- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-1241-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00455-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- M. G., G. G.
- Ieškovas
- M. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovams M. G. ir G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Marijampolės mieste.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovams M. G. ir G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Šalies argumentai
2. 2021 m. balandžio 12 d. ieškovė M. G. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės dukters M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamą vietą su mama M. G.; 2) priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo M. G. dukters M. G. naudai išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant M. G.; 3) nustatyti laikiną atsakovo M. G. bendravimo su nepilnamete dukterimi M. G. tvarką, pagal kurią M. G. turi teisę paimti dukrą M. G. kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį 18 val. iš dukters gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.
3. 2021 m. balandžio 15 d. atsakovas M. G. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės dukters M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu M. G.; 2) priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovės M. G. dukters M. G. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradžios iki teismo sprendimo priėmimo dienos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant M. G.; 3) nustatyti laikiną ieškovės M. G. bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi M. G., pagal kurią mama M. G. kiekvieno mėnesio paskutinę dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos tarp 18.00 val. ir 18.30 val. ir grąžina dukrą kiekvieno mėnesio 15 d. tarp 18.00 val. ir 18.30 val.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės M. G. prašymą tenkino iš dalies; atsakovo M. G. prašymo netenkino; iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė nepilnametės M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove M. G.; priteisė iš atsakovo M. G. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, paskyrė ieškovę M. G. nepilnametei dukrai M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. G. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė laikiną atsakovo M. G. bendravimo su nepilnamete M. G., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) M. G. turi teisę paimti dukrą M. G. kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį 18 val. iš dukters gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17 val.; 2) M. G. turi teisę paimti dukrą M. G. kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, pasiimant dukrą iš darželio ir sekančios dienos rytą (atitinkamai antradienį ir penktadienį) mergaitę pristatant į ugdymo įstaigą. M. G. nelankant ugdymo įstaigos, M. G. turi teisę paimti dukrą M. G. nustatytomis darbo dienomis, pasiimant dukrą 12 val. iš dukters gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą kitą darbo dieną iki 12 val.
5. Teismas nustatė, kad nepilnametė M. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. G. (toliau – ieškovė) ir atsakovo M. G. (toliau – atsakovas) dukra. Ieškovė ir atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. kartu su nepilnamete dukra nors ir gyveno vienoje gyvenamojoje patalpoje (bute), tačiau buvo pasidalinę kambarius ir bendro ūkio nevedė. 2021 m. kovo 21 d. ieškovė kartu su dukra persikraustė į jos tėvų namus. Šalys, iškėlus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, konfliktuoja ir į tarpusavio konfliktus įtraukia nepilnametę dukrą. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nurodė, jog pastebėjo mergaitės elgesio pasikeitimas, ji tapo liūdnesnė. Dėl nurodytų priežasčių mergaitei yra teikiama psichologo pagalba. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir nepilnametės M. G. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Marijampolės mieste (toliau – Skyrius) išsakyti teiginiai, susiję su tėvų konfliktais – <...> pasiteiravus mergaitės apie jos tėvų tarpusavio santykius, mergaitė atsakė “tėtis blogai su mama elgiasi, tėtis atiminėja daiktus, viską atima kas jai brangiausia, o mama pasiskundžia jums. Aš norėčiau, kad jie nesiginčytų, tada einu į miegamą, įsijungiu televizorių, man jau skauda galvą nuo tų ginčų”, <….> dar kartą perklausus mergaitės apie jos santykius su tėvais, mergaitė paaiškino “mama sako, kad tėtė atima mane iš jos, o tėtė sako, kad mama atima mane iš jo. Aš net nežinau, kaip jiems mane per pusę pasidalinti”. Šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad M. G. myli abu tėvus, su abiem tėvais yra susiformavęs itin glaudus emocinis ryšys. Teismui kartu su išvada pateiktas 2021 m. balandžio 14 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuota išreikšta M. G. nuomonė dėl galimų jos teisių pažeidimo. Iš mergaitės išreikštos nuomonės matyti, kad jai svarbūs yra abu tėvai ir ji juos abu myli. Skyriaus specialistų paklausta, jeigu reikėtų priimti labai sunkų sprendimą ir nuspręsti su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, tačiau dažnai leisti laiką ir su kitu iš tėvų, mergaitė atsakė – su tėčiu. Paprašius nurodyti kodėl ji taip pasirinko, mergaitė atsakė – nenoriu pasakoti. Teismo posėdžio metu į atsakovo atstovo užduotą klausimą dėl mergaitės Skyriuje išsakytos nuomonės, kad ji norėtų gyventi su tėčiu, ieškovė atsakė, kad tai mažametė mergaitė ir tai yra atsakovo mergaitės nuteikinėjimo pasekmė. Ieškovė nurodė, kad mergaitė nuteikinėjama prieš ją, po susitikimų su atsakovu su mergaite būna sunku susikalbėti, ji būna pikta ant jos sakydama, kad mergaitė nenori būti su mama, nes mama nenori būti su tėčiu, po susitikimo su atsakovu savo senelę (ieškovės mamą) išvadino sena boba. Mergaitė grįžta pas ieškovę po bendravimo su atsakovu pilna pykčio, pagiežos. Ieškovė paklausė dukters kodėl ji nori būti pas tėtį, ši atsakė, nes tėtis viską leidžia. Anot ieškovės, atsakovo mergaitės papirkinėjimas reiškiasi dviračio pirkimu, pramogų organizavimu, leidimu valgyti nesveiką maistą.
6. Teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnametės M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove M. G.. Teismas nurodė, kad prašymo nagrinėjimo metu geresnės buities sąlygos mergaitei yra sudarytos ieškovės gyvenamojoje patalpoje: mergaitė turi atskirą kambarį su visais būtiniausiais jai daiktais. Ieškovei su mergaite išsikrausčius iš namų, atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų, kad mergaitė išvyko gyventi su ieškove. Nors mergaitė ir išreiškė savo nuomonę, jog norėtų gyventi su tėčiu, tačiau 6 metų amžiaus vaiko išreikšta nuomonė, pati savaime, negali nulemti sprendimo dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Skyriaus specialistų nuomone, mergaitė išgyvena lojalumo konfliktą, kas taip pat galėjo įtakoti jos išreikštą nuomonę. Teismo vertinimu, mergaitės išreikštos nuomonės dėl gyvenimo kartu su atsakovu nepatvirtina visuma nustatytų aplinkybių, kas sudaro pagrindą išvadai, kad mergaitės išreikšta nuomonė gali prieštarauti jos interesams, dėl ko į ją neatsižvelgė. Teismas nenustatė, kad dabartinė mergaitės gyvenamoji aplinka tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jai būtų sukurta pakeitus mergaitės dabartinę gyvenamąją vietą, t. y. ją nustatant su atsakovu. Taip pat nenustatė ieškovės, kaip motinos, netinkamo motinos valdžios panaudojimo, nesirūpinimo mergaite faktų, kurie sudarytų pagrindą keisti mergaitės gyvenamąją vietą, ją nustatant su atsakovu. Nors atsakovas nurodė, jog mergaitės ryšys su ieškove yra silpnas, tačiau teismas padarė priešingą išvadą (pavyzdžiui Skyrius nurodė, jog mergaitė tiek būnant namuose, tiek ir Skyriaus patalpose, glaudėsi prie mamos, ją pabučiavo). Įvertinęs visas aplinkybes, mergaitės psichologinę būseną, aplinkybę, kad ji buvo įtraukta į tėvų tarpusavio konfliktus, teismas sprendė, kad mergaitei šiuo metu reikia kuo stabilesnės ir saugesnės aplinkos, nusistovėjusio režimo.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra žinomi tikslūs mergaitės poreikiai, tačiau jie yra įprastiniai, į tai, kad iš ieškovės prašomos iš atsakovo priteisti laikino išlaikymo nepilnametei dukrai sumos nėra išskaičiuota ieškovei valstybės mokama vaiko išmoka, taip pat į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą iš dalies ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai M. G., mokamą po 200,00 Eur (1 MMA – 468 – 70 = 398 : 2 = 199 – suapvalinus 200 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai bus patenkinti.
8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo prašomas nustatyti bendravimo su dukterimi tvarkos modelis - „50:50 procentų laiko“ (po savaitę, ar po dvi savaites bendraujant su kiekvienu iš tėvų), neatitiktų geriausių nepilnametės M. G. interesų. Taip pat teismo vertinimu, toks ilgas išsiskyrimas tiek su tėvu, tiek ir su motina, prie kurių ji yra labai prisirišusi, gali būti žalingas tokios amžiaus vaiko psichoemocinei būklei. Pats atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad jo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka, mergaitei nėra gera, nurodė nežinantis ar vaikui bus gerai tokį ilgą laiką nematyti vieno iš tėvų. Teismas pažymėjo, kad mergaitė yra 6 metų amžiaus, prisirišusi ir myli abu tėvus, todėl akivaizdu, kad situacija, kai mergaitė savaitę ar net dvi savaites nematys vieno iš tėvų, neatitiks jos interesų ir šiuo metu egzistuojančių poreikių. Mergaitė buvo įtraukta į ieškovės ir atsakovo tarpusavio konfliktus, dėl ko jai teikiama psichologo pagalba, stebimas mergaitės elgesio pasikeitimas, Skyriaus specialistų nuomone, mergaitė išgyvena lojalumo konfliktą, kas sudaro pagrindą išvadai, jog būtent esamu momentu, itin svarbu nepilnametei mergaitei užtikrinti stabilią ir emociškai saugią aplinką. Teismo vertinimu, atsakovo siūlomas laikinas bendravimo su dukterimi modelis negalėtų to padaryti.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad mergaitės ryšys su abiem tėvais yra stiprus, abu tėvai gyvena tame pačiame mieste, atsakovas taip pat mergaitei užtikrins tinkamas sąlygas (baigiamas ruošti mergaitei jos atskiras kambarys), abu tėvai turi galimybę mergaitę pristatyti į ugdymo įstaigą bei, siekiant išvengti šioje civilinėje byloje konfliktinių situacijų tarp ieškovės ir atsakovo, apsaugant nepilnamečio vaiko interesą bei teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, ir siekiant išlaikyti esamą vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu bei užtikrinant padėties, esančios šiame nagrinėjimo etape, stabilumą, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką, pagal kurią mergaitė galėtų nakvoti pas atsakovą nustatytomis darbo dienomis, atsakovui pasiimant mergaitę iš darželio ir sekančią dieną ryte pristatant į ugdymo įstaigą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas M. G., atstovaujamas advokato D. V., prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti šalių nepilnametės dukters M. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu M. G.; priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovės dukters M. G. naudai išlaikymui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradžios iki teismo sprendimo priėmimo dienos, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant M. G.; nustatyti laikiną ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi M. G., pagal kurią mama kas antrą savaitę sekmadienį pasiima šalių dukrą iš jos gyvenamosios vietos tarp 18:00 val. ir 18:30 val. ir grąžina šalių dukrą į jos gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį tarp 18:00 val. ir 18:30 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nutartis pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir šalių mažametės 6 m. amžiaus dukros interesus, kadangi jos pagrindu dukra bus nutolinama nuo tėvo (tai vyksta jau ir dabar), ir nesilaikoma pagrindinio teisinių santykių, reguliuojančių tėvo ir motinos teises ir pareigas vaikui, principo: Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios; Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.165 str.).
10.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Tokia teismų formuojama vieninga teismų praktika reiškia, kad svarbiausias veiksnys, nustatant vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) yra: vaiko interesai (o ne nesutariančių, besiskiriančių tėvų vienasmeniai ir nesąžiningi pageidavimai); tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės); vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos); vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis; kiekvieno iš tėvų užimtumas; jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.
10.3. Bendravimo tvarkos („50:50 procentų laiko“) nustatymas atitiktų geriausius vaiko interesus. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką atsakovas su dukra praleistų du kartus mažiau laiko nei ieškovė. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka atitinka skundo 10.2 punkte nurodytus kriterijus. Byloje nenustatyta, kad atsakovas keltų grėsmę dukrai ar jos interesams. Šalys atskirai gyvena ne daugiau nei pusę metų, tik 2021 m. kovo 21 d. ieškovė išsikraustė iš namų su dukra gyventi pas mamą. Pati dukra išreiškė nuomonę gyventi su tėčiu. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) darželį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Šalys gyvena 12 minučių kelionės atstumu viena nuo kitos. Jų dukros lankomas darželis yra už 4 minučių kelio visiškai netoli esančių nuo atsakovo namų ir už 11 minučių kelio nuo ieškovės namų adreso, t. y. ieškovei vykstant iš namų į dukros darželį, sugaištama tiek pat laiko, kaip ir vykstant į atsakovo namus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad „ir pats atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad jo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka, mergaitei nėra gera, nurodė nežinantis ar vaikui bus gerai tokį ilgą laiką nematyti vieno iš tėvų“. Atsakovas prašė, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta po lygiai. Dukra išreiškė akivaizdų norą bendrauti su abiem tėvais po lygiai, t. y. vienodą laiko tarpą, nes ji tėvus myli taip pat vienodai, kaip ir gali mylėti tėvus ir ilgėtis jų normalus vaikas. Atsakovas yra ypatingai rūpestingas tėtis, dukros interesai atsakovui yra svarbiausi, o dukros išlaikymo našta ir kasdieninių rūpesčių dukros poreikių tenkinimu šalys tiek nori, tiek ir privalo rūpintis kiek išgali, t. y. po lygiai. Dėl to galimai yra net ir nenustatytinas joks šalių išlaikymas dukrai, arba jis nustatytinas minimalus, kadangi vaiko poreikius, būdami kartu su juo, šalys tenkins ir dalinsis lygiomis dalimis. Jei teismas tokios galimybės neįžvelgtų, yra būtina priteisti teismo nustatyto protingo dydžio išlaikymą iš skyrium gyvenančios ieškovės. Atsižvelgiant į tai, naikintina ir nutarties dalis dėl šalių dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei išlaikymo dukrai iš atsakovo priteisimo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė M. G. prašo atsakovo M. G. atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė nuo pat dukros gimimo faktiškai viena rūpinosi dukra, ji prie ieškovės yra labai prisirišusi, o atsakovui dukra ir jos interesai parūpo tik ieškovei pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, tačiau tiek teismas skundžiamoje 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. balandžio 15 d. išvadoje pagrįstai nurodė, jog ieškovės ir atsakovo dukros interesus geriausiai atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.
11.2. Ieškovė su dukra gyvena su ieškovės tėvais (dukros seneliais), kuriuos dukra myli ir su jais jaučiasi saugi. Šiuose namuose dukra turi savo atskirą kambarį kartu su būtiniausiais daiktas. Tuo tarpu, atsakovo gyvenamojoje vietoje dukra turi miegoti kartu su atsakovu, kadangi atskiras kambarys jai dar neįrengtas (tokių įrodymų atsakovas nepateikė). Akivaizdu, jog dukrai augti ir vystytis yra geriau su ieškove jos gyvenamojoje vietovėje, kur dukra turi savo privačią erdvę.
11.3. Atsakovas turi problemų su alkoholiu, išgėręs būna agresyvus. Dar gyvenant kartu, atsakovas, pradėjęs gerti, tiesiog išeidavo iš namų, o jam grįžus sudarydavo traumuojančią aplinką ne tik ieškovei, bet ir jų mažametei dukrai. Grįžęs namo prikeldavo ieškovę vidurį nakties, neleisdavo miegoti. Byloje yra pateiktos fotonuotraukas, iš kurių matyti kaip atsakovas būdamas neblaivus miega. Beveik visus savaitgalius, šventes, atostogas jis praleisdavo su draugais ir visą tą laiką ieškovė gyveno viena ir viena rūpinosi dukra, nes atsakovui dukra nerūpėjo.
11.4. Atstumas nuo ieškovės ir atsakovo gyvenamųjų vietų iki dukros darželio nėra svarbus motyvas nustatant dukros gyvenamąją vietą, kadangi ieškovė turi visas galimybes mergaitę pristatyti į ugdymo įstaigą.
11.5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje užfiksuota, jog mergaitė tiek būnant namuose, tiek Skyriaus patalpose glaudėsi prie ieškovės, pabučiavo. Įvertindamas tai, teismas nusprendė neatsižvelgti į mergaitės nuomonę dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi dukros nuomonė gali prieštarauti jos interesams. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dukrai geriausia gyventi su ieškove.
11.6. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog nebūtina priteisti materialinį išlaikymą vaikui, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami su dukra, ja rūpinasi ir tenkins jos poreikius. Atsakovas, būdamas su dukra, rūpinasi tik jos pramogomis ir nebūtinomis išlaidomis. Ieškovė visapusiškai rūpinasi dukros auginimu, jos visaverte mityba, ugdymo priemonėmis, rūbais, avalyne, būreliais bei kitais vaiko poreikiais. Visų šių poreikių tenkinimui reikalingos lėšos, kurias lygia dalimi turi dengti ir dukros tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, laikinojo išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė nepilnametės M. G., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškove M. G.. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, mergaitės psichologinę būseną, aplinkybę, kad ji buvo įtraukta į tėvų tarpusavio konfliktus, sprendė, kad mergaitei šiuo metu reikia kuo stabilesnės ir saugesnės aplinkos, nusistovėjusio režimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuolatinė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. kartu su nepilnamete dukra nors ir gyveno vienoje gyvenamojoje patalpoje (bute), tačiau buvo pasidalinę kambarius ir bendro ūkio nevedė. 2021 m. kovo 21 d. ieškovė kartu su dukra persikraustė į jos tėvų namus. Šalys, iškėlus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, konfliktuoja ir į tarpusavio konfliktus įtraukia nepilnametę dukrą, mergaitei teikiama psichologo pagalba, stebimas mergaitės elgesio pasikeitimas, Skyriaus specialistų nuomone, mergaitė išgyvena lojalumo konfliktą. Mergaitės prisirišusi prie abiejų tėvų.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnametės dukros sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų ją, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti ir nustatyti nepilnametės dukros laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
20. Nagrinėjamuoju atveju nepilnametės, kuriai šiuo metu yra 6 metai, nuomonė buvo išklausyta vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, kurių nuomone, laikina mergaitės gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Šiuo metu mergaitė išgyvena lojalumo konfliktą, kas taip pat galėjo įtakoti jos išreikštą nuomonę gyventu su tėčiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, šalių paaiškinimus, Skyriaus specialistų išvadas, pagrįstai sprendė, jog mergaitei šiuo metu reikia kuo stabilesnės ir saugesnės aplinkos, nusistovėjusio režimo, o tai būtų užtikrinta nustatant laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.
Dėl laikinojo išlaikymo priteisimo
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
22. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
23. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
24. Apelianto teigimu, dukros išlaikymu šalys privalo rūpintis kiek išgali, t. y. po lygiai, dėl to galimai yra net ir nenustatytinas joks šalių išlaikymas dukrai, arba jis nustatytinas minimalus, kadangi vaiko poreikius, būdami kartu su juo, šalys tenkins ir dalinsis lygiomis dalimis. Jei teismas tokios galimybės neįžvelgtų, yra būtina priteisti teismo nustatyto protingo dydžio išlaikymą iš skyrium gyvenančios ieškovės.
25. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
26. Įvertinus kasacinio teismo išaiškinimą, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, o šiuo atveju nustačius laikiną šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove, būtent jai teks visapusiškai rūpintis dukros poreikiais - visaverte mityba, ugdymo priemonėmis, rūbais, avalyne, būreliais bei kitais vaiko poreikiais, todėl apeliacinės instancijos vertinimu nepagrįsti apelianto argumentai, jog nenustatytinas joks šalių išlaikymas dukrai. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma po 200 Eur tiek ieškovei, tiek atsakovui, įvertinus tiek valstybės teikiamą paramą, tiek preliminarius vaiko poreikius, yra protingo dydžio. Be to, pats apeliantas skunde prašo priteisti iš ieškovės išlaikymą po 200 Eur, kas vertintina kaip protingo dydžio ir vaiko poreikius atitinkančia išlaikymo suma.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
27. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
28. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi nustatyta atsakovo su dukra laikina bendravimo tvarka, nurodo, jog geriausius vaiko interesus atitiktų bendravimo tvarkos („50:50 procentų laiko“) nustatymas. Tokiu būdu būtų užtikrinta atsakovo teisė su dukra bendrauti lygiai tiek pat, kiek ir ieškovei.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: 1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą; 2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų.
30. Nagrinėjamuoju atveju teismas nustatė, kad atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val., taip pat du kartus (pirmadienį ir ketvirtadienį) savaitėje su nakvynėmis, kas atitinka maksimalų atsakovo dalyvavimo auklėjant dukrą principą bei nepažeidžia nei atsakovo, nei 6 metų amžiaus dukros interesų. Apelianto argumentai, jog pagal nustatytą teismo bendravimo tvarką dukra bus nutolinama nuo tėvo, yra visiškai nepagrįsti.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos atsakovo ir dukros bendravimo tvarkos nustatymo tinkamai įvertino šalių nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, vaiko teisių specialistų pateiktą išvadą, vaiko interesus ir nagrinėjamu atveju padarė pagrįstas išvadas, jog stabilią ir emociškai saugią aplinką užtikrintų atsakovo ir dukros bendravimas nustatytomis darbo dienomis ir kas antrą savaitgalį.
32. Minėta, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
33. Be to, įvertintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka yra pakankamai intensyvi, ir vertintina kaip pakankama, kad vaiko ir tėvo ryšys nenutrūktų bei nesusilpnėtų.
34. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.