- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- e2-306-513/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00220-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Irma Čuchraj (pirm.)
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vedasa“
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.3Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.1.19.2.1Proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vedasa“ dėl preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, įpareigojimo sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vedasa“ priešieškinį dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2021-10-01 priimtu ieškiniu prašo pripažinti 2019-04-24 preliminariąją nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sutartį Nr. V19/0424, sudarytą tarp ieškovės D. S. ir atsakovės UAB „Vedasa“, pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi ir nustatyti jai prievolę sumokėti atsakovei 69 800 Eur sumą už nurodytą butą, įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties užregistravimo Nekilnojamojo turto registre sudaryti 0,0014 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutartį 10 metų laikotarpiui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė įsipareigojo pradėti darbus 2019-04-25 ir iki 2019-07-15 įregistruoti VĮ Registrų centre 100 proc. buto baigtumą, visiškai įrengti sutartyje ir 1 priede nurodytą apdailą ir įrangą ir parduoti už 69 800 Eur. Už būsimo turto įsigijimą sumokėjo 33 300 Eur, nors pagal sutartį ši suma turėjo būti 23 300 Eur. Šalys bendradarbiavo iki 2020-10-19, kai atsakovės atstovas nutraukė bendradarbiavimą. Nurodo, kad 2019-07-11 grįžo į Lietuvą pasirašyti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau pamatė, kad iš apdailos darbų pradėti tik elektros instaliacijos darbai, buvo suderinta, kad apdailos darbai užtuks du mėnesius, tačiau ir atlikus papildomą 10 000 Eur mokėjimą 2019-09-05 vietoje kvietimo atvykti į notaro kontorą sulaukė keleto bute vykdomų apdailos darbų fotonuotraukų. Iki 2020-07-15 atsakovė neatliko šių darbų: 1) neįrengė vandens nubėgimo skalbyklai ir nesutvarkė paliktos skylės sienoje; 2) už laukujų buto durų neįrengė atramos, kad durų rankena nedaužytų sienos; 3) koridoriuje prie veidrodinės spintos (žemai) sienos paliko trūkumus – dažai nusitrynę ir kampas prie laukujų buto durų nutrupėjęs; 4) nesutvarkė vėdinimo skylės; 5) neįstatė vidaus durų ir nesumontavo visų grindjuosčių; 6) neįrengė prancūziško stiliaus balkono turėklo; 7) neįrengė vaizdo telefonspynės bute, nurodytos priede prie preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties. Be to, atsakovė neparuošė ir nesuderino su ja pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, nepateikė susipažinti žemės sklypo dokumentų, neįregistravo galutinio statybos baigtumo VĮ Registrų centre, nepateikė vidaus garso aplinkos klasės sertifikato, pastato apsaugos triukšmo klasifikavimo protokolo.
Nurodė, kad veiksmus derino su atsakovės įgaliotu atstovu A. B., jis nutraukė komunikavimą laikotarpiu nuo 2020-10-19 iki 2021-07-23, ji negavo jokio pranešimo apie preliminariosios sutarties nutraukimą, o 2021-08-25 UAB „Vedasa“ į jos sąskaitą pervedė 33 300 Eur sumą su nuoroda, kad tai yra ,,avanso grąžinimas pasibaigus preliminarios sutarties terminui ir vengiant atvykti pasirašyti notarinę sutartį“. Ieškovė teigia, kad jos veiksmuose nėra kaltės dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų savalaikio neįvykdymo, iš jos nebuvo išreikalauta 5 000 Eur bauda, ji iki 2021-08-25 negavo jokio raštiško pranešimo apie tai, kad ruošiamasi nutraukti sutartį.
Mano, kad preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, nes ji norėjo įsigyti butą savo asmeniniams ir šeimos poreikių tikslais (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Remiasi CK 6.193 straipsniu ir teigia, kad šalys ir siekė sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka, ji sumokėjo 33 300 Eur avansą, taigi už jos lėšas buvo atlikta buto apdaila, išklotos plytelės, įrengtos grindys, išdažytos sienos, įrengtas apšvietimas, įdėtos durys, tik ji nespėjo supirkti buto baldų ir sumontuoti buitinės technikos. Teigia, kad atsakovė pažeidė preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas vienašališkai atsisakydama sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal preliminariosios sutarties sąlygas. Pažymi, kad preliminariosios sutarties pakeitimai turėjo būti sudaromi rašytiniu abiejų šalių susitarimu (2019-04-24 preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 20.8 p.), 69 800 Eur sutarties kaina negali būti keičiama vienos šalies valia. Vienašališkai ir neteisėtai nusprendusi užbaigti tarpusavio bendradarbiavimą atsakovė pažeidė šalių kooperacijos principą, 2019-04-24 preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovės teisėtus lūkesčius. Net ir pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį šalys preliminariąją sutartį toliau vykdė, bendravo dėl buto įrengimo ir tarėsi dėl pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą, tačiau atsakovė delsė užbaigti prisiimtus įsipareigojimus, neparuošė dokumentų dėl notarinės sutarties sudarymo – tik 2021-02-09 sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla 2021-02-10 užpildyta ir VĮ Registrų centrui pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą.
Ieškovė remiasi CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, 6.216–6.217, 6.200 straipsniais ir teigia, kad teismas turėtų pripažinti sandorį galiojančiu ir be notarinės sutarties sudarymo, nes ji preliminariąją sutartį įvykdė, o atsakovė vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Remiasi CK 6.305 straipsnio 1 dalimi ir 6.309 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad nagrinėjamu atveju įsipareigojimas daiktą parduoti kartu jį perduodant yra daikto pirkimas–pardavimas, nes daikto perdavimas pirkėjui valdyti ir kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai.
Ginčo butas yra visiškai įrengtas ir suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jis yra faktiškai įrengtas už ieškovės lėšas, dalis buto kainos buvo sumokėta pardavėjai (atsakovei). Atsakovė perdavė ieškovei sutarties dalyką, nes vyko statybos ir remonto darbus, ieškovė iš dalies už butą atsiskaitė, šalys atliko veiksmus, būdingus pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, todėl iš esmės tai yra pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis, priešingu atveju ieškovė savo lėšomis nebūtų pradėjusi įrenginėti buto.
