarė, kad po šio įvykio jam nebeleidžiama į namus užeiti ir nuo to laiko jis nebeina, rūbus perdavė per draugus.

Jis niekada gyvenime nėra sudavęs L. A. jokių smūgių. Jei jis jai suduotų, ji tikrai nukristų ir būtų pasekmės. Įvykio metu jis nebuvo girtas. Tuo metu peilio jis tikrai neturėjo. Gal iš nervų tokį žodį „prištirinsiu“ ir pasakė, bet šiaip jis tokių žodžių nevartoja, net ir piktas. Konfliktas buvo žodinis. Jis sakė, kad ji (L. A.) jam viską grąžins, kalba buvo apie auksą, pinigų sumas. Jie barėsi garsiai, jis šiaip yra garsiai kalbantis. Tai buvo tik žodinis kivirčas. Dukra nusileido po 3-5 minučių, dukrai atėjus jis balsą nuleido, dukra pasakė kažką tokio kaip „tėti, baik“. Jis nubėgo į viršų ir apsirengė, nes L. A. sakė dukrai kviesti policiją, jis tai girdėjo. Policiją sakė kviesti gal dėl to, nes jis rėkauja, skandalus kelia namuose. Tačiau L. A. pati kalta dėl konflikto, jis tuo metu jau miegojo, o ji grįžo, užnešė vaiką į antrą aukštą ir nusileido į apačią, įjungė visas šviesas ir triukšmavo. Jų svetainė su valgomuoju sujungti, o jis jau pusę metų atskirai miega svetainėje. Jis jai sakė išjungti šviesas, netriukšmauti, nes jam anksti į darbą, o ji atsakė, kad savo namie ką nori, tą darys. Taip žodis po žodžio kilo konfliktas, tada jis atsikėlė, nuėjo į virtuvę prie telefono, prie jos ir visus tuos žodžius išsakė. Kai išgirdo, kad kvies policiją, per 2-3 minutes išvažiavo. Po įvykio jie nebebendravo, gal tik po mėnesio bendravo apie vaikus, apie įvykį nekalbėjo. Niekas neatsiprašė, nei ji jo, nei jis jos.

Iki įvykio santykiai buvo geri, savaitgaliais važiuodavo kur nors, leisdavo laiką kaip šeima visi kartu, o dabar, po to jo išėjimo, jis atvažiuoja savaitgaliais pasiimti sūnaus, dukra stovi prie vartelių ir su juo nevažiuoja, o kodėl, reikia klausti mamos. Su sūnumi jo santykiai labai geri, nuo kiekvieno penktadienio iki sekmadienio sūnus būna su juo, jie leidžia laiką kartu, o dukra tik prie vartelių apsikabina, pabučiuoja. Jo santykiai su dukra buvo normalūs, tačiau dabar kai parašo, paskambina, ji visada būna užsiėmusi, jį atstumia, tai tvarkosi, tai draugai, pas jį nenori. Iki įvykio kaip šeima nesutarimų neturėjo, viskas buvo gerai, santykiai pablogėjo, kai jam pasidarė blogiau su verslu ir pinigais. Anksčiau buvo, kad jie paima 10 000 Eur ir nuskrenda L. A. batų nupirkti, o kai pasidarė su verslu blogai, prasidėjo visos problemos. Pirmą kartą policija buvo kai L. A. mama iškvietė, tą kartą jis grįžo namo išgėręs. O šį kartą jis nebuvo išgėręs, jis vaikšto pas psichologę. Po įvykio išvažiavo tam, kad vaikams nedarytų dar didesnio streso.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. pateikė garso įrašą. Nurodė, kad tai yra kaltinamojo balso žinutė, kai ji jam pasakė, kad vaikas yra nervingas, nepaskaitęs, kad visą savaitgalį užsiėmė pramogomis, o juos stebi socialinės tarnybos. Vaikas pradėjo šlapintis į lovą. Ji paprašė, kad būtų skirta meditacija, kad paaiškintų tėvui ir jai, kokia yra vaiko psichologinė būsena. Šis įrašas parodo, kaip žmogus į visą tai reaguoja. Jis aiškiai pasakė, kaip jam rūpi vaikai.

Teisiamojo posėdžio metu minėtas garso įrašas buvo perklausytas. Perklausius garso įrašą, kaltinamasis L. A. nurodė, kad jam vaikai ne „dzin“. Pas juos su L. A. jau normalaus bendravimo nebus, nei ji nusileidžia, nei jis. Jis negali prisipažinti padaręs nusikalstamas veikas, nes jis nei ruošėsi pjauti, nei mušti. Jis prisipažįsta, kad kėlė balsą ir negražiais žodžiais pasakė, tačiau ko nedarė, to negali prisipažinti. Jis nesudavė nei vieno smūgio. Atstumas tarp jo ir L. A. konflikto metu buvo nedidelis, viskas vyko netoli, per vieną-du metrus. Virtuvinis stalčius buvo dviejų metrų atstumu nuo jų. Kuriuo metu laiptais nusileido dukra, jis nepasakys.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam buvo parodyta fotolentelė su įvykio vietos apžiūros metu darytomis fotonuotraukomis (1 t., b. l. 18-19), 7 fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas virtuvės spintelių kampas. Kaltinamasis parodė į fotolentelėje esančią 3 nuotrauką, nurodė, kad kai nusileidi laiptais iš antro aukšto, tuomet turi pasukti į kairę ir tik pasukus už kampo matosi, kas yra virtuvėje.

Konflikto metu jis nesakė, kad kažką pjaus. Nėra to daręs, nekapojo ir nepjovė pirštų nukentėjusiajai. Tą dieną negėrė. Kitą dieną buvo apklaustas apie 9-10 val. Jo kraujo neėmė, tik rankas fotografavo su tikslu rasti mėlynes, tačiau nieko rasta nebuvo. Pirštų antspaudai buvo imti ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis L. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad su savo žmona L. A. santuokoje yra (duomenys neskelbtini) metų, kartu vedė bendrą ūkį iki (duomenys neskelbtini). Turi du bendrus vaikus, N. A. gim. (duomenys neskelbtini) ir G. A. gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su žmona vyksta skyrybų procesas. 2023 m. birželio 7 d., apie 21.00 val. jis atvyko į namus adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pasimatyti su vaikais, jis su dukra buvo dviese, žmonos ir sūnaus namuose nebuvo, dukra tuo metu buvo viršuje, jis buvo apačioje, gulėjo svetainėje, ruošėsi miegoti. Apie 22.00 val. į namus grįžo žmona su sūnumi, kuris tuo metu jau miegojo, ji grįžusi nunešė sūnų į viršų, paguldė miegoti ir nusileido į apačią, svetainę, kur tuo metu jis gulėjo. Jai nusileidus, jį užėjo į svetainę, nuėjo į virtuvę (kuri bendra su svetaine), jis paprašė jos, kad ji išjungtų šviesą, paaiškino, kad jis nori miegoti, kad jam rytoj į darbą, į ką ji jam atsakė, kad ji yra savo namuose, tada jis jos paklausė, kada baigiasi vaikų mokykla ir kada ji įmonei gražins automobilį, ji jam atsakė, kad niekada jam jo negražins, tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis atsistojo, pasakė, kad ji jam viską gražins, ir auksą, kurį paėmė, ir 15 000 tūkstančių eurų, kuriuos ji iš jo pavogė, tada ji pradėjo šaukti „G., kviesk policiją“, po ko atbėgo dukra, po to sūnus, jis (L. A.), nenorėdamas, kad vaikai matytų jų konfliktą, nuėjo į viršų, persirengė ir išvyko į nuomojamą butą. Tą dieną jis jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo visiškai blaivas. Taip pat neėmė jokio peilio į rankas, kaip jau minėjo, tuo metu, kai grįžo žmona, jis gulėjo ant sofos, ruošėsi miegoti, jokio peilio pas jį nebuvo. Ankščiau nei prieš žmoną, nei prieš vaikus jis niekada nėra naudojęs jokio smurto, tarp jų su žmona kartais kildavo žodinių konfliktų, tačiau jokio smurto niekada nebūdavo. Maždaug prieš pusantrų metų jis buvo namuose, tuo metu buvo išgėręs, į namus grįžo žmona, jis, paėmęs jos telefoną, numetė jį ant grindų (neatsimena, galimai netyčia, kaip jau sakė, tą dieną buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų), po ko ji pradėjo šaukti ir iškvietė policijos pareigūnus, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, telefoną jis jai iš karto atpirko. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas jis savo kaltės nepripažįsta, kadangi jokio smurto prieš žmoną nenaudojo, jai negrasino, mano, kad kadangi tarp jų vyksta skyrybų procesas, žmona tokiu savo elgesiu nori jam pakenkti. Žmona grįžusi greičiausiai buvo išgėrusi, kadangi atvyko su taksi automobiliu, ji su taksi niekada nevažiuoja, nebent kai vartoja alkoholinius gėrimus, kai ji vartoja alkoholiniu gėrimus, būna agresyvi, galimai dėl to ir kilo tarp jų konfliktas. Kaip jau minėjo, jokių smūgių jis L. A. nesudavė, tarp jų buvo tik žodinis konfliktas, taip pat nelaikė rankoje jokio peilio ir savo sutuoktinei juo negrasino (1 t., b. l. 105, 126, 135).

