Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-4155-965/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-20
Bylos Nr.: e2-4155-965/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02039-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vedasa“
Atsakovas: D. S.
Advokatai: Artūras Jaskelevičius, Mindaugas Martinaitis

Kategorijos

2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-4155-965/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02039-2023-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.3.10; 2.4.2.13; 3.1.7.1.1; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.18.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

sekretoriaujant Jolitai Kinderienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedasa“ įgaliotam atstovui Algimantui Bružui, jo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

atsakovei D. S. ir jos atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrijos „Vedasa“ patikslintą ieškinį atsakovei D. S. dėl vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės bei pripažinti, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo gauti iš ieškovės 3 238,77 Eur kompensuojamųjų palūkanų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje bei dublike nurodo, kad atsakovė nėra vartotoja santykiuose su ieškovu. Todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepagrįstai nagrinėjo atsakovės skundą. Atsakovės ir jos sutuoktinio vardu nekilnojamo turto registre yra įregistruota daug nekilnojamo turto objektų, kas leidžia ieškovui teigti, jog atsakovė nėra vartotoja santykiuose su ieškovu dėl ketinto įsigyti buto, kurį, tikėtina, ketino naudoti verslo komerciniais tikslais. Atsakovės D. S. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), atsakovė turi daug nekilnojamo turto. D. S. kilusiame ginče su UAB „Vedasa“ veikė kaip verslo subjektas, kurios ketinimas pirkti ginčo butą (duomenys neskelbtini) buvo jau septinto buto įsigijimas nuomai (duomenys neskelbtini), kai jos tėvas nuomoja penkis jos butus, t. y. butų įsigijimas ir nuoma yra D. S. verslas. Ieškovės teigimu, vartotojų teisių gynimo tarnyba šiuo konkrečiu atveju sprendė dviejų verslininkų, t. y. D. S., kuri vykdo nekilnojamo turto nuomą, ir UAB „Vedasa“, kuri vykdo nekilnojamo turto statybą, ginčą, kuris nepatenka į tarnybos kompetencijos sritį.

2. Taip pat nurodo, kad šalys 2019 m. balandžio 24 d. sudarė preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį, ir per šioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė teikė atsakovei notaro parengtus pirkimo–pardavimo sutarties, įgaliojimo, žemės sklypo dalies nuomos, sutikimo dėl statytojo veiksmų atlikimo projektus, tačiau atsakovė projektus atmetė ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė. Ieškovė laiku ir tinkamai atliko visus veiksmus, kad butas būtų laiku suformuotas ir įrengtas. Iki pat 2021-08-25 preliminarios sutarties nutraukimo ieškovės iniciatyva bei 33 000 Eur avanso atsakovei grąžinimo atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl atliktų darbų, siekė sudaryti pagrindinę sutartį. Suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, pinigų grąžinti nereikalavimo. Atsakovės pozicija dėl piniginių lėšų buvo visiškai kita negu nurodyta nutarime, t. y. atsakovė iš ieškovės reikalavo pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamą daiktą, o ne priteisti avansą, todėl palūkanos iš ieškovės atsakovei yra priteistos nepagrįstai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą bei tripliką, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2019-04-24 su ieškove sudarė preliminarią buto prikimo–pardavimo sutartį dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Minėta sutartimi ieškovė įsipareigojo iki 2019-07-15 įregistruoti buto 100 procentų baigtumą, pilnai įrengti pagal sutartyje ir priede Nr. 1 nurodytą apdailą bei įrangą ir parduoti šį turtą atsakovei už 69 800 Eur, sudarant notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė ieškovei sumokėjo 33 300 Eur avansą už būsimo turto įsigijimą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje tarp tų pačių šalių (Nr. e2-306-513/2022), konstatavo, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl UAB „Vedasa“ kaltės; prievolė sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė 2019-09-15. Taigi, ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę daikto pirkimo–pardavimo sutartį, dar iki avanso grąžinimo (2021-08-25) sudarė atsakovei pažadėto buto preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį su kitu asmeniu, nepagrįstai delsė sugrąžinti preliminarios sutarties pagrindu gautas sumas iš atsakovės ir taip nepagrįstai naudojosi jos pinigais, todėl privalo už tą laikotarpį mokėti palūkanas.