Nurodo, kad visada buvo pasirengusi sumokėti likusią ginčo buto kainos dalį (36 500 Eur) atsakovei, tačiau to nepadarė, nes atsakovė nesąžiningai atsisakė parduoti ginčo butą už šalių sutartą 69 800 Eur kainą, prašo nustatyti jai šią pareigą teismo sprendimu.
Nurodo, kad siekė nusipirkti ne tik ginčo butą, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisę į statomo namo bendro naudojimo patalpas ir kitokią įrangą. Minėta, kad preliminariojoje sutartyje ketinamas perleisti ieškovei butas buvo nurodytas kaip esantis pastate, kuriame atliekami statybos darbai, pats namas buvo visiškai suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas, tačiau reikėjo užbaigti buto įrengimą bei patikslinti kadastrinius duomenis, šie darbai iki galo atlikti tik 2021-02-10. Mano, kad turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra ir naudotis kitais teisių gynimo būdais, nes CK 401 straipsnis nedraudžia susitarti dėl perkamo buto įrengimo jau pastatytame name.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat teigia, kad ji turi teisę į žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies, kurios plotas 0,0014 ha, nuomą 10 metų laikotarpiui, kad tokį nuomos sutarties projektą atsakovė buvo parengusi, ieškovė sužinojo iš byloje pateiktų procesinių dokumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodo, kad butas buvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir perduotas valdyti ieškovei, nes ji, vykdydama sutarties 7 ir 9 punktus, finansavo visus buto statybos ir apdailos darbus, aktyviai stebėjo bei reikalavo spartinti atliekamus darbus, parinko jai tinkamas medžiagas ir dėjo pastangas, kad viskas vyktų nustatyta tvarka bei laiku, buto planavimą ir virtuvinio komplekto montavimą pasirinko ieškovė, sumokėjo didesnę dalį buto kainos – 33 000 Eur. Ieškovė suvokė, kad įsirenginėja butą savo lėšomis, atsakovės atstovas bendradarbiavo su ja ir derino buto įrengimo klausimus iki 2020-10-19. Pažymi, kad 2019-07-11 grįžo į Lietuvą pasirašyti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau bute buvo pradėti tik elektros instaliacijos darbai, nebuvo jos pageidautų natūralaus medžio lukšto vidinių durų, atsakovės atstovas informavo, kad durų reikės laukti dar du mėnesius, kol pagamins, ir paprašė sumokėti papildomus 10 000 Eur.
2019-10-17 grįžusi į Lietuvą pastebėjo ieškinyje nurodytus trūkumus, taigi ieškovė neįvykdė preliminariosios sutarties sąlygų, nesuderino su ja pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, nepateikė susipažinti žemės sklypo dokumentų, neįregistravo galutinio statybos baigtumo VĮ Registrų centre, nepateikė vidaus garso aplinkos klasės sertifikato, pastato apsaugos nuo triukšmo klasifikavimo protokolo, pastato energetinio naudingumo sertifikato, nenurodė, kad bus įrengta oro keitimo sistema su geoterminiu kontūru „oras-vanduo“, vandens minkštinimo filtrai, elektroninė įėjimo į pastatą kodo sistema bei vaizdo telefonspynės, vaizdo kameros bendro naudojimo patalpose, 30 kW saulės modulių elektrinė, t. y. neįvykdė Sutarties 2, 3, 7, 9 ir 10.1 punktuose numatytų sąlygų, nepateikė susipažinti bei pasirašyti atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo akto, nesuteikė kitos 7 punkte išdėstytos informacijos.
Teigia, kad atsakovė 2019-09-05 atsiuntė vienintelį buto pirkimo–pardavimo sutarties variantą, kuriame nebuvo nurodyti pirkėjo (-ų) duomenys, nepatikslinti perkamo buto kadastriniai duomenys, tik 2019-10-16 kreipėsi dėl sutikimo į kreditorių V. A. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, sutikimas sandoriui buvo gautas tik 2020-03-30, deklaracija apie statybos užbaigimą užpildyta 2021-02-10, 2021-02-09 sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Atkreipia dėmesį į tai, kad 2020-10-13 notaro paruoštoje pagrindinėje sutartyje nurodyta 58 800 Eur suma už parduodamą turtą, o tai realiai neatitiko pardavėjo interesų ir šalių nustatytos objekto pardavimo kainos – 68 800 Eur.
Pasisakydama dėl kito jai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), pažymi, kad tai yra tėvų paveldėtas turtas, vėliau padovanotas jai; butai, adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), yra įsigyti kartu su sutuoktiniu kaip investicija senatvės pensijos kaupimui; butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendras šeimos turtas ir skirtas poilsiui vasaros metu, tačiau dėl triukšmo gatvėje ieškovė siekė įsigyti dar vieną ekonomišką, modernų, kompaktišką ir ramioje vietoje esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), o anksčiau nurodytą turtą parduoti. Pažymi, kad neužsiima nekilnojamojo turto nuoma, visus butus, išskyrus butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, administruoja ir pajamas iš nuomos gauna jos tėvas S. S.
Atsakovės prašomos priteisti sutartos netesybos įskaitytinos į nuostolius, tačiau, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius. Teigia, kad atsakovė jokių nuostolių objektyviai negalėjo patirti, nes galbūt iki šiol neįrengė buto, be to, ieškovė, vadovaudamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškovės vertinimu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2019-07-15, tačiau skaičiuojant ir nuo 2021-08-25, kai atsakovė grąžino į ieškovės sąskaitą 33 000 Eur, 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo suėjo.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Vedasa“ su pareikštu ieškiniu nesutinka, todėl prašo teismo atmesti ieškinį, tenkinti priešieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su ieškiniu nesutinka, nes šalys buvo sudariusios preliminariąją sutartį, ir per šioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė teikė ieškovei notaro parengtus pirkimo–pardavimo sutarties, įgaliojimo, žemės sklypo dalies nuomos, sutikimo dėl statytojo veiksmų atlikimo projektus, tačiau ieškovė projektus atmetė ir jų nesudarė. Remiasi 2019-07-30 Nekilnojamojo turto registro išrašu ir nurodo, kad butas buvo laiku suformuotas ir įrengtas.
Pažymi, kad atsakovė neperdavė faktiškai buto ieškovei, nes, kaip yra numatyta preliminariosios sutarties 6 punkte, ieškovei butas naudotis turėjo būti perduotas tik sumokėjus visą turto kainą, pasirašius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir turto priėmimo–perdavimo aktą, įregistravus nuosavybę registre.
