- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- AN2-138-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01983-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. Ž. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (toliau – ir Institucijos) 2018 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23898-2018 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 375 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 21.56 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,08 promilių girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su 2018 m. spalio 31 d. Institucijos nutarimu, apeliantas jį skundė apylinkės teismui, prašydamas neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutartimi skundas atmestas motyvuojant tuo, kad byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
3. Skundu apygardos teismo G. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir priimti naują – panaikinti Institucijos 2018 m. spalio 31 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba nustatyti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.
3.1. Skunde nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik esant išskirtinėms aplinkybėms, nes tai prieštarauja teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai. Pažymi, kad ANK 24 straipsnio 5 dalies nuostatos nenumato, jog turėtų būti nustatytos kokios nors išimtinės aplinkybės, o vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas duomenų, bylojančių traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliantas nurodo bylas: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis Nr. II-147-936/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis Nr. II-406-1058/2017, Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. II-376-405/2017, Kėdainių rajono 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. II-16-347/2017, Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. II-69-239/2017, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. II-22-633/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis Nr. AN2-600-327/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis Nr. AN2-515-593/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis Nr. AN2-36-337/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartis Nr. AN2-266-361/2017 ir 2017 m. gegužės 16 d. nutartis Nr. AN2-253-255/2017, kuriose nustačius iš esmės panašias faktines aplinkybes, kaip ir nagrinėjamu atveju, buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.
3.2. Skunde teigiama, jog teismas neįvertino aplinkybių, kurios apelianto atžvilgiu sudaro specialiosios teisės turėjimo poreikį ir suabsoliutino patį pažeidimo pobūdį – transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Tokia pozicija iš esmės rodo, kad nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos jo naudai.
3.3. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su tuo, kad žinodamas apie galimas pasekmes, jis turėjo susilaikyti nuo nusižengimo ir atkreipia dėmesį į aktualią praktiką, jog kiekvienu atveju pasekmės turi būti įvertintos individualiai tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-435-397/2018).
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas pažeidė ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes dalies bylai reikšmingų aplinkybių neišnagrinėjo visiškai. Liko neįvertina teigiama apelianto asmenybė – įgijęs išsilavinimą, dirba, augina mažamečius vaikus, baudą sumokėjo, vairuotojo pažymėjimą grąžino policijai, nėra padaręs nei analogiškų, nei panašaus pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, apelianto teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį apsiribojo tik padaryto nusižengimo pavojingumu ir keliais anksčiau padarytais nusižengimais, kurių galiojimas seniai pasibaigęs. Tai, anot apelianto, atspindi subjektyvų bylos nagrinėjimą ir vengimą atskleisti bylos esmę.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas iš viso nevertino, ar būtų galima pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nesivadovavo administracinės nuobaudos paskirtimi ir akcentavo vien tik tai, kad apeliantas padarė grubų teisės pažeidimą.
3.6. Apeliantas teigia, jog teismas neišnagrinėjo daugelio bylai reikšmingų aplinkybių, o tas, kurias išnagrinėjo, įvertino subjektyviai, be to, iš viso nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ne panaikinant nutarimą, o jo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo termino pakeičiant, todėl, apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. G. Ž. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
6. Ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas G. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių arba pakeisti Institucijos nutarimą ir nustatyti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas nuobaudos individualizavimo aspektu.
7. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
8. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).
9. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2018 m. spalio 31 d. nutarimu G. Ž. pripažino kaltu padarius 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrė sankcijos vidurkį atitinkančią administracinę nuobaudą – 375 eurų baudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę – 1 metams atėmė specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą numatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, tuo tarpu G. Ž. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skirtas minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui, nepaisant to, kad jo neblaivumas viršijo 1 promilę ir nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ši administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė G. Ž., aukštesniojo teismo vertinimu, skirta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, įvertinus tiek pažeidėjo asmenybę, pavojingumą, tiek ir padaryto nusižengimo pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes, todėl teigti, kad ji yra neteisinga, neproporcinga nėra jokio pagrindo.
10. Skunde teigiama, kad teismas pernelyg sureikšmino padaryto nusižengimo pobūdį, visiškai nevertino pažeidėjo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir neatsižvelgė bei neįvertino paskirtos administracinio poveikio priemonės pasekmių apimties, pobūdžio ir proporcingumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netaikyti G. Ž. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog skirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai ir ją švelninti nėra pagrindo.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nenustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, kad būtų galima pritaikyti išimtį ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar nustatyti šios administracinio poveikio priemonės trumpesnį terminą.
12. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo teigiamai charakterizuojamos asmenybės yra tos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose, o neigiamas poveikis dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė ir šiuo atveju proporcingumo principo nepažeidžia. Nagrinėjamu atveju nenustatytas nei ypatingai mažas veikos pavojingumas, mažareikšmiškumas, nei kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nei kitokios aplinkybės, kurios ypatingai švelnintų pažeidėjo padėtį administracinės atsakomybės kontekste ir leistų teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų akivaizdžiai neproporcinga ir per griežta priemonė. Pažymėtina, jog atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tuo metu, kai asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo girtumas viršija 0,4 promiles, tačiau neviršija 1,5 promilių. Šiuo atveju G. Ž. neblaivumas viršijo 1 promilės ribą ir buvo daugiau nei du kartus didesnis nei leistina riba. Tokiu būdu jo padarytas nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažai pavojingas. Pažymėtina ir tai, jog nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vertinant pažeidėjo asmenybę, svarbu ir tai, kad jis anksčiau taip pat ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Per paskutinius 5 metus jis net keturis kartus baustas už tai, kad viršijo leistiną greitį. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai apelianto asmenybę charakterizuojantys duomenys, rodantys, jog jis nėra pavyzdingas vairuotojas. Kadangi nagrinėjamu atveju padarytas nusižengimas taip pat susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimu, į šias aplinkybes svarbu atsižvelgti skiriant ir individualizuojant administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės be kita ko rodo, jog anksčiau taikytos priemonės, t. y. tik bauda, nebuvo efektyvios ir savo tikslo nepasiekė, be to, G. Ž. padarė dar sunkesnį ir pavojingesnį nusižengimą, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai jo neblaivumas viršija 1 promilę.
13. Nors skunde teigiama, jog teismas neįvertino teigiamai charakterizuojamos apelianto asmenybės, o būtent to, kad jis yra įgijęs išsilavinimą, vedęs, dirba, augina vaikus, tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes visos šios aplinkybės yra įvertintos G. Ž., net ir nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriant ne didesnę nei sankcijos vidurkis baudą ir juo labiau įvertintos skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Kaip matyti, G. Ž. buvo nustatytas neblaivumas, artimesnis maksimaliai dispozicijoje nurodytai normai, tačiau specialiosios teisės atėmimas skirtas minimaliam sankcijoje nurodytam laikotarpiui, kuris, pažymėtina, yra minimalus ir tuo atveju, kai neblaivumas vos viršija leistiną 0,4 promilių ribą.
14. Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai, jog teismas tinkamai neįvertino neproporcingai neigiamų pasekmių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinei, kasdienei veiklai, jo šeimos patogesniam gyvenimui, o kartu ir galimai jo finansinei padėčiai. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė, yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipi pažeidėjo dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Apie galimas neigiamas pasekmes pažeidėjui neabejotinai buvo žinoma, todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, asmuo privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, galimai neigiami atsilieps darbinimas santykiams, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Pažymėtina, jog G. Ž. ir iki nusižengimo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga susisiekimui, darbinėms funkcijoms įgyvendinti, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti savimi, savo šeima, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Tokiu savo elgesiu jis parodė itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais, turi pats būti itin atidus, o tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos priežastimi taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Todėl laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos narių dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
15. Šiuo atveju, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog visos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant administracinės poveikio priemonės skyrimo klausimą, įvertintos tinkamai, jokių aplinkybių, išskirtinai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių akivaizdžiai nežymų padaryto nusižengimo pavojingumą, nenustatyta, todėl paskirtoji administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje nurodytam laikotarpiui, laikytina teisinga ir proporcinga priemone pasiekti nuobaudai keliamus tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos tikslus.
16. Atsižvelgiant į tai, jog padarytas grubus tyčinis administracinis nusižengimas, kuris kelia realią grėsmę ir pavojų eismo saugumui bei kitiems eismo dalyviams, įvertinus tai, kad neblaivumas viršijo leistiną ribą daugiau nei 2 kartus ir yra artimesnis dispozicijoje numatytai maksimaliai neblaivumo normai, kada vis dar kyla tik administracinė atsakomybė, įvertinus tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apeliantas yra linkęs pažeidinėti kelių eismo taisykles, anksčiau taikytos poveikio priemonės (vien tik bauda) savo tikslų nepasiekė, darytina išvada, jog specialiosios teisės atėmimas įstatyme numatytam minimaliam laikotarpiui yra būtina ir pakankama priemonė ANK 22 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti ir pažeidėjo teisių savo neigiamomis pasekmėmis kasdieniniam apelianto gyvenimui labiau nei to reikia nuobaudos tikslams pasiekti, nepažeidžia ir nesuvaržo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, o paskirtoji administracinio poveikio priemonė teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidžia.
17. Apeliantas skunde teigia, jog teismas netaikydamas ANK 34 straipsnio nuostatų, nukrypo nuo teismų praktikos. Anot apelianto, skunde nurodyta teismų praktika patvirtina, jog ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma ir nenustačius administracinio nusižengimo byloje išskirtinių aplinkybių egzistavimo, tačiau aukštesnės instancijos teismas tokį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Nurodytose nutartyse iš tiesų buvo nuspręsta taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau pažymėtina, jog visose jose aptariamos faktinės aplinkybės skiriasi nuo tų, kurios nustatytos šioje byloje. Daugumoje minimų nutarčių nustatyta, jog asmens neblaivumas tik nežymiai viršijo leistiną normą ir nesiekė net vienos promilės, be to, visais atvejais buvo nustatyta viena ar net kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ko nėra šioje byloje, todėl vertinti šias nutartis kaip precedentą nagrinėjamai bylai nėra jokio teisinio pagrindo.
18. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas, atmesdamas G. Ž. skundą dėl Institucijos nutarimo ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ar jos nepanaikindamas, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir motyvuotai įvertino byloje esančią medžiagą ir apelianto skundo argumentus. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl tenkinti skundą ir keisti ją nėra jokio teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą ir G. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.