- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1167-909/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18071-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- P. P. V.
- Atsakovas
- S. B., V. B.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. V. patikslintą ieškinį atsakovėms S. B. ir V. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės S. B. (kaip atsakovės ir nepilnametės V. B. įstatyminės atstovės) 10 520 Eur skolos ir 946,80 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atnaujinti ieškovo praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2014 m. kovo 3 d. ieškovas, kaip paskolos davėjas, sudarė paskolos sutartį su E. B. Šios paskolos sutarties pagrindu ieškovas perdavė paskolos gavėjui (E. B.) 10 520 Eur sumą. E. B. įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. Anot ieškovo, sutarties sudarymui tarpininkavo V. P. Sutartimi šalys sulygo, kad E. B. negrąžinus paskolos nustatytu terminu, šis privalės mokėti 0,05 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigių suma sudaro 946,80 Eur. Paaiškino, kad nei sutartimi sutartu terminu, nei vėliau E. B. ieškovui paskolintos sumos negrąžino, žadėdamas tai padaryti vėliau. E. B. 2019 m. balandžio 21 d. mirė. Testamentų registro duomenimis, E. B. palikimą 2019 m. spalio 25 d. priėmė atsakovė S. B. ir jos mažametė dukra V. B. Ieškovas, siekdamas išspręsti nesutarimą dėl paskolos sumos negrąžinimo, 2020 m. kovo 10 d. raštu kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakymo negavo. Ieškovo teigimu, atsakovė vengė vykdyti mirusio sutuoktinio sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kuriuos ji perėmė priimdama mirusiojo palikimą.
Atsiliepimas
Atsakovė S. B. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo prašymą atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad iki 2020 m. kovo 10 d. pranešimo nežinojo apie E. B. skolą ir ieškovo kreditorinį reikalavimą jos mirusiam vyrui. Paskolos sudarymo momentu nei atsakovei, nei jos vyrui nebuvo reikalinga ieškovo finansinė pagalba, todėl atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. suėjus skolos grąžinimo terminui, nei atsakovė, nei jos vyras beveik šešerius metus negavo nei vienos pretenzijos ar prašymo grąžinti skolą, ieškovo elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl pasirašytos sutarties realumo ar neįvykdymo fakto. 2019 m. balandžio 21 d. mirus E. B., ieškovas įstatymo numatytu terminu nesikreipė nei į atsakovę, nei į notarų biurą ar teismą dėl kreditorinio reikalavimo. Atsakovė 2019 m. birželio 3 d. kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o 2019 m. gruodžio 11 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Ieškovo pranešimas dėl E. B. neįvykdyto kreditorinio įsipareigojimo jai buvo įteiktas tik 2020 m. kovo mėnesį, t. y. beveik po vienuolikos mėnesių po E. B. mirties, kai atsakovė jau buvo priėmusi palikimą, į kurį ieškovo kreditorinis reikalavimas nebuvo įtrauktas. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas po skolininko E. B. mirties per tris mėnesius, t. y. iki 2019 m. liepos 21 d., nepareiškė kreditorinio reikalavimo. Akcentavo, jog į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi tik po vienerių metų ir dviejų mėnesių. Anot atsakovės, tai nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamą ieškovo, kaip kreditoriaus, delsimą ir nerūpestingumą, kuris priklausė tik nuo paties kreditoriaus valios. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Atsakovė paaiškino, kad ieškovo gerai nepažįsta, faktiškai matė jį keletą kartų, jų niekada nesiejo jokie bendri interesai arba draugystė.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškiniui iš esmės prieštarauja. Atsiliepime paaiškino, kad patikslintame ieškinyje minimos paskolos sutarties sudarymo, įvykdymo ar neįvykdymo, paskolintos pinigų sumos panaudojimo šeimos ar tik asmeniniams palikėjo interesams, paveldėjimo ir kt., susijusios aplinkybės nežinomos. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, institucija nurodė prieštaraujanti ieškiniui, nes ieškinys pareikštas priešingai vaiko interesams. Nurodė, kad ieškovas turėtų įrodyti ne tik ieškinyje nurodytas aplinkybes, bet ir tai, jog jo paskolinti pinigai panaudoti skolininko šeimos, o ne asmeniniams poreikiams.
Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė pilnai jame išdėstytais motyvais prašė tenkinti (2021 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas: nuo 00:11:35 iki 01:00:52). Ieškovas papildomai paaiškino, kad kol E. B. buvo gyvas, vis žadėdavo grąžinti skolą, žinojo, kad su atsakove sukūrė verslą su saulės elektrinėmis, (duomenys neskelbtini) jų sodyboje yra sumontuotos saulės energijos baterijos. Ieškovas yra pažįstamas su I. B., jo žmona ir sūnumi. I. B. statė namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis padėjo jam statyti, buvo svečiuose, tame name gyveno ir E. B. V. P. yra jo draugas, kuris jam minėjo, kad E. B. prašė V. P. paskolinti pinigų, minėjo, kad reikia 15 000 Eur šeimos verslui -saulės elektrinėms, ieškovas pasisiūlė padėti, paskolino, kiek galėjo – 10 520 Eur. E. B. ir V. P. atvažiavo pas jį į butą, atsivežė sutartį, susitarė, kad po 5 mėnesių grąžins, dėl visa ko susitarė ir dėl netesybų. Pinigus padavė virtuvėje, pinigai buvo 200 litų kupiūromis, virš 30 000 litų, pinigus skaičiavo V. P. Praėjus paskolos grąžinimo terminui, jis kartais matydavo E. B., susitikęs klausdavo dėl pinigų grąžinimo, šis jam vis sakydavo, kad neturi, tačiau žadėjo, kad grąžins paėmęs paskolą, kai žmonai pakels atlyginimą. Būdamas pas I. B. matydavo, kad statomi šiltnamiai, veisiamas braškynas, nes E. B. įsigijo braškių ūkį, tikėjo, kad dabar jau galės grąžinti skolą. Tėvas taip pat jam garantavo, kad sūnus grąžins skolą, kai suklestės ūkis. Su E. B. buvo susiskambinęs 2018 m. liepos mėnesį, žadėjo, kad grąžins, nors ieškovas jau minėjo, kad ketina kreiptis į teismą, tačiau jo prašė nesikreipti. Iki mirties E. B. matė gal 100 kartų. Apie mirtį sužinojo iškart, dalyvavo laidotuvėse. Po laidotuvių tėvas I. B. jam sakė, kad atsakovė liepė I. B., kad grąžintų ieškovui skolą. Atsakovės apskritai nepažinojo, ją matė tik laidotuvėse. Po 2 mėnesių po mirties jis skambino atsakovei, tačiau ji jam sakė, kad nieko nežino apie paskolą, sutarties nematė, nors iš tikrųjų ji visą laiką žinojo apie paskolą. Tuo metu palikimo ji dar nebuvo priėmusi. Vėliau 2019 m. vasarą kartu su V. P. prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios buvo susitikęs su atsakove, parodė jai sutartį, atidavė jai sutarties kopiją, ši atsakė, kad pagalvos ir paskambins. Vėliau paskambinusi prašė, kad ieškovas prie jos nelįstų, ji paskolos negrąžins. Tuomet ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos. Ieškovas nurodė, kad apie trijų mėnesių terminą nežinojo, nes jei būtų žinojęs, būtų iškart kreipęsis į teismą, o dabar tikėjo žmonių sąžiningumu, tai ir sudaro svarbias priežastis, kodėl buvo praleistas terminas. Nurodė, kad pagal išsilavinimą yra teisininkas, tačiau baudžiamosios teisės srityje ir nėra civilinės teisės specialistas, sveikatos problemų neturi. Paskolos sandorio nedeklaravo, nes jis deklaracijų nepildo. Paskolos suteikimo metu jis turėjo pinigų, nes anksčiau pinigus laikė Vilniaus taupomojoje kasoje, tačiau šiai bankrutavus, juos pasiėmė grynais ir laikė namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Kęstutis Ožiūnas patikslintą ieškinį palaikė pilnai jame išdėstytais motyvais, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad pati paskola egzistavo, paskola buvo suteikta šeimos reikmėms, vystomam verslui, E. B. buvo atsakingas šeimos žmogus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nežinojo apie paskolą, taip pat nėra pagrindo teigti, kad pinigai galėjo būti iššvaistyti asmeninėms jo reikmėms. Pati atsakovė vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl byloje turi būti remiamasi ieškovo paaiškinimais. Atsakovė palikimą priėmė pagal turto apyrašą, nes bijojo dėl kreditorinių reikalavimų, apie kuriuos žinojo. Termino kreditoriniams reikalavimams pažeidimas yra tik formalumas, jokie lūkesčiai nebuvo pažeisti, nes atsakovė žinojo apie paskolą tiek prieš vyro mirtį, tiek po mirties, todėl terminas turi būti atnaujintas.
Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, nors atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė negali dalyvauti teismo posėdyje dėl jos sudėtingos psichologinės būklės, patiriamo didelio streso, teismui pateikė gydytojos pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovei teismo posėdyje dalyvauti nerekomenduojama. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, patvirtinančius jos sveikatos būklę, nutarė bylą nagrinėti atsakovei teismo posėdyje nedalyvaujant. Atsakovės interesus teismo posėdyje atstovavo jos atstovas advokato padėjėjas Jan Zavadski.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Jan Zavadski nurodė, kad atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė ieškovo reikalavimus atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsakovė apie paskolą sužinojo praėjus beveik vieneriems metams po vyro mirties, kai 2020 m. kovo 10 d. iš ieškovo atstovo gavo pranešimą. Gavusi pranešimą, ji negalėjo patikėti, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, nes nuo grąžinimo termino pabaigos jau buvo praėję beveik šešeri metai, todėl abejojo reikalavimo pagrįstumu, nes sutartis neva sudaryta 5 mėnesiams, o ieškovas veiksmų nesiėmė 6 metus, nors suma labai didelė, kas rodo nelogišką ieškovo elgesį. 2014 metais šeimai papildomų pinigų nereikėjo, nes saulės kolektoriai buvo nupirkti 2012 metais, o braškynas užveistas 2016 metais iš Europos Sąjungos fondų. Be to, kyla abejonių, ar skola negalėjo būti grąžinta, kadangi iš sms žinučių matyti, kad vyras skolą žadėjo grąžinti, kai iki mirties dar buvo likę keturi mėnesiai, todėl skola galėjo būti ir grąžinta visa ar dalimis. Skolos atsakovė nepripažįsta, ieškovą ji matė per laidotuves, tačiau apie skolą jai niekas tuo metu nesakė. Dėl paveldimo turto ji kreipėsi į notarą bei antstolį, kad sudarytų turto apyrašą, nes palikimą paveldėjo ir nepilnametė dukra. Antstolis patikrino bei nustatė, kad skolos ieškovui nebuvo. Ieškovo sveikata buvo puiki, taip pat nėra jokių kitų aplinkybių, kurios turėtų savarankišką pagrindą atnaujinti praleistą terminą, ieškovas buvo neaktyvus, todėl nesikreipęs nei į notarą, nei į antstolį, nei į teismą, prarado galimybę išsiieškoti skolą, be to, ieškovas net neįrodinėjo svarbių priežasčių buvimo, nurodydamas, kad pasitikėjo, buvo siejamas artimų santykių, tačiau ieškovas net nepažinojo atsakovės, todėl negali būti kalbama apie pasitikėjimą. Atstovas nurodė, kad kritiškai vertintinas ieškovo įvardintas susitikimas prie bažnyčios, kadangi byloje nėra jokios medžiagos apie šį susitikimą, o liudytojo V. P. paaiškinimais taip pat negalima remtis, nes jis yra ieškovo ilgametis draugas. Nurodė, kad atsakovė turtą paveldėjo su nepilnamete dukra, tad jei skola būtų priteista, turėtų mokėti ir dukra. Akcentavo, kad atsakovės psichologinė būklė bloga, viena išlaiko dukrą, dirba valstybės tarnyboje, gauna apie 700 Eur atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas I. B. (2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas: nuo 00:12:53 iki 00:33:33). Liudytojas paaiškino, kad jis E. B. tėvas, santykiai su ieškovu draugiški, o su atsakove nėra susitikęs apie 2,5 metų, paskutinį kartą matė ją per sūnaus laidotuves, santykiai yra visiškai nutraukti, nors ir anksčiau bendraudavo nedaug, maždaug 2-3 kartus per metus po 5-10 minučių, konfliktų nėra buvę. Apie sūnaus skolą sužinojo iš draugo V. P. maždaug po 2 ar 3 metų po paskolos sudarymo, šis jam papasakojo, kad yra sutartis, sumos neminėjo, paskolos tikslo nesakė. Su sūnumi finansinių dalykų neaptarinėjo, taip pat nesidomėjo jo verslais, žinojo tik tiek, kad jis statė saulės elektrines, paskui veisė braškyną. Ieškovas jam taip pat vieną kartą maždaug prieš ketverius metus yra sakęs, kad skolino pinigus jo sūnui, pasakė sumą – 10 000 Eur. Po kurio laiko susitikęs su sūnumi paragino grąžinti skolą, šis pažadėjo paskambinti ieškovui, tačiau, ar paskambino, nežino. Ieškovas dalyvavo sūnaus laidotuvėse, tačiau nei jų metu, nei vėliau kada nors po jų su ieškovu apie paskolos grąžinimą nekalbėjo, pats jis asmeniškai irgi niekada nebuvo sutikęs grąžinti skolą už sūnų. Su atsakove apie paskolos grąžinimą nėra kalbėjęs. Nežino aplinkybių, ar ieškovas su V. P. ir atsakove buvo susitikę, taip pat abejoja, ar ieškovas apskritai pažinojo atsakovę. Paaiškino, kad sūnus buvo atsakingas šeimos žmogus.
Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 28 d., metu liudytoju buvo apklaustas V. P. (2021 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas: nuo 00:01:03 iki 00:26:54). Liudytojas paaiškino, kad su ieškovu ir E. B. tėvu I. B. maždaug nuo 1990 metų jį sieja draugiški santykiai, o S. B. pažįsta tik iš matymo. Jis yra įmonės direktorius, į jį kreipėsi E. B., siūlydamas dalyvauti versluose, paprašė paskolinti pinigų, tačiau jis jų neturėjo, įmonės lėšų naudoti negalėjo, todėl pasiūlė kreiptis į ieškovą, kadangi žinojo, kad ieškovas iš banko yra atgavęs pinigus. Pabendravęs su ieškovu, gavo sutikimą, kad ieškovas paskolins E. B. reikiamą pinigų sumą, perdavė ieškovo telefono numerį ir šie susitarė dėl paskolos. Kadangi jis turėjo sutarčių šablonų, todėl pasisiūlė padėti surašyti raštišką sutartį. Visi trys susitiko bute pas ieškovą, šis virtuvėje perdavė pinigus E. B., kuris pinigus perskaičiavo ir pasirašė, kad pinigus gavo. Pinigai buvo perduoti litais. Dėl pinigų grąžinimo termino buvo sutarta paskolinti trumpam laikotarpiui, maždaug šešiems mėnesiams. Liudytojo teigimu, pinigus E. B. ketino panaudoti saulės elektrinių statybai, reikėjo įnešti tam tikrą pinigų sumą, kurią vėliau turėjo atgauti iš Europos Sąjungos fondų. Kiek liudytojas žino, paskola nebuvo grąžinta, šią aplinkybę žino tiek ir ieškovo, tiek iš I. B. žodžių. Žinojo, kad E. B. vystė braškių verslą, vėliau susirgo, reikėjo lėšų, jam buvo aukojamos lėšos gydymui, vėliau E. B. mirė, dalyvavo jo laidotuvėse. Vėliau, praėjus kuriam laikui po laidotuvių, kartu su ieškovu dalyvavo susitikime su S. B., atidavė jai paskolos sutarties kopiją, kuri ją paėmė, žadėjo paskambinti, taip pat susitikimo metu ji negražiai atsiliepė apie mirusį vyrą, skundėsi, kad vyras mirė palikęs ją su skolomis. Tikslaus susitikimo laiko neprisimena, tačiau tai buvo dar šiltas metų laikas, po laidotuvių buvo praėję keletas mėnesių. Jis susitikime dalyvavo irgi, kadangi jautė sąžinės graužimą dėl šios susidariusios situacijos, kad ieškovas patyrė nuostolių. Liudytojo teigimu, atsakovė turėjo žinoti apie vyrui suteiktą paskolą, be to, tėvas vis kalbėjo ir skundėsi, kad ieškovas ketina kreiptis į teismą. Liudytojas ieškovui siūlė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo praėjus trejiems ar ketveriems metams, kai paskola nebuvo grąžinta, tačiau ieškovas vis delsė, nes tikėjo, kad pinigai bus grąžinti gera valia. Pats I. B. niekada nežadėjo grąžinti pinigų už sūnų. I. B. santykiai su atsakove prasti, yra girdėjęs, kad atsakovė tėvui buvo nurodžiusi, kad „jų sūnus, tai tegul jie ir apmoka skolas“.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
Byloje pateikta 2014 m. kovo 3 d. rašytinė paskolos sutartis, kurią sudarė ieškovas (paskolos davėjas) ir E. B. (paskolos gavėjas). Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 28 d., metu ieškovas pateikė teismui bei atsakovės atstovui apžiūrai paskolos sutarties originalą (ieškovo turimą sutarties egzempliorių). Paskolos sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad paskolos suma - 10 520 Eur. Sutarties šalių rekvizitų skirsnyje yra šalių parašai bei E. B. prierašas, pažymintis, kad pinigus gavo. Paskolos sutarties 3.1. punktu šalys sutarė, kad paskolos suma suteikiama penkių mėnesių terminui ir turi būti grąžinta iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. Paskolos sutarties 3.2 punktas numatė, kad už naudojimąsi paskolos suma paskolos gavėjas palūkanų nemoka. Paskolos sutarties 2.3.4 punktu šalys susitarė, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,05 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius.
Byloje nustatyta, kad E. B. mirė 2019 m. balandžio 21 d. Mirė santuokoje, santuoka su S. B. įregistruota (duomenys neskelbtini) Sutuoktinių vaikas: V. B., gimusi 2010 m. liepos 28 d.
Ieškovo pavedimu, antstolė J. B. 2020 m. sausio 22 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame antstolė konstatavo šias faktines aplinkybes: dvi trumpąsias žinutes (SMS), 2018 m. gruodžio 20 d. gautas į mobiliojo ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Trumposiose žinutėse (SMS) nurodyta: 1) „Laba diena. Trukdo (duomenys neskelbtini). Rašau nes truputį su kalba prastai. Atsiprašau, kad dėl skolos mano taip gaunasi. Truputį gyvenimas ne ta linkme pasisuko“; 2) „Jeigu galim, gal galima be teismo. Pasižadu, kad iki spalio mėn. grąžinsiu skolą. Ne jei galit tiek laukti“.
2020 m. kovo 10 d. ieškovo atstovas advokatas Kęstutis Ožiūnas kreipėsi į atsakovę raštišku pranešimu, kuriame nurodė aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo, akcentavo, kad mirusiojo palikimas priimtas atsakovės ir jos dukters, taigi už palikėjos skolas įpėdinės atsako visu savo turtu, bei pasiūlė iki 2020 m. kovo 25 d. pranešti, ar atsakovė sutinka spręsti suteiktos paskolos grąžinimo klausimą ne teisminio ginčo keliu.
Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjo E. B. palikimą priėmė S. B., palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre data ir laikas – 2019 m. birželio 13 d. E. B. palikimą priėmė ir V. B., palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre data ir laikas – 2019 m. spalio 25 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2019 m. gruodžio 11 d. S. B. ir V. B.
Teismui pateiktos atsakovės S. B. ir E. B. metinės pajamų deklaracijos už 2013-2015 metus.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl skolos, atsiradusios iš 2014 m. kovo 3 d. sudarytos paskolos sutarties netinkamo vykdymo, priteisimo. Skolą prašoma priteisti iš paskolos gavėjo E. B. turto paveldėtojų. Taip pat prašoma atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
Dėl paskolos sutarties
Atsakovė procesiniuose dokumentuose išreiškė abejones dėl pasirašytos paskolos sutarties realumo, teigė, kad nežinojo apie E. B. ir ieškovo sudarytą sandorį, nurodė, kad tuo metu šeimai nebuvo reikalingi papildomi pinigai. Taip pat akcentavo, kad jei paskola ir buvo, tačiau ji galėjo būti grąžinta. Tačiau su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, nes jie nepagrįsti įrodymais bei prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, liudytojų parodymams.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, nenumatytas šiame kodekse, bet tik tokias, kurios neprieštarauja įstatymams. Įstatymų leidėjas įsakmiai įpareigoja asmenis savo civilinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, laikantis įstatymų, gerbiant bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai. Įstatyme įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti savo teises tokiu būdu bei priemonėmis, kurie prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-783-330/2020).
Remiantis CK 6.870 straipsniu, paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2013).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir E. B. 2014 m. kovo 3 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį dėl 10 520 Eur sumos. Sutartis yra galiojanti, nenuginčyta. Paskolos sutarties sudarymo faktą, pinigų gavimo faktą patvirtino ir paties ieškovo žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu, taip pat liudytojo V. P. paaiškinimai, kuris detaliai bei nuosekliai paaiškino, kad tarpininkavo sudarant sutartį, matė, kaip ieškovas davė pinigus E. B. Esminių prieštaravimų tarp ieškovo ir liudytojo V. P. paaiškinimų nenustatyta. Tai, kad ieškovą ir E. B. siejo paskolos teisiniai santykiai patvirtina ir 2020 m. sausio 22 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas E. B. ieškovui siųstų trumpųjų žinučių turinys, kuriame E. B. nurodo ketinantis grąžinti skolą bei prašo ieškovo nesikreipti į teismą.
2014 m. kovo 3 d. paskolos sutarties 1.2. punkte numatyta, kad paskolos suma 10 520 Eur, 5 punkte „Šalių rekvizitai ir parašai“ ieškovas ir E. B. savo parašais patvirtino paskolos sutarties sudarymo faktą, E. B. po savo parašu papildomai įrašė prierašą, kad pinigus gavo bei po šiuo tekstu pakartotinai pasirašė. Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju paskolos sutartyje esantys E. B. parašai ir papildomas prierašas, kad paskolos sumą gavo, patvirtina 2014 m. kovo 3 d. paskolos sutarties realumą ir faktinį sudarymą. Pažymėtina, kad paskolos sudarymo metu, paskolos sutarčiai, sudaromai grynais pinigais tarp fizinių asmenų, nebuvo privaloma notarinė forma.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl paskolos sutarties sudarymo fakto nebuvimo.
Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad E. B. ar kiti asmenys būtų gražinę ieškovui 10 520 Eur paskolos sumą paskolos sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 3 d., ar vėliau. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad E. B. ne kartą žodžiu ragino grąžinti paskolą, šis vis žadėjo ją grąžinti. Liudytojai V. P. bei I. B. taip pat nurodė, kad žinojo, kad E. B. negrąžina paskolos ieškovui. Atsakovės teiginiai, kad paskola galėjo būti grąžinta visa ar dalimis dar iki E. B. mirties, vertintini kaip hipotetiški, deklaratyvaus pobūdžio bei prieštaraujantys tiek ieškovo, tiek liudytojų paaiškinimams, be to, nepatvirtinti jokiais kitais rašytiniais įrodymais ar kita bylos medžiaga.
Sutarties nuostatos yra galiojančios tol, kol šalys jos nepakeičia ar nepanaikina, arba tol, kol ji nenuginčijama ar tampa niekine. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-470-798/2021). Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių tinkamą 2014 m. kovo 3 d. paskolos sutarties įvykdymą, t. y. suteiktos paskolos grąžinimą sutartyje nustatytu terminu, konstatuojama, kad paskolos suma (10 520 Eur) ieškovui grąžinta nebuvo, kas suponuoja išvadą, kad paskolos gavėjas E. B. pažeidė paskolos sutarties sąlygas, sutartinių prievolių neįvykdė.
Dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. B. mirė 2019 m. balandžio 21 d. S. B. buvo jo sutuoktinė, V. B. - dukra. E. B. turtą paveldėjo jo sutuoktinė S. B. ir nepilnametė dukra V. B.. Palikimo priėmimo faktai 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. spalio 25 d. įregistruoti registre, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2019 m. gruodžio 11 d. Šiuo nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams mirusiojo įpėdinėms pareikšti prasidėjo 2019 m. balandžio 21 d. mirus E. B. ir baigėsi 2019 m. liepos 21 d. Ieškovas, kaip palikėjo kreditorius, praleido trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui, kilusiam iš paskolos sutarties, pareikšti. Ieškovas ieškiniu prašo atnaujinti praleistą terminą.
CK 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.
Sprendžiant, ar atsakovė kartu su dukra paveldėjo palikėjo skolą ieškovui ir ar atsakovėms perėjo pareiga atsakyti už palikėjo prievoles pagal byloje nagrinėjamą paskolos sutartį, yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius, t. y. ieškovas, yra pareiškęs apie savo reikalavimą.
Teismo vertinimu, ieškovas per įstatyme nustatytą terminą nebuvo informavęs atsakovės ar palikimo atsiradimo vietos notaro arba kitu būdu išviešinęs savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams pareikšti baigėsi 2019 m. liepos 21 d. Ieškovas apie E. B. skolą ieškovui atsakovei pranešė 2020 m. kovo 10 d., į teismą kreipėsi 2020 m. birželio 20 d. Ieškovo įsitikinimu, terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes ieškovą sieja artimi santykiai su atsakovės šeima, E. B. buvo ieškovo artimo draugo sūnus, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutiks dar nekilusį ginčą spręsti taikiai. Ieškovas teigė, kad bandydamas ginčą spręsti taikiai ir nerealizuoti tokios galimybės lūkesčiai lėmė tai, kad ieškovas įstatymu nustatytu terminu nesikreipė atitinkama tvarka, reikšdamas savo kreditorinį reikalavimą, kurie formuoti teikiant ieškinį.
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020).
Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, konstatuoja, kad bylos duomenys teismui neteikia pagrindo ieškovo nurodytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovas, žinodamas apie skolininko mirtį, turėjo realią galimybę laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą įpėdinėms, bet elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Byloje nustatyta, kad apie E. B. mirtį ieškovas sužinojo iškart, šią žinią jam pranešė V. P., ieškovas dalyvavo laidotuvėse, vykusiose 2019 m. balandžio mėnesį, žinojo apie mirusiojo šeimą, nes su E. B. šeima (tėvais) palaikė draugiškus santykius, dažnai susitikdavo su tėvu I. B., taigi ieškovui buvo žinoma, kad mirusysis turėjo šeimą (sutuoktinę), teismui nurodė, kad atsakovę matė laidotuvių metu, vadinasi, ieškovas žinojo apie įpėdinius. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas raštišką pranešimą dėl skolos atsakovei pateikė tik 2020 m. kovo 10 d., t. y. po vyro mirties praėjus beveik vienuolikai mėnesių. Iš bylos medžiagos matyti, kad atstovavimo sutartį su advokatu ieškovas sudarė dar 2020 m. sausio 21 d., tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių dar 1,5 mėnesio delsė pateikti atsakovei raštišką pranešimą. Dar daugiau, į teismą ieškovas kreipėsi tik 2020 m. birželio 22 d., t. y. po raštiško 2020 m. kovo 10 d. pranešimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams, o po mirties iš viso praėjus vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. kovo 10 d. pranešime ieškovas nustatė atsakovei terminą iki 2020 m. kovo 25 d. pranešti informaciją, ar atsakovė sutinka taikiai išspręsti paskolos grąžinimo klausimą. Taigi, nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovas delsė kreiptis į teismą dar beveik tris mėnesius nuo informacijos iš atsakovės negavimo (2020 m. kovo 25 d.), teismui ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų jo veiksmus laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 25 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. birželio 22 d. Nepagrįstas delsimas pareikšti reikalavimą mirusiojo asmens įpėdiniams, laikytinas neapdairiu ir nerūpestingu paties ieškovo elgesiu, kurio pasekmės tenka pačiam ieškovui. Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą. Ieškovas apsiribojo vien atitinkamų veiksmų, kuriuos jis atliko jau pasibaigus minėtam terminui, išvardinimu, tačiau tai negali būti laikoma svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti. Taip pat sutiktina su atsakovės atstovo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju nelaikytina svarbia priežastimi ir ieškovo nurodytas „tikėjimas pačios atsakovės ir E. B. tėvo sąžiningumu“, kadangi, pirmiausia, byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie santykiai, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad atsakovės „nėra matęs akyse“, ją matė vieną kartą per laidotuves, daugiau jokių aplinkybių, kurios rodytų artimą, pasitikėjimu grindžiamą ryšį su atsakove, ieškovas nenurodė. Antra, I. B. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nėra niekada ieškovui žadėjęs pats grąžinti ieškovui sūnaus skolos, tokių aplinkybių negalėjo patvirtinti ir liudytojas V. P., juolab, kad I. B. ir ieškovo jokie paskolos sutartiniai santykiai ir nesiejo, kas vėlgi neleidžia daryti išvados, kad ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis ir turėti realų lūkestį, kad paskolą jam grąžins kiti asmenys (šiuo atveju – E. B. tėvas), o ne mirusiojo paveldėtojai. Taigi, ištyrus byloje esančius įrodymus, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad po E. B. mirties, ieškovui paskolą žadėjo grąžinti mirusiojo šeima, nepasitvirtino.
Teismas sprendžia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdžiusios ieškovui laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą E. B. įpėdinėms S. B. ir V. B.. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos neatitinkančiomis svarbių aplinkybių kriterijaus, konstatuotina, kad jos priklausė išimtinai nuo ieškovo valios. Priešingu atveju, kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas.
Taipogi pabrėžtina, kad reikšminga aplinkybe šiuo atveju pripažintina ir tas faktas, kad E. B. turtą paveldėjo ne tik atsakovė, bet ir nepilnametė dukra V. B. Institucija, tiekianti išvadą byloje, nurodė, kad ieškiniui iš esmės prieštarauja, nes jis pareikštas priešingai vaiko interesams. Nors šiuo atveju ieškovas skolą prašo priteisti iš atsakovės, tačiau atsakove nurodo ir V. B., kuri vadovaujantis CK 5.52 straipsnio nuostatomis, priteisus skolą, taptų solidaria skolininke. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad siekiant apsaugoti nepilnametės interesus, atsakovei 2019 m. liepos 22 d. buvo išduotas teismo leidimas vaiko vardu palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, kas reiškia, kad tokiu atveju už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėtu turtu. Šiuo atveju atnaujinus terminą ieškovo kreditoriniam reikalavimui pareikšti, teismo vertinimu, būtų pažeistos nepilnametės V. B. teisės ir teisėti interesai, kadangi palikimo priėmimo metu (turto apyrašą antstolis Darius Bliznikas sudarė 2019 m. liepos 19 d., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2019 m. gruodžio 11 d.) ieškovas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareiškęs kreditorinio reikalavimo palikėjo įpėdiniams. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvadą, kad termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimas nepilnametės V. B. atžvilgiu akivaizdžiai pažeistų jos interesus ir teises, tokiu būdu būtų pažeistas vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte.
Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, ieškovo bei liudytojo V. P. nurodytos aplinkybės dėl jų susitikimo su atsakove S. B. prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios, teismui kelia abejonių, kadangi, pirmiausia, nei ieškovas, nei liudytojas negalėjo nurodyti tikslaus susitikimo laiko, o apsiribojo abstraktaus pobūdžio nurodymu, kad susitikimas įvyko buvo 2019 metais šiltuoju metų laiku vasarą, be to, nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad toks susitikimas išties buvo, kad atsakovei buvo perduota sutarties kopija, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė apie skolą sužinojo tik 2020 m. kovo 10 d. gavusi ieškovo pranešimą, tą patvirtino ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu. Taip pat byloje jokiais įrodymais (skambučių išklotinėmis ar kt.) nepatvirtintos ir ieškovo nurodytos aplinkybės, kad po dviejų mėnesių nuo vyro mirties jis skambino atsakovei, prašydamas grąžinti skolą. Vertinant termino praleidimo priežasčių svarbą, būtina atsižvelgti ir į teismo posėdžio metu ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad tiek 2019-2020 m. laikotarpiu, tiek dabar ieškovas nurodė esąs puikios sveikatos, taip pat tai, kad pagal išsilavinimą jis yra teisininkas, kas suponuoja išvadą, kad ieškovui šiuo atveju taikytini didesni, nei tokio išsilavinimo neturinčiam asmeniui, rūpestingo ir apdairaus elgesio bei profesionalumo standartai. Teismas nesutinka su ieškovo atstovo argumentu, kad termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimas yra tik formalumas, kadangi tokia pozicija prieštarauja tiek teisės aktų normoms, nurodančioms, kad turi būti įrodytas termino praleidimo priežasčių svarbumas, taip pat prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Ieškovas teismui nepateikė pakankamų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į atsakoves ar palikimo atsiradimo vietos notarą, turto apyrašą sudarinėjusį antstolį pareikšti kreditorinį reikalavimą. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardytų palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), ar kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, su prašymu patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimą. Taigi, turėdamas duomenis apie įpėdines, ieškovas turėjo galimybę informuoti notarą, kreiptis į teismą, tačiau tokių veiksmų per įstatymo nustatytą terminą neatliko. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad byloje ieškovas neįrodė, kad termino eigos metu susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklausė nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą, notarą ar antstolį dėl kreditorinio reikalavimo įpėdinėms pareiškimo. Terminas buvo praleistas daugiau nei keturis kartus (14 mėnesių) nuo ieškovo sužinojimo apie mirtį, todėl ieškovas prarado galimybę įgyvendinti savo teises į palikimą priėmusį įpėdinį, kuriam įstatymas suteikia teisėtą lūkestį, kad įpėdinis atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurias kreditorius pareikalaus sumokėti per įstatyme nustatytą laiką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismų formuojamai nuosekliai praktikai, visapusiškai bei pagal teismo vidinį įsitikinimą įvertinus šalių bei jų atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, nesant pagrindo pateisinti termino praleidimą, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė prašymo dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti mirusiojo E. B. turto paveldėtojoms pagrįstumo, todėl šis ieškovo prašymas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Teismui atmetus ieškovo reikalavimą dėl termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti, laikytina, kad tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmesti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų dėl 10 520 Eur skolos ir 946,80 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Patikslintą ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (258 Eur žyminis mokestis) neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Atsakovė byloje patyrė 1 650 Eur atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas prašė priteisti iš ieškovo jos naudai. Iš atsakovės pateiktų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų matyti, kad atsakovė ją atstovaujančiam advokato padėjėjui Jas Zavadski sumokėjo už šias paslaugas: 1) 700 Eur už atsiliepimo paruošimą (2020 m. rugpjūčio 4 d. sąskaita, mokėjimo nurodymas), 2) 400 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teisme (2020 m. lapkričio 24 d. sąskaita ir 2020 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymas), 3) 300 Eur už konsultacijas, pasiruošimą ir atstovavimą teisme (2021 m. gegužės 27 d. sąskaita, mokėjimo kvitas), 4) 250 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą teisme (2021 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymas).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacija). Pažymėtina, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, sumokėtos advokato padėjėjui, neviršija Rekomendacijoje nurodyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla yra nedidelės apimties, šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės nereikalauja specialių teisinių žinių, byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės ar fakto klausimai, nebuvo reikalinga platesnė teisės normų ir teismų praktikos analizė, todėl laikytina, kad šiuo atveju atsakovės prašoma priteisti 1 650 Eur atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Mažindamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovę atstovavo ne advokatas, o advokato padėjėjas, todėl procesinių dokumentų paruošimo įkainiai taikytini mažesni, be to, atsiliepimas bei triplikas yra palyginti nedidelės apimties, juose nėra analizuojami sudėtingi teisės ar fakto klausimai. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2020 m. lapkričio 24 d. teismo posėdis truko tik 28 minutes, byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl, teismo vertinimu, 400 Eur išlaidų suma už pasiruošimą ir atstovavimą šiame teismo posėdyje yra akivaizdžiai per didelė. Taipogi įvertinant teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugpjūčio 3 d., trukmę (24 minutės), 250 Eur išlaidų suma už pasiruošimą ir atstovavimą šiame teismo posėdyje, taip pat vertintina kaip akivaizdžiai per didelė. Teismas, įvertinęs šias išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 650 Eur iki 700 Eur ir priteisia šią sumą iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1-2 dalys).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. P. V. atsakovės S. B. naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.