Nurodo, kad 2019-04-24 preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad ieškovė iki 2019-07-15 įsipareigoja nupirkti iš atsakovės butą sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį (pagrindinė sutartis). Remiasi CK 6.165 straipsnio 5 dalimi ir teigia, kad prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė, nes šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties iki 2019-07-15 nesudarė.
Mano, kad šalių susitarimas negali būti kvalifikuotas kaip pagrindinė sutartis, nes šalys tik rašytine forma sudarytu sandoriu įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, susitarė dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų, nustatė terminą, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis yra organizacinis ikisutartinių santykių stadijai priskirtas sandoris, todėl atsakovė nesutinka, kad preliminarioji sutartis gali būti pripažinta pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, – tokios sąlygos šalys nenumatė, daiktas nustatyta tvarka – priėmimo–perdavimo aktu – ieškovei nebuvo perduotas, šalys per nurodytą įsipareigojimų įvykdymo terminą nesudarė pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
Remiasi CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi ir teigia, kad vienai iš šalių neįvykdžius ikisutartinių prievolių ir pasibaigus jų įvykdymo terminui nėra pagrindo reikalauti įvykdyti susitarimą natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą, kuris draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį.
Nurodo, kad ikisutartiniuose santykiuose šalys neatsako už derybose nepasiektą susitarimą, tačiau šalis prieš ikisutartines prievoles pažeidusią kitą šalį gali gintis taikant tik vieną pažeistų teisių gynimo būdą – ikisutartinę civilinę atsakomybę ir išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.165 straipsnio 4 ir 5 dalys). Ieškovė įvairiais motyvais ir pretekstais atsisakinėjo sudaryti pagrindinę sutartį, nors sutarčių projektai buvo rengiami ir siunčiami ieškovei.
Šalies argumentai
2022-04-27 priimtu priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 5 000 Eur eurų baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teikė ieškovei notaro parengtus pirkimo–pardavimo sutarties, įgaliojimo, žemės sklypo dalies nuomos, sutikimo dėl statytojo veiksmų atlikimo projektus, tačiau ieškovė projektus atmetė ir pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė.
Pažymi, kad ieškovei priklauso daug nekilnojamojo turto objektų, todėl teigia, kad ieškovė nėra vartotoja santykiuose su atsakove dėl ketinto įsigyti buto, ieškovė pati nurodė, kad butą ketino naudoti verslo komerciniais tikslais. Šalių sudarytos preliminariosios sutarties 20.2 punktas numatė, kad tuo atveju, kai pirkėjas (ieškovė) laiku nesumoka bet kurios turto kainos dalies ar nepasirašo pagrindinės sutarties, sutartį pardavėjas (atsakovė) nutraukia vienašališkai nesikreipdamas į teismą ir informuodamas pirkėją per 10 kalendorinių dienų. Nurodytus veiksmus atsakovė atliko – informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą ir pareigą sumokėti baudą. Nutraukus sutartį dėl pirkėjo kaltės pirkėjas privalo sumokėti ieškovui 5 000 eurų baudą. Šalys preliminariojoje sutartyje patvirtino, kad sutartyje nurodytas baudos dydis yra šalių atskirai aptartas, ekonomiškai pagrįstas, neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, todėl dėl atsakovo kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties bauda priteistina iš ieškovės atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė raštu išdėstytus argumentus, atsakovės atstovas, pasisakydamas dėl prašymo taikyti senatį, pažymėjo, kad pareiga sumokėti baudą neišnyko pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, ieškinio senatis priešieškiniui pateikti nesuėjo, nes pažeidimas trunkamasis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nustatyta ir įrodyta, kad 2016-07-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė rašytinį pritarimą statinio projektui dėl bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir suteikė atsakovei teisę šį remontą atlikti.
2019-04-24 šalys sudarė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. V 19/0424 dėl atsakovei priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), formuojamo ir ketvirtame aukšte įrenginėjamo buto, proj. (duomenys neskelbtini), apie 35,82 kv. m bendro ploto, kambarių langai orientuoti į rytų pusę. Atsakovė įsipareigojo iki 2019-07-15 įskaitytinai įregistruoti 100 proc. buto baigtumą VĮ Registrų centre, jį visiškai įrengti pagal preliminariojoje sutartyje ir 1 priede nurodytą apdailą ir įrangą ir parduoti butą ieškovei, sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį, pagrindinės sutarties sudarymo išlaidas turėjo apmokėti ieškovė (sutarties 1 ir 22 punktai). Ieškovė įsipareigojo iki 2019-07-15 įskaitytinai sudaryti notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė sutiko, kad pagrindinė sutartis gali būti sudaroma laikotarpiu nuo 2019-05-30 ir ji turi teisę, bet neprivalo, atvykti sudaryti pagrindinės sutarties ne vėliau kaip per 10 dienų po kvietimo iš atsakovės gavimo dienos. Jeigu ieškovė negauna kvietimo, pagrindinė sutartis sudaroma 2019-07-15 (sutarties 2 punktas). Konkrečios buto dalys (plotai, unikalus numeris, indeksai) bus patikslinti pagrindinės sutarties pasirašymo dieną vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais buto kadastrinių matavimų duomenimis (sutarties 3 punktas). Šalys susitarė, kad esant objektyvioms aplinkybėms atsakovė gali protingu laikotarpiu (iki dviejų mėnesių) koreguoti (pratęsti) sutarties 1 ir 2 punktuose nurodytus terminus (sutarties 20.5 punktas), kad sutartis gali būti bet kada pakeista abiejų šalių rašytiniu susitarimu (sutarties 20.8 punktas).
Butą perduoti ieškovei atsakovė įsipareigojo pagrindine sutartimi, ieškovė įsipareigojo pagal pagrindinę sutartį butą priimti ir sumokėti už jį atsakovei 69 800 Eur kainą; kartu šalys susitarė, kad 1 priede išvardyti darbai ir preliminariojoje sutartyje nurodyta vonios įranga (aliuminio ir stiklo karkaso dušo kabina, ant sienos pakabinamas klozetas, praustuvas su spintele ir veidrodžiu, elektrinis rankšluosčio džiovintuvas, dvejos veidrodinės koridoriaus spintos durys) įskaičiuota į buto kainą (sutarties 4, 8 punktai). Atsakovė prieš atlikdama apdailos darbus įsipareigojo supažindinti ieškovę su numatomomis apdailai naudoti medžiagomis ir spalvomis, gauti ieškovės pritarimą, pagal galimybes pakeisti dalį apdailos medžiagų, supažindinti ieškovę su numatoma montuoti santechnikos įranga; atsakovė įsipareigojo naudoti tik kokybiškas ir ne pačias pigiausias apdailos medžiagas; ieškovė įsipareigojo būti aktyvi ir pati domėtis, kada bus galima apžiūrėti atliktus statybos ir apdailos darbus (sutarties 8 punktas).
Dėl mokėjimo už butą šalys susitarė, kad 23 300 Eur buto kainos dalį ieškovė sumokės per tris dienas nuo preliminariosios sutarties pasirašymo dienos (iki 2019-04-27 įskaitytinai), o likusią 46 500 Eur sumą – per dvi dienas po pagrindinės notaro tvirtinamos sutarties ir nuosavybės teisių perdavimo ieškovei. Už vėlavimą atlikti mokėjimus šalys numatė 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną (sutarties 5 dalis). Be to, šalys susitarė, kad ieškovei butas naudotis perduodamas tik sumokėjus visą buto kainą pasirašius pagrindinę sutartį ir turto priėmimo–perdavimo aktą, įregistravus nuosavybę VĮ Registrų centre. Šalys susitarė, kad ieškovė išsinuomos 0,4004 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dalį, proporcingą turimo turto daliai sklype, mokės nuomos kainą, skaičiuojamą pagal valstybės nustatytą daugiabučiams namams žemės nuomos skaičiavimo koeficientą ir mokestinę vertę (sutarties 6 punktas).
Atsakovė įsipareigojo atlikti bute statybos darbus – įrengti buto apdailą, visiškai įrengti namo bendro naudojimo patalpas, sutvarkyti teritoriją, pėsčiųjų takus, želdinius, automobilių statymo aikštelę. Sutartyje nurodyta, kad namo pagrindinė šildymo sistema – geoterminis šildymas, kolektorinė autonomiškai reguliuojama ir į apskaitą traukiama buto grindinio šildymo sistema, ant stogo įrengiama ne mažiau 30 kW saulės modulių elektrinė, kurios pagaminta elektra bus naudojama namo energijos poreikiams; įrengta elektroninė įėjimo į namą kodo sistema bei vaizdo telefonspynės ir vaizdo kameros bendro naudojimo palaipose (sutarties 7 punktas).
Ieškovė žinojo ir sutiko, kad atsakovė 2019–2020 metais pagal atskirą rekonstrukcijos projektą ir gautą statybos leidimą toliau vykdytų statybos darbus – statytų pastato šeštą aukštą, kuriame bus įrenginėjami butai, abiejose pastato laiptinėse įrengtų liftus, kad būtų keičiama pastato, pastato patalpų paskirtis, atliekami patalpų ar pastato padalijimai ar sujungimai, keičiama (remontuojama) automobilių statymo aikštelė, kad saulės modulių elektrinė ant stogo ir liftai būtų įrenginėjami antruoju statybų etapu 2019 metų pabaigoje, liftai įrengiami ir tuo atveju, jeigu šeštas aukštas nebūtų statomas, kad pastato paskirties pakeitimas į daugiabučio paskirtį, sandėliukų cokoliniame aukšte, automobilių statymo aikštelių įrengimas gali būti atliekamas iki 2019-07-30 (sutarties 8 punktas).
Susitardamos dėl pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo tvarkos šalys numatė, kad per 5 kalendorines dienas po raštiško (įskaitant ir elektroniniu paštu) pranešimo iš atsakovės gavimo planuojamu 2019-05-30–2019-07-15 laikotarpiu ieškovė ar jos įgaliotas atstovas, iš anksto suderinę konkretų laiką su atsakove, atvyks į butą apžiūrėti atliktų buto apdailos darbų ir pasirašyti apdailos darbų atlikimo patvirtinimo akto (darbų atlikimo akto).
Darbų atlikimo akte šalys numatė užfiksuoti buto apdailos būklę ir statybos darbų atlikimą, atsakovė įsipareigojo perduoti, ieškovė – priimti atliktus buto įrengimo darbus, ieškovė turėjo teisę akte nurodyti savo pretenzijas dėl atliktų statybos darbų kokybės, jų atlikties sutarties sąlygomis, tačiau neesminiai defektai ir trūkumai – tokie, kokie netrukdo ieškovei įsikurti ir sumontuoti baldus, nėra pagrindas ieškovei atsisakyti pasirašyti aktą, o šalių suderintus defektus ir trūkumus atsakovė būtų įsipareigojusi pašalinti per sutartą ir darbų atlikimo akte nurodytą terminą (sutarties 10 punktas).
Esant ginčui dėl ieškovės nurodytų statybos ir apdailos darbų trūkumų šalys įsipareigojo atsakovės lėšomis skirti nepriklausomą ekspertą, jis savo išvadas turėtų pateikti per 10 kalendorinių dienų po darbų atlikimo akto sudarymo (sutarties 11 punktas).
Atsakovė įsipareigojo pagrindinės sutarties sudarymo dieną pateikti visus nuosavybės teisę į butą patvirtinančius ir kitus dokumentus, būtinus sudaryti ir notariškai patvirtinti pagrindinę sutartį (sutarties 12 punktas). Atsakovė deklaravo, kad butas priklauso jai nuosavybės teise, niekam neperleistas, neišnuomotas, kad yra registruota hipoteka, teisme nėra dėl jo ginčų, kad nėra kliūčių dėl įsiskolinimų ar prievolių, dėl kurių preliminarioji sutarties galėtų būti pripažinta negaliojančia (sutarties 14 punktas).
Nuo darbų atlikimo akto pasirašymo arba nuo dienos, kai be pagrindo atisakytų šį aktą pasirašyti, ieškovė turėjo prievolę mokėti komunalinių paslaugų teikėjams už vandenį, elektros energiją ir pan., tačiau sutartį su komunalinių paslaugų butui tiekėjais ieškovė įsipareigojo sudaryti per 30 dienų po pagrindinės sutarties sudarymo ir įregistravimo VĮ Registrų centre (sutarties 15 punktas).
Ieškovė neturėjo teisės be rašytinio atsakovės sutikimo perleisti iš preliminariosios sutarties kilusių teisių ir pareigų, atsakovė sutikimo tokiam sandoriui atveju numatė teisę keisti buto kainą, taikyti kitus papildomus mokesčius (sutarties 17 punktas).
Šalių susitarimu preliminarioji sutartis galėjo būti nutraukta nurodžius nutraukimo datą ir pasekmes, jeigu nustatytu terminu buto pardavimo pagrindinė sutartis nesudaroma dėl aplinkybių, už kurias atsako atsakovė, įskaitant atvejį, kai atsakovė nepagrįstai atsisako pasirašyti pagrindinę sutartį, tuomet atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei pagal sutartį gautas sumas ir sumokėti ieškovei papildomai 5 000 Eur dydžio baudą per 30 dienų po preliminariosios sutarties nutraukimo. Jeigu ieškovė laiku nesumokėtų bet kurios buto kainos dalies ar nepasirašytų pagrindinės sutarties – atsakovės iniciatyva preliminarioji sutartis nutraukiama vienašališkai, nesikreipiant į teismą ir informuojant ieškovę per 10 kalendorinių dienų. Tokiu atveju ieškovei iš sumokėtų lėšų negrąžinama 5 000 Eur suma kaip bauda už sutarties nevykdymą. Šalys susitarė, kad 5 000 Eur baudos dydis yra atskirai aptartas, ekonomiškai pagrįstas, neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams (sutarties 20 punktas).
Prie preliminariosios sutarties pridėtame 1 priede šalys susitarė dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), buto proj. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių statybos metu atliekamų darbų ir apdailos. Šalys susitarė, kad vidinių sienų ir pertvarų dažų spalvos derinamos su užsakovu; vidinės durys natūralaus medžio lukšto, dizainas derinamas su pirkėju; įrengiama kolektorinė sistema su autonomine apskaita ir valdymu, visame bute sumontuotas grindinis šildymas, visų patalpų individualus elektroninis šilumos reguliavimas; įrengiami buitinių nuotekų stovai, vamzdžiai nutiesiami į virtuvę ir sanitarinius mazgus iki sanitarinių prietaisų; elektros apskaita įrengiama kiekvienam butui su sertifikuotu nuotolinio nuskaitymo elektros skaitikliu, kurį pastato skirstomieji tinklai, bute įrengtas skydelis su automatiniais jungikliais pagal projektą; įrengiamos telefonspnės ir kt.
2019-04-24 ieškovė sumokėjo atsakovei 9 000 Eur, 2019-04-26 – 4 500 Eur.
Į bylą pateikti šalių elektroniniai laiškai. Nustatyta, kad 2019-05-09 ieškovė gavo plytelių katalogą, vonios baldų pavyzdžius, anketą su paaiškinimu, dėl kokių medžiagų reikia apsispręsti, taip pat buvo pateiktas buto planas, kad būtų galima apsvarstyti elektros instaliacijos tinklą (rozetes, šviestuvus ir kt.), iki 2019-08-20 vyko susirašinėjimas ir derinimas, 2019-05-16 ieškovė nurodė, kad grįš į Lietuvą liepos mėnesį, apžiūrėti vykstančių statybos darbų atvyks jos mama. 2019-07-24 ieškovei pranešta, kad gamykla sumaišė plytelių krovinį, pasiūlyta pasirinkti lygias ir banguotas (kombinuotas) sienas.
2019-07-11 ieškovė su sutuoktiniu G. S. (G. S.) lėktuvu atvyko iš Italijos į Lietuvą, o 2019-08-01 grįžo į Italiją.
2019-08-06 ieškovė prašė neįstatyti laikinųjų vidinių durų, nes nutarė laukti durų iš natūralaus medžio lukšto, 2019-08-19 ieškovė išsakė pageidavimą sudėti vinilines grindjuostes vietoje plastikinių, pasirinko amerikietiško riešuto spalvos vidines kambario duris „Natura Imperss-1“.
2019-09-05 ieškovei pranešta, kad tuoj po jos išvykimo butą baigė dažyti, paklojo grindis, sumontavo santechniką, tik neaišku, kada bus pristatytos jos pasirinktos ne Lietuvoje gaminamos durys, išsiųstos buto nuotraukos ir notaro sutartis, paprašyta informuoti, kad planuoja būti Lietuvoje.
2019-09-12 ieškovė pateikė pastabas apie tai, kad nėra prancūziško balkono turėklo, dvejų veidrodinių koridoriaus spintos durų, elektrinio rankšluosčių džiovintuvo vonioje, koridoriuje nėra grindjuosčių, šilumos elektroninių reguliatorių; yra skylė ir neaiškios paskirties rankenėlė unitazo sienelės šone, virtuvės zonos sienoje per vidurį nėra dangtelių ant rozečių, palikta skylė svetainės sienoje aukštai prie lango, neįrengta vėdinimo sistema, neaišku, ar įrengta telefonspynė. Be to, ieškovė iškėlė daug klausimų dėl pastato paskirties keitimo, dėl antros pastato dalies paskirties, dėl fizinio pastato nusidėvėjimo, dėl nuomojamos žemės išpirkimo, dėl bendrijos administravimo ir kt.; išsakė pageidavimus susipažinti su turto planais ir schemomis, kuriose pažymėtos inžinerinių tinklų magistralės, pastato energinio naudingumo sertifikatu ir kt.
2019-10-11 atsakovė prašė notaro paruošti „naujus V. sutikimus: be Banko - 5 bt. A. M., 8 bt. B. M., 9 bt. A. Š., 28 bt. S. K., 30 bt. A. K., 33 bt. J. B., 39 bt. D. S., 40 bt. E. D., su bankais: 7 bt. V. B., 34 bt. I. J.. Dėl B. Ž., jis trečiadienį išvažiuoja savaitei, gal galim iki to pasirašyti hipotekos sutartį?“
2019-10-17 ieškovė lėktuvu atvyko iš Italijos į Lietuvą, 2019-11-17 grįžo į Italiją.
2019-12-12 ieškovei pranešta, kad jos išsirinktų durų negamina, ieškovei pasiūlyta pačiai užsisakyti ir nupirkti duris, įsipareigota už jas sumokėti; 2019-12-13 ieškovė atsakė, kad kreiptis dėl durų galės tik grįžusi iš kelionės – po 1,5 mėnesio.
2020-01-23 prasidėjo šalių susirašinėjimas dėl durų užsakymo, 2020-03-03 ieškovė kreipėsi į atsakovę su klausimais dėl vonios kambario vamzdžio įstatymo skalbimo mašinos vandens nuleidimo į kanalizaciją žarnai pritvirtinti, dėl nutrintų sienos dažų prie veidrodinės spintos ir nutrupėjusio kampo, dėl atramos buto durims montavimo, vėdinimo skylių sutvarkymo, telefonspynės ir prancūziško balkono turėklų montavimo.
2020-03-31 hipotekos kreditorius pateikė sutikimą parduoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad jam per 10 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos bus pervesta 7 048 Eur suma, sutikimas galiojo 90 darbo dienų.
2020-07-15 ieškovė kėlė tuos pačius klausimus, taip pat ir dėl durų montavimo, be to, uždavė klausimus dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, dėl pastato paskirties keitimo į daugiabutį, nuomotinos žemės sklypo dalies išpirkimo, į sutarties projektą siūlė įrašyti delspinigius dėl vėlavimo išregistruoti hipoteką, dėl saulės modulių elektrinės įrengimo, dėl penkių metų garantijos buto apdailos darbams, domėtasi dėl pastato apsaugos nuo triukšmo klasifikavimo protokolo, vidaus aplinkos garso klasės nustatymo.
2020-08-03 ieškovė abejojo, ar atlikti darbai, pranešė, kad laukia pranešimo, kada bus padaryti anksčiau jos nurodyti darbai ir dėl notarinės sutarties suderinimo, atsakydama į šį laišką atsakovė pranešė, kad laukia konkretumo, kada dirbs notaras, nes jis iki rugpjūčio 26 d. atostogaus, pranešė, kad artimiausiu laiku bus atsiųsta informacija, kas atlikta bute ir „atšlifuotos“ notarinės sutarties failas. 2020-08-12 ir 2020-10-05 ieškovė prašė pateikti žadėtą informaciją, 2020-08-25 – uždaryti balkono duris, kad pradėjus lyti nesikauptų drėgmė.
2020-10-12 atsakovė elektroniniu laišku paprašė notaro paruošti visą pardavimo komplektą siųsti į Italiją, nurodė, kad D. vyras italas, kad reikia rašyti, jog perka butą savo ir sutuoktinio nuosavybės teise, prašys, kad vyras nedalyvautų, kad nereikėtų rūpintis vertimu; notaras G. B. elektroniniu laišku prašė, kad atsakovė atsiųstų buto unikalų numerį.
2020-10-13 notaras pateikė atsakovei buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties ir kitų dokumentų projektus; atsakovė atsakė „ačiū, gavau, persiunčiu pirkėjai D. S.“, tačiau duomenų, kad notaro laišką ar dokumentus persiuntė ieškovei, nėra.
2020-10-16 atsakovė pranešė ieškovei, kad prašė notaro paruošti pirkimo–pardavimo sutartį, darbų vadovo – pateikti ieškovei buto nuotraukas, paprašė, kad ieškovė nurodytų savo sutuoktinio asmens duomenis, pranešė, kad po šios savaitės atvykus į Lietuvą iš Italijos nereikia karantinuotis, tad yra gera proga planuoti atvykimą reikalams tvarkyti.
2020-10-19 ieškovė pranešė, kad ir vėl reikalinga izoliacija atvykus iš Italijos į Lietuvą, paprašė notaro kontaktų sutarties tekstui suderinti, paprašė buto nuotraukų, patvirtinančių, kad jos nurodyti darbų trūkumai ištaisyti.
2021-07-23 ir 2021-08-02 ieškovė paprašė, kad atsakovė atsiųstų buto pirkimo–pardavimo notarinės sutarties projektą, ir pranešė, kad rugsėjį planuoja atskristi į Lietuvą.
2021-08-05 ieškovė pranešė, kad ruošiasi kelionei, išreiškė nuostabą dėl planuojamos preliminariosios sutarties nutraukimo dėl jos kaltės ir priekaištavo dėl atsakovės veiksmų. Pažymi, kad preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties terminas pasibaigė, pagrindinė sutartis laiku nebuvo pasirašyta dėl aplinkybių, už kurias atsako pardavėjas, – nepabaigta apdaila, yra esminių trūkumų, kurie trukdo įsikurti bute, be to, pandemijos laiku buvo suvaržytas judėjimas, dėl COVID pagal Italijos įstatymus teko išbūti 43 dienų priverstinėje izoliacijoje.
2021-08-10 atsakovė pranešė ieškovei, kad dėl jos nepagrįsto delsimo pasirašyti notarinę buto pirkimo–pardavimo sutartį ir pasibaigus preliminariosios sutarties terminui atsirado pagrindas taikyti 5 000 Eur baudą, nes ji daro statytojui žalą – mokamas turto mokestis, negaunami pinigai butui įrengti, mokamos paskolos palūkanos ir t. t.). Įspėjo, kad artimiausiu laiku grąžins 28 300 Eur.
2021-08-19 ir 2021-09-02 M. S. sumokėjo atsakovei 50 000 Eur avansą už perkamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2021-08-19 atsakovė ir M. S. sudarė preliminariąją buto, sandėliuko ir automobilio statymo vietos pirkimo–pardavimo sutartį, kaina – 72 500 Eur, šalys susitarė, kad notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį sudarys iki 2021-11-30.
2021-09-16 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis paprastasis remontas atliktas 2021 metais, pastato statybos metai – 1973, fizinis nusidėvėjimas – 48 procentai. Registrui pateiktos kelios deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą – 2018-12-21, 2019-05-23 ir 2021-02-10; hipoteka įregistruota remiantis 2016-08-24 Hipotekos registro pranešimu, 2016-09-07, 2019-01-18, 2019-01-25 gauti Hipotekos registro pranešimai apie hipotekos pakeitimus. Butas suformuotas ir įregistruotas 2019-05-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą, 2019-07-25 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, kita nekilnojamojo daikto kadastro byla sudaryta 2021-02-09.
2020 ir 2021 mokestiniais metais mokesčių mokėtojui S. S. išduoti verslo liudijimai verstis gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, kaip veiklos adresai nurodyti butai, esantys adresais (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). 2022 mokestiniais metais mokėtojui S. S. išduoti verslo liudijimai verstis gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, kaip veiklos adresai nurodyti butai, esantys adresais (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).
2022-01-20 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo atsakovės UAB „Vedasa“ preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. V 19/0424 sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir nutarė pripažinti, kad sutarties 5 punkto antrojoje pastraipoje nurodyta sąlyga, jog ,,< ... > vėluojant atlikti mokėjimusi, pirkėjas moka 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos < ... >“, atitinka Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Taip pat tarnyba pripažino, kad sutarties 8, 11, 15, 20, 20.1, 20.2 ir 20.3 punktų sąlygos atitinka Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Tarnyba pripažino, kad sutarties 20.5 punkto sąlyga atitinka Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 10 punktą, t. y. verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas.
2022-08-25 atsakovė grąžino ieškovei 33 300 Eur sumą nurodžiusi, kad tai yra avanso grąžinimas pasibaigus preliminariosios sutarties terminui ir vengiant atvykti pasirašyti notarinę sutartį (sutarties 20.2 punktas).
2022-03-23 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovė su sutuoktiniu nuo 2017-07-27 nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2017-07-13 – pagalbinio ūkio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2017-12-15 – dalį žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2016-12-06 ieškovei nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2010-11-12 – dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini); nuo 1996-11-14 – vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2016-04-15 – vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registre duomenų apie turto nuomos sutarčių sudarymą nėra.
Su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė 2020 metų dokumentų projektus – ieškovės įgaliojimą atsakovei atstovauti jai gaunant, keičiant, koreguojant ir derinant įvairus klausimus dėl pastato ir žemės sklypo, 2020-10-13 buto pirkimo–pardavimo sutartį (sutartyje nurodyta, kad buto kaina yra 58 800 Eur); ieškovės sutikimą dėl pastate planuojamų kitų darbų; 2020 m. spalio mėnesio žemės sklypo dalies nuomos sutartį; 2019-07-30 Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašą apie tai, kad nuo 2019-07-30 galioja įrašas apie 2019-05-23 deklaraciją apie buto statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, buto baigtumas – 100 proc.; kreditoriaus V. A. 2019-10-16 sutikimą dėl butų, iš jų ir ginčo buto, pardavimo.
Ginčas yra kilęs iš preliminariosios sutarties vykdymo. Ieškovė prašo apginti jos, kaip vartotojos, teises, teigia, kad dėl atsakovės kaltės nebuvo įvykdyta preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis, kad sutartis pripažintina pagrindine buto pirkimo–pardavimo sutartimi. Atsakovė teigia, kad preliminariosios sutarties galiojimo terminas pasibaigė dėl ieškovės kaltės, todėl ji privalo sumokėti 5 000 Eur baudą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, o pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Atitinkamai jeigu sutartyje yra sąlygos, kurios nėra organizacinės, bet susijusios su įsipareigojimais sukurti daiktą ar jo dalį, pertvarkyti jį ar atlikti kitokius neorganizacinio pobūdžio veiksmus, tai jos gali būti kvalifikuojamos savarankiškai ir pagal jas sprendžiama dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu sutartis pažeidžiama ar atsisakoma ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 44 punktas).
Atsakovė vykdė 1973 metais pastatyto bendrabučio paprastojo remonto darbus, darbų tikslas – įrengti ir parduoti įrengtus butus. 2019-04-24 preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu butas, esantis ketvirtame pastato aukšte, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas, tačiau teisiškai neįregistruotas, taigi šalys susitarė, kad pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį sudarys iki 2019-07-15, kad iki to laiko atsakovė jau įregistruos 100 proc. buto baigtumą viešajame registre, atliks kitus sutartyje numatytus darbus. Šalys susitarė, kad butas bus parduotas už 69 800 Eur. Ieškovė iki 2019-04-26 sumokėjo atsakovei 23 300 Eur avansą, tačiau nurodytu terminu pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nepranešė ieškovei apie pasirengimą sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo pasirašytas preliminariosios sutarties 9 punkte nurodytas apdailos darbų atlikimo aktas. Preliminariojoje sutartyje šalys buvo numačiusios, kad atsakovė gali iki dviejų mėnesių koreguoti (pratęsti) nustatytą terminą sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį ir atlikti sutartus buto apdailos darbus. Tokį susitarimą teismas vertina kaip susitarimą pratęsti preliminariosios sutarties galiojimą iki 2019-09-15 (CK 6.165 straipsnio 1–3 dalys). Ieškovė sumokėjo papildomą 10 000 Eur avansą. Nekilnojamojo turto buto kadastro duomenų byla buvo suformuota 2019-07-25, taigi tik nuo 2019-07-26 butas buvo įregistruotas 100 procento baigtumu.
Byloje įrodyta, kad iki 2019-09-15 atsakovė taip pat neišsiuntė ieškovei pranešimo, numatyto preliminariosios sutarties 9 punkte, nepasirašė darbų atlikimo akto, nesuderino su ja pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laiko. Teismas pažymi, kad atsakovė, teigdama, kad ieškovė kėlė nepagrįstas pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ir apimties, nepateikė teismui savo paruošto darbų atlikimo akto, įrodymų, kad toks aktas buvo teiktas ieškovei pasirašyti, taip pat atsakovė neskyrė nepriklausomo eksperto nustatyti, ar pagrįsti ieškovės elektroniniame susirašinėjime nurodyti darbų defektai ir (arba) trūkumai. Atsakovė tęsė susirašinėjimą, vykdė ieškovės nurodymus dėl apdailos medžiagų, durų medžiagos, sutiko, kad ieškovė duris užsisakytų pati, keitė projekte numatytą viryklės vietą ir kt.
Konstatuotina, kad šalys nesudarė pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu, daugiau šalys rašytiniu susitarimu preliminariosios sutarties termino ar kitų sąlygų nepakeitė, todėl prievolė sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė 2019-09-15 (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
Teismo vertinimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės – ji neteikė ieškovei preliminariosios sutarties 9 punkte nurodyto pranešimo, nebuvo suderintas pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties laikas, nebuvo pasirašytas preliminariosios sutarties 9 punkte nurodytas apdailos darbų atlikimo aktas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kartu pažymėtina, kad ir ieškovė nepakankamai bendradarbiavo – gyvendama Italijoje nesirūpino tinkamu atstovavimu, nors tokią galimybę turėjo – Klaipėdoje gyvena jos tėvas, kuris verčiasi ieškovės butų nuomos verslu, tačiau šis jos pasyvumas neturi esminės reikšmės siekiant nustatyti, dėl kokios šalies veiksmų nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis.
Šalys susitarė dėl 5 000 Eur baudos už preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymą ir nurodė, kad ši bauda atskirai aptarta, pripažinta ekonomiškai pagrįsta, neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Nustačius, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, atsakovės reikalavimas priteisti 5 000 Eurų baudą atmestinas, kaip nepagrįstas (CK 6.71–6.73 straipsniai, 6.165 straipsnio 4 dalis). Taip pat ieškovės prašymu taikytinas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos pritesimo pateikti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė 2019-09-15 (CPK 127 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės argumentas, kad pažeidimas tęstinis, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Ieškinys dėl baudos priteisimo pateiktas 2022-04-26, taigi ieškinio senaties terminas praleistas dvejus metus vienuolika dienų ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti priešieškinį (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė ieškovės sumokėtą 33 300 Eur avansą grąžino tik 2021-08-25, iš esmės praėjus 6 dienoms po to, kai sudarė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį su kitu pirkėju.
Po 2019-09-15 šalys nesudarė kito susitarimo dėl ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, žodžiu aiškindamos, kad vis dėlto ketino sandorį sudaryti. Tačiau nesant sutarties teismas sutinka su ieškovės teiginiais ir vertina, kad atsakovė vienerius metus vienuolika mėnesių dešimt dienų nepagrįstai naudojosi ieškovės už butą pagal preliminariąją sutartį sumokėtu avansu.
Ieškovė teigia, kad yra vartotoja, ir prašo pripažinti preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi.
Pažymėtina, kad preliminariosios sutarties objektas nėra prekė ar paslauga, taigi ir būsimas nekilnojamojo turto pirkėjas nelaikytinas vartotoju (6.228¹ straipsnio 1–2 dalys).
Faktas, kad 2022-01-20 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tyrė preliminariosios sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir nutarė, kad kai kurie sutarties punktai pripažintini nesąžiningais, neproporcingais, pažeidžiančias šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, šioje konkrečioje byloje neturi įrodomosios reikšmės, nes šioje byloje šalys neginčija preliminariosios sutarties sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad šalys faktiškai bendradarbiavo ir susirašinėjo dėl ginčo buto apdailos darbų ir kt., ši veika buvo vykdoma pasibaigus preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties galiojimui ir prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau šalys dėl savo bendradarbiavimo kito susitarimo nesudarė ir butas faktiškai ieškovei nebuvo perduotas.
CK 6.309 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (2 dalis). Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leidžia teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai, tačiau tai nereiškia, jog visais atvejais buvo sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 ir kt.).
Įstatymai ir teismų praktika nereikalauja, kad kartu su įsipareigojimu parduoti turi būti perduodama nuosavybės teisė. Ginant pažeistas teises pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar buvo perduotas daikto valdymas, o ne nuosavybės teisė. Tai neprieštarauja CK 6.305 straipsnio nuostatai ir teismų praktikoje pateiktam išaiškinimui, kad nuosavybės perdavimas yra pirkimo–pardavimo sutarties požymis. Iš tikrųjų pirkimo–pardavimo sutartimi iš pardavėjo už atlyginimą (kainą) yra perduodama nuosavybė pirkėjui, tačiau, esant ginčui dėl sutarties sudarymo pagal įsipareigojimą parduoti ar pirkti daiktą (CK 6. 309 straipsnio 1 dalis), pakanka nustatyti, kad pardavėjas davė įsipareigojimą parduoti daiktą, t. y. įsipareigojo perleisti už atlyginimą (kainą) nuosavybės teisę, ir daiktą perleido valdyti, t. y. leido daryti jam ūkinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus. Šių sąlygų nustatymas patvirtina, kad nuosavybės teisė perėjo iš pardavėjo pirkėjui ir įformina pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 58 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovė butą faktiškai jai perdavė valdyti, ji neturėjo buto raktų ir negalėjo į jį patekti, avansas buvo sumokėtas vykdant preliminariosios sutarties sąlygas, preliminariosios sutarties sąlygos nedraudė būsimai pirkėjai sumokėti didesnę avanso dalį, nei buvo numatyta preliminariojoje sutartyje. Faktas, kad su ieškove buvo derinama būsimo būto apdaila, pats savaime nereiškia, kad daiktas buvo perduotas ieškovei. Pirma, preliminariosios sutarties sudarymo metu butas nebuvo suformuotas kaip atskiras daiktas ir įregistruotas, antra, pačioje preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad su būsima pirkėja bus derinamos apdailai naudotinos medžiagos ir jų spalvos. Ieškovė neįrodė, kad ką nors iš panaudotų medžiagų nupirko arba panaudojo planuojamame pirkti bute, taip pat byloje neįrodyta, kad ieškovės avansas buvo panaudotas būsimam butui įrengti. Akivaizdu tik tai, kad šalys susitarė, jog sumokėtas avansas yra pagal pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį būsimo mokėjimo už buto dalis.
Remiantis išdėstytais motyvais tenkinti ieškovės ieškinį nėra pagrindo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
2021-10-01 teismo nutartimi nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vedasa“ priklausančios nuosavybės teisės į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, viešajam registrui pranešta apie iškeltą bylą.
Atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos, praneština viešajam registrui apie išnagrinėtą bylą, ši sprendimo dalis vykdytina teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 137 straipsnio 6 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl teismo išlaidų
Ieškovė sumokėjo 1 313 Eur žyminį mokestį. Ieškovė 2021-09-16, 2021-12-09, 2022-04-26, 2022-05-17 sumokėjo advokatui M. M. 4 800 Eur už teisinę pagalbą, procesinių dokumentų paruošimą.
Atsakovė sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, 2022-02-02 atsakovė sumokėjo advokatui A. J. 2 420 Eur už teisinę pagalbą, procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą.
Atmetus ieškinį ir priešieškinį šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259–260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį atmesti.
2021-10-01 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vedasa“ priklausančios nuosavybės teisės į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo – panaikinti, pranešti viešajam registrui apie išnagrinėtą bylą, šią sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.