Nukentėjusioji L. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) buvo informuotas apie skyrybas, dėl ko namuose buvo įtampa. Jie praktiškai gyvena tame pačiame name, tik skirtinguose kambariuose. Įvykio dieną ji su sūnumi buvo koncerte ir grįžo namo apie 22 val. Ji nunešė sūnų į antrą aukštą paguldyti miegoti, po to nusileido į apačią, kur gulėjo kaltinamasis, nes norėjo pasiimti telefono įkroviklį. Ji kaltinamajam nepasakė nei žodžio, bet šis pašoko iš lovos ir pareikalavo jos atiduoti žiedus, kuriuos jai kažkada dovanojo. Ji toliau nieko nesakė, tada kaltinamasis pašoko ir trenkė jai porą kartų į galvą. Tada kaltinamasis pasiėmė peilį ir sakė, kad žiedus jai su rankomis nukapos ir pasakė, kad, jo išreiškimu, ją „prištirins“. Tada dukra, kuri matyt dar nemiegojo, atbėgo iš viršaus, nežino tiksliai, kuriuo momentu dukra atbėgo. Ji (L. A.) dukrai pasakė skambinti policijai. Dukra nubėgo į viršų, kaltinamasis nubėgo jai iš paskos, tada ji (L. A.) pradėjo skambinti policijai. Skambino įjungusi garsiakalbį, tada kaltinamasis, greičiausiai išgirdęs, kad ji kalbasi su policija, greitai apsirengė ir kažkur išvažiavo. Sūnui tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, jis konflikto nematė, ji jį nunešė į lovą miegantį, paskui gal jis pabudo. Nešdama sūnų matė sutuoktinį apačioje. Tai buvo ne pirmas smurto atvejis, yra buvę ir anksčiau, buvo kviesta policija prieš pusantrų metų. Žmogus buvo neblaivus, alkoholio problema pastovi, tada jis buvo sudaužęs jos telefoną, buvo taip pat atvažiavusi policija, jo paprašė išvažiuoti iš namų, tačiau ji pareiškimo nerašė. Paskui buvo vaikų teisės, kaltinamajam buvo siūlyta pagalba dėl alkoholizmo, bet niekas nepasikeitė.

Šiuo atveju jis jai grasino su peiliu ir sakė, kad nupjaus rankas ir „prištirins“, ji nežinojo, ko laukti ir kuo viskas būtų pasibaigę, jei nebūtų atėjusi dukra ir nebūtų iškviesta policija. Kaltinamasis iš jos reikalavo žiedų, kuriuos kažkada dovanojo. Jis pašoko iš lovos, kažkaip ją vadino, reikalavo atiduoti žiedus, ji nieko nesakė, o jis jai trenkė į galvą su ranka. Trenkė iš nugaros pusės du kartus. Tuo momentu jai skaudėjo. Ji neatkartos, ką jis sakė, kai trenkė, po to jis išsitraukė peilį ir, nukreipęs šį į ją, sakė, kad jai nukapos su rankom ar su pirštais. Peilį jis išsitraukė iš virtuvės stalčiaus, jis žinojo, kur yra peiliai, nes gyvena namuose ir jais naudojasi. Pas juos yra bendra virtuvė su svetaine, ten yra bendras kambarys, stalas ir lova, virtuvės kampe yra rozetės, ji ten atėjo įkroviklio, viskas įvyko tame kampe. Kai kaltinamasis išsitraukė peilį, ji neturėjo kur trauktis, nežino, ar jai neleido pasitraukti. Ji nežinojo, ką jai daryti, pasimetė, norėjo kuo greičiau telefonu skambinti policijai. Telefonas buvo jos rankose, ji atėjo telefoną įkrauti ir eiti į viršų. Ji kaltinamojo grasinimus suprato, kad jis ją papjaus, ji patikėjo, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Kaltinamasis buvo neblaivus. Ji suprato, kad jis buvo išgėręs, nes su juo gyveno (duomenys neskelbtini) metų ir atskiria, kaip stipriai jis išgėręs. Kai jie su sūnumi išvažiavo į koncertą, kaltinamajam apie tai pasakė, šis sakė, kad kol jie bus koncerte, jis pabus su dukra, bet dukra sakė, kad kaltinamasis buvo išėjęs pas kaimynus. Dukrai (duomenys neskelbtini) metų. Įvykio metu ji pamatė, kad stovi dukra, ši atėjo iš antro aukšto tikriausiai išgirdusi dalį triukšmo, kaltinamasis rėkė, kad ji (L. A.) atiduotų žiedus, ką dukra tiksliai girdėjo, ji nežino, bet viršuje garsai girdisi gerai. Kada dukra nusileido laiptais, ji negali pasakyti, tačiau dukra tikriausiai matė peilį, o ar matė, kaip kaltinamasis jai sudavė, ji nežino. Dukra tikriausiai nieko nepasakė, o ji (L. A.) neprisimena, ar pasakė, kad pati kvies policiją, ar dukrai sakė, kad ji kviestų policiją. Po to dukra nubėgo į viršų, vyras nubėgo į antrą aukštą, nežino, ar paskui dukrą, ar pasiimti daiktų. Ji (L. A.) pradėjo skambinti policijai, o vyras apsirengė ir išbėgo iš namų. Jis išvyko automobiliu, ji sakė policijai, kad jis ne blaivus, tačiau negalėjo nurodyti automobilio numerio, nes numeriai keičiasi dažnai.

Tą dieną policijai skambinti kaltinamasis netrukdė, tačiau kai buvo ikiteisminis tyrimas, jam buvo uždrausta ieškoti kontaktų su ja, tačiau jis nuo 7 val. ryto atakuodavo skambučiais, net jos kolegai skambino į darbą ir klausė, kodėl ji nekelia telefono ragelio, tą kartą jis taip pat iš balso buvo neblaivus. Iki įvykio ji nedraudė sutuoktiniui atvykti, buvo prasidėjęs skyrybų procesas ir jie ėjo pas mediatorius, tačiau kaltinamasis nelabai norėjo su tuo susitaikyti. Po šio įvykio jie bendrauja tik tiek, kiek reikia sūnų perduoti, jei nori bendrauti. Dėl šio įvykio ji kaltinamajam siūlė sudaryti taikos sutartį, ji su tuo sutiktų, jei kaltinamasis prisipažintų, atsiprašytų ir įsipareigotų prie jos nesiartinti. Tačiau žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir suprasti, kad taip elgtis negalima. Dėl įvykio ji kalbėjo su vaikais, su dukra, ji dukrai dėkinga, nes jei ne dukra, tai nežino, kaip būtų pasibaigęs šis įvykis. O dukrai didžiulė trauma, ji buvo apklausta policijoje, dalyvavo psichologė ir vaikų teisės, liudijimas prieš savo tėvą, ji nežino, kaip dukrai toliau su tuo gyventi. Dukros santykiai su tėvu nelabai geri, nelabai yra ryšys tarp jų, nelabai ir buvo, dar kai prieš tai buvo įvykis, dukra paskambino močiutei ir močiutė iškvietė policiją. Jos pačios santykiai su vyru per (duomenys neskelbtini) metų santuokos buvo banguoti, jie pasikeitė dėl alkoholio, nepagarbos, terorizavimo, rėkimo ir pastovaus žeminimo. Ji gali pasakyti, kad L. A. yra priklausomas nuo alkoholio. Ji mano, kad jis gerdavo kas dieną, bet ne prie jos. L. A. alkoholį vartojo nuo jų pažinties dienos, su pertraukomis, gimus antram vaikui, kelis metus buvo padaręs perrauką, bet paskui vėl grįžo. Buvo dar kelių mėnesių pertraukos. Žinodamas jos požiūrį į alkoholį, L. A. ne kartą kodavosi ir vaikščiojo pas psichologus, po pirmo įvykio su policija jam buvo duoti kontaktai kur kreiptis pas psichologus, bet jis nesikreipė. Jis vaikščiojo pas psichiatrą ir gėrė kažkokius vaistus, nuo kurių pastoviai miegodavo. Raminamuosius kaltinamasis gėrė tik iki mėnesio prieš įvykį.

Ji nežino, ar L. A. kada nors yra sužalojęs kokius nors asmenis, jis jai to nesakė, tačiau jis nei jos, nei vaikų nėra sužalojęs. Žodį „prištirinti“ ji supranta kaip „nudursiu“, čia gal kaltinamojo leksikonas, ji tai suprato kaip grasinimą nužudyti. Ji visose apklausose sakė, kad kaltinamasis grasino peiliu, tyrėjai minėjo žodį „prištirinti“, policijai taip pat sakė tą žodį, visur jį minėjo. Kiek laiko truko įvykis, ji nežino, nežiūrėjo į laikrodį, gal 20 minučių bėgyje. Kaltinamasis jai trenkė į dešinės pusės pakaušio sritį. Tuo metu ji stovėjo šonu, o L. A. stovėjo už jos. Vaikų L. A. nepuolė, vienas vaikas miegojo, o kai dukra nusileido laiptais, jos nepuolė. Peilį kaltinamasis paėmė iš stalčiaus prie jos. Ji (L. A.) neatrinko peilių, kai atvyko policija, dukra daugiau parodė, kuris iš peilių galimai buvo. Ji (L. A.) peilio įvardinti negali, nes jai tuo metu ne tas rūpėjo. Kai pasirodė dukra, ši buvo nuo jų 3-4 metrų atstumu, pirmiausia stovėjo dukra, tada ji (L. A.), tada L. A.. Kaltinamasis su peiliu stovėjo jai iš priekio, o ji (L. A.) buvo kampe. Jis stovėjo ir laikė peilį dešine ranka, ašmenys buvo nukreipti į ją. Jis stovėjo iš priekio arčiau nei per žingsnį, prieš pat veidą, ji matė peilį. Kai atėjo dukra, L. A. peilį numetė ar į stalčių, ar kažkur, jam tikriausiai pasidarė gėda, kai atėjo dukra. Numetęs peilį, jis nubėgo į viršų, paskui, eidamas pro duris, griebė jos rankinuką, bet ji spėjo šį atimti ir L. A. išbėgo pro duris. Ką kaltinamasis pasiėmė iš viršaus, ji nematė, tuo metu ji visą laiką kalbėjo su policija, tačiau buvo dingę dokumentai. Jai atrodo, kad kaltinamasis rankinę paėmė, kai ji kalbėjo su policija, tačiau iš rankinės nieko nepaėmė. Galimai jis norėjo paimti automobilio raktelius, nes visada grasino, kad atims automobilį. Automobilis yra įmonės, o įmonė – jos.

2023 m. birželio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja L. A., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, kad 2023 m. birželio 7 d., apie 22.30 val. ji grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), su vaiku N. A.. Namuose buvo jos vyras L. A. ir dukra G. A.. Įėjus į namus su N. A. nuėjo į antrą aukštą. Vėliau, nusileidus į pirmą aukštą, t.y. virtuvę, jos vyras L. A., gulėdamas ant sofos, staiga pašoko ir pradėjo žodiškai konfliktuoti. Konflikto metu ranka sudavė kelis smūgius į galvos sritį. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet nuėjęs griebė peilį ir pradėjo grasinti. Dėl tokių jos vyro L. A. veiksmų ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes pajuto fizinį skausmą.

Apklausta nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2023 m. birželio 7 d., apie 22.30 val. grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), kurie priklauso jos mamai S. V., grįžo su vaiku N. A.. Namuose buvo jos vyras L. A. ir jos dukra G. A.. Įėjus į namus su vaiku N. A., nuėjo į antrą aukštą, nes reikėjo jį užmigdyti. Po to, po kiek laiko, nusileido į pirmą aukštą t.y. virtuvę, nes reikėjo pasiimti telefono įkroviklį. L. A. būdamas pirmame aukšte, gulėjo ant sofos, staiga pašoko ir pradėjo konfliktuoti dėl vestuvinių žiedų ir iškart pradėjo pakeltu balsu reikalauti žiedų bei pridūrė, kad nukapos rankas. Tuo metu ranka sudavė du smūgius į galvos sritį, kuria ranka sudavė, ji pasakyti negali. Dėl to pajuto fizinį skausmą. Ji iškart nuo jo nusisuko, atsisukus pastebėjo, kad L. A. dešinėje rankoje laiko peilį ir pasakė, kad aš tave „prištirinsiu“. Tuo tarpu, kai L. A. laikė rankoje peilį, iš antro aukšto nusileido jos dukra G. A., L. A., pamatęs, jog atėjo vaikas, staiga padėjo peilį ir nubėgo paskui dukrą į antrą aukštą. Ji dukrai pasakė kviesti policiją. Tačiau kol L. A. nuėjo į antrą aukštą, ji pati išsikvietė policijos pagalbą. Vėliau L. A. nusileido į pirmą aukštą, dar bandė kažką paimti iš jos rankinės. Tačiau ji jam neleido, jis, pasiėmęs automobilio raktus, sužinojęs, jog atvyksta policija, pabėgo iš namų. Dėl tokių L. A. veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes pajuto fizinį skausmą. Medikų pagalbos neprireikė. Su vyru L. A. vyksta skyrybų procesas, šiuo metu jis su jais negyvena

Protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodė, kad jai padaryta moralinė žala, nuo civilinio ieškinio atsisako.

Protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Pro namo duris patenkama į koridorių, kuriame matoma rudos spalvos kėdė, ant kurios padėta rankinė. Koridoriuje matomi rudos spalvos mediniai laiptai, o laiptų kairėje pusėje matoma svetainė-virtuvė. Svetainėje matoma prie lango stovinti rudos spalvos sofa/lova. Sofos kairėje pusėje yra rudos spalvos medinis stalas, aplink kurį stovi rudos spalvos medinės kėdės. Stalo kairėje pusėje matomas virtuvinis komplektas. Komplekto apatinėje dalyje yra rudos spalvos stalčius, kuriame sudėti virtuviniai įrankiai bei matomas virtuvinis peilis Nr. 1, kurio rankena yra juodos spalvos, bei virtuvinis peilis Nr. 2, sidabrinės spalvos. Daugiau tyrimui naudingos informacinės nėra, vaizdo stebėjimo kamerų taip pat nėra. Apžiūros metu paimt objektai: virtuvinis peilis, juodos spalvos, ir virtuvinis peilis, sidabrinės spalvos (1 t., b. l. 11-15)

Prie protokolo pridėta fotolentelė su įvykio vietos apžiūros metu darytomis fotonuotraukomis (1 t., b. l. 17-19).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji L. A. parodė, kad santuokoje su vyru yra (duomenys neskelbtini) m., kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, augina (duomenys neskelbtini) vaikus - G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. A., gim. (duomenys neskelbtini). Jų su vyrų santykiai su pablogėjo maždaug prieš pusantrų metų, tuo metu jie taip pat kvietė policijos pareigūnus (kvietė jos motina S. V., kai jai paskambino jos (L. A.) dukra), tuo metu ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Maždaug prieš savaitę vyras sakė, kad yra kažkur išsinuomojęs butą, kadangi pablogėjus jų santykiams jis tai grįždavo į namus, tai ne. 2023 m. birželio 7 d. ji su sūnumi apie 22.30 val. grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), vyras su dukra tuo metu buvo namuose. Kadangi sūnus automobilyje užmigo, ji atsinešė sūnų namo ir, nunešusi į antrą aukštą, paguldė miegoti, po ko nusileido į apačią, į svetainę paimti telefono įkroviklio, kur tuo metu gulėjo jos vyras L. A.. Jai užėjus į svetainę, nuėjo link virtuvės (ji yra kartu su svetaine), vyras pradėjo su ja konfliktuoti, pradžioje sakė, kad ko ji čia uždegė tą šviesą, paskui sakė, kad gražintų jam žiedus (jo dovanos, sužadėtuvių žiedai ir kt.), po ko staiga pašoko iš lovos, priėjo prie jos, savo galimai dešine ranka sudavė jai du smūgius į galvos sritį (pakaušį), po ko galimai iš stalčiaus pasiėmė peilį (tiksliai nurodyti negali, nei kuri peilį, nei iš kur paėmė) ir, laikydamas jį dešinėje rankoje, sakė jai „aš tave prištirinsiu“, tuo metu ji jo išsigando, jai buvo realus pagrindas manyti, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus, kadangi jis vartoja raminamuosius vaistus kartu su alkoholiu (tuomet jis tampa agresyvus), tą diena mano, kad jis taip pat buvo išgėręs, kadangi tai matėsi iš jo elgesio, nerišlios kalbos. Išgirdusi jų su vyru konfliktą, iš antro aukšto nusileido dukra, pamačiusi, kad vyras rankoje laiko peilį, pradėjo verkti, ji jai pasakė, kad kviestų policijos pareigūnus ir ji nubėgo į antrą aukštą. Vyras, pamatęs dukrą, padėjo peilį ir nubėgo taip pat į antrą aukštą, kokiu tikslu, ji nežino, ar jis bėgo paskui ją, ar persirengti. Ji tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Jis nuėjęs į viršų, maždaug po 4-5 min. nusileido į apačią, paėmė jos rankinuką, kažko ieškojo, po ko padėjo rankinuką ir, išėjęs iš namu, išvažiavo. Maždaug po 10-15 min. atvyko policijos pareigūnai, ją apklausė, vyras tuo metu jau buvo pasišalinęs, kur jis išvyko, ji nežino. Po įvykio jai medikų pagalbos nereikėjo, pas teismo medicinos ekspertus ji nesikreipė ir nesikreips, kadangi jokių matomų sužalojimų nebuvo. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji nereikš. Konfliktai su vyrų kyla dėl to, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas ir jis galimai negali su tuo susitaikyti. (1 t., b. l. 45)

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji L. A. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų ji nori pasakyti, kad ji tiksliai nurodyti negali, nei kurį peilį, nei iš kur paėmė L. A., kadangi tuo metu ji stovėjo virtuvės kampe, nusisukusi nugara, o kai atsisuko, pamatė jo rankoje peilį, tačiau ji matė tik peilio geležtę, jis peilį laikė dešinėje rankoje, už peilio rankenos, o kadangi abu peiliai yra beveik vieno dydžio, rankenos matyti nebuvo, todėl nurodyti, kurio iš dviejų peilių jis jai grasino, sakydamas, kad nukapos jai rankas ir ją „prištirins“, ji nurodyti negali, kadangi atėjus jos dukrai G. A., jis tą peilį, kuri laikė rankoje padėjo į stalčių, kur guli kiti peiliai. Atvykę policijos pareigūnai taip pat klausė tiek jos, tiek jos dukros, kurį peilį laikydamas rankoje jai grasino jos vyras, tačiau nei ji, nei dukra tiksliai nurodyti negali, kadangi tiek ji, tiek dukra matė tik peilio geležtę, o rankenos nematė, kadangi vyras peilį laikė už jo rankenos (1 t., b. l. 54).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji L. A. parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų nori pasakyti, kad ji stovėjo virtuvėje, nusisukusi šonu prie kriauklės, vyras jai pradėjo priekaištauti dėl žiedų, po ko pašoko nuo sofos, jai tuo metu taip pat stovint šonu, jis, priėjęs prie jos, savo dešine ranka (ar delnu, ar kumščiu, ji nematė) sudavė jai du smūgius į galvos sritį (pakaušį), po šių smūgių ji pajuto fizinį skausmą. Prieš vyrui jai suduodant smūgius, jokio peilio ant stalo nebuvo, todėl vyras iš stalčiaus, kur guli visi kiti virtuviniai peiliai, paėmė peilį, kuri būtent peilį jis paėmė, ji nežino, kadangi, kaip ir minėjo, stovėjo nusisukusi šonu, todėl nematė. Stalčiuje tuo metu buvo apie 10 peilių. Vyras, paėmęs virtuvinį peilį į dešinę ranką, stovėjo jai iš šono, dešinės pusės. Jis stovėjo nuo jos apie 40 cm atstumu, labai arti, laikydamas dešinėje rankoje peilį, nukreipęs peilio geležtę į ją (maždaug liemens srityje), pasakė jai, kad nukapos jai rankas, po ko taip pat pasakė, kad ją „prištirins“. Kurio tiksliai momentu nusileido dukra, ji tiksliai nurodyti negali, kadangi stovėjo šonu nusisukusi į išėjimą iš tos patalpos, kur yra virtuvė, todėl, kaip ir minėjo, tikslaus dukros pasirodymo momento ji nurodyti negali. Ji išgirdo dukters verkimą, todėl atsisukusi pamatė, kad ji stovi ir suprato, kad galimai dukra galėjo matyti visą įvykį. Tuo metu vyras, pamatęs dukrą, iš karto metė peilį atgal į stalčių su kitais virtuviniais peiliais. Kaip jau prieš tai yra minėjusi, jos vyras, laikydamas peilį dešinėje rankoje, laikė jį pilnai delnu uždengęs jo rankena, todėl pamatyti, koks būtent tai buvo peilis, ji neturėjo galimybės. Visas įvykis su peiliu įvyko labai greitai, maždaug per 30 sekundžių, todėl iš to išgąsčio nepastebėjo, kurį būtent peilį rankoje laikė jos vyras. Gali pasakyti tik tai, kad abu peiliai yra beveik vienodo dydžio, vieno rankena yra juoda, kito sidabrinė, kaip ir pati geležtė, apie 25 cm ilgio, jų geležtė nėra dantyta, geležtės panašios, sidabrinės spalvos, o ji, kadangi, kaip jau minėjo ne kartą, matė tik peilio geležtę, todėl nurodyti peilio negali (1 t., b. l. 57).

Liudytojas A. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis įvykio neprisimena. Truputį atsimena, jam atrodo, kad buvo žodinis konfliktas ir smurtas artimoje aplinkoje, po ko vyras automobiliu pasišalino. Nukentėjusiosios parodymai yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje, o tikslių detalių neprisimena, nes ne vienas įvykis per dieną būna. Kai jie (pareigūnai) atvyko, nukentėjusioji buvo susijaudinusi. Įtarimų, kad moteris gali vyrą apkalbėti, nesukėlė, tiesiog moteris buvo šoko būsenoje. Akivaizdžių jos sužalojimų nepamena, jie fotografavo įvykio vietą. Jam atrodo, kad namo antrame aukšte galimai buvo vaikai.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7 skyriuje pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką. 2023 m. birželio 8 d. dirbo nuo 12.30 val. iki 01.30 val. su A. M. ir D. Š.. Apie 22.50 val. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjai vyras grasina peiliu. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko moteris, kaip vėliau nustatyta, tai L. A., kuri paaiškino kad tarp jų su vyru vyksta skyrybų procesas, vyras trys dienas namuose nebuvo, jie gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), ji 2023 m. birželio 8 d. paskambino savo vyrui L. A. ir paprašė, kad jis atvyktų ir pabūtų su dukra, kol ji su sūnumi nuvyks į koncertą. Ji apie 22.40 val. grįžo su sūnumi į namus, nuėjo į viršų migdyti vaiko, paskui grįžo į apačią, į virtuvę su svetaine, kur tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl auksinių žiedų, po ko jis sudavė jai du smūgius į galvos sritį, ji nusisuko, o kai jau atsisuko, jos vyras rankoje laikė peilį, iš kur jis tiksliai išsitraukė peilį ji nurodyti negalėjo, taip pat negalėjo nurodyti ir kurį būtent, neprisimena, galimai buvo šoko būsenoje, taip pat klausė dukros, ar ji matė, dukra jai taip pat tiksliai nurodyti, kurį peilį tėvas laikė rankoje, negalėjo, todėl įvykio vietoje buvo paimti du peiliai. L. A., laikydamas peilį rankoje, sakė savo žmonai, kad nukapos jai rankas ir „aš tave prištirinsiu“. Dukrai nusileidus į apačią, ji jai pasakė kviesti policiją, o jos vyras pamatęs iš karto numetė peilį atgal į stalčių, ir nubėgo paskui dukrą į viršų, po ko nusileido į apačią, paėmė jos rankinę, kažko ieškojo, ji jam pasakė, kad neliestu jos daiktų, tuomet jis paėmė raktus nuo automobilio ir išvažiavo. L. A. paaiškino, kad vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, jis atsisėdo į automobilį ir išvažiavo, pasakė, kad buvo „BMW“ markės, pilkos spalvos automobilis, valstybinių numerių jį nurodyti negalėjo, kur išvažiavo, taip pat nenurodė (b. l. 82-83).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas A. Š. nurodė, kad prisimena, kad davė tokius paaiškinimus, patvirtina juos. Įvykio metu namuose buvo nukentėjusioji ir du jos vaikai, bet, kiek atsimena, vaikai buvo antrame aukšte, jie (pareigūnai) jų nekalbino. Jie bendravo tik su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji pasakė, kad jai sudavė du kartus ir buvo grasinama su peiliu, kadangi pati nukentėjusioji nežinojo, su kuriuo peiliu jai grasino, todėl buvo paimti du peiliai. Nukentėjusioji buvo šoko būsenoje, ji jaudinosi, kad nesugrįžtų vyras, akivaizdžiai matėsi, kad nerimavo. Nukentėjusiosios buvo paklausta apie fizinį skausmą, bet ką ji tiksliai pasakė, jis (A. Š.) nepasakys, nes praėjo daug laiko. Nukentėjusioji rodė vietas, kur jai buvo suduota, buvo darytos nuotraukos su tarnybiniu telefonu. Jis nepamena, kokios sumušimo vietos nuotrauka buvo padaryta. Mano, kad darant nuotrauką sumušimo žymių nesimatė, bet tiksliai pasakyti negali. Kaip ir buvo pagarsinta, nukentėjusioji nurodė, kad pradžioje jai buvo suduota, o paskui nukentėjusioji nusisuko ir atsisukusi atgal pamatė vyrą su peiliu, ji neatsiminė, iš kur jis paėmė peilį ir negalėjo nurodyti, kurį peilį jis buvo paėmęs. Jie paėmė du peilius iš dešimties, nes juos nurodė nukentėjusioji, tačiau ji tiksliai nežinojo, kuriuo iš tų dviejų peilių grasino kaltinamasis. Klausimas dėl dviejų smūgių buvo užduotas norint patikslinti aplinkybes, ar nukentėjusioji išvis nepamena, kiek buvo smūgių, ar pamena, kad buvo suduoti du smūgiai. Klausimą, iš kur paimtas peilis, uždavė konkretinant peilio paėmimo vietą, nes jei peilis yra kitame kambaryje, tada asmuo negalėtų jo staigiai paimti. Klausimą uždavė arba jis, arba kažkas iš jo kolegų. Vaikų jie neapklausė, nes neturi teisės, tai daro vaikų teisės. Vaikų teisių nekvietė, nes moteris buvo blaivi ir nebuvo tikslo kviesti vaikų teisių dėl vaikų apklausos. Buvo darytos įvykio vietos apžiūros nuotraukos, alkoholinių gėrimų įvykio vietoje jis nematė.