4. Taip pat nurodo, kad atsakovės D. S.vardu registruoti nekilnojamojo turto vienetai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), yra jos tėvų paveldėti iš senelių, o vėliau dovanojimo sutarčių pagrindu perleisti jai. Butai, esantys (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), yra įsigyti, kaip jos bei sutuoktinio investicija senatvės pensijos kaupimui. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendras šeimos turtas ir skirtas poilsiui vasaros metu, tačiau dėl triukšmingos aplinkos netinkamas ramiam poilsiui. Atsakovė siekė įsigyti dar vieną ekonomišką, modernų, kompaktišką bei ramioje vietoje esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) esantį butą – parduoti. D. S. nurodė, kad neužsiima ir neužsiėmė nekilnojamojo turto nuoma bei pajamų iš to negavo ir negauna, nes visus šiuos objektus, išskyrus butą (duomenys neskelbtini), administruoja ir pajamas iš nuomos gauna jos tėvas S. S., kuris veikia pagal individualios veiklos pažymą.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje bei dublike išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad atsakovė nėra vartotoja, nes turėdama daug nekilnojamojo turto, verčiasi turto nuomos veikla ir iš tos veiklos gauna pajamas. Turtą iš ieškovės taip pat ketino įsigyti ne šeimos poreikių tenkinimui, todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepagrįstai nagrinėjo jos skundą ir iš ieškovės priteisė palūkanas.

Atsiliepimas

6. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepime bei triplike išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad atsakovė nėra verslininkė, nekilnojamojo turto nuomos veikla užsiima jos tėvas, kuris ir gauna pajamas bei naudoja jas savo reikmėms. Ieškovė nepagrįstai ilgą laiką negrąžino atsakovei avanso, skatindama jos lūkestį įsigyti nekilnojamąjį turtą, tačiau vis tiek turto nepardavė, o avansą grąžino tik daugiau kaip po metų laiko. Visą tą laiką nepagrįstai naudojosi atsakovės pinigais, todėl privalo mokėti palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje nustatyta, kad 2019-04-24 šalys sudarė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. V 19/0424 dėl ieškovei priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), formuojamo ir ketvirtame aukšte įrenginėjamo buto, proj. Nr. 4-12, apie 35,82 kv. m bendro ploto, kambarių langai orientuoti į rytų pusę. Ieškovė įsipareigojo iki 2019-07-15 įskaitytinai įregistruoti 100 proc. buto baigtumą VĮ „Registrų centre“, jį visiškai įrengti pagal preliminariojoje sutartyje ir 1 priede nurodytą apdailą ir įrangą ir parduoti butą atsakovei, sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį (sutarties 1 ir 22 punktai). Atsakovė įsipareigojo iki 2019-07-15 įskaitytinai sudaryti notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad esant objektyvioms aplinkybėms ieškovė gali protingu laikotarpiu (iki dviejų mėnesių) koreguoti (pratęsti) sutarties 1 ir 2 punktuose nurodytus terminus (sutarties 20.5 punktas), kad sutartis gali būti bet kada pakeista abiejų šalių rašytiniu susitarimu (sutarties 20.8 punktas).

2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vedasa“ dėl preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, įpareigojimo sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedasa“ priešieškinį dėl baudos priteisimo ir ieškinį bei priešieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-306-513/2022).

3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2023 m. kovo 1 d. nutarimu tenkino D. S. skundą ir priteisė iš UAB „Vedasa“ 3 238,77 Eur palūkanų D. S. už tai, kad UAB „Vedasa“ nuo 2019-09-15 iki 2021-08-25 nepagrįstai naudojosi D. S. už butą pagal preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtu avansu.

