- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1443-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Domus Export“
- Ieškovas
- žemės ūkio bendrovės „Nemėžis“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.16.5Negyvenamųjų patalpų nuoma
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus Export“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Nemėžis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domus Export“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 439,85 Eur skolos, 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2017 m. gegužės 31 d. sudarė patalpų nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui, atsakovė įsipareigojo mokėti 775 Eur nuomos mokestį per mėnesį bei mokesčius už elektros energiją ir komunalines paslaugas. Pasibaigus nuomos terminui atsakovė neatvyko perduoti patalpų, nors ieškovė jai siuntė pranešimą dėl patalpų perdavimo 2018 m. birželio 15 d. 12 val. Neatvykus atsakovei, ieškovė savarankiškai perėmė patalpas ir remdamasi sutarties 2.2 punktu išrašė atsakovei sąskaitą – faktūrą apmokėti nuomos mokestį ir privalomus mokesčius už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 15 d., kurių atsakovė nesumokėjo. Pasak ieškovės, nesvarbu, kada atsakovė nutraukė gamybą; ji turėjo faktiškai atvykti į patalpas, perduoti jų raktus, tačiau tai padarė per trečiuosius asmenis.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 2 d. pranešė ieškovei, jog neketina pratęsti sutarties, patalpas atlaisvino 2018 m. gegužės 31 d., atsisakė visų patalpoms užsakytų paslaugų, nenaudojo elektros. Atsakovė teigė, kad 2018 m. birželio 12 d. nusiuntė galutinį priėmimo – perdavimo aktą pagal patalpų nuomos sutartį, tačiau ieškovė jo nepasirašė - pasirašė jos pačios parengtą priėmimo – perdavimo aktą. Pasak atsakovės, sprendžiant, kada buvo grąžintos patalpos svarbu nustatyti, ar nuomotojas turėjo realias galimybes perimti daiktą savo dispozicijon ir juo naudotis. Pažymėjo, kad ieškovė niekada nebuvo perdavusi raktų atsakovei; ieškovė turėjo patalpų raktus, galėjo jas apžiūrėti ir tai faktiškai padarė 2018 m. gegužės 31 d. Atkreipė dėmesį, kad sutarties 2.1 punkte nurodytas patalpų perdavimo aktas taip pat niekada nebuvo pasirašytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei ŽŪB „Nemėžis“ iš atsakovės „Domus Export“ 351,88 Eur skolos, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 252 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei iš ieškovės 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas įvertino atsakovės darbuotojos S. M. parodymus, kuri teigė informavusi ieškovę, jog nepratęs sutarties, tačiau apie patalpų atlaisvinimo faktą pasibaigus sutarties terminui (iki 2018 m. birželio 12 d. perdavimo – priėmimo akto išsiuntimo) ieškovei nepranešė. Teismo nuomone, aplinkybė, jog atsakovė 2018 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad sutarties, kuri baigiasi 2018 m. gegužės 31 d., nepratęs, nereiškia, kad atsakovė informavo ieškovę, jog 2018 m. gegužės 31 d. faktiškai atlaisvino patalpas ir, kad ieškovė gali jas perimti savo žinion.
5. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog pasibaigus sutarties terminui ji informavo, kad patalpos yra faktiškai atlaisvintos ir ieškovė jas gali perimti savo žinion (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.535 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, faktinis patalpų atlaisvinimas apie tai neinformavus ieškovės nereiškia tinkamo faktinio patalpų perdavimo CK 6.499, 6.535 straipsnių prasme, nes nežinodama apie atlaisvintas patalpas ieškovė negalėjo jas perimti (jomis naudotis). Aplinkybės, kad ieškovės atstovas prižiūrėdavo nuomos pastatus, esančius 2 ha teritorijoje bei faktiškai į juos užeidavo, teismas nelaikė įrodančia, kad ieškovė 2018 m. gegužės 31 d. žinojo, jog atsakovė faktiškai patalpas atlaisvino. Į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovė faktiškai iki 2018 m. gegužės 31 d. perdavė patalpas ieškovei, informavo ieškovę, kad patalpos yra atlaisvintos ir ieškovė gali jomis naudotis. Aplinkybė, kad atsakovė neturėjo patalpų rakto, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji neturėjo pareigos perduoti išsinuomotas patalpas ieškovei. Taip pat sprendė, jog neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad patalpos prasidedant nuomos santykiams nebuvo perduotos surašant priėmimo – perdavimo aktą, nes šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad jos buvo perduotos atsakovei naudojimuisi.
6. Teismas nurodė, jog byloje nenustatyta, kad išnuomoto daikto grąžinimas buvo atliktas sutarties šalių suderintais veiksmais, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti, kad nuomojamo daikto grąžinimo nuomotojui momentas sutapo su sutarties pasibaigimu (CK 6.499 straipsnio 1dalis). Papildomai pažymėjo, kad tas pačias patalpas nuomojosi dvi įmonės (atsakovė ir UAB „Airupė“), vykdančios bendrą veiklą; UAB „Airupė“ patalpų nuomos sutarties pabaigos momentu jų nebuvo atlaisvinusi. Teismo nuomone, patalpoms nesant atlaisvintoms, ieškovė neturėjo pareigos aiškintis, kuris iš nuomininkų yra faktiškai jas užėmęs.
7. Atsakovei neįrodžius, jog pasibaigus sutarties terminui ji 2018 m. gegužės 31 d. tinkamai įvykdė pareigą grąžinti nuomojamas patalpas, ieškovės vadovo pavaduotojui parodžius, kad 2018 m. birželio 13 d. jam buvo žinoma, jog patalpos yra atlaisvintos, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 310 Eur nuomos mokesčio ((387,50/15)x12 d.) bei 41,88 Eur ((18,76 Eur + 0,41 Eur + 33,18 Eur)/15x12) pagal sutartį privalomų mokėti mokėjimų už naudojimosi patalpomis laikotarpį nuo nuomos termino pabaigos iki to momento, kai ieškovė perėmė patalpas.
8. Nustatęs, kad ieškovė patyrė 315 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė proporcingą patenkintiems ieškinio reikalavimams bylinėjimosi išlaidų dalį (80 procentų) – 252 Eur. Kadangi atsakovė patyrė 968 Eur advokato pagalbos išlaidų, jai iš ieškovės priteisė (20 procentų) – 193,60 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė UAB Domus Export“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ŽŪB „Nemėžis“ ieškinį atsakovei UAB „Domus Export“ dėl skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovė nesutinka su formaliu faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų vertinimu, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė laiku atlaisvino Patalpas, jos buvo faktiškai perimtos ieškovės.
9.1. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką - svarbiausia nustatyti patalpų grąžinimo nuomotojui momentą, t. y. kada nuomotojas faktiškai, realiai turėjo galimybes perimti ir disponuoti patalpomis.
9.3. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, nurodydamas, kad nuomotojas neturėjo pareigos aiškintis, kieno darbuotojai dirba patalpose, kad teritorija, priklausanti ieškovei yra didelė ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovai nuolatos lankėsi Patalpose, taip pat kad UAB „Airupė“ atstovai patalpas faktiškai grąžino ieškovei 2018 metų gegužės pabaigoje.
9.4. Ieškovės parengta sutartis nenumatė, kuri iš šalių, kokiu būdu turi parengti Patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kokiu būdu turi būti grąžintos Patalpos ieškovui. Ieškovė suformavo tokią praktiką, t.y. nesilaikė savo paties parengtų sutarties nuostatų – priėmimo – perdavimo akto nuomos termino pradžioje nepasirašė, jo neprašė ir iš atsakovės; be to, niekuomet neperdavė Patalpų raktų atsakovei, niekuomet su atsakove tiesiogiai nebendravo, nebuvo susitikę.
Šalies argumentai
9.5. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovė neturėjo pareigos domėtis, kurio nuomininko darbuotojai, medžiagos yra patalpose po Nuomos sutarties pasibaigimo, kuris jų realiai patalpas atlaisvino. Ieškovui buvo priimtina Patalpas nuomoti dviem nuomininkam, todėl kartu turto savininkas turėjo prisiimti ir galimą Patalpų grąžinimo skirtingu laiku skirtingų nuomininkų riziką. Realiai, faktiškai, ne tik kad ieškovei buvo gerai žinoma, kada ir kas atlaisvino Patalpas, tačiau taip pat kad ieškovei Patalpos buvo grąžintos dar iki 2018 m. gegužės 31 d. Šias aplinkybes grindžia liudytojo A. B. parodymais.
9.6. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų mėginusi Patalpas perimti iki 2018 m. birželio 15 d., tačiau nebūtų galėjusi į jas patekti, būtų radusi atsakovės įrangos, medžiagų, darbuotojų ar pan. Ieškovė nenorėjo, vengė perimti Patalpas anksčiau, tikėdamasi gauti papildomą mokestį.
9.7. Ieškovės atstovas paliudijo, kad Patalpos nėra niekam išnuomotos iki šiol, todėl jokių nuostolių ieškovė nepatyrė.
9.8. Ieškovė niekuomet nebuvo perdavusi Patalpų raktų atsakovei, todėl norėdama perimti Patalpas, jomis disponuoti, galėjo tai padaryti bet kada pasibaigus Nuomos sutarčiai. Ieškovei nebuvo trukdžių perimti patalpas nuo 2018 m. gegužės 31 d., ką realiai, faktiškai ji ir padarė.
9.9. Teismas, aiškindamas Nuomos sutarties 2.2 punktą, neatsižvelgė į tai, kad šią nuostatą parengė ir pateikė atsakovei pasirašyti būtent ieškovė, dėl ko neaiškumai turi būti aiškinami ieškovės nenaudai. Teigia, jog atsakovė, pranešusi, jog neketina tęsti nuomos santykių po Nuomos sutarties termino pasibaigimo, žinodama, kad ji neturi net Patalpų raktų, realiai atlaisvinusi Patalpas, per 2.2 punkte nurodytą terminą išsiuntęs pasirašyti Patalpų priėmimo – perdavimo aktą, padarė viską, ką privalėjo padaryti, kad nuomotoja netrukdomai, laisvai galėtų disponuoti jai priklausančiomis Patalpomis.
9.10. Teismas neteisingai vertino faktines ginčo aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, formaliai vykdė teisingumą, sudarydamas sąlygas nesąžiningam nuomotojui gauti jam nepriklausančias sumas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš esmės visas santykis su atsakove vyko per kitą nuomininką UAB „Airupė“ – tiek sutartis buvo pasirašyta, apžiūrėtos patalpos, tiek bendraujama nuomos laikotarpiu su UAB „Airupė“ atstovu, tiek ir grąžinamos patalpos, aprodytos besibaigiant nuomos laikotarpiui UAB „Airupė“ atstovo. Teismas neatsižvelgė, kad po nuomos sutarties pasibaigimo jokios atsakovo įrangos ar medžiagų Patalpose nebuvo, atsakovė Patalpose veiklos nevykdė, nebuvo atsakovės atstovų ar darbuotojų.
Atsiliepimas
10. Ieškovė ŽŪB „Nemėžis“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Apeliantė savaip interpretuoja liudytojų parodymus, vertina duomenis, bandydama pagrįsti savo nuomonę. Apeliantė, vertindama liudytojo R. V. parodymus, bando įrodyti, kad ieškovė po 2017 m. gegužės 31 d. galėjo ir realiai iki nurodyto termino faktiškai priėmė ginčo patalpas, kad neva ginčo patalpas UAB ,,Airupė“ ieškovei perdavė 2018 metais, jas aprodydama. Pasak ieškovės, tokie apeliantės argumentai prieštarauja jos pačios išdėstytoms aplinkybėms ir liudytojo A. B. paaiškinimams. Apeliantė buvo nerūpestinga, nes visus klausimus, susijusius su nuomos patalpų naudojimu ir, pasibaigus sutarties terminui, perdavimu, patikėjo UAB ,,Airupė“, kuri pavėlavo laiku perduoti ieškovei išsinuomotas patalpas.
10.2. Apeliantė nebuvo pateikusi ieškovei savo darbuotojų, kurie dirbo ginčo patalpose, sąrašo; ieškovė neturėjo kontroliuoti, ar po 2017 m. gegužės 31 d. patalpose dirba UAB ,,Airupė“, ar apeliantės darbininkai; ieškovė žinojo, kad patalpomis susitarusios naudojasi abi bendrovės, kurios vykdo bendrą verslą, sutartyje ginčo patalpų perdavimo laikotarpis buvo nustatytas iki 15 dienų po nuomos sutarties pabaigos, o kadangi apeliantas neteikė pranešimo, kad patalpos atlaisvintos, ieškovas ir laukė kol sueis šis terminas.
10.3. Teismas teisingai nustatė, kada ieškovei tapo žinoma apie patalpų atlaisvinimą. Aplinkybės, kad apeliantė iki 2017 m. gegužės 31 d. nutraukė paslaugų teikimą su savo partneriais, neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui; ieškovei šios aplinkybės tapo žinomos tik po ieškinio pateikimo.
10.4. Teismas teisingai nustatė visas faktines aplinkybes ir nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
13. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo–priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatyti teisiniai padariniai – nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 31 d. šalys sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 307,22 kv. m patalpas, esančias dvejuose pastatuose adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei patalpų nuomos mokestį, kitus sutartyje nurodytus mokesčius bei vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje numatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas). Pagal Sutarties 1.2 punktą, patalpos išnuomojamos 1 metų laikotarpiui pradedant nuo patalpos perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad pasibaigus sutarties terminui ar nutraukus sutartį, nuomininkas įsipareigoja grąžinti išnuomotas patalpas nuomotojui ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) darbo dienų nuo termino pabaigos ar sutarties nutraukimo, už kurį mokamas šioje sutartyje nustatytas nuomos mokestis. Patalpos grąžinamos pasirašant perdavimo – priėmimo aktą. Atsakovė 2018 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad sutarties, kuri baigiasi 2018 m. gegužės 31 d., pratęsti neketina; gegužė yra paskutinis naudojimosi cechu mėnuo. 2018 m. birželio 12 d., nurodžiusi, jog iki 2018 m. gegužės 31 d. atšaukė visas cechui užsakytas paslaugas, išgabeno tualetą, šiukšlių konteinerį, sutvarkė ir atlaisvino patalpas, todėl nesulaukę iš ieškovės priėmimo-perdavimo akto, atsakovė išsiuntė ieškovei 2018 m. birželio 12 d. patalpų priėmimo - perdavimo aktą. Sutarties 2.2 punkte numatytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas šalių nebuvo pasirašytas.
15. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos (nuomos mokesčio ir privalomų mokesčių) už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 15 d. priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė, jog pasibaigus sutarties terminui (2018 m. gegužės 31 d.) informavo atsakovę, kad patalpos yra faktiškai atlaisvintos ir ieškovė jas gali perimti, kad ieškovės atstovui 2018 m. birželio 13 d. buvo žinoma, jog patalpos yra atlaisvintos, ieškinį tenkino iš dalies - iš atsakovės ieškovei priteisė 310 Eur nuomos mokesčio bei 41,88 Eur pagal sutartį privalomų mokėti mokėjimų už naudojimosi patalpomis laikotarpį nuo nuomos termino pabaigos iki to momento, kai ieškovė perėmė patalpas. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia netinkamu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu.
16. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės - tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
17. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-18/2008).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių argumentus, tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių ar jas taikė netinkamai.
19. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog sutartis nenumatė, kuri iš šalių turi parengti priėmimo-perdavimo aktą, kokiu būdu turi būti grąžintos patalpos, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sutartyje (Sutarties 2.2 punkte) aiškiai įtvirtinta būtent atsakovės pareiga grąžinti išnuomotas patalpas, taip pat nurodytas jų grąžinimo būdas, t. y. kad patalpos grąžinamos šalims pasirašant perdavimo – priėmimo aktą. Sutarties 2.4 punkte numatyta, kad nuomos mokestį ir kitus mokėjimus nuomininkas moka iki patalpų grąžinimo akto, kuriuo patalpos perduodamos nuomotojui pasirašymo. Paminėtos sutarties sąlygos aiškiai apibrėžia būtent atsakovės pareigas.
20. Apeliantė akcentuoja tai, kad sutartį parengė ieškovė, o priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ir nuomos pradžioje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje nebuvo nustatytas ir faktinis patalpų perdavimas po nuomos termino pabaigos.
21. Atsakovė apeliaciniame skunde teigdama, jog bylos medžiaga patvirtina, kad ji laiku atlaisvino patalpas ir ieškovė jas faktiškai perėmė, tiesioginių šį faktą patvirtinančių įrodymų nenurodė. Argumentai, kad nuomotojas, žinodamas, jog 2018 m. gegužės 31 d. baigiasi nuomos sutartis, nuolat lankydamasis patalpose bei teritorijoje aplink jas, turėjo pareigą rūpintis savo turtu, domėtis, ar patalpos atlaisvintos, taip pat pagrįsti tik subjektyvia atsakovės nuomone.
22. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog patalpose veiklos atsakovė nevykdė, jos darbuotojų nebūdavo, patalpose faktiškai būdavo UAB „Airupė“ ir iš esmės visas bendravimas su nuomotoju vyko per atsakovės partnerį UAB „Airupė“ (skundo 4, 7 punktai). Taigi aplinkybės apie bendrą su kitu subjektu veiklą, taip pat teismo, remiantis liudytojo parodymais nustatyta aplinkybė, kad po 2018 m. gegužės 31 d. patalpos buvo faktiškai naudojamos (apeliaciniame skunde taip pat cituojami A. B. parodymai, kuriuose jis pripažįsta, kad mažąsias patalpas vėlavo atlaisvinti), sudaro pagrindą nepripažinti atsakovės patalpų perdavimą ieškovei 2018 m. gegužės 31 d. tinkamu. Sutiktina su ieškovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad būtent apeliantė buvo nerūpestinga, visus klausimus, susijusius su nuomos patalpų naudojimu, perdavimu, patikėjusi UAB „Airupė“, kuri vėlavo priduoti patalpas.
23. Apeliantės argumentai, kuriais nesutinkama su teismo išvada, jog ieškovė neturėjo pareigos aiškintis, kuris iš nuomininkų yra faktiškai užėmęs patalpas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Apeliaciniame skunde iš esmės neatskleistas nei tokios pareigos nei faktinių galimybių pagrindas (aplinkybės).
24. Teiginį, kad ieškovė galėjo perimti patalpas ir jomis disponuoti, atsakovė grindžia faktu, kad 2018 m. birželio 15 d. ji jas perėmė vienašališkai, tačiau apeliantė neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad sutartyje buvo nustatytas 15 dienų patalpų perdavimo terminas nuo nuomos termino pabaigos. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat aptartas sutarties nuostatas dėl atsakovės pareigų pasibaigus sutarčiai, aukščiau išdėstytus motyvus, susijusius su atsakovės partnerio veikla tose pačiose patalpose, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės delsimo perimti patalpas, siekiant pasipelnyti, nelaikytini pagrįstais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl skolos priteisimo, atsižvelgė į faktinį ieškovės sužinojimo apie atlaisvintas patalpas momentą.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).
26. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus; jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
27. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovei priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (apeliantės) UAB ,,Domus Export“ (įmonės kodas 302468196) ieškovei ŽŪB ,,Nemėžis“ (įmonės kodas 186079829) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.