Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

12. Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 13 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 1528, pagal kurią atsakovas įmonėje dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. 2012 m. gruodžio 13 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė papildomą susitarimą (sutartį) prie darbo sutarties Nr. 1528. 2012 m. gruodžio 13 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį prie darbo sutarties Nr. 1528 ir jos priedą. 2017 m. balandžio 3 d. atsakovas, vienos iš komandiruočių metu, buvo sulaikytas Doverio uoste (Jungtinė Karalystė) dėl neteisėtai gabenamo tabako. 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas Jungtinės Karalystės Border Force Review Officers sprendimas dėl sprendimo grąžinti konfiskuotą vilkiką ir priekabą už užmokestį peržiūrėjimo, kuriuo nuspręsta, jog konfiskuotos įmonės transporto priemonės gali būti grąžintos įmonei už 58 300,00 GBP sumą. 2017 m. spalio 10 d. įmonė už konfiskuotas transporto priemones sumokėjo 58 300,00 GBP sumą.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo įvykis įvyko 2017 m. balandžio 4 d., todėl šiems darbo santykiams taikoma Darbo kodekso redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., tokios pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo ir spręsdamas dėl teisės taikymo tinkamumo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-637-910/2020).

14. Galiojusios redakcijos (suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

15. Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės pagal DK sąlygos, sampratą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009), tačiau kaltės forma yra aktuali sprendžiant dėl darbuotojui taikomos atsakomybės apimties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis sukelia dvejopo pobūdžio teisines pasekmes: pirma, esant visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, ir antra, darbuotojo kaltė dėl žalos padarymo yra preziumuojama, t.y. darbuotojas, kilus ginčui, turi pareigą įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-272/2003, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-528-803/2017).

16. Pagal ginčo teisiniams santykiams taikomos redakcijos DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. DK 255 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

17. Nustatyta, kad nuo 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovas pas ieškovę dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, šalys 2012 m. gruodžio 13 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. 1528 susitarė, kad darbuotojas įmonei padarytą žalą atlygina per 30 dienų (10.1 punktas), darbuotojas yra atsakingas už krovinio formos ir kiekio atitikimą pridedamiems dokumentams ir teisingą dokumentų užpildymą (10.6 punktas), taip pat darbuotojas įsipareigojo nedelsiant pranešti administracijai apie kraunamo krovinio tūrio ar svorio neatitikimus <...> (10.8 punktas); 2012 m. gruodžio 13 d. papildomu susitarimu prie darbo sutarties Nr. 1528 darbuotojas įsipareigojo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, taip pat įsipareigojo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavė turėjo sumokėti dėl jo kaltės, taip pat žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo (1.14 punktas, 1.18.3 punktas, 1.18.8 punktas).

18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. balandžio 3 d. atsakovas, vykdydamas savo darbo pareigas jam ieškovės perduotomis ieškovei priklausančiomis transporto priemonėmis ir įmonei patikėtais kroviniais, buvo sulaikytas Doverio uoste (Jungtinė Karalystė) Jungtinės Karalystės tarnybos pareigūnų kartu su minėtomis transporto priemonėmis ir kroviniais, nes minėtų transporto priemonių apžiūrų metu Jungtinės Karalystės pareigūnai rado jose neteisėtai gabenamą tabaką.

19. Kaip jau minėta, ieškovės ir atsakovo sudarytoje darbo sutarties 10 punkte nurodoma, kad vairuotojas - ekspeditorius įmonei padarytą žalą atlygina per 30 dienų (1 papunktis); vairuotojas – ekspeditorius pilnai atsako už jam patikėtą transporto priemonę, už pilną jos komplektaciją, kokia ji buvo perdavimo momentu (2 papunktis); vairuotojas – ekspeditorius pilnai atsako už transporto priemonės techninį stovį, privalo laiku nustatyti gedimus ir juos šalinti, kai gedimo neįmanoma nustatyti ar pašalinti savo jėgomis informuoti technikos direktorių ir toliau veikti tik gavos technikos direktoriaus nurodymus (3 papunktis); <...> vairuotojas - ekspeditorius yra atsakingas už krovinio formos ir kiekio atsitikimą pridedamiems dokumentams ir teisingą dokumentų užpildymą (6 papunktis); <...> vairuotojas – ekspeditorius privalo nedelsiant pranešti administracijai apie kraunamo krovinio tūrio ar svorio neatitikimus, o esant abejonėms dėl krovinio svorio neatitikimo, privalo pasverti autotraukinį, jei autotraukinys yra perkrautas, draudžiama išvažiuoti iš pasikrovimo vietos negavus leidimo, priešingu atveju kuro sąnaudas viršijančias normatyvus, baudas ir kitas išlaidas, susijusias su perkrovimu, apmoka vairuotojas – ekspeditorius (8 papunktis) <...>.

20. Į bylą pateikta Instrukcija vairuotojams nuo nelegalių asmenų pateikimo į transporto priemones (2008 m. sausio 1 d.), su kurios vertimu į atsakovui suprantamą kalbą jis supažindintas pasirašytinai. Instrukcijos 2.8 punkte nurodyta, kad kai užplombuotas konteineris (išskyrus muitinėje užplombuotus konteinerius) yra pakraunamas į transporto priemonę vairuotojas privalo, kur yra įmanoma, patikrinti ir įsitikinti, ar konteineryje nėra nelegalių asmenų. Tuomet konteineris privalo būti perplombuojamas ir apsaugomas aukščiau instrukcijoje parašytais būdais. Šie veiksmai ir naujos plombos numeris privalo būti užfiksuoti dokumentuose, kuriuos turi vairuotojas kartu su transporto dokumentais.

21. Byloje pateiktame 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendime nurodoma, kad atlikus tyrimą, buvo nustatytos šios faktinės aplinkybės: vairuotojas (t. y. atsakovas) aiškino, kad krovinys buvo pakrautas Vokietijoje ir kad jis nematė, kaip krovinys buvo pakraunamas, vairuotojas (t. y. atsakovas) patvirtino, kad ant minėtos priekabos galinių kairės pusės durų buvo kamera, minėtų transporto priemonių apžiūrų metu vyresnysis techninis ekspertas tarp krovinio akvariumų produktų rado tam tikrą kiekį tabako, išgirdęs apie tai, kad buvo rastas tabakas, vairuotojas pasakė: „Velnias“, vyresniojo techninio eksperto nuomone, tabakas buvo įdėtas tarp akvariumų produktų rankiniu būdu iškrovus iš priekabos dalį legalių prekių, sudėjus tabaką į priekabą ir paskui aplink jį rankomis vėl sukrovus atgal akvariumų produktus. Viename iš keturių mobiliųjų telefonų, kuriuos turėjo vairuotojas (t. y. atsakovas), buvo praleisti skambučiai iš Jungtinės Karalystės mobiliojo telefono numerio 2017 m. balandžio 3 d. 8.22 val. ir 8.52 val., paskui 9.47 val. atsiųsta žinutė: „Sveikas, mano drauge, aš tavęs laukiu, kur dabar esi, jei gali, paskambink arba parašyk man žinutę“, kratos metu buvo patikrinta vairuotojo piniginė, kurioje rastas popieriaus lapelis su ant jo užrašytu vardu „Maikas“ ir Jungtinės Karalystės mobiliojo telefono numeriu. Vairuotojas (t. y. atsakovas) teigė, kad jis neturėjo galimybės patikrinti krovinio kiekio ir kokybės, nes jis nedalyvavo krovinį pakraunant ir dėl to negali būti už jį atsakingas, vairuotojui nebuvo pasakyta pasitraukti nuo sunkvežimio, kai jis buvo pakrautas, vairuotojas teigė nieko negalįs paaiškinti nei apie Maiką, nei apie žinutes, nei apie skambučius, nurodė, kad neprisimena, kieno tie telefonai ar kad jie priklauso kitiems vairuotojam. Tiek vežtos prekės, tiek transporto priemonės buvo konfiskuotos.

