- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-21
- Bylos Nr.
- e2-6591-996/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01467-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“
- Atsakovas
- S. R.
- Advokatai
- Gintarė Raišutienė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ ieškinį atsakovui S. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „TRANSTIRA“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu S. R. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama priteisti jai iš atsakovo 65 205,23 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 1–5).
Ieškovė paaiškino, kad atsakovas – vairuotojas ekspeditorius pagal 2012 m. gruodžio 13 d. darbo sutartį – darbdavės nurodymu išvykęs į reisą įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis Mercedes Benz Actros v/n (duomenys neskelbtini) ir Krone v/n (duomenys neskelbtini) su įmonės klientų kroviniais, 2017 m. balandžio 3 d. Doverio uoste Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas Jungtinės Karalystės tarnybos pareigūnų kartu su minėtomis transporto priemonėmis ir kroviniais, nes minėtų transporto priemonių apžiūrų metu Jungtinės Karalystės pareigūnai rado jose nelegalias prekes – tabaką. Teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas Jungtinės Karalystės Border Force Review Officers sprendimas (toliau – Sprendimas) dėl sprendimo grąžinti konfiskuotą vilkiką ir priekabą už užmokestį peržiūrėjimo, kuriame buvo konstatuota, kad transporto priemonėse buvo rasta 2 000,50 kg cigaretėms sukti skirto tabako, kuris nebuvo skirtas nei vienam iš gavėjų, nurodytų CMR dokumentuose, todėl buvo nuspręsta, kad aukščiau nurodytos įmonės transporto priemonės gali būti grąžintos įmonei už 58 300,00 GBP sumą, įmonė, siekdama išsaugoti ne dėl savo veiksmų ar kaltės prarastą turtą (minėtas transporto priemones), 2017 m. spalio 10 d. šią sumą sumokėjo. Teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. išsiuntė atsakovui raginimą atvykti į darbą bei reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą priežasčių, tačiau atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su aukščiau nurodytu pervežimu, įmonės patirtos žalos (t. y. sumokėtos 58 300,00 GBP (65 205,23 Eur) sumos už minėtų transporto priemonių konfiskavimą ir vėlesnį grąžinimą ar jos dalies) neatlygino. Ieškovės įsitikinimu, Sprendime nustatytos aplinkybės iš esmės įrodo ir patvirtina atsakovo tyčinius veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, todėl atsakovas privalo atlyginti visą įmonei padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.
Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. gruodžio 13 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 1528, pagal kurią atsakovas įmonėje dirbo vairuotoju ekspeditoriumi (el. b. t. II, b. l. 102–115, 133); 2012 m. gruodžio 13 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties Nr. 1528 (el. b. t. II, b. l. 116–122); 2012 m. gruodžio 13 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį prie darbo sutarties Nr. 1528 ir jos priedą (el. b. t. II, b. l. 123–126); 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas Jungtinės Karalystės Border Force Review Officers sprendimas dėl sprendimo grąžinti konfiskuotą vilkiką ir priekabą už užmokestį peržiūrėjimo, kuriuo nuspręsta, jog konfiskuotos įmonės transporto priemonės gali būti grąžintos įmonei už 58 300,00 GBP sumą (el. b. t. I, b. l. 73–91); 2017 m. spalio 10 d. įmonė už konfiskuotas transporto priemones sumokėjo 58 300,00 GBP sumą (el. b. t. I, b. l. 92); Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės prašymą priteisti jai iš darbuotojo žalos atlyginimą atsisakė nagrinėti (el. b. t. I, b. l. 97–98).
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.
DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.
Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
DK 255 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia.
Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).
Nustatyta, kad nuo 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovas pas ieškovę dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, šalys 2012 m. gruodžio 13 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. 1528 susitarė, kad darbuotojas įmonei padarytą žalą atlygina per 30 dienų (10.1 punktas), darbuotojas yra atsakingas už krovinio formos ir kiekio atitikimą pridedamiems dokumentams ir teisingą dokumentų užpildymą (10.6 punktas), taip pat darbuotojas įsipareigojo nedelsiant pranešti administracijai apie kraunamo krovinio tūrio ar svorio neatitikimus <...> (10.8 punktas) (el. b. t. II, b. l. 102–115, 133); 2012 m. gruodžio 13 d. papildomu susitarimu prie darbo sutarties Nr. 1528 darbuotojas įsipareigojo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, taip pat įsipareigojo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavė turėjo sumokėti dėl jo kaltės, taip pat žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo (1.14 punktas, 1.18.3 punktas, 1.18.8 punktas) (el. b. t. II, b. l. 116–122).
Bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 30, 32, 73–91) patvirtina, kad 2017 m. balandžio 3 d. atsakovas, vykdydamas savo darbo pareigas jam ieškovės perduotomis ieškovei priklausančiomis transporto priemonėmis ir įmonei patikėtais kroviniais, buvo sulaikytas Doverio uoste (Jungtinė Karalystė) Jungtinės Karalystės tarnybos pareigūnų kartu su minėtomis transporto priemonėmis ir kroviniais, nes minėtų transporto priemonių apžiūrų metu Jungtinės Karalystės pareigūnai rado jose neteisėtai gabenamą tabaką; 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas Sprendimas, kuriame, atlikus tyrimą, buvo nustatytos šios faktinės aplinkybės: vairuotojas (t. y. atsakovas) aiškino, kad krovinys buvo pakrautas Vokietijoje ir kad jis nematė, kaip krovinys buvo pakraunamas, vairuotojas (t. y. atsakovas) patvirtino, kad ant minėtos priekabos galinių kairės pusės durų buvo kamera, minėtų transporto priemonių apžiūrų metu vyresnysis techninis ekspertas tarp krovinio akvariumų produktų rado tam tikrą kiekį tabako, išgirdęs apie tai, kad buvo rastas tabakas, vairuotojas pasakė: „Velnias“, vyresniojo techninio eksperto nuomone, tabakas buvo įdėtas tarp akvariumų produktų rankiniu būdu iškrovus iš priekabos dalį legalių prekių, sudėjus tabaką į priekabą ir paskui aplink jį rankomis vėl sukrovus atgal akvariumų produktus, viename iš keturių mobiliųjų telefonų, kuriuos turėjo vairuotojas (t. y. atsakovas), buvo praleisti skambučiai iš JK mobiliojo telefono numerio 2017 m. balandžio 3 d. 8.22 val. ir 8.52 val., paskui 9.47 val. atsiųsta žinutė: „Sveikas, mano drauge, aš tavęs laukiu, kur dabar esi, jei gali, paskambink arba parašyk man žinutę“, kratos metu buvo patikrinta vairuotojo piniginė, kurioje rastas popieriaus lapelis su ant jo užrašytu vardu „Maikas“ ir JK mobiliojo telefono numeriu, vairuotojas (t. y. atsakovas) teigė, kad jis neturėjo galimybės patikrinti krovinio kiekio ir kokybės, nes jis nedalyvavo krovinį pakraunant ir dėl to negali būti už jį atsakingas, vairuotojui nebuvo pasakyta pasitraukti nuo sunkvežimio, kai jis buvo pakrautas, vairuotojas teigė nieko negalįs paaiškinti nei apie Maiką, nei apie žinutes, nei apie skambučius, nurodė, kad neprisimena, kieno tie telefonai ar kad jie priklauso kitiems vairuotojams, tiek vežtos prekės, tiek transporto priemonės buvo konfiskuotos. Be to, Sprendime, atlikus tyrimą, padarytos išvados: vairuotojas (t. y. atsakovas) jo apklausos metu ir atsakydamas į pirminius klausimus akivaizdžiai stengėsi atsiriboti nuo transporto priemonės turinio, teigdamas, kad jis nematė jokių kraunamų prekių; paaiškinimas, kodėl jis tiesiogiai nematė, kaip buvo pakraunama jo transporto priemonė ir nepatikrino, ar prekės atitiko lydimuosius dokumentus, nėra išskirtinis ir pareigūno neįtikina, kad buvo teisėta priežastis nepatikrinti pakrautų prekių; be to, yra mobilusis telefonas ir popieriaus lapelis, kurie buvo rasti pas vairuotoją (t. y. atsakovą); žinutės tekstas yra labai įtartinas ir rodo, kad vairuotojas (t. y. atsakovas) ketino susitikti su „Maiku“ ir vykti į paskirties vietą, kur galėjo būti iškrautas nelegalus tabakas, nors plomba buvo vietoje, tačiau tai nereiškia, kad po paskutinio krovinio pakrovimo jame niekas nebuvo pakeista, yra daugybė būdų, kaip prieiti prie krovinio, nebūtinai pažeidžiant plombas, arba, pavyzdžiui, naudojant plombas su numerių dublikatais; rasta 2 000,50 kg cigaretėms sukti skirto tabako; akivaizdu, kad tos prekės nebuvo skirtos nei vienam iš gavėjų, nurodytų CMR dokumentuose, todėl vairuotojui (t. y. atsakovui) būtų tekę nukrypti nuo maršruto ir skirti laiko nelegalioms prekėms iškrauti; esant tokioms aplinkybėms buvo nuspręsta, kad aukščiau nurodytos įmonės transporto priemonės gali būti grąžintos įmonei už 58 300,00 GBP sumą; 2017 m. spalio 10 d. įmonė už konfiskuotas transporto priemones sumokėjo 58 300,00 GBP sumą (el. b. t. I, b. l. 92) – 65 205,23 Eur pagal Lietuvos Banko skelbiamą tos dienos GBP ir Eur 0,8941 santykį. Įvertinęs Sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad atsakovas žinojo apie įmonės transporto priemonėse neteisėtai gabenamą tabaką, todėl jį veždamas savo darbo pareigų atlikimo metu įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis veikė tyčia. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad 2017 m. balandžio 3 d., t. y. dieną, kuomet atsakovas su nelegaliomis prekėmis – tabaku buvo sulaikytas, atsakovo vairuojamoje įmonei priklausančioje transporto priemonėje sumontuota vilkiko sekimo įranga buvo atjungta, o tai padaryti buvo įmanoma tik fiziškai būnant šioje transporto priemonėje ir žinant tokios įrangos techninius veikimo principus (el. b. t. I, b. l. 95, 115–121). Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, bei tai, kad įmonės kaltės dėl patirtos žalos nenustatyta, teismas konstatuoja, kad darbuotojas, vykdydamas darbines pareigas ir būdamas atsakingas už vežamo krovinio formos ir kiekio atitikimą pridedamiems dokumentams ir teisingą dokumentų užpildymą, turėdamas pareigą nedelsiant pranešti administracijai apie kraunamo krovinio tūrio ar svorio neatitikimus, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nerūpestingai, neatsakingai, veikdamas tyčia neužtikrino vežamo krovinio formos ir kiekio atitikimo dokumentams, įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis vežė nelegalias prekes, dėl ko ieškovė patyrė žalą – įmonei priklausančios transporto priemonės buvo konfiskuotos ir ieškovei grąžintos tik jai sumokėjus 58 300,00 GBP (65 205,23 Eur) sumą. Taigi, byloje nustatytos visos sąlygos, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti visą darbdavės patirtą žalą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų informavęs darbdavę, jog buvo sulaikytas Doverio uoste Jungtinėje Karalystėje ir įmonei priklausančios transporto priemonės konfiskuotos, priešingai, nuo 2017 m. balandžio 3 d. į darbovietę neatvyko, su įmone nesusisiekė ir į jos raginimus atvykti į darbą bei pateikti paaiškinimus dėl neatvykimo į darbą nereagavo (el. b. t. I, b. l. 93–94, t. II, b. l. 90–91), teismo posėdžio metu įmonės atstovė advokatė patvirtino, kad atsakovui iki šiol fiksuojamos pravaikštos. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų geranoriškai atlyginęs įmonės patirtą žalą ar bent jos dalį. Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti.
Taigi, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 65 205,23 Eur žalos atlyginimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 65 205,23 Eur žalos atlyginimas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji sumokėjo ją atstovavusiai advokatei Gintarei Raišutienei (el. b. t. I, b. l. 101–102, 105), bei 454,11 Eur vertimo išlaidas, kurias ji sumokėjo L. Vainienės firmai „Letra“ (el. b. t. I, b. l. 106–107). Be to, ieškovė už ieškinio pateikimą yra sumokėjusi 1 203 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 103). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 1 957,11 Eur (300 Eur + 454,11 Eur + 1 203 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“ (į. k. 122282884) iš atsakovo S. R. (gim. 1985 m. liepos 13 d., Lietuvos Respublikoje suteiktas a. k. (duomenys neskelbtini) 65 205,23 Eur (šešiasdešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų penkių eurų ir dvidešimt trijų euro centų) žalos atlyginimą, 1 957,11 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir vienuolikos euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.