Mažametė liudytoja G. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prižada sakyti tiesą. Sutinka pasikalbėti apie tėvus. Susitikome pasikalbėti apie tėvus, nes jie šie susipyko. Tiksliai neatsimena, kada tėvai susipyko. Mama su broliu grįžo namo, ji brolį užnešė į viršų, tada tėtis pradėjo mamos kažko klausti ir jie susipyko. Ji matė, kaip tėtis trenkė mamai ir stovėjo su peiliu. Trenkė su kumščiu kažkur į ranką, jis turėjo peilį, su peiliu tiesiog stovėjo. Peilis virtuvinis pjaustymo peilis, aštrus. Tėtis su peiliu stovėjo prie mamos, peilį laikė dešinėje rankoje, ji nežino, kokia buvo peilio padėtis, tėtis tiesiog rankoje laikė peilį, neatsimena, ar tėtis ką nors sakė. Neatsimena ir ar mama dar kažką sakė. Ji (G. A.) tuo metu blogai jautėsi. Mama išsigando, brolis miegojo. Ji (G. A.) nuėjo į viršų. Mama iškvietė policiją ir policija atvažiavo. Apie šios dienos apklausą jai pasakė mama. Sakė, kad reikės čia ateiti ir pasakyti, kad susipyko ir išsiskyrė, pasakyti, kaip buvo, kad susipyko. Mama nesakė, ką kalbėti, sakė pasakyti, kaip buvo. Tėvai iki įvykio sutardavo kartais normaliai, kartais nelabai, anksčiau tokių įvykių nebuvo.

Įvykio metu buvo vakaras. Ji (G. A.) išgirdo, kad tėvai pykstasi ir nusileido į apačią. Ji išgirdo, kad tėtis kažko klausinėjo mamos, tačiau ko tiksliai klausė – neprisimena. Kai nusileido, girdėjo, kaip tėvai pykosi, tėtis kažko klausė, mama nepasakė. Tiksliai nežino, dėl ko susipyko tėvai. Kad tėvai pykstasi suprato iš to, kad tėtis rėkė. Kai tėtis trenkė, mama stovėjo tiesiog prie durų. Kai ji (G. A.) pamatė, kad tėtis trenkė mamai, jai mama pasakė, kad kviestų policiją. Ji (G. A.) nežinojo, ką daryti, nuėjo į viršų. Mama kvietė policiją. Mama bandė iškviesti, bet nespėjo ir močiutė iškvietė policiją. Mama paskambino močiutei ir močiutė iškvietė policiją (nukentėjusioji L. A. informuoja, kad G. A. painioja įvykius). Mama nespėjo iškviesti policijos, nes, jai (G. A.) atrodo, kad iš jos atėmė telefoną ir nepaskambino policijai. Ji girdėjo, kaip mama skambino, net tėtis paėmė telefoną, ji (G. A.) nubėgo į viršų ir nematė, kas ten įvyko. Ji matė, kaip mama buvo pasiėmusi telefoną ir skambino policijai, bet nepaskambino. Kai mama skambino policijai, tai tėtis ėjo į viršų kažkokių daiktų pasiimti ir tada išvažiavo. Ji (G. A.) su atvykusiais policijos pareigūnais nekalbėjo. Policijos pareigūnai kalbėjo su mama, o jai (G. A.) mama pasakė eiti į viršų. Po įvykio policija atvažiavo gal praėjus 20-30 minučių.

Ji matė, kaip tėtis stovėjo su peiliu prie mamos ir laikė peilį iškėlęs. Peiliai būna virtuvėje, peilis gulėjo ant spintelės. Kai ji (G. A.) nusileido, matė, kad mama dėjosi telefoną, tada tėtis jai trenkė, o tada paėmė peilį. Jis peilį turėjo neilgai, kai ji atėjo, jis padėjo peilį ant spintelės. Tėtis laikydamas peilį kažką sakė, bet ką – ji tiksliai neatsimena. Ji (G. A.) vakare buvo su tėčiu namuose, neatsimena, ką tą dieną tėtis veikė namuose. Ji tą vakarą buvo viršuje, savo kambaryje, o tėtis kažką apačioje darė, nežino, ką. Ji nieko neveikė tą dieną su tėčiu, neatsimena, ar valgė vakarienę. Įvykio metu ji gyvena namuose su tėčiu, mama ir broliu. Su tėčiu ji sutaria normaliai, jie nelabai bendrauja, dabar ji gyvena su mama, su mama sutaria gerai. Tėtis kartais skambina, ji jam nelabai skambina, nežino, kodėl, nežino, ar norėtų dažniau bendrauti. Ji atsimena, kad ją jau apklausė policijoje. Ji toje apklausoje taip pat pasakojo, kaip ir dabar, gal tuomet geriau atsiminė, nes įvykiai neseniai buvo. Apklausiama policijoje sakė tiesą.

Liudytoja apklausta G. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos teisės ir pareigos jai išaiškintos, ji yra G. A., jai yra (duomenys neskelbtini) metų. 2023 m. birželio 7 d., apie 22.00 val. jos mama su broliu grįžo namo, tuo metu ji su tėčiu buvo namuose. Mama, grįžusi namo, nunešė brolį į viršų ir paguldė į lovą, po ko nusileido į apačia, į virtuvę, kuri yra kartu su svetaine, ji (G. A.) tuo metu buvo svetainėje. Mamai nusileidus į apačią, tėtis pradėjo mamos klausti apie kažkokius žiedus, klausė, kur jie yra, mama nežinojo, pasakė jam, kad ji nežino, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas ir ji (G. A.) nuėjo į viršų, į antrą aukštą. Maždaug po 2-3 min. ji (G. A.) nusileido į apačią ir pamatė, kaip tėvas savo ranka, kuria, neatsimena, sudavė mamai galimai du smūgius, tiksliai nėra įsitikinusi, į dešinę ranką, po ko nuo spintelės, esančios virtuvėje, paėmė peilį ir, laikydamas jį dešinėje rankoje, stovėdamas šalia mamos, sakė jai, kad nupjaus jai rankas ar pirštus. Tuo metu mama pasakė, kad kvies policiją ir tėtis padėjo peilį, kur padėjo, neatsimena, ir nuėjo į koridorių, kur stovėjo mamos rankinė, ir pradėjo ją kraustyti, tačiau nieko nepaėmė. Po to jis nuėjo į viršų, pasiėmė kažkokius daiktus, rūbus ir išvažiavo. Ji šio įvykio metu fiziškai nenukentėjo, jai buvo liūdna, kad tėtis taip elgiasi su mama (1 t., b. l. 77).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2023 m. birželio 7 d., 22.57 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjai vyras grasina peiliu, yra mažamečių vaikų, dėl GMP neaišku, pasigirdo didelis triukšmas, pranešėja pradėjo rėkti, vaikai verkti, grumtynių garsai. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. birželio 7 d., 22.55 val. Papildomai pranešta kad vyras puolė peiliu, niekas nesužalotas, GMP atsisakė, pasišalino neblaivus su „BMW“ markės automobiliu, valstybiniai numeriai nenustatyti, pilkos spalvos, pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. birželio 7 d., 22.59 val. (1 t., b. l. 7).

2023 m. birželio 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad stenografuojami du 2023 m. birželio 7 d. Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) įrašai.

Atidarius pirmą garso įrašą pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-06-07 22 55 11)“ ekrano viršutiniame kairiajame kampe yra užrašas „2023/06/07_22:55:08“. Įraše užfiksuotas BPC operatoriaus pokalbis su pranešėja, kuri nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas šeimoje, pranešėjai grasina peiliu. Grasina vyras, kuris jau bėga. Pranešėja nurodo, kad yra mažų vaikų, skambučio metu girdimas vaikų šauksmas. Operatorius paklausia, ar reikalinga greitoji pagalba, girdimas šauksmas.

Atidarius antrą garso įrašą pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-06-07 22 59 08)“ ekrano viršutiniame kairiajame kampe yra užrašas „2023/06/07_22:56:14“. Įraše užfiksuotas BPC operatoriaus pokalbis su pranešėja, kuri sako „o dabar jau prisidirbai“. Operatoriui sako, kad ką tik skambino, vyras puolė ant jos su vaikais. Greitoji kol kas nereikalinga, vyras dabar bėga. Pranešėja patikslina adresą – (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad kol kas niekas nesužalotas. Pranešėja prisistato L. A., nurodo, kad vyras ką tik pabėgo iš namų, išsigando policijos. Jis tikriausiai girtas važiuos automobiliu. Operatorius klausia markės ir valstybinio numerio, pranešėja atsako, kad vyras išvažiavo, nespėjo pamatyti, automobilis „BMW“, pilkos, sidabrinės spalvos, numerių nemato (1 t., b. l. 37).

2023 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti „Body“ kameros įrašai. Apžiūrimas pirmas Body kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230607-231136UTC-0300“, kuris yra spalvotas, su garsu. Matomas privažiuojantis policijos tarnybinis automobilis prie nuosavo namo, prie kurio stovi moteris (kaip vėliau paaiškėjo – nukentėjusioji L. A.). Moteris kviečia pareigūnus į vidų, jiems užėjus, moteris pradeda aiškinti, kad tarp jos ir vyro vyksta skyrybų procesas ir kad jis čia negyvena, tačiau šiandien grįžo dėl jai neaiškios priežasties į namus ir pradėjo žodžiu konfliktuoti, iš išvaizdos suprato kad išgėręs, konflikto metu vyras išsitraukė peilį ir pasakė „aš čia tau rankas nukaposiu“ ir panašiai. Tada ji pasakė dukrai kviesti policiją, ji paėmė telefoną, vyras ją nusivijo, o moteris iš apačios pradėjo skambinti, vyras, supratęs kad čia rimta, įsėdo į automobilį (numerių nurodyti negalėjo) ir išvažiavo. Pareigūnas tada paklausia, ar vyras smurtavo prieš ją, moteris nurodo, kad sudavė iš kumščio (parodo vietą – t. y. galvos sritis, prie dešinės ausies), tada pareigūnas užduoda klausimą, ar ji pajuto fizinį skausmą, moteris atsako, kad tikrai rašys pareiškimą, nes čia jau ne pirmas kartas. Pareigūnas vėl pakartoja klausimą, ar ji pajuto fizinį skausmą, moteris atsako, kad vertino savo skausmą nuo 1 iki 10, kaip 2. Tuomet kitas pareigūnas klausia, ar buvo ankščiau smurto atvejų, moteris atsako, kad taip, vieną kartą, prieš 1,5 metų kreipėsi dėl to į policiją, pareigūnai vyko į namus, tačiau ji nerašė pareiškimo. Moteris aiškino pareigūnams, kad šiuo metu vyras nenori pasirašyti gražiuoju dėl skyrybų proceso, jie praėjo mediaciją ir vyrui sunku susitaikyti su skyrybomis. Pareigūnas išklausęs vėl užduoda klausimą: „Tai šiandien jisai Jums ką padarė?“, moteris atsako „Nu puolė su peiliu, nusileido dukra, tada išsigando, metė tą peilį, nes dukra pradėjo skambinti į policiją“. Policijos pareigūnas užduoda klausimą „tai o tas smūgis kaip įvyko?“ Moteris atsako „Nu tai jisai su ranka…“, pareigūno klausimas: „prieš peilį, po peilio?“, moteris atsako: „Prieš“, pareigūno klausimas: „Iš pradžių įvyko žodinis konfliktas?“, moteris atsako: „aš iš vis atėjau pakrauti telefoną“, pareigūno klausimas „į apačią nusileidot pakrauti telefoną...o jis?“, moteris atsako „O jis stovėjo...šaukė, kur mano žiedai“, pareigūno klausimas: „ir jis iš karto trenkė?“, moteris „aš tau rankas sukaposiu, kur mano žiedai?“, pareigūno klausimas „trenkė?“, moteris: „Jo...sakiau kviesiu policiją, o jis tada: „ak tu kviesi“, išsitraukė iš stalčiaus peilį“, pareigūno klausimas: „bet kažkokių veiksmų nedarė, tik buvo ištraukęs peilį?“, moteris atsako „ne, ne, nes dukra nusileido“, pareigūno klausimas: „ o dukra pilnametė ar ne?“, moteris: „(duomenys neskelbtini) metų“.

Po pokalbio pareigūnai prašo moters paieškoti savo ir vaikų dokumentų. Kol moteris ieško, pareigūnai daro namo nuotraukas. Po šitų veiksmų, pareigūnas atneša kompiuterį ir su kitais pareigūnais sprendžia dėl Vaikų teisių tarnybos iškvietimo. Po to pradeda pildyti kompiuteriu procesinius dokumentus.

Apžiūrimas antras „Body“ kameros įrašas pavadinimu „PSS-20230607-234036UTC-0300“, kuris yra spalvotas, su garsu. Matoma, kaip pareigūnas pildo kompiuteriu procesinius dokumentus, užduoda klausimui moteriai:

Pareigūno klausimas: „žodinis konfliktas įvyko...dėl to, kad...dėl žiedų supratau?“, moteris atsako: „Nu aš nesupratau realiai“, pareigūno klausimas: „Kokį žodį jis pasakė?“, moteris atsako „kur mano žiedai?“, pareigūno klausimas: „Pasakė kur mano žiedai ir tada?“, moteris atsako „ir šoko“, pareigūno klausimas: „ir iškart?“, moteris atsako „Jo..aš užsidegiau čia šviesą ir jis „užgesink čia man šviesą“... aš sakau „pakrausiu, užgesinsiu, prie ko čia tie žiedai“, sakau? Jis tada „aš tau rankas nukaposiu“. pareigūno klausimas: „nesakė su kuo nukapos rankas, tiesiog nukapos rankas? O kuria ranka sudavė, nežinot? Dešine, kaire, pasakyt negalit?“ Iš moters atsakymo nėra. Pareigūnas: „O sudavė, sakėt, du smūgius?“ Moteris: „Nu tiek...nu..greičiausiai...nu, kad du, tai tikrai, tada aš nusisukau ir jis puolė prie tų stalčių“. Pareigūnas kažką labai tyliai kalba, vėliau užduoda klausimą: „ir jisai iš tų stalčių paėmė peilį?“ Moteris: „Aš nežinau... jis realiai atidarė stalčių, tada aš su peiliu... nusileido dukra su ašaromis, sakau, kviesk policiją... paėmė savo telefoną skambinti, jis tada ją nusivijo, tada aš pradėjau skambinti iš savo... ir kada išgirdo, kad su policija kalbu, tada suprato, kad rimtai...“. Pareigūnas: „O kurioje rankoje laikė peilį irgi negalit pasakyt?’ Moteris: „Nu dešinėje“. Pareigūnas: „O kai laikė peilį kažką sakė, kad papjausiu ar...prieš?. Moteris: „Prieš tai“. Pareigūnas: „Po to jis pamatė Jūsų vaiką ir?“ Moteris: „Nu, jinai nusileido, pamatė, kad jinai su ašarom, po to pradėjo „kas čia vyksta?“, sakau „kviesk policiją“, daviau telefoną, su telefonu į viršų, jis paskui ją, tada aš iš savo telefono pradėjau skambinti, kol jis nusileido, aš jau kalbėjau, jis nubėgo už mano tašės, kažką krauti, sakau „ką tu čia darai“, sakau „palik tą tašę“, čia aš pasiimsiu... ar raktas mašinos, nežinau... realiai žmogus neadekvatus“. Pareigūnas: „Dar atsiprašau, kad taip apklausinėju, tai kada dukra nusileido, jis ją pamatė ir tada iš karto nusivijo?“ Moteris: „Jisai padėjo peilį“. Pareigūnas: „Ai, tada padėjo peilį, taip?“ O Jūs surėkėt ar tiesiog pasakėt, kad kviestų policiją?“ Moteris: „Tiesiog „kviesk policiją“, ji jau išmokė šito“... po to tyliai kažką kalba, nesigirdi. Pareigūnas: „jis nusileido į 1 aukštą kaip iškvies policiją, iš Jūsų tašės kažką...?“ Moteris: „Taip... jis nespėjo pasiimti“. Pareigūnas: „bandė?“ Moteris: “Taip... sakau „ko tu čia lendi į mano tašę“? Jis „čia mano raktai“, dar kažko tai... Pagriebiau tą tašę ir toliau kalbu su policija. Jisai tada jau pro duris... Sako „kokie numeriai“, bet aš nespėjau pamatyti, nes jisai….(kalba tyliai, nesigirdi)“. Po to moteris kalba su kitu pareigūnais apie vyrą, išnuomotą butą, darbą, kad jis neprognozuojamas. Mini, kad moralinės žalos jai nepadaryta ir norėtų, kad jam būtų neleista būti namuose. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminio tyrimui neužfiksuota.

Apžiūrimas trečias „Body“ kameros vaizdo įrašas „PSS- 20230607-001606UTC-0300“, kuris yra spalvotas, su garsu. Matoma kaip pareigūnas atneša moteriai pasirašyti dokumentus, pasirašo pats, pasirašo ji. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminio tyrimui neužfiksuota (1 t., b. l. 40-41).

2023 m. birželio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas „Body“ kameros vaizdo įrašas, pavadintas „PSS-20230607-232347UTC+0300“. Įrašas yra spalvotas su garsu. Vaizdo įraše matomas pareigūnas, kuris, užėjęs į namus, priėjęs prie moters, kaip vėliau nustatyta, tai L. A., klausia: „o kur tas peilis? Vaikų teisės šiandien neatvažiuos, bus informuotos el. paštu“, ką atsako L. A., nėra aišku, po ko pareigūnas sako: „ne, čia kaip nusikaltimo įrankis, jūs galite nurodyti, kokiu peiliu jis jums grasino ir ką jis...?“, L. A. atsako: „aš buvau užsisukusi, jis čia griebė, tada atbėgo dukra ir jis kišo jį atgal, jis pradžioj čia su rankom pora smūgių trenkė ir tada...“, pareigūnas sako: „tai sakėte vieną ką tik, o dabar jau porą?“, L. A. atsako: „ne, tai jis porą kartų trenkė, bet tokiu nu (parodo)“, pareigūnas sako: „neįsivaizduoju, gerai, o peilio nurodyti jūs negalite, kuris?“, L. A. atsako: „ne ne, aš nežinau, kurį jis jį paėmė, tikrai neatsimenu, kurį, čia ėmė, traukė...“, pareigūnas klausia: „tai iš stalčiaus išėmė?“, prieina vaikas, L. A. klausia jo: „atsimeni kurį?“, vaikas atsako: „ten buvo padėti tik du, šitas ir šitas“, po ko L. A. sako: „tu matei? Aš tai realiai...“, pareigūnas sako: „supratom, čia iš stalčiaus išėmė ir į stalčių padėjo?“, L. A. atsako: „taip“, pareigūnas klausia: „tas grasinimas buvo šitame kampuke tai?“, L. A. atsako: „taip“, pareigūnas klausia: „šitam kampuke, išėmė iš stalčiaus, pagrasino taip, pamojavo ir atgal padėjo?“, L. A. atsako: „taip, nes aš tada jau pradėjau skambinti, jis čia griebė man už telefono, tada dukra nubėgo savo telefono“, pareigūnas sako: „gerai, supratau“ (1 t., b. l. 42).

2023 m. birželio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi 2023 m. birželio 7 d. iš įvykio vietos paimti du virtuviniai peiliai, kurie buvo pridėti prie pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo.

Pirmas apžiūros objektas – virtuvinis peilis su juodos spalvos rankena. Peilis sudarytas iš geležtės ir plastmasinės rankenos, geležtės ašmenys lygus, visas peilio ilgis ~ 21 cm, rankenos ilgis ~ 10 cm, geležtės ilgis ~ 11 cm. Matomos naudojimo žymės tiek ant geležtės, tiek ant rankenos.

Antras apžiūros objektas – sidabrinės spalvos virtuvinis peilis, su metalinę sidabrinės spalvos rankena. Peilis vientisas, sudarytas iš geležtės ir metalinės rankenos, geležtės ašmenys lygus, visas peilio ilgis ~ 23 cm, rankenos ilgis ~ 13 cm, geležtės ilgis ~ 10 cm. Matomos naudojimo žymės tiek ant geležtės, tiek ant rankenos (1 t., b. l. 48-52).

2023 m. liepos 5 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad atpažįstančiajai L. A. buvo parodyti du daiktai, iš kurių pasiūlyta atpažinti daiktą, apie kurį ji yra davusi parodymus. L. A. nurodė, kad iš jai pateiktų dviejų peilių, kuriuos pareigūnai paėmė įvykio metu iš įvykio vietos, ji negali nurodyti būtent to peilio, kurį jos vyras laikydamas dešinėje rankoje jai grasino, sakydamas, kad nukapos jai rankas bei ją „prištirins“, kadangi, kaip jau minėjo, ji stovėjo nusisukusi šonu, o vyras, rankos delnu laikydamas peilio rankeną, ją uždengė, todėl ji matė tik jo geležtę. Abu peiliai yra beveik vienodo dydžio, jų geležtės yra sidabrinės spalvos, nėra dantytos, todėl atskirti, kuriuo peiliu jai grasino jos vyras, ji neturi galimybių. Tuo metu, kai viskas vyko (apie 30 sekundžių), ji išsigando, todėl didelio dėmesio į peilį ji nekreipė, tuo labiau, kad tuo metu ji išgirdo, kad verkia dukra, todėl vyras metė peilį (1 t., b. l. 61-65).

2023 m. birželio 8 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos L. A. rankos. Apžiūrėjus rankas tiek iš išorinės, tiek iš vidinės pusės, nėra matoma jokių sužalojimų, kraujosruvų, nubrozdinimų ir kt. (1 t., b. l. 120-124).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius raštu dėl informacijos pateikimo pateikė G. A. ir N. A. vaiko situacijos vertinimo anketas (2 t., b. l. 28-29).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko (G. A.) situacijos vertinimo anketoje nurodyta, be kita ko, kad su G. A. buvo bendrauta tėvams nedalyvaujant. Pasak G. A., ji matė, kaip tėvai susipyko, nes tuo metu buvo pirmame namo aukšte (vaikų kambarys yra antrame aukšte). Jai buvo nemalonu tai matyti. Mergaitė teigė, jog tėvai pykstasi dažnai. Tėtis dabar gyvena savo bute, norėtų susitaikyti su mama. Nepilnametė dalinosi, kad su mama ji sutaria gerai, o su tėčiu susitikti dabar nenori. Namuose nei jos, nei brolio niekas neskriaudžia.

Anketoje užfiksuota, kad buvo apklausta ir vaiko motina L. A., pasak moters, įvykio metu vyras buvo išgėręs, tačiau niekas nenustatė jo neblaivumo, nes atvykus policijai jis pabėgo. Pasak motinos, dukra su tėvu šiuo metu nesusitinka, nes matė paskutinį įvykį, kai tėvas su peiliu stovėjo prieš motiną ir grasino nužudyti (2 t., b. l. 30-42).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko (N. A.) situacijos vertinimo anketoje nurodyta, be kita ko, kad su N. A. buvo bendrauta tėvams nedalyvaujant, pasak nepilnamečio, jis nematė, kaip tėvai pykosi, bet jam apie tai pasakė sesė (2 t., b. l. 44-56).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies

Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikoma, jog byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimai, duoti teisme, garso bei vaizdo įrašų duomenys, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose, kai ginčas kyla tarp sutuoktinių, kurių santykiai pašliję, ruošiamasi ištuokai arba ji jau vyksta, kai tokia pora augina bendrus vaikus, jų santykiai įtempti, priešiški vienas kito atžvilgiu, todėl teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, kad susijaudinę sutuoktiniai kartais nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013).

Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja yra sutuoktiniai, nors santuoka tarp jų nenutraukta, tačiau ruošiasi skyryboms. Tokioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi, jų santykiai įtempti, todėl jų parodymai vertintini atsargiai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. 2023 m. birželio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtos policijos pareigūnų kūno kameros užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodė, jog vyras nenori pasirašyti gražiuoju dėl skyrybų proceso, jie praėjo mediaciją ir vyrui sunku susitaikyti su skyrybomis.

Šioje byloje nustatyta, kad žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo dėl to, kad nukentėjusioji kaltinamajam miegant įjungė šviesą, žodinis konfliktas peraugo į ginčą dėl turto dalybų. Kaip nurodė apklausta nukentėjusioji L. A., ji apie 22 val. nusileido iš antrojo aukšto į pirmąjį, kur gulėjo ant sofos kaltinamasis, pasiimti telefono įkroviklio, o tai sukėlė L. A. pyktį. Būtent tokias aplinkybes nurodė ir pats kaltinamasis L. A., nurodydamas, jog L. A., užnešusi sūnų į antrą aukštą, nusileidusi į apačią, uždegė šviesą ir pradėjo triukšmauti, kas jam sukėlė nepasitenkinimą, prasidėjo žodinis konfliktas, jis atsikėlė, nuėjo į virtuvę prie telefono, prie nukentėjusiosios ir sakė jai, kad ji jam viską grąžins, kalba buvo apie auksą, pinigų sumas, jis nurodė, kad iš nervų tokį žodį „prištirinsiu“ galėjo pasakyti, tačiau kaltinamasis viso proceso metu neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajai ir grasinęs peiliu. Teismo vertinimu, šią kaltinamojo poziciją paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teisme, nukentėjusioji išsamiai ir nuosekliai nupasakojo esmines įvykio aplinkybes, o būtent, kad įvykio dieną, tarp jos ir L. A. kilus žodiniam konfliktui, pastarasis jai į galvą trenkė du kartus, paėmęs virtuvinį peilį sakė, kad žiedus jai su rankomis nukapos ir ją „prištirins“. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, taip pat iš liudytojo A. Š. teisme duotų parodymų matyti, kad nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigūnams taip pat panašiai nupasakojo byloje aptariamą įvykį, kuomet L. A. prieš ją panaudojo smurtą bei turėdamas rankoje peilį sakė, kad nukapos rankas ir „aš tave prištirinsiu“. Visos šios esminės aplinkybės yra užfiksuotos BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 7)., Bendrojo pagalbos centro įraše(1 t., b. l. 37) ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 40-41,42). Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais, juo labiau, kad jos nupasakota įvykių eiga taip pat iš esmės sutampa ir su tuo, kaip įvykius nupasakojo mažametė liudytoja apklausta dukra G. A., kuri nors ir nurodė, kad matė, kaip tėvas sudavė mamai į ranką, o ne į galvą, kaip teigia pati nukentėjusioji, vis dėlto, įvertinus G. A. amžių, jautrią situaciją, kuomet tėvai konfliktuoja vaiko akivaizdoje, tikėtina, kad G. A. tokiose detalėse, tai yra, į kokią konkrečiai vietą sudavė tėvas motinai, dėl patirto streso ir susijaudinimo galėjo neįsidėmėti.

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 140 straipsnio 2 dalį, esminių prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų nenustatyta. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Tarpusavyje sutampantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, žodinio konflikto metu ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius sutuoktinei L. A. į galvos sritį (pakaušį), taip elgėsi ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, L. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo gynėjas savo baigiamojoje kalboje prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 37straipsnio taikymo sąlygoms, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį, atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, nukentėjusioji įvertino tik 2 balais iš dešimties. Apklausta teisme nukentėjusioji nurodė, kad L. A. jai trenkė iš nugaros pusės du kartus ir jai skaudėjo tik tuo momentu. Nukentėjusioji pranešdama BPC apie įvykį nurodė, kad vyras puolė peiliu, niekas nesužalotas, kad greitoji nereikalinga.

Teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Tai nereiškia, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą pasisakė, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

Šioje byloje nustatyta, jog smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko artimoje aplinkoje, panaudojo fizinį smurtą prieš sau artimą žmogų – sutuoktinę, su kuria santykiai tuo metu buvo įtempti dėl prasidėjusio skyrybų proceso, šiuos neteisėtus smurtinius veiksmus matė jų mažametė dukra, nors ant nukentėjusiosios kūno nebuvo nustatyta jokių objektyvių sužalojimų, tačiau smurtiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį ji jautė ir kurį policijos pareigūnams atvykus įvertino 2 balais, be to iš skambučio BPC girdimas vaikų šauksmas, pranešėja pradėjo rėkti, vaikai verkti, grumtynių garsai, apklaustas liudytojas A. Š. teisme parodė, kad nukentėjusioji buvo šoko būsenoje, ji jaudinosi, kad nesugrįžtų vyras, akivaizdžiai matėsi, kad nerimavo, įtarimų, kad moteris gali vyrą apkalbėti, nesukėlė, tiesiog moteris buvo šoko būsenoje, kas leidžia teigti, kad apie tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas skausmas buvo matoma, žinoma aplinkiniams. Svarbu ir tai, kad nors fizinio skausmo sukėlimas, pagal BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją, yra mažiausiai pavojingi padariniai, tačiau dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji labai išsigando, buvo sukrėsta, dėl ko nedelsiant kreipėsi pagalbos į policiją. Tai suponuoja išvadą, kad smurtiniai veiksmai buvo atlikti, ir tuo pačiu paneigia gynybos keliamą versiją, kad kaltinamasis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko. Šią versiją paneigia ne tik pačios nukentėjusiosios teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs parodymai, bet ir mažametės G. A. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, liudytojos A. Š. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotas atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų turinys, kiti aukščiau šiame nuosprendyje aptarti duomenys. Visi šie duomenys buvo ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir jų visuma patvirtina, kad kaltinamasis naudojo smurtą, kuris buvo pakankamai stiprus, dėl ko nukentėjusioji jautė skausmą. Byloje nėra nustatyta, kad kokius nors fizinio smurto ar puolamuosius veiksmus būtų atlikusi pati nukentėjusioji. Tokie tyčiniai kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai BK 37 straipsnio prasme, todėl atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nėra pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje, buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad šis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniškai pasakyti žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti ir tokios nukentėjusiosios būsenos nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2014, 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-410-693/2015). Pagal formuojamą teisminę praktiką, tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes.

Atsižvelgiant į BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, akivaizdu, kad tokio pobūdžio nusikaltimuose nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusiojo asmens atžvilgiu, sukėlė jam įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018).

Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, 2K-139-511/2020).

Kaltinamasis kaltės dėl grasinimų nukentėjusiajai nepripažino, teisme jis nurodė, kad kilus žodiniam konfliktui jis iš nervų žodį „prištirinsiu“ galėjo panaudoti, tačiau kaltinamasis kategoriškai neigė turėjęs peilį ir grasinęs sužaloti ar nužudyti nukentėjusiąją. Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios, nes per trumpą laiką, kol atvyksta policija, dažniausiai nespėjama sukurti dirbtinių įvykio modelių, gerai apgalvoti įvykio versijas, ir pagal jas suderinti savo parodymus. Iš byloje esančio BPC garso įrašo girdėti, kad nukentėjusioji praneša, kad vyksta smurtas šeimoje, ir, kad pranešėjai grasina peiliu, girdimas vaikų šauksmas, verksmas, grumtynių garsai. Iš policijos pareigūnų atvykusių į įvykio vietą kūno kamerų vaizdo įrašų, matyti, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, ji, visų pirma, pasako, kad konflikto metu vyras išsitraukė peilį ir pasakė „aš čia tau rankas nukaposiu“ ir panašiai, vėliau ne kartą pareigūnams pasako, ir net parodo, kaip kaltinamasis jai sudavė du kartus į galvos sritį, nukentėjusioji parodo vietą, kur viskas vyko, parodo stalčių, iš kurio kaltinamasis paėmė peilį, priėjusi prie stalčiaus nukentėjusiosios dukra mėgina atpažintį peilį, kurį laikė kaltinamasis. Mažametė liudytoja G. A. apklausta teisme nurodė, kad matė, kad tėtis rankoje turėjo peilį, tiesiog stovėjo prie mamos, ar ką nors sakė mamai ji neatsimena. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu mažametė liudytoja G. A. sakė, jog girdėjo, kaip tėtis sakė, kad nupjaus rankas ar pirštus, tuo metu mama pasakė, kad kvies policiją ir tėtis peilį padėjo. Nukentėjusioji teisme duodama paaiškinimus nurodė, kad žodį „prištirinti“ ji supranta kaip „nudursiu“ ir ji tai suprato kaip grasinimą nužudyti, nukentėjusioji teigė, kad ji nežinojo, ko laukti ir kuo viskas būtų pasibaigę, jei nebūtų atėjusi dukra ir nebūtų iškviesta policija, teigė, kad kaltinamasis iš jos reikalavo žiedų, kuriuos kažkada dovanojo, paaiškino, kad ji kaltinamojo grasinimus suprato, kad jis ją papjaus, ji patikėjo, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Apklaustas liudytojas A. Š. teisme parodė, kad nukentėjusioji buvo šoko būsenoje, ji jaudinosi, kad nesugrįžtų vyras, akivaizdžiai matėsi, kad nerimavo, įtarimų, kad moteris gali vyrą apkalbėti, nesukėlė.

Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018).

Teismo vertinimu, bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu žodinio konflikto metu atliko smurtinius veiksmus L. A. atžvilgiu, kaltinamasis buvo agresorius, be to jis laikė rankoje į nukentėjusiąją nukreiptą peilį, nukentėjusioji neturėjo, kur trauktis, nukentėjusioji žinojo, kad L. A. būna agresyvus, nes pasak jos prieš pusantrų metų buvo kviesta policija dėl to, kad L. A., būdamas neblaivus, sudaužė jos telefoną, to neneigė ir pats kaltinamasis, be to nukentėjusioji žinojo, kad kaltinamasis nenori skyrybų, kas patvirtina, kad nukentėjusioji kaltinime nurodytus grasinimus vertino kaip realius ir jų išsigando, paties įvykio metu ėmė skambinti į BPC, todėl, teismo manymu, kaltinamojo L. A. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tinkamai.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmes kaltinamajam L. A., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius L. A. – dirbantis (1 t., b. l. 98), neteistas (teistumas išnykęs) (1 t. b. l. 91-93), baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 94-97), byloje nėra duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs), pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už smurtinės nusikalstamos veikos padarymą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus vienas iš švelnesnių įstatymo sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurių dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės bendrintinos tarpusavyje taikant bausmių apėmimą, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam paskirtina galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau jam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

L. A. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – žmoną, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: virtuvinis peilis juodos spalvos (vokas Nr.1) ir virtuvinis peilis sidabrinės spalvos (vokas Nr. 2), 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu perduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (1 t., b. l. 66) (2023 m. rugsėjo 14 d. aktas Nr. PD-00000009275 (1 t., b. l. 70) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai L. A..

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, L. A. paskirtas bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimą, griežtesnei 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmei apimant švelnesnę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir paskirti L. A. galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nesilankyti nukentėjusiosios L. A. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. A..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti L. A. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: virtuvinį peilį juodos spalvos (vokas Nr.1) ir virtuvinį peilį sidabrinės spalvos (vokas Nr. 2), 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu perduotus saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (2023 m. rugsėjo 14 d. aktas Nr. PD-00000009275 – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai L. A..

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė