Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties, kuria, atnaujinus procesą, netenkintas atsakovo S. R. prašymas priimti naują sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui S. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.4. Atsakovas galėjo matyti ir suprasti, koks konkrečiai krovinio svoris pakraunamas į transporto priemonę, nes vilkiko prietaisų skydelyje yra rodmenys, rodantys, kiek konkrečiai svorio tenka kiekvienai ašiai. Iš šių rodmenų atsakovas turėjo matyti, koks svoris kraunamas, ar jis atitinka CMR važtaraštyje nurodytą svorį. Atsakovas to netikrino, nes tabakas pakrautas su jo žinia.

18.6. Atsakovas teigia, kad jis neatjungė vilkike buvusios sekimo sistemos, bet nepateikė įrodymų. Tai padaryti įmanoma tik fiziškai būnant transporto priemonėje ir žinant tokios įrangos techninius veikimo principus.

18.7. Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendime konstatuotos ir nustatytos visos atsakovo atsakomybės sąlygos – jei tokių atsakovo veiksmų nebūtų nustatyta, transporto priemonės būtų grąžintos ieškovei nemokamai. Dėl to, kad nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovė patyrė žalos.

18.11. Mokesčių ir muitų valdybos 2020 m. vasario 28 d. pranešime nurodyta atsakovui atvykti atsiimti daiktus arba įgalioti tą padaryti trečiąjį asmenį. Šiame pranešime nenurodyta, kad atsakovas nepadarė pažeidimo, kad panaikinamas ar pakeičiamas Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas. 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą išdavusi institucija patvirtino, kad šis sprendimas galioja.

18.12. Nustačius, kad įvykis įvyko 2017 m. balandžio 3 d., t. y. iki naujojo DK įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.), konstatuotina, jog yra pagrindas vadovautis ieškovės ir atsakovo 2012 m. gruodžio 13 d. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

19. Nagrinėjamoje byloje keliamas darbdavei padarytos žalos atlyginimo klausimas.

20. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

21. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Šis draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą naują rašytinį įrodymą – transporto priemonės naudojimo instrukciją, sprendžia, kad ji reikšminga nagrinėjant klausimą dėl atsakovo apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl to naujas įrodymas priimamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

23. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2012 m. gruodžio 13 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovės įmonėje dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi. Tą pačią dieną šalys pasirašė papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties, visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir jos priedą. Atsakovas, būdamas komandiruotėje, 2017 m. balandžio 3 d. sulaikytas dėl neteisėtai gabenamo tabako Doverio uoste (Jungtinė Karalystė). Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendime dėl sprendimo grąžinti konfiskuotą vilkiką ir priekabą už užmokestį peržiūrėjimo nuspręsta, jog konfiskuotos įmonės transporto priemonės gali būti grąžintos įmonei už 65 205,23 Eur. Ieškovė 2017 m. spalio 10 d. sumokėjo 58 300,00 GBP už konfiskuotas transporto priemones.

24. Jungtinės Karalystės Mokesčių ir muitų valdybos Sukčiavimo atvejų tyrimo tarnybos 2020 m. vasario 28 d. rašte įvardytas teisės pažeidimas – apgaulingas vengimas mokėti akcizo rinkliavą, pažeidžiant 1979 metų įstatymo dėl muitinės ir akcizų kontrolės Skyriaus 170(2) nuostatas, pažeidimo padarymo data – 2017 m. balandžio 3 d. Nurodytame rašte paaiškinta, kad nuspręsta nesiimti kitų veiksmų dėl šio pažeidimo, nes įrodymai neatitiko išsamaus įrodymų bazės patikrinimo, atlikto pagal Karališkųjų prokurorų kodekso taisykles, duomenų.

25. Mokesčių ir muitų valdybos 2020 m. vasario 28 d. pranešime nurodyta atsakovui atvykti atsiimti daiktus arba įgalioti tą padaryti trečiąjį asmenį.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 65 205,23 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-6591-996/2018). Pagal atsakovo prašymą, teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atnaujino nurodytos bylos procesą (civilinė byla Nr. eA2-1114-1125/2021). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo priimti naują sprendimą, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą.

Dėl darbdavei padarytos žalos atlyginimo

27. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus.

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavo iš atsakovo žalos, kurios patyrė 2017 m. spalio 10 d., sumokėjusi Jungtinės Karalystės institucijai 65,205,23 Eur užmokestį už konfiskuotos transporto priemonės, kurią vairavo atsakovas ir, kurią patikrinus, rastas neteisėtai gabentas tabako krovinys, grąžinimą. Ieškovė nurodytų išlaidų patyrė dėl to, kad Jungtinės Karalystės pasienio pareigūnai, 2017 m. balandžio 3 d. sulaikė atsakovą ir jo vairuojamą vilkiką su neteisėtu kroviniu. Taigi atsakovo veiksmas, kurį ieškovė įvardija kaip neteisėtą ir kurio pagrindu pareiškė reikalavimą atlyginti žalą, atliktas 2017 m. balandžio 3 d., t. y. iki naujojo DK įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) (2016 m. rugsėjo 14 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis). Bylos šalių sudaryta atsakovo visiškos materialinės atsakomybės sutartis nustojo galioti (neteko galios) įsigaliojus 2016 m. DK (Įsigaliojimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalis). Dėl to tuo matu, kai atsakovas ir jo vairuotas vilkikas buvo sulaikytas, dar galiojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų žalą pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012)

31. Atsakovas teigia, kad jam nebuvo leista stebėti, koks krovinys buvo kraunamas, todėl negalėjo žinoti, ar krovinio svoris atitinka CMR važtaraštyje nurodytą svorį. Ieškovė pateikė į bylą vilkiko „Mercedes Benz Actros“ instrukcijos ištrauką. Iš jos matyti, kokius duomenis transporto priemonės vairuotojas gali stebėti prietaisų kompiuteryje. Vilkiko prietaisų skydelyje yra rodmenys, rodantys, kiek konkrečiai svorio tenka kiekvienai ašiai. Atsakovas, būdamas profesionalus transporto priemonės vairuotojas, atsakingas už krovinį, turėjo stebėti salono kompiuterio duomenis. Sutiktina su tuo, kad atsakovas iš akies negalėjo nustatyti krovinio svorio, bet jo neatitikimus galėjo nustatyti palyginęs CMR važtaraštį ir prietaisų skydelio rodmenis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas patvirtino, kad jo vairuojamos transporto priemonės įranga jam buvo aiški ir suprantama. Taigi, esant galimybei įvertinti krovinio svorį pagal prietaisų skydelio rodmenis, darbdavė neprivalėjo nurodyti darbuotojui papildomai pasverti pakrautą transporto priemonę. Dėl to apelianto argumentas, kad jis negalėjo suprasti, jog pakrautas sunkesnis krovinys, atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Apeliantas teigia, kad jam neleista dalyvauti pakraunant krovinį, todėl apie tai jis informavo ieškovę. Vis dėlto atsakovas nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovas atsakingas už krovinio formos ir kiekio atitiktį pridedamiems dokumentams ir teisingą dokumentų užpildymą (darbo sutarties 10 punkto 6 papunktis). Darbo sutarties 10 punkto 8 papunktyje nustatyta, kad vairuotojas–ekspeditorius privalo nedelsdamas pranešti administracijai apie kraunamo krovinio tūrio ar svorio neatitikimus. Papildomo susitarimo (sutarties) prie darbo sutarties 1.14 punkte nustatyta, kad vairuotojas–ekspeditorius privalo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas.

33. Pagal visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.18.3 punktą, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo (sutarties priedo 1.18.8 punktas).

34. Instrukcijos vairuotojams dėl apsaugos nuo nelegalių asmenų patekimo į transporto priemones 2.3 punkte nustatyta, kad, kai įvykdomas krovinio pakrovimas, vairuotojas privalo konteinerį iš karto užrakinti, užplombuoti tam, kad apsaugotų, jog niekas į jį nepatektų. Nurodyta instrukcija nenustato vairuotojui pareigos patikrinti krovinio svorį, bet suteikia galimybę apžiūrėti krovinį prieš uždarant ir užplombuojant transporto priemonės duris. Nuvažiavęs nuo rampos ir norėdamas uždaryti puspriekabės duris, atsakovas turėjo galimybę įlipti į puspriekabę ir patikrinti, kas buvo pakrauta, bet to nepadarė. Atsakovas teigia, kad, priimdamas krovinį, vairuotojas privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Vis dėlto atsakovas to nepadarė. Aplinkybė, kad vairuotojui neleista dalyvauti pakraunant krovinį, nereiškia, kad jis negalėjo patikrinti, ar krovinys atitinka CMR važtaraštyje nurodytus duomenis, t. y. kad tai yra tik akvariumo įranga, bet ne tabakas. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nevykdė darbo sutartyje, CMR konvencijoje numatytų pareigų. Tai yra atsakovo neteisėti veiksmai (2002 m. DK 246 straipsnio 2 punktas)

35. Atsakovas teigia, kad jis nežinojo, ar vilkike sumontuotos vaizdo kameros įrašinėjo vaizdą krovinio pakrovimo metu. Darbdavė nuotoliniu būdu reguliuoja transporto priemonės sekimo įrangą ir kameros vaizdo įrašus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovas turėjo žinoti, kad vaizdo kameros neveikia, nes negalėjo stebėti vaizdo per kameras, kai buvo kraunamas krovinys. Ieškovė nuotoliniu būdu galėjo reguliuoti įrangą, sekti transporto priemonę, bet atjungti įrangą įmanoma tik būnant transporto priemonėje ir žinant tokios įrangos techninius veikimo principus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas informavo ieškovę apie neveikiančią įrangą. Dėl to apelianto argumentas, susijęs su vaizdo kamerų neveikimo priežastimis, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

36. Apeliantas teigia, kad Mokesčių ir muitų valdybą Sukčiavimo atvejų tyrimo tarnybos 2020 m. vasario 28 d. rašte nurodyta, kad nebus imtasi kitų veiksmų dėl pažeidimo ir tai yra atsakovo atleidimą nuo atsakomybės įrodantis faktas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto teiginiu dėl tokių priežasčių. Pirma, kitame Mokesčių ir muitų valdybos Sukčiavimo atvejų tyrimo tarnybos pranešime nurodyta, kad atsakovas gali atsiimti daiktus, kurie paimti jį sulaikant. Abiejuose raštuose nėra duomenų, kad Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas panaikintas ar pakeistas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiame sprendime nustatyta, kad atsakovas aiškino, jog krovinys pakrautas Vokietijoje, atsakovas nematė, kaip tai padaryta. Vairuotojas patvirtino, kad ant priekabos galinių kairės pusės durų buvo vaizdo kamera. Transporto priemonių apžiūros metu vyresnysis techninis ekspertas tarp krovinio akvariumų produktų rado tam 2 t tabako. Išgirdęs apie tai, kad rastas tabakas, vairuotojas pasak „velnias“. Vyresniojo techninio eksperto nuomone, tabakas įdėtas tarp akvariumų produktų iškrovus iš priekabos dalį teisėtų prekių, sudėjus tabaką į priekabą ir paskui aplink jį rankomis vėl sukrovus akvariumų produktus. Teisėjų kolegija daro išvadą, atsakovas negalėjo nematyti ir nepastebėti tokio masto veiksmų kraunant krovinį.

37. Antra, viename iš keturių mobiliųjų telefonų, kuriuos turėjo atsakovas, 2017 m. balandžio 3 d. 8.22 val. ir 8.52 val. praleisti skambučiai iš Jungtinės Karalystės mobiliojo telefono numerio. Vėliau 9.47 val. atsiųsta žinutė: „Sveikas, mano drauge, aš tavęs laukiu, kur dabar esi, jei gali, paskambink arba parašyk man žinutę“. Trečia, kratos metu patikrinus vairuotojo piniginę, rastas popieriaus lapelis su užrašu „M.“ ir Jungtinės Karalystės mobiliojo telefono numeriu. Apie nurodytas aplinkybes atsakovas negalėjo nieko paaiškinti tuo metu, kai buvo sulaikytas. Tai netiesiogiai įrodo, kad atsakovas žinojo apie į jo vairuojamoje puspriekabėje pakrautą ir paslėptą tabaką.

38. Atsakovas teigė, kad jis neturėjo galimybės patikrinti krovinio kiekio ir kokybės, nes jis nedalyvavo krovinį pakraunant ir dėl to negali būti už jį atsakingas. Atsakovas nurodė, kad neprisimena, kieno tie telefonai ar kad jie priklauso kitiems vairuotojams. Vežtos prekės, transporto priemonės konfiskuotos. Sprendime, atlikus tyrimą, padarytos išvados: 1) vairuotojas jo apklausos metu ir atsakydamas į pirminius klausimus akivaizdžiai stengėsi atsiriboti nuo transporto priemonės turinio, teigdamas, kad jis nematė jokių kraunamų prekių; 2) paaiškinimas, kodėl jis tiesiogiai nematė, kaip buvo pakraunama jo transporto priemonė ir nepatikrino, ar prekės atitiko dokumentus, nėra išskirtinis ir pareigūno neįtikino, kad buvo teisėta priežastis nepatikrinti pakrautų prekių; 3) yra mobilusis telefonas ir popieriaus lapelis, kurie buvo rasti pas vairuotoją. Žinutės tekstas įtartinas. Iš jo galima spręsti, kad vairuotojas ketino susitikti su „M.“ ir vykti į paskirties vietą, kur galėjo būti iškrautas nelegalus tabakas. Plomba buvo vietoje, bet tai nereiškia, kad po paskutinio krovinio pakrovimo jame niekas nebuvo pakeista. Yra daugybė būdų, kaip prieiti prie krovinio, nebūtinai pažeidžiant plombas, arba, pavyzdžiui, naudojant plombas su numerių dublikatais; 4) rasta 2 000,50 kg cigaretėms sukti skirto tabako; 5) rastos prekės neskirtos nė vienam iš gavėjų, nurodytų CMR dokumentuose, todėl vairuotojui reiktų nukrypti nuo maršruto ir skirti laiko nelegalioms prekėms iškrauti; 6) įmonės transporto priemonės gali būti grąžintos įmonei už 65 205,23 Eur. Į bylą pateiktas patvirtinimas, kad šis sprendimas galioja.

39. Mokesčių ir muitų valdybą Sukčiavimo atvejų tyrimo tarnybos 2020 m. vasario 28 d. raštais nepaneigtas atsakovo padarytas pažeidimas. Darbo sutartyje, papildomame susitarime (sutartyje) prie darbo sutarties, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje ir jos priede, taip pat CMR konvencijoje, Instrukcijoje vairuotojams dėl apsaugos nuo nelegalių asmenų patekimo į transporto priemones aiškiai apibrėžtos vairuotojo pareigos, susijusios su kraunamo krovinio tūrio ar svorio neatitikimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog apeliantas žinojo apie įmonės transporto priemonėse neteisėtai gabenamas nelegalias prekes (tabaką). Ieškovė, apelianto darbdavė, patyrė žalos ir ji susijusi su atsakovo vykdyta darbine veikla – krovinio vežimu (2002 m. DK 246 straipsnio 6 dalis). Taigi atsakovas nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindinės jo materialinės atsakomybės sąlygos – kaltės (2002 m. DK 246 straipsnio 6 punktas).

40. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

41. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).

43. Ieškovė pateikė rašytinių įrodymų, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) sumokėjo 363 Eur. Įvertinęs priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, pareikšto reikalavimo dydį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Iš atsakovo ieškovei priteistina 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį.

Priteisti ieškovei UAB „TRANSTIRA“ (kodas 122282884) iš atsakovo S. R. (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.