Dėl vartotojo statuso

4. Ieškovės teigimu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nepagrįstai nagrinėjo D. S. skundą, nes atsakovė negali būti laikoma vartotoja santykyje su ieškove. Atsakovė turi ne vieną nekilnojamojo turto vienetą, pati gyvena (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje verčiasi nekilnojamojo turto nuoma. Taip pat nurodo, kad butas nėra prekė ar paslauga, todėl preliminariai sutarčiai netaikomos vartojimo sutarties nuostatos. Su šiais ieškovės argumentais nėra pagrindo sutikti.

5. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais, siekiantis sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys).

6. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos (2 straipsnio 20, 25 dalys). Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018). Sutarties dalykas neturi reikšmės nustatant vartojimo sutarties pobūdį. Vartojimo sutartys apibrėžiamos, remiantis jas sudarančių asmenų statusu pagal tai, ar jie veikia vykdydami savo profesinę veiklą, ar savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.

7. Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Preliminariosios sutartys, įskaitant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, taip pat gali būti priskirtos vartojimo sutarčių kategorijai, jei jos atitinka minėtus vartojimo sutarties požymius.

8. Nagrinėjamu atveju, atsakovė tiek teismo posėdžio metu, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad iš ieškovės butą ketino pirkti asmeniniams poreikiams, kad turėtų, kur gyventi, atvykusi į Lietuvą.

9. 2022-03-23 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad ieškovė su sutuoktiniu nuo 2017-07-27 nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2017-07-13 – pagalbinio ūkio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2017-12-15 – dalį žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2016-12-06 ieškovei nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2010-11-12 – dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini); nuo 1996-11-14 – vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2016-04-15 – vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registre duomenų apie turto nuomos sutarčių sudarymą nėra.

10. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), yra jos tėvų paveldėti iš senelių, o vėliau dovanojimo sutarčių pagrindu perleisti jai. Butai, esantys (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), yra įsigyti, kaip jos bei sutuoktinio investicija senatvės pensijos kaupimui. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendras šeimos turtas ir skirtas poilsiui vasaros metu, tačiau dėl triukšmingos aplinkos yra netinkamas ramiam poilsiui ir sutuoktiniai ketina jį parduoti. Atsakovė taip pat nurodė ir savo paaiškinimus pagrindė rašytiniais įrodymais, kad nuomos veikla užsiima ir iš to pajamas gauna jos tėvas S. S., jam išduoti verslo liudijimai verstis gyvenamosios paskirties patalpų nuoma. Šių aplinkybių ieškovė neginčijo; jos buvo konstatuotos ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendime. Byloje nėra duomenų, kad pati atsakovė verčiasi nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauna iš to pajamas.

11. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas teisės normas bei teismų praktiką, pačios atsakovės nurodytą buto įsigijimo tikslą (asmeniniams poreikiams, kad turėtų kur apsistoti atvykusi į Lietuvą), siekiamo įsigyti nekilnojamojo turto pobūdis suponuoja, kad ginčo sutartis buvo sudaryta siekiant patenkinti privačius asmens poreikius, t. y. poilsio, gyvenamosios vietos. Priešingai, byloje nebuvo nustatyta duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad atsakovė veikė kaip privatus galutinis vartotojas, kuris pirkdamas nekilnojamąjį turtą neužsiima verslo ar profesine veikla, todėl šiuo atveju ginčas galėjo būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas.

Dėl palūkanų

12. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vedasa“ dėl preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, įpareigojimo sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedasa“ priešieškinį dėl baudos priteisimo, ir ieškinį bei priešieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-306-513/2022).

13. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

15. Todėl teismui išnagrinėjus ginčą, kuriame dalyvavo tie patys asmenys, dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties įgyvendinimo, šioje byloje teismas vadovaujasi anksčiau minėtoje civilinėje byloje nustatytais faktais, iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius teismui draudžiama (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

16. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-306-513/2022 konstatavo, kad šalys nesudarė pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu, daugiau šalys rašytiniu susitarimu preliminariosios sutarties termino ar kitų sąlygų nepakeitė, todėl prievolė sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė 2019-09-15 (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Teismas nustatė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl UAB „Vedasa“ kaltės – ji neteikė D. S. preliminariosios sutarties 9 punkte nurodyto pranešimo, nebuvo suderintas pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties laikas, nebuvo pasirašytas preliminariosios sutarties 9 punkte nurodytas apdailos darbų atlikimo aktas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė 2019-09-15; po 2019-09-15 šalys nesudarė kito susitarimo dėl ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, žodžiu aiškindamos, kad vis dėlto ketino sandorį sudaryti. Tačiau nesant sutarties, teismas vertino, kad UAB „Vedasa“ vienerius metus vienuolika mėnesių ir dešimt dienų nepagrįstai naudojosi D. S. už butą pagal preliminariąją sutartį sumokėtu avansu.

17. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad viso laikotarpio metu iki pat avanso atsakovei grąžinimo 2021-08-25, atsakovė nereikalavo grąžinti pinigų, siekė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti, tačiau šie argumentai nepaneigia faktų, konstatuotų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šalys preliminariąja sutartimi susitarė, kad esant objektyvioms aplinkybėms ieškovė gali protingu laikotarpiu (iki dviejų mėnesių) koreguoti (pratęsti) sutarties 1 ir 2 punktuose nurodytus terminus (sutarties 20.5 punktas), kad sutartis gali būti bet kada pakeista abiejų šalių rašytiniu susitarimu (sutarties 20.8 punktas). Nagrinėjamu atveju pagrindinės sutarties sudarymo terminas ir buvo pratęstas dviems mėnesiams, t. y. iki 2019-09-15, kitų rašytinių susitarimų šalys nesudarė. Todėl nustatytu terminu nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovei kilo pareiga nuo tos dienos, t. y. nuo 2019-09-15, grąžinti atsakovei jos sumokėtą avansą.

18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių – yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Taigi, pagal teisinį reglamentavimą užtikrinti, kad pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimas ilgesniam laikui būtų įformintas raštiškai ar avansas būtų grąžintas laiku, yra (buvo) ieškovės pareiga.

19. Negalima ignoruoti fakto, jog ieškovė yra verslininkė, jos veiklos sritis – nekilnojamasis turtas. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė, užsiimdama komercine veikla, susijusia su nekilnojamojo turto statyba bei pardavimu ir pan., dažnai sudaro sandorius, yra įgijusi sutartinių santykių patirties, geriau susipažinusi su savo kaip sutartinių santykių subjekto teisėmis, todėl jai keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei šiuo atveju – atsakovei, kuri yra fizinis asmuo, turintis vartotojo statusą.

20. Kadangi ieškovė nuo 2019-09-15 iki 2021-08-25 atskovei negrąžino avanso, laikytina, kad ieškovė vienerius metus vienuolika mėnesių ir dešimt dienų nepagrįstai naudojosi D. S. už butą pagal preliminariąją sutartį sumokėtu avansu, t. y. neteisėtai naudojosi atsakovei priklausančiais pinigais, ir už tokį naudojimąsi privalo mokėti palūkanas.

21. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

22. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28, 29 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja vartojimo ginčą iš esmės ir kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl vartojimo ginčo, nevykdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą.

23. Atsižvelgiant į tai, byloje nesant ginčo nei dėl palūkanų dydžio, nei dėl jų apskaičiavimo, teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti 3 238,77 Eur palūkanas už pavėluotą avanso grąžinimą (CK 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismui atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 850 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, advokatų darbo sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų kiekį, byloje nagrinėtus teisės klausimus, atsakovės patirtos išlaidos už atstovavimą neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedasa“ 3 238,77 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 77 ct) palūkanų ir 1 850 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. S.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė