Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Centrinės perkančiosios organizacijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Europos socialinei fondo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

a. Direktyvos konstatuojamosios dalies 79 punkte nustatyta, kad „kai sutartys skaidomos į pirkimo dalis, perkančiosios organizacijos, kad, pavyzdžiui, išlaikytų konkurenciją arba užtikrintų tiekimo patikimumą, turėtų galėti apriboti pirkimo dalių, dėl kurių ekonominės veiklos vykdytojas gali teikti pasiūlymą, skaičių; joms taip pat turėtų būti leidžiama apriboti pirkimo dalių, kurios gali būti paskirtos vienam konkurso dalyviui, skaičių“.

Motyvuojamoji dalis

b. VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Tais atvejais, kai pirkimo objektas skaidomas į dalis, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ar kituose pirkimo dokumentuose, kuriais kviečiama dalyvauti pirkime, nurodo: 1) dėl kelių pirkimo objekto dalių (vienos, dviejų ar daugiau) tas pats tiekėjas gali pateikti pasiūlymą; 2) maksimalų skaičių pirkimo objekto dalių, dėl kurių laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia šį skaičių riboti. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyti objektyvūs ir nediskriminaciniai kriterijai ar taisyklės, taikomos nustatant, kurias pirkimo objekto dalis laimėjo tiekėjas, jeigu pagal pasiūlymų vertinimo rezultatus tam pačiam tiekėjui turėtų atitekti didesnis negu nustatytas maksimalus pirkimo objekto dalių skaičius; 3) ar perkančioji organizacija pasilieka galimybę nuspręsti sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl jos nurodytų pirkimo dalių ar jų grupių, dėl kurių pagal pirkimo dokumentus laimėtoju gali būti nustatomas tas pats tiekėjas“.

Tokiu būdu teisiniu reguliavimu numatomos situacijos, kada gali būti nustatyti tam tikri ribojimai, kuriais siekiama didesnės konkurencijos. Ir tokios sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos. Atitinkamai ir Reikalavimas, kuriuo buvo sudarytos sąlygos Pirkime dalyvauti didesniam ūkio subjektų skaičiui taip išplečiant konkurenciją, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovė, neteisingai kvalifikavusi CPO LT Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 papunkčio turinį, neatsižvelgė ir nevertino 2024 m. kovo 28 d. rašte Nr. 1S-284 „Viešosios įstaigos CPO LT paaiškinimai dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pradėto pažeidimo tyrimo projekte Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0018“ (toliau – Atsakymas į įtarimą) pateiktų argumentų, kurie atskleidžia, kad subtiekimo ribojimas nėra neteisėtas, nevertino Atsakyme į įtarimą pateiktų CPO LT argumentų, kad Pirkimo vykdymo metu tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), tiek CPVA skelbė pavyzdinius pirkimo dokumentus, kuriuose buvo nurodoma galimybė nustatyti sąlygą, analogišką Reikalavimui.

Taigi, pareiškėja laikosi pozicijos, kad Reikalavimo nustatymas siekiamų tikslų kontekste negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Tačiau tuo atveju, jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad Reikalavimas pažeidė Direktyvos nuostatas, pareiškėja mano, kad vis tiek nėra pagrindo nustatyti pažeidimo, kaip jis suprantamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkto prasme. Net jei būtų pripažinta, kad pareiškėja padarė pažeidimą, toks pažeidimas nedaro žalos Europos Sąjungos (toliau – ES) biudžetui, todėl nėra pagrindo nustatyti pažeidimą projekte Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0030 „Europos socialinio fondo agentūra – metodinės pagalbos ir konsultacijų teikimas“ (toliau – Projektas).

Priimdama Skundžiamą sprendimą ir nustatydama finansinės korekcijos dydį, CPVA vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT), Reglamento ir kitų teisės aktų nuostatomis. Vadovaujantis Reglamento 2 straipsnio 36 punktu, nustatyta, kad kiekvieno įtariamo pažeidimo atveju turi būti nustatyti visi požymiai: (i) nustatytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas, (ii) toks pažeidimas padarytas ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu ir (iii) dėl tokio pažeidimo turi būti nepagrįstų (netinkamų) išlaidų, kurias įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui. Nenustačius bent vieno iš šių požymių, nebūtų galima konstatuoti pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą. Vertinant Reglamento ir PAFT nuostatas, darytina išvada, kad net tais atvejais, kai nustatytas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, toks pažeidimas nebūtinai lemia nepagrįstų išlaidų (netinkamų finansuoti išlaidų) atsiradimą, ar net esant netinkamų finansuoti išlaidų, jų dydis nebūtinai daro žalą ES biudžetui. Todėl ne kiekvienas viešųjų pirkimų pažeidimas yra pažeidimas Reglamento prasme.

Reglamento 122 straipsnyje nustatytos valstybių narių pareigos, kur šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Jos informuoja Europos Komisiją (toliau – Komisija) apie pažeidimus, kurie 10 000 Eur viršija fondų įnašą, ir nuolat ją informuoja apie tai, ar įgyvendinant susijusias administracines ir teisines procedūras daroma didelė pažanga.“ Taigi, pagal Reglamento nuostatas valstybės narės turi pareigą informuoti Komisiją tik apie tokius pažeidimus, dėl kurių Komisijai (ES biudžetui) deklaruota netinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 10 000,00 Eur. Apie kitus pažeidimus informacijos pateikti nereikia. Akivaizdu, kad Reglamente aiškiai apibrėžta, kokia netinkamų finansuoti išlaidų suma (didesnė nei 10 000,00 Eur) laikytina reikšminga ir darančia žalą ES biudžetui. Dar daugiau, Reglamento 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Valstybės narės gali nuspręsti nesusigrąžinti neteisėtai išmokėtos sumos, jei iš paramos gavėjo susigrąžintina suma, neskaitant palūkanų, fondų įnašo neviršija 250 Eur.“ Nustačius, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 26,53 Eur ir tai yra mažiau nei 250 Eur, darytina pagrįsta išvada, kad net tuo atveju, jei būtų nustatytas viešųjų pirkimų pažeidimas, toks pažeidimas netenkina vieno iš Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodytos pažeidimo sąvokos požymių – nepagrįstos išlaidos (kitaip tariant, netinkamos finansuoti išlaidos ar nustatytas finansinis poveikis) daro žalą ES biudžetui. Todėl nagrinėjamu atveju Projekte nėra teisinio pagrindo nustatyti pažeidimą. Vadinasi, atsakovės Skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovės Skundžiamu sprendimu pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo. Net jei būtų pripažinta, kad yra padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas ir turi būti pritaikyta finansinė korekcija (su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka), kaip Skundžiamame sprendime nurodė atsakovė, pagal analogiją taikant Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – Gairių) 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punkte nurodytą finansinę korekciją, atsakovės Skundžiamas sprendimas neatitinka PAFT, Gairių nuostatų ir suformuotos teismų praktikos.

Reglamento 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikytinos korekcijos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius. Valstybė narė taiko proporcingą korekciją. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) pažymėta, kad, jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Proporcingumas išplaukia iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, kurioje reikalaujama, kad administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos būtų taikomi, „kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai“, ir būtų veiksmingi, proporcingi ir atgrasomieji, kad galėtų tinkamai apsaugoti ES finansinius interesus. Taigi, finansinis koregavimas turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą. Gairių 1.1 papunktyje nurodyta, kad jų tikslas užtikrinti proporcingumą. Šiam tikslui svarbu, kad spręsdama dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Gairėse nurodoma, kad pažeidimo sunkumas įvertinamas, pirmiausia, atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį; skaidrumą; lygiateisiškumą. Gairėse aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad nustatant procentinės finansinės korekcijos dydį turi būti laikomasi Gairių 1.4 skirsnyje nurodytų kriterijų. Gairių 1.4 skirsnyje nurodyta, kad „Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.“ Pateikus šią nuostatą, papildomai referuojama į nusistovėjusią ESTT praktiką, t. y. į 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. C-406/14 47–49 punktus ir 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. C-408/16 65 ir 66 punktus.

Taigi, net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio. Konkretus finansinės korekcijos dydis nustatomas įvertinus tam tikrų aplinkybių, susijusių su pažeidimo padarymu, visumą. Sprendžiant dėl galimo finansinės korekcijos sumažinimo, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 vertintas aplinkybes, kurios lėmė mažesnės nei 5 proc. finansinės korekcijos taikymą:

a. tarptautinis viešojo pirkimo aspektas galėtų pateisinti didesnės korekcijos dydį, tačiau pretenzijų dėl ribojančios Pirkimo sąlygos nebuvimas šį padidinimą šalina;

b. pateiktas pasiūlymų skaičius – 3 vertintinas kaip sąlyginai nedidelis, tačiau viešasis pirkimas paskelbtas siekiant įsigyti ypatingo statinio (kelių geležinkelio ruože) statybos projekto vykdymo priežiūros paslaugas, ir tai objektyviai galėjo lemti sąlyginai nedidelę dalyvaujančiųjų viešajame pirkime skaičių;

c. Pirkimo dokumentų rengimo metu subrangos ribojimai, institucijų požiūriu, buvo leidžiami su tam tikromis sąlygomis.

Pareiškėja pastebi, kad Pirkime buvo gauti 5 tiekėjų pasiūlymai, o dėl Reikalavimo nebuvo gauta nei pretenzijų, nei paklausimų. Be to, visi šiuo metu į DPS priimti tiekėjai savo paraiškose nenurodė, jog telkiasi subtiekėjus. Pareiškėjos įsitikinimu, CPVA Skundžiamame sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad dar iki Pirkimo paskelbimo ir jo vykdymo metu tiek VPT, tiek pati atsakovė rekomendavo perkančiosioms organizacijoms viešųjų pirkimų sąlygose nustatyti Reikalavimui identišką subrangą ribojančią sąlygą. Pareiškėja veikė vadovaudamasi kