Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-15 · Civilinė byla Nr. e2A-133-275/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
e2A-133-275/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18071-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
P. P. V.
Atsakovas
S. B., V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-133-275/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18071-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6.; 2.1.4.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. V. patikslintą ieškinį atsakovėms S. B. ir V. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. P. V. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms S. B. ir V. B. (toliau – ir atsakovės) dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovės S. B. (kaip atsakovės ir nepilnametės V. B. įstatyminės atstovės) 10 520 Eur skolos ir 946,80 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atnaujinti ieškovo praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

2. Nurodė, kad 2014 m. kovo 3 d. ieškovas, kaip paskolos davėjas, sudarė paskolos sutartį su E. B.. Šios paskolos sutarties pagrindu ieškovas perdavė paskolos gavėjui (E. B.) 10 520 Eur sumą. E. B. įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. Anot ieškovo, sutarties sudarymui tarpininkavo V. P.. Sutartimi šalys sutarė, kad E. B. negrąžinus paskolos nustatytu terminu, šis privalės mokėti 0,05 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigių suma sudaro 946,80 Eur. Paaiškino, kad nei sutartimi sutartu terminu, nei vėliau E. B. ieškovui paskolintos sumos negrąžino, žadėdamas tai padaryti vėliau. E. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis, E. B. palikimą 2019 m. spalio 25 d. priėmė atsakovė S. B. ir jos mažametė dukra V. B.. Ieškovas, siekdamas išspręsti nesutarimą dėl paskolos sumos negrąžinimo, 2020 m. kovo 10 d. raštu kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakymo negavo. Ieškovo teigimu, atsakovė vengė vykdyti mirusio sutuoktinio sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kuriuos ji perėmė priimdama mirusiojo palikimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė S. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovo prašymą atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad iki 2020 m. kovo 10 d. pranešimo nežinojo apie E. B. skolą ir ieškovo kreditorinį reikalavimą jos mirusiam vyrui. Paskolos sudarymo momentu nei atsakovei, nei jos vyrui nebuvo reikalinga ieškovo finansinė pagalba, todėl atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. suėjus skolos grąžinimo terminui, nei atsakovė, nei jos vyras beveik šešerius metus negavo nei vienos pretenzijos ar prašymo grąžinti skolą, ieškovo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl pasirašytos sutarties realumo ar neįvykdymo fakto. (duomenys neskelbtini) mirus E. B., ieškovas įstatymo numatytu terminu nesikreipė nei į atsakovę, nei į notarų biurą ar teismą dėl kreditorinio reikalavimo. Atsakovė 2019 m. birželio 3 d. kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o 2019 m. gruodžio 11 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Ieškovo pranešimas dėl E. B. neįvykdyto kreditorinio įsipareigojimo jai buvo įteiktas tik 2020 m. kovo mėnesį, t. y. beveik po vienuolikos mėnesių po E. B. mirties, kai atsakovė jau buvo priėmusi palikimą, į kurį ieškovo kreditorinis reikalavimas nebuvo įtrauktas. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas po skolininko E. B. mirties per tris mėnesius, t. y. iki (duomenys neskelbtini), nepareiškė kreditorinio reikalavimo. Akcentavo, jog į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi tik po vienerių metų ir dviejų mėnesių. Anot atsakovės, tai nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamą ieškovo, kaip kreditoriaus, delsimą ir nerūpestingumą, kuris priklausė tik nuo paties kreditoriaus valios. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Atsakovė paaiškino, kad ieškovo gerai nepažįsta, faktiškai matė jį keletą kartų, jų niekada nesiejo jokie bendri interesai arba draugystė.

5. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškiniui iš esmės prieštarauja. Atsiliepime paaiškino, kad patikslintame ieškinyje minimos paskolos sutarties sudarymo, įvykdymo ar neįvykdymo, paskolintos pinigų sumos panaudojimo šeimos ar tik asmeniniams palikėjo interesams, paveldėjimo ir kt., susijusios aplinkybės nežinomos. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, institucija nurodė prieštaraujanti ieškiniui, nes ieškinys pareikštas priešingai vaiko interesams. Nurodė, kad ieškovas turėtų įrodyti ne tik ieškinyje nurodytas aplinkybes, bet ir tai, jog jo paskolinti pinigai panaudoti skolininko šeimos, o ne asmeniniams poreikiams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo P. P. V. atsakovės S. B. naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad 2014 m. kovo 3 d. tarp ieškovo (paskolos davėjo) ir E. B. buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis. Paskolos sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad paskolos suma - 10 520 Eur. Sutarties šalių rekvizitų skirsnyje yra šalių parašai bei E. B. prierašas, pažymintis, kad pinigus gavo. Paskolos sutarties 3.1. punktu šalys sutarė, kad paskolos suma suteikiama penkių mėnesių terminui ir turi būti grąžinta iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. Paskolos sutarties 3.2 punktas numatė, kad už naudojimąsi paskolos suma paskolos gavėjas palūkanų nemoka. Paskolos sutarties 2.3.4 punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,05 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius.

8. Nustatė, kad E. B. mirė (duomenys neskelbtini) Mirė santuokoje, santuoka su S. B. įregistruota (duomenys neskelbtini) Sutuoktinių vaikas: V. B., gimusi (duomenys neskelbtini) Iš Testamentų registro išrašo nustatė, kad palikėjo E. B. palikimą priėmė S. B., palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre data ir laikas – 2019 m. birželio 13 d. E. B. palikimą priėmė ir V. B., palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre data ir laikas – 2019 m. spalio 25 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2019 m. gruodžio 11 d. S. B. ir V. B..

9. Nurodė, kad paskolos sutartis yra galiojanti, nenuginčyta. Paskolos sutarties sudarymo faktą, pinigų gavimo faktą patvirtino ir paties ieškovo žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu, taip pat liudytojo V. P. paaiškinimai, kuris detaliai bei nuosekliai paaiškino, kad tarpininkavo sudarant sutartį, matė, kaip ieškovas davė pinigus E. B.. Esminių prieštaravimų tarp ieškovo ir liudytojo V. P. paaiškinimų nenustatyta. Tai, kad ieškovą ir E. B. siejo paskolos teisiniai santykiai patvirtina ir 2020 m. sausio 22 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 18-20-01, kuriame užfiksuotas E. B. ieškovui siųstų trumpųjų žinučių turinys, kuriame E. B. nurodo ketinantis grąžinti skolą bei prašo ieškovo nesikreipti į teismą. Pažymėjo, kad paskolos sutartyje esantys E. B. parašai ir papildomas prierašas, kad paskolos sumą gavo, patvirtina 2014 m. kovo 3 d. paskolos sutarties realumą ir faktinį sudarymą. Nurodė, kad paskolos sudarymo metu, paskolos sutarčiai, sudaromai grynais pinigais tarp fizinių asmenų, nebuvo privaloma notarinė forma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius dėl paskolos sutarties sudarymo fakto nebuvimo.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad E. B. ar kiti asmenys būtų gražinę ieškovui 10 520 Eur paskolos sumą paskolos sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d., ar vėliau. Atsakovės teiginius, kad paskola galėjo būti grąžinta visa ar dalimis dar iki E. B. mirties, vertintino kaip hipotetiškus, deklaratyvaus pobūdžio bei prieštaraujančius tiek ieškovo, tiek liudytojų paaiškinimams, be to, nurodė, kad šie atsakovės teiginiai nepatvirtinti jokiais kitais rašytiniais įrodymais ar kita bylos medžiaga. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių tinkamą 2014 m. kovo 3 d. paskolos sutarties įvykdymą, t. y. suteiktos paskolos grąžinimą sutartyje nustatytu terminu, teismas konstatavo, kad paskolos suma (10 520 Eur) ieškovui grąžinta nebuvo, kas suponuoja išvadą, kad paskolos gavėjas E. B. pažeidė paskolos sutarties sąlygas, sutartinių prievolių neįvykdė.

11. Teismas nustatė, kad trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams mirusiojo įpėdinėms pareikšti prasidėjo (duomenys neskelbtini) mirus E. B. ir baigėsi (duomenys neskelbtini) Ieškovas, kaip palikėjo kreditorius, praleido trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui, kilusiam iš paskolos sutarties, pareikšti.

12. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys neteikia pagrindo ieškovo nurodytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą. Teismo vertinimu, ieškovas, žinodamas apie skolininko mirtį, turėjo realią galimybę laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą įpėdinėms, bet elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Nustatė, kad apie E. B. mirtį ieškovas sužinojo iškart, šią žinią jam pranešė V. P., ieškovas dalyvavo laidotuvėse, vykusiose 2019 m. balandžio mėnesį, žinojo apie mirusiojo šeimą, nes su E. B. šeima (tėvais) palaikė draugiškus santykius, dažnai susitikdavo su tėvu I. B., taigi ieškovui buvo žinoma, kad mirusysis turėjo šeimą (sutuoktinę), teismui nurodė, kad atsakovę matė laidotuvių metu, vadinasi, ieškovas žinojo apie įpėdinius. Taip pat nustatė, kad ieškovas raštišką pranešimą dėl skolos atsakovei pateikė tik 2020 m. kovo 10 d., t. y. po vyro mirties praėjus beveik vienuolikai mėnesių. Atstovavimo sutartį su advokatu ieškovas sudarė dar 2020 m. sausio 21 d., tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių dar 1,5 mėnesio delsė pateikti atsakovei raštišką pranešimą. Į teismą ieškovas kreipėsi tik 2020 m. birželio 22 d., t. y. po raštiško 2020 m. kovo 10 d. pranešimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams, o po mirties iš viso praėjus vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. kovo 10 d. pranešime ieškovas nustatė atsakovei terminą iki 2020 m. kovo 25 d. pranešti informaciją, ar atsakovė sutinka taikiai išspręsti paskolos grąžinimo klausimą. Taigi, nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovas delsė kreiptis į teismą dar beveik tris mėnesius nuo informacijos iš atsakovės negavimo (2020 m. kovo 25 d.), teismui ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų jo veiksmus laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. birželio 22 d. Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą. Ieškovas apsiribojo vien atitinkamų veiksmų, kuriuos jis atliko jau pasibaigus minėtam terminui, išvardinimu, tačiau tai negali būti laikoma svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti.

13. Sutiko su atsakovės atstovo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju nelaikytina svarbia priežastimi ir ieškovo nurodytas „tikėjimas pačios atsakovės ir E. B. tėvo sąžiningumu“, kadangi, pirmiausia, byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie santykiai, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad atsakovės „nėra matęs akyse“, ją matė vieną kartą per laidotuves, daugiau jokių aplinkybių, kurios rodytų artimą, pasitikėjimu grindžiamą ryšį su atsakove, ieškovas nenurodė. Antra, I. B. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nėra niekada ieškovui žadėjęs pats grąžinti ieškovui sūnaus skolos, tokių aplinkybių negalėjo patvirtinti ir liudytojas V. P., juolab, kad I. B. ir ieškovo jokie paskolos sutartiniai santykiai ir nesiejo, kas teismui neleido daryti išvados, kad ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis ir turėti realų lūkestį, kad paskolą jam grąžins kiti asmenys (šiuo atveju – E. B. tėvas), o ne mirusiojo paveldėtojai. Taigi, ištyrus byloje esančius įrodymus, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad po E. B. mirties, ieškovui paskolą žadėjo grąžinti mirusiojo šeima, nepasitvirtino.

14. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, kad E. B. turtą paveldėjo ne tik atsakovė, bet ir nepilnametė dukra V. B.. Atkreipė dėmesį, kad nors šiuo atveju ieškovas skolą prašo priteisti iš atsakovės, tačiau atsakove nurodo ir V. B., kuri vadovaujantis CK 5.52 straipsnio nuostatomis, priteisus skolą, taptų solidaria skolininke. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės nustatė, kad siekiant apsaugoti nepilnametės interesus, atsakovei 2019 m. liepos 22 d. buvo išduotas teismo leidimas vaiko vardu palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, kas reiškia, kad tokiu atveju už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėtu turtu. Šiuo atveju atnaujinus terminą ieškovo kreditoriniam reikalavimui pareikšti, teismo vertinimu, būtų pažeistos nepilnametės V. B. teisės ir teisėti interesai, kadangi palikimo priėmimo metu (turto apyrašą antstolis D. B. sudarė 2019 m. liepos 19 d., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2019 m. gruodžio 11 d.) ieškovas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareiškęs kreditorinio reikalavimo palikėjo įpėdiniams. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendė, kad termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimas nepilnametės V. B. atžvilgiu akivaizdžiai pažeistų jos interesus ir teises, tokiu būdu būtų pažeistas vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte.

15. Pažymėjo, kad teismui kelia abejonių ieškovo bei liudytojo V. P. nurodytos aplinkybės dėl jų susitikimo su atsakove S. B. prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, kadangi, pirmiausia, nei ieškovas, nei liudytojas negalėjo nurodyti tikslaus susitikimo laiko, o apsiribojo abstraktaus pobūdžio nurodymu, kad susitikimas įvyko 2019 metais šiltuoju metų laiku vasarą, be to, nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad toks susitikimas išties buvo, kad atsakovei buvo perduota sutarties kopija, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė apie skolą sužinojo tik 2020 m. kovo 10 d. gavusi ieškovo pranešimą, tą patvirtino ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu. Taip pat byloje jokiais įrodymais (skambučių išklotinėmis ar kt.) nepatvirtintos ir ieškovo nurodytos aplinkybės, kad po dviejų mėnesių nuo vyro mirties jis skambino atsakovei, prašydamas grąžinti skolą.

16. Pažymėjo, kad vertinant termino praleidimo priežasčių svarbą, būtina atsižvelgti ir į teismo posėdžio metu ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad tiek 2019-2020 m. laikotarpiu, tiek dabar ieškovas nurodė esąs puikios sveikatos, taip pat tai, kad pagal išsilavinimą jis yra teisininkas, kas suponuoja išvadą, kad ieškovui šiuo atveju taikytini didesni, nei tokio išsilavinimo neturinčiam asmeniui, rūpestingo ir apdairaus elgesio bei profesionalumo standartai. Teismas nesutiko su ieškovo atstovo argumentu, kad termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimas yra tik formalumas, kadangi tokia pozicija prieštarauja tiek teisės aktų normoms, nurodančioms, kad turi būti įrodytas termino praleidimo priežasčių svarbumas, taip pat prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Ieškovas teismui nepateikė pakankamų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į atsakoves ar palikimo atsiradimo vietos notarą, turto apyrašą sudarinėjusį antstolį pareikšti kreditorinį reikalavimą. turėdamas duomenis apie įpėdines, ieškovas turėjo galimybę informuoti notarą, kreiptis į teismą, tačiau tokių veiksmų per įstatymo nustatytą terminą neatliko. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad byloje ieškovas neįrodė, kad termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą, notarą ar antstolį dėl kreditorinio reikalavimo įpėdinėms pareiškimo. Terminas buvo praleistas daugiau nei keturis kartus (14 mėnesių) nuo ieškovo sužinojimo apie mirtį, todėl ieškovas prarado galimybę įgyvendinti savo teises į palikimą priėmusį įpėdinį, kuriam įstatymas suteikia teisėtą lūkestį, kad įpėdinis atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurias kreditorius pareikalaus sumokėti per įstatyme nustatytą laiką.

17. Teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti, sprendė, kad tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmesti, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dėl 10 520 Eur skolos ir 946,80 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai.

18. Teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos advokato padėjėjui, neviršija Rekomendacijoje nurodyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjama byla yra nedidelės apimties, šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės nereikalauja specialių teisinių žinių, byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės ar fakto klausimai, nebuvo reikalinga platesnė teisės normų ir teismų praktikos analizė, laikė, kad atsakovės prašoma priteisti 1 650 Eur atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 650 Eur iki 700 Eur ir priteisė šią sumą iš ieškovo atsakovės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Ieškovas P. P. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

20. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos duomenų visumos ir CK 5.63 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslų. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai sureikšmino raštiško 2020 m. kovo 10 d. pranešimo pateikimo aplinkybes, neatsižvelgdamas į jo pateikimo kontekstą. Nurodė, kad byloje nėra ginčo ir šią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovą ir jo skolininko tėvus siejo draugiški santykiai. Tai patvirtina ir tas faktas, kad per ilgą laiką, kone viso gyvenimo sutaupytus pinigus E. B. paskolino pasitikėdamas ilgamečiu bendradarbiu ir draugu, skolininko tėvu I. B.. Ieškovas nuosekliai byloje įrodinėjo, kad skolos faktas skolininko šeimai buvo žinomas, ieškovas neturėjo jokios abejonės, kad skola bus sąžiningai grąžinta. Dėl šios priežasties, atsižvelgęs į tai, kad skolininko šeima patyrė didelę netektį ir tikėdamas savo ilgamečio draugo skolininko tėvo bei skolininko šeimos sąžiningumu, leido šeimai susitaikyti su netektimi bei atrasti finansinį stabilumą. Toks bona fide ieškovo elgesys galų gale atsisuko prieš jį patį, nes, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo nustatytų aplinkybių, skolininko šeima ėmė neigti skolos faktą. Būtent dėl šios priežasties ieškovas tik praėjus teismo nurodytam laikui ėmėsi formalių veiksmų skolai atgauti, iki pačios pabaigos tikėdamas, kad prievolės bus vykdomos sąžiningai. Piniginių lėšų skolinimas nėra ieškovo verslas, paskolos teisiniai santykiai buvo susiformavę tarp fizinių asmenų, kurie palaikė draugiškus santykius, taigi šiuo atveju nebuvo pagrindo ieškovui elgtis kitaip.

21. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pastarųjų aplinkybių nevertino, nors jos yra esminės vertinant CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino praleidimo faktą, kadangi jeigu skolininko įpėdiniams buvo žinomas faktas apie skolą bet kokia forma, tai terminas nėra praleistas, o 2020 m. kovo 10 d. pranešimo pateikimas nulemtas tik nesąžiningų skolininko įpėdinės veiksmų. Šiuo aspektu byloje pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo nustatyti, ar pagal teismui pateiktus duomenis, įskaitant šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, ieškovo skolininko įpėdiniams buvo žinomas skolos faktas ir buvo užtikrinta, kad priimdamas sprendimą dėl palikimo priėmimo

22. būdo (ar palikimo priėmimo apskritai), įpėdinis disponuotų reikšminga informacija, susijusia su palikėjo kreditoriais. Šios aplinkybės byloje buvo vertintos paviršutiniškai ir pažeidžiant įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo ir formaliai atmetė ieškovo P. P. V. paaiškinimus, ir liudytojo V. P. parodymus apie tai, kad nepraėjus trims mėnesiams po E. B. mirties jie abu susitiko su S. B.. Nurodė, kad šie proceso dalyviai nurodė susitikimo vietą, laiką ir dalyką, nors ir ne dienos tikslumu, bet pakankamai tikslų, kad spręsti, jog tai vyko per tris mėnesius po E. B. mirties, pranešė jai apie skolą, įteikė jai paskolos sutarties nuorašą. Pažymėtina, kad praėjęs laiko tarpas nuo susitikimo iki liudytojų apklausos, bei faktas, kad tai nebuvo išskirtinis ar itin įsimintinas įvykis liudytojų gyvenime, objektyviai suponuoja tai, kad liudytojai gali netiksliai įvardyti susitikimo datą, bet šios bylos kontekste tai nesudaro pagrindo jų parodymų patikimumu abejoti.

24. Pažymėjo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nebuvo jokiais leistinais įrodymais paneigtos, nes atstovo prieštaravimai ir paaiškinimai negali būti prilyginami atsakovės liudijimui, kurį pats teismas pagal bylos duomenų visumą pripažino būtinu (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Teismas tokiu atveju turėjo spręsti dėl alternatyvių liudytojo apklausos formų, pavyzdžiui, apklausti nuotoliniu būdu arba raštu (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Teismui nesiėmus jokių veiksmų buvo eliminuota atsakovės įrodinėjimo pareiga paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis), pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) ir ydingai taikytos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

25. Nurodė, kad paskolos teisinių santykių pobūdis rodo, kad įpėdiniams paskolos faktas negalėjo būti naujiena, nes paprastai sutuoktiniams gyvenant darnoje ir kuriant bendrą ateitį, visa, kas kuriama, yra kuriama bendrai šeimos labui ir derinama su sutuoktiniu. Šiuo atveju byloje dėl ydingai paskirstytos įrodinėjimo naštos nėra atskleista jos esmė ir nėra paneigta ir tai, kad lėšos, gautos iš ieškovo, nebuvo panaudotos šeimos reikmėms, t. y. jas investavus į verslą arba kitas reikmes, naudos gavėjas buvo asmeniškai tik skolininkas, bet ne skolininko šeima. Atsakovė šiuo atveju tik deklaratyviai procesiniuose dokumentuose nurodo, kad apie paskolą nežinojo ir anksčiau nurodytos prezumpcijos nepaneigė. Jeigu paskola buvo panaudota šeimos tikslais (tai nepaneigta), tai ji yra solidariai atsakinga ir CK 5.63 straipsnis nebūtų taikomas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

26. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. B. per tris mėnesius po sutuoktinio mirties nebuvo informuota apie P. P. V. kreditorinį reikalavimą, tai yra paneigiančių ieškovo tvirtinimą, kad tokia informacija jai buvo pateikta kreditorinio reikalavimo pareiškimo termino ribose.

27. Pažymėjo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad terminas yra praleistas, ieškovas prašo jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, nes ieškovas buvo suklaidintas skolininko įpėdinių. Šiuo atveju ieškovas terminą praleido tik dėl atsakovės veiksmų, pastarajai nesąžiningai atsisakius grąžinti paskolą ir ėmus neigti paskolos faktą, kuris šiame proceso etape jau yra nustatytas. Akivaizdu, kad šioje byloje svarbiomis kreditorinio reikalavimo termino praleidimo priežastimis laikytinos garbus ieškovo amžius ir jo klaidinimas dėl paskolos grąžinimo.

Atsiliepimas

28. Atsakovė S. B. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą.

29. Nurodė, kad ieškovas įstatymo numatytu terminu, nesant jokių svarbių bei pateisinamų priežasčių nesikreipė nei į atsakovę, nei į notarų biurą ar teismą, tokiu būdu nepareikšdamas kreditorinių reikalavimų įstatymo numatytu imperatyviu terminu, kas vadovaujantis CK 5.63 straipsniu sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Atsakovė 2019 m. birželio 3 d. kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o 2019 m. gruodžio 11 d. jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal antstolio sudarytą apyrašą. Ieškovo pranešimas atsakovei dėl E. B. neįvykdyto kreditorinio įsipareigojimo buvo įteiktas tik 2020 metų kovo mėn., t. y. beveik vienuolika mėnesių po E. B. mirties, kai atsakovė jau buvo priėmusi palikimą, į kurį ieškovo kreditorinis reikalavimas įtrauktas nebuvo.

30. Pažymėjo, kad artimi santykiai buvo tarp ieškovo ir atsakovės vyro E. B. tėvo I. B., o ne tarp atsakovės ir jos vyro su ieškovu. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino pats ieškovas nurodydamas, jog atsakovės nepažinojo, ją matė tik jos vyro laidotuvėse. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytoju apklaustas I. B. nurodydamas, jog abejoja, ar ieškovas pažinojo atsakovę, taigi pasitikėti atsakove bei tikėtis, jog jam bus grąžintas įsiskolinimas, apie kurį atsakovė faktiškai net nežinojo, jokio pagrindo neturėjo.

31. Nurodė, kad E. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini), turėjo teisę atlikti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau šių veiksmų įstatymo numatytu terminu neatliko. Tik praėjus 11 mėnesių po E. B. mirties jis kreipėsi su pranešimu į atsakovę, ir tik po vienerių metų ir dviejų mėnesių su ieškiniu į teismą. Tai yra nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamą ieškovo kaip kreditoriaus delsimą ir nerūpestingumą, kuris priklausė tik nuo paties kreditoriaus valios. Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad trijų mėnesių bėgyje po E. B. mirties jo sveikata buvo gera, jokių kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių jis neturėjo galimybės pateikti kreditorinio reikalavimo nebuvo, taigi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo jo valios ir objektyviai sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

Žemesnės instancijos teismas

32. Nesutiko su apelianto argumentu, jog skolos faktas skolininko šeimai buvo žinomas, taigi terminas kreditoriniams reikalavimams praleistas nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas šio teiginio jokiomis įrodomosiomis priemonėmis neįrodinėjo, todėl ši aplinkybė yra neįrodyta. Kaip nurodyta atsakovės atsiliepime, iki ieškovo 2020 m. kovo 10 d. pranešimo apie jo turimą kreditorinį reikalavimą jos mirusiajam vyrui E. B. jai žinoma nebuvo. Pažymėjo, kad 2014 metais šeimai papildomų pinigų nereikėjo, nes jų vykdomo verslo saulės elektrinės kolektoriai buvo nupirkti 2012 metais, o braškynas užveistas 2016 metais, lėšomis gautomis iš Europos Sąjungos fondų. Nors skola turėjo būti grąžinta 2014 m. rugpjūčio 3 d. ieškovas nei jos vyrui, nei jai pačiai, jokių rašytinių pretenzijų neteikė, pačios atsakovės apie kreditorinį reikalavimą nei iki jos vyro mirties, nei laidotuvėse, nei vėliau neinformavo, taigi apie kreditorinį įsipareigojimą atsakovė nežinojo, o ieškovas šios aplinkybės neįrodė.

33. Laikė nepagrįstu apelianto teiginį, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo ir formaliai atmetė ieškovo P. P. V. paaiškinimus, ir liudytojo V. P. parodymus apie tai, kad nepraėjus trims mėnesiams po E. B. mirties jie abu susitiko su S. B.. Pažymėjo, jog nei ieškinyje, nei dublike ieškovas šių aplinkybių nenurodė, bei jų neįrodinėjo, o apie jas pranešė teismui tik būdamas apklausinėjamas teismo posėdyje. Net duodamas parodymus nei jis, nei liudytojas V. P. negalėjo sukonkretinti, kada šis susitikimas buvo, nurodydami tik tai, jog susitikimas vyko dar šiltuoju metu laiku. Nors ieškovas nurodo, kad susitikimo metu atsakovei buvo įteikta paskolos sutarties kopija, šių aplinkybių, kaip ir paties susitikimo, net ir būdamas teisininku jokiu būdu nefiksavo, bei neįrodė jokiomis įrodomosiomis priemonėmis. Liudytojo V. P. parodymus apie susitikimą taip pat vertino kritiškai, kadangi jis yra ilgamečiu ieškovo artimu draugu, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi.

34. Pažymėjo, kad būtent ieškovas turėjo imtis visų jam prieinamų priemonių įrodyti, jog atsakovei buvo žinoma apie jos mirusiojo vyro įsiskolinimą, bei tai, kad kreditorinį reikalavimą pateikė laiku. Tačiau šių aplinkybių jis jokiomis priemonėmis neįrodė, dėl ko ieškinys yra pagrįstai bei teisėtai atmestas, o ieškovo teiginys apie tai, kad būtent S. B. turėjo įrodyti, jog nebuvo informuota apie P. P. V. kreditorinį reikalavimą per tris mėnesius po sutuoktinio mirties, yra visiškai nepagrįstas. Be kita ko aplinkybes, jog ji nebuvo informuota įstatymo nustatytu būdu trijų mėnesių bėgyje po sutuoktinio mirties patvirtina ieškovo tik 2020 m. kovo 10 d. atsiųstas pranešimas dėl kreditorinio reikalavimo.

35. Nesutiko su ieškovo prašymu pripažinti, jog terminas yra praleistas, nes ieškovas buvo suklaidintas skolininko įpėdinių, o taip pat dėl jo garbaus amžiaus. Pirma, ieškovas nurodydamas šias aplinkybes visiškai neįrodo kokiais būdais ir kieno konkrečiai buvo suklaidintas, kuo pasireiškė suklaidinimas. Šiuo atveju klaidinimas galėtų būti nustatytas, jeigu atsakovė būtų informuota apie paskolos santykius bei žadėtų skolą grąžinti, tačiau tokių aplinkybių nebuvo, o ieškovas jų pirmos instancijos teisme net neįrodinėjo. Antra, ieškovo garbus amžius negali būti termino praleidimo priežastimi.

36. Nurodė, kad atnaujinus ieškovui terminą bei priteisus skolą, solidaria skolininke taptų ir atsakovės nepilnametė dukra V. B., kuri kartu su atsakove paveldėjo mirusiojo turtą pagal 2019 m. liepos 19 d. antstolio D. B. paveldimo turto apyrašą, bei 2019 m. gruodžio 11 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Kaip matyti iš byloje esančio paveldėjimo teisės liudijimo V. B. po tėvo mirties nepaveldėjo jokių piniginių lėšų, todėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimas nepilnametės V. B. atžvilgiu akivaizdžiai pažeistų jos interesus ir teises, t. y. tokiu būdu būtų pažeistas vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos

38. Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Nagrinėjamu atveju kaip vieną iš argumentų apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantas nurodo siekį apklausti atsakovę, kuri nebuvo apklausta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau iš esmės nenurodė, kokias papildomas aplinkybes, negu nurodytos atsiliepime į ieškinį ar atsakovės atstovo nurodytos teismo posėdžio metu, galėtų patvirtinti (paneigti) atsakovė, apklausta teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašymas atmestinas (CPK 322 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

39. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

41. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-278/2018).

43. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).

44. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014) ir pripažįstama, kad, greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų, tinkamu pareiškimu laikomas pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

45. Taigi kreditorius, siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas E. B. mirė (duomenys neskelbtini) Turtą po palikėjo mirties paveldėjo sutuoktinė ir nepilnametė dukra (atsakovės). Palikimo priėmimo faktai registre įregistruoti 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. spalio 25 d., o paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2019 m. gruodžio 11 d. Nagrinėjamu atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti prasidėjo (duomenys neskelbtini) mirus E. B. ir baigėsi (duomenys neskelbtini)

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog jeigu skolininko įpėdiniams buvo žinomas faktas apie skolą bet kokia forma, tai terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti nėra praleistas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, jog skolininko įpėdiniams buvo žinomas faktas apie skolą.

48. Apeliantas teigė, kad skolos faktas mirusio skolininko šeimai buvo žinomas, kadangi ieškovą ir jo skolininko tėvus siejo draugiški santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių ir liudytoju paaiškinimai pagrindžia, kad draugiški santykiai siejo būtent ieškovą ir skolininko E. B. tėvą I. B., tačiau ne ieškovą ir mirusio skolininko palikėjus – žmoną ir dukrą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie santykiai, kadangi teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovės „nėra matęs akyse“, ją matė vieną kartą per laidotuves, daugiau jokių aplinkybių, kurios rodytų artimą, pasitikėjimu grindžiamą ryšį su atsakove, ieškovas nenurodė.

49. Atkreiptinas dėmesys, kad palikėjo tėvas I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra niekada ieškovui žadėjęs pats grąžinti sūnaus skolos, kas pagrindžia, jog dėl skolos grąžinimo užtikrinimo ieškovas negalėjo būti suklaidintas palikėjo tėvo.

50. Apeliantas teigė, kad nepraėjus trims mėnesiams po E. B. mirties, apeliantas ir liudytojas V. P. buvo susitikę su atsakove S. B., tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, iš esmės nepateikė jokių patikimų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgę į aplinkybę, kad nei ieškovas, nei liudytojas negalėjo nurodyti tikslaus susitikimo laiko, o apsiribojo abstraktaus pobūdžio nurodymu, kad susitikimas įvyko 2019 metais šiltuoju metų laiku vasarą, be to, nepateikė jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad toks susitikimas išties buvo, kad atsakovei buvo perduota sutarties kopija ar, kad atsakovė kitu būdu buvo informuota apie skolą.

51. Pažymėtina, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog apie skolą sužinojo tik 2020 m. kovo 10 d. gavusi ieškovo pranešimą. Kitų, patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad apie prievolę ieškovas atsakovei buvo pranešęs anksčiau, ieškovas nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog vien aplinkybė, kad E. B. pinigus iš ieškovo paskolino būdamas santuokoje, nepagrindžia aplinkybės, kad apie paskolinius santykius atsakovei buvo žinoma.

52. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad priimant palikimą palikėjo kreditorius ieškovas reikalavimų nereiškė. Ieškovas per įstatyme nustatytą terminą nebuvo informavęs atsakovių ar palikimo atsiradimo vietos notaro arba kitu būdu išviešinęs savo reikalavimo teisės egzistavimo fakto ir (ar) dydžio, o tai lėmė, kad atsakovės neturėjo informacijos, kuri būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu.

53. Apeliantas prašė atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti dėl svarbių priežasčių, nes ieškovas buvo suklaidintas skolininko įpėdinių, terminą praleido dėl atsakovės veiksmų, atsakovei nesąžiningai atsisakius grąžinti paskolą ir ėmus neigti paskolos faktą. Teigė, kad svarbia kreditorinio reikalavimo praleidimo priežastimi laikytinas garbus ieškovo amžius.

54. Minėta, kad spręsdamas, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios.

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad bylos duomenys pirmosios instancijos teismui neteikė pagrindo ieškovo nurodytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pareikšti reikalavimą E. B. įpėdiniams.

56. Nagrinėjamu atveju bylos duomenis, šalių paaiškinimai nepagrindžia, kad ieškovas buvo suklaidintas skolininko įpėdinių, t. y., kad palikėjo įpėdiniai žinojo apie skolą, kad žadėjo ją grąžinti, ar įpėdinių veiksmai leido ieškovui tikėtis skolos grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turėdamas duomenis apie įpėdines, ieškovas turėjo galimybę informuoti notarą, kreiptis į teismą, tačiau tokių veiksmų per įstatymo nustatytą terminą neatliko. Byloje ieškovas neįrodė, kad termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą, notarą ar antstolį dėl kreditorinio reikalavimo įpėdinėms pareiškimo. Terminas buvo praleistas daugiau nei keturis kartus (14 mėnesių) nuo ieškovo sužinojimo apie mirtį. Pažymėtina, kad vien garbus ieškovo amžius nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastis pripažino neatitinkančiomis svarbių aplinkybių kriterijaus, konstatavęs, kad jos priklausė išimtinai nuo ieškovo valios. Minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga, kurios ieškovas neįvykdė nesant tam pateisinamų priežasčių.

57. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

58. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Danutė KutrienėSigita Zubavičiūtė-MontvilienėTatjana Žukauskienė