Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant negauta.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. gruodžio 13 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 1528, pagal kurią atsakovas įmonėje dirbo vairuotoju ekspeditoriumi (el. b. t. II, b. l. 102–115, 133); 2012 m. gruodžio 13 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties Nr. 1528 (el. b. t. II, b. l. 116–122); 2012 m. gruodžio 13 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį prie darbo sutarties Nr. 1528 ir jos priedą (el. b. t. II, b. l. 123–126); 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas Jungtinės Karalystės Border Force Review Officers sprendimas dėl sprendimo grąžinti konfiskuotą vilkiką ir priekabą už užmokestį peržiūrėjimo, kuriuo nuspręsta, jog konfiskuotos įmonės transporto priemonės gali būti grąžintos įmonei už 58 300,00 GBP sumą (el. b. t. I, b. l. 73–91); 2017 m. spalio 10 d. įmonė už konfiskuotas transporto priemones sumokėjo 58 300,00 GBP sumą (el. b. t. I, b. l. 92); Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės prašymą priteisti jai iš darbuotojo žalos atlyginimą atsisakė nagrinėti (el. b. t. I, b. l. 97–98).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

DK 255 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Nustatyta, kad nuo 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovas pas ieškovę dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, šalys 2012 m. gruodžio 13 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. 1528 susitarė, kad darbuotojas įmonei padarytą žalą atlygina per 30 dienų (10.1 punktas), darbuotojas yra atsakingas už krovinio formos ir kiekio atitikimą pridedamiems dokumentams ir teisingą dokumentų užpildymą (10.6 punktas), taip pat darbuotojas įsipareigojo nedelsiant pranešti administracijai apie kraunamo krovinio tūrio ar svorio neatitikimus <...> (10.8 punktas) (el. b. t. II, b. l. 102–115, 133); 2012 m. gruodžio 13 d. papildomu susitarimu prie darbo sutarties Nr. 1528 darbuotojas įsipareigojo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, taip pat įsipareigojo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavė turėjo sumokėti dėl jo kaltės, taip pat žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo (1.14 punktas, 1.18.3 punktas, 1.18.8 punktas) (el. b. t. II, b. l. 116–122).

Bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 30, 32, 73–91) patvirtina, kad 2017 m. balandžio 3 d. atsakovas, vykdydamas savo darbo pareigas jam ieškovės perduotomis ieškovei priklausančiomis transporto priemonėmis ir įmonei patikėtais kroviniais, buvo sulaikytas Doverio uoste (Jungtinė Karalystė) Jungtinės Karalystės tarnybos pareigūnų kartu su minėtomis transporto priemonėmis ir kroviniais, nes minėtų transporto priemonių apžiūrų metu Jungtinės Karalystės pareigūnai rado jose neteisėtai gabenamą tabaką; 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas Sprendimas, kuriame, atlikus tyrimą, buvo nustatytos šios faktinės aplinkybės: vairuotojas (t. y. atsakovas) aiškino, kad krovinys buvo pakrautas Vokietijoje ir kad jis nematė, kaip krovinys buvo pakraunamas, vairuotojas (t. y. atsakovas) patvirtino, kad ant minėtos priekabos galinių kairės pusės durų buvo kamera, minėtų transporto priemonių apžiūrų metu vyresnysis techninis ekspertas tarp krovinio akvariumų produktų rado tam tikrą kiekį tabako, išgirdęs apie tai, kad buvo rastas tabakas, vairuotojas pasakė: „Velnias“, vyresniojo techninio eksperto nuomone, tabakas buvo įdėtas tarp akvariumų produktų rankiniu būdu iškrovus iš priekabos dalį legalių prekių, sudėjus tabaką į priekabą ir paskui aplink jį rankomis vėl sukrovus atgal akvariumų produktus, viename iš keturių mobiliųjų telefonų, kuriuos turėjo vairuotojas (t. y. atsakovas), buvo praleisti skambučiai iš JK mobiliojo telefono numerio 2017 m. balandžio 3 d. 8.22 val. ir 8.52 val., paskui 9.47 val. atsiųsta žinutė: „Sveikas, mano drauge, aš tavęs laukiu, kur dabar esi, jei gali, paskambink arba parašyk man žinutę“, kratos metu buvo patikrinta vairuotojo piniginė, kurioje rastas popieriaus lapelis su ant jo užrašytu vardu „Maikas“ ir JK mobiliojo telefono numeriu, vairuotojas (t. y. atsakovas) teigė, kad jis neturėjo galimybės patikrinti krovinio kiekio ir kokybės, nes jis nedalyvavo krovinį pakraunant ir dėl to negali būti už jį atsakingas, vairuotojui nebuvo pasakyta pasitraukti nuo sunkvežimio, kai jis buvo pakrautas, vairuotojas teigė nieko negalįs paaiškinti nei apie Maiką, nei apie žinutes, nei apie skambučius, nurodė, kad neprisimena, kieno tie telefonai ar kad jie priklauso kitiems vairuotojams, tiek vežtos prekės, tiek transporto priemonės buvo konfiskuotos. Be to, Sprendime, atlikus tyrimą, padarytos išvados: vairuotojas (t. y. atsakovas) jo apklausos metu ir atsakydamas į pirminius klausimus akivaizdžiai stengėsi atsiriboti nuo transporto priemonės turinio, teigdamas, kad jis nematė jokių kraunamų prekių; paaiškinimas, kodėl jis tiesiogiai nematė, kaip buvo pakraunama jo transporto priemonė ir nepatikrino, ar prekės atitiko lydimuosius dokumentus, nėra išskirtinis ir pareigūno neįtikina, kad buvo teisėta priežastis nepatikrinti pakrautų prekių; be to, yra mobilusis telefonas ir popieriaus lapelis, kurie buvo rasti pas vairuotoją (t. y. atsakovą); žinutės tekstas yra labai įtartinas ir rodo, kad vairuotojas (t. y. atsakovas) ketino susitikti su „Maiku“ ir vykti į paskirties vietą, kur galėjo būti iškrautas nelegalus tabakas, nors plomba buvo vietoje, tačiau tai nereiškia, kad po paskutinio krovinio pakrovimo jame niekas nebuvo pakeista, yra daugybė būdų, kaip prieiti prie krovinio, nebūtinai pažeidžiant plombas, arba, pavyzdžiui, naudojant plombas su numerių dublikatais; rasta 2 000,50 kg cigaretėms sukti skirto tabako; akivaizdu, kad tos prekės nebuvo skirtos nei vienam iš gavėjų, nurodytų CMR dokumentuose, todėl vairuotojui (t. y. atsakovui) būtų tekę nukrypti nuo maršruto ir skirti laiko nelegalioms prekėms iškrauti; esant tokioms aplinkybėms buvo nuspręsta, kad aukščiau nurodytos įmonės transporto priemonės gali būti grąžintos įmonei už 58 300,00 GBP sumą; 2017 m. spalio 10 d. įmonė už konfiskuotas transporto priemones sumokėjo 58 300,00 GBP sumą (el. b. t. I, b. l. 92) – 65 205,23 Eur pagal Lietuvos Banko skelbiamą tos dienos GBP ir Eur 0,8941 santykį. Įvertinęs Sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad atsakovas žinojo apie įmonės transporto priemonėse neteisėtai gabenamą tabaką, todėl jį veždamas savo darbo pareigų atlikimo metu įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis veikė tyčia. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad 2017 m. balandžio 3 d., t. y. dieną, kuomet atsakovas su nelegaliomis prekėmis – tabaku buvo sulaikytas, atsakovo vairuojamoje įmonei priklausančioje transporto priemonėje sumontuota vilkiko sekimo įranga buvo atjungta, o tai padaryti buvo įmanoma tik fiziškai būnant šioje transporto priemonėje ir žinant tokios įrangos techninius veikimo principus (el. b. t. I, b. l. 95, 115–121). Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, bei tai, kad įmonės kaltės dėl patirtos žalos nenustatyta, teismas konstatuoja, kad darbuotojas, vykdydamas darbines pareigas ir būdamas atsakingas už vežamo krovinio formos ir kiekio atitikimą pridedamiems dokumentams ir teisingą dokumentų užpildymą, turėdamas pareigą nedelsiant pranešti administracijai apie kraunamo krovinio tūrio ar svorio neatitikimus, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nerūpestingai, neatsakingai, veikdamas tyčia neužtikrino vežamo krovinio formos ir kiekio atitikimo dokumentams, įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis vežė nelegalias prekes, dėl ko ieškovė patyrė žalą – įmonei priklausančios transporto priemonės buvo konfiskuotos ir ieškovei grąžintos tik jai sumokėjus 58 300,00 GBP (65 205,23 Eur) sumą. Taigi, byloje nustatytos visos sąlygos, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti visą darbdavės patirtą žalą.