22. Be to, sprendime, atlikus tyrimą, padarytos išvados: vairuotojas (t. y. atsakovas) jo apklausos metu ir atsakydamas į pirminius klausimus akivaizdžiai stengėsi atsiriboti nuo transporto priemonės turinio, teigdamas, kad jis nematė jokių kraunamų prekių; paaiškinimas, kodėl jis tiesiogiai nematė, kaip buvo pakraunama jo transporto priemonė ir nepatikrino, ar prekės atitiko lydimuosius dokumentus, nėra išskirtinis ir pareigūno neįtikina, kad buvo teisėta priežastis nepatikrinti pakrautų prekių; be to, yra mobilusis telefonas ir popieriaus lapelis, kurie buvo rasti pas vairuotoją (t. y. atsakovą); žinutės tekstas yra labai įtartinas ir rodo, kad vairuotojas (t. y. atsakovas) ketino susitikti su „Maiku“ ir vykti į paskirties vietą, kur galėjo būti iškrautas nelegalus tabakas, nors plomba buvo vietoje, tačiau tai nereiškia, kad po paskutinio krovinio pakrovimo jame niekas nebuvo pakeista, yra daugybė būdų, kaip prieiti prie krovinio, nebūtinai pažeidžiant plombas, arba, pavyzdžiui, naudojant plombas su numerių dublikatais; rasta 2 000,50 kg cigaretėms sukti skirto tabako; akivaizdu, kad tos prekės nebuvo skirtos nei vienam iš gavėjų, nurodytų CMR dokumentuose, todėl vairuotojui (t. y. atsakovui) būtų tekę nukrypti nuo maršruto ir skirti laiko nelegalioms prekėms iškrauti; esant tokioms aplinkybėms buvo nuspręsta, kad aukščiau nurodytos įmonės transporto priemonės gali būti grąžintos įmonei už 58 300,00 GBP sumą; 2017 m. spalio 10 d. įmonė už konfiskuotas transporto priemones sumokėjo 58 300,00 GBP sumą – 65 205,23 Eur pagal Lietuvos Banko skelbiamą tos dienos GBP ir Eur 0,8941 santykį.

25. Atsakovas teikdamas paaiškinimu nurodė, kad jo neleido prie krovinio pakrovimo metu, kai neleido prie pakrovimo atsakovas sėdėjo kabinoje (garso įrašo nuo 1 val. 55 min.). Nurodė, kad jis susisiekė su darbdavio atstovu po to kai neleido dalyvauti pakrovime (garso įrašo nuo 2 val. 05 min.), teigia, kad neleido dalyvauti pakrovime abu kartus, antrą kartą buvo užrakintos durys (garso įrašo nuo 2 val. 06 min.). Patvirtino, kad privažiuojant prie rampos durys turi būti atidarytos, duris atidaro atsakovas (garso įrašo nuo 2 val. 17 min.). Teigia, kad prieš antro krovinio pakrovimą atsakovas matė paletes, pirmo pakrauto krovinio apžiūrėti atsakovas nelipo, nemanė, kad viduje kažkas gali būti, teigia, kad tuo momentu nematė, pamatė kai muitininkai atidarė muitinės teritorijoje, atsakovas nurodė, kad jo instrukcijoje yra tik priimti krovinį (garso įrašo nuo 2 val. 19 min.). Vairuotojas teigia, kad kokį krovinį veža nežino, gauna pakrovimo, išsikrovimo adresą, kai veža gendančius daiktus įspėjamas (garso įrašo nuo 2 val. 30 min.). Kroviniai yra plombuojami, plombą deda atsakovas arba siuntėjas, kai pasikrovė antrą krovinį siuntėjas uždėjo plombą, o atsakovas uždėjo spyną (garso įrašo nuo 3 val. 07 min.). Teigia, kad prieš antrą pakrovimą plombą nuėmė siuntėjo atstovai, duris atidarė atsakovas, kai keičiama plomba žymima CMR (garso įrašo nuo 3 val. 09 min.). Krovinio pakrovimo trukmė priklauso nuo to, kiek paruoštas krovinys, jei krovinio nekrauna ilgiau nei valandą privaloma įspėti vadybininką, <...> po pasikrovimo rašydavo kilometrus, galėjo rašyti palečių skaičių, ateidavo žinutės per navigaciją ir per navigaciją galėjo išsiųsti paaiškinimus (garso įrašo nuo 3 val. 21 min.).

26. Atsakovo atstovė bandė kelti teismo abejones nurodydama, kad neatitinka tam tikri duomenys krovinio užsakyme bei CMR važtaraštyje, pvz.: krovinio svoris, palečių skaičius. Visų pirma, pažymėtina, kad duomenys, kuriais turi vadovautis vairuotojas – ekspeditorius nurodomi CMR važtaraštyje. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 9 straipsnyje nustatyta, kad važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai (1 dalis). Jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus (2 dalis). Tiek atsakovo, tiek jo atstovės paaiškinimus, jog buvo priežastys dėl ko atsakovui neturėtų būti taikoma atsakomybė paneigia aptartas CMR konvencijos straipsnis, kuris įpareigoja vairuotoją – ekspeditorių vadovautis CMR važtaraštyje nurodytais krovinio duomenimis ir vairuotojas kaip vežėjo atstovas yra atsakingas už krovinio būklę, tiek tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta darbo sutartis ir jos nuostatos, tiek Instrukcija vairuotojams nuo nelegalių asmenų pateikimo į transporto priemones (2008 m. sausio 1 d.), kuri nors ir tiesiogiai neaptaria vairuotojo pareigos, tikrinti krovinį, tačiau vadovaujantis šia instrukcija atsakovas be to, kad įsitikintų, jog krovinyje nėra nelegalių asmenų, gali dar kartą patikrinti ir krovinio būklę už kurį atsakomybė tenka jam. Pažymėtina ir tai, kad mažai tikėtina, jog atsakovas nepastebėjo, jog krovinys buvo ženkliai sunkesnis nei nurodytą CMR važtaraštyje, važtaraštyje nurodyta 1 366 kg. O krovinys buvo sunkesnis net 2 000,50 kg, jau tai sudarė savarankišką atsakovo pareigą pagal darbo sutarties 10 punkto 8 papunktį pranešti darbdaviui apie svorio neatitikimus, šios pareigos atsakovas taip pat nesilaikė. Atsakovo, kaip teigė jo atstovė, atliktas įrašas ant CMR važtaraščio, jog jis nematė kaip kraunamas krovinys, nepaneigia jo pareigos patikrinti krovinį, o net gi priešingai, jam nemačius, kas buvo pakrauta kyla pareiga imtis priemonių patikrinti krovinį ir nustačius jo neatitikimus pažymėti tai CMR važtaraštyje, nepažymėjus CMR važtaraštyje krovinio neatitikimo laikoma, kad perduotas krovinys atitiko CMR važtaraštyje nurodytus duomenis (CMR Konvencijos 9 straipsnio 2 dalis), ir atsakovas atsakingas, jei nepažymėjus krovinio būklės neatitikimo, ji neatitinka, kaip buvo šiuo atveju krovinyje radus tabako gaminius.

28. Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jo išsilavinimas specialusis, šiuo metu paskutinis universiteto kursas, techninis išsilavinimas, nurodė, kad visi vilkiko prietaisų veikimo principai atsakovui žinomi, tačiau su elektra nėra susidūręs (garso įrašo nuo 2 val. 26 min.). Atsakovas nurodė, kad negali paaiškini ar veikė, ar neveikė kameros, nes nežino (garso įrašo nuo 3 val. 26 min.). Atsakydamas į klausimus dėl pakrovimo trukmės nurodė, kad tarp pirmo ir antro krovinio pakrovimo buvo 4 val. tarpas, pirmą krovinį greitai pakrovė, tiksliai kiek krovė krovinius neatsimena, o tarpas tarp pakrovimų buvo 4 val. (garso įrašo nuo 3 val. 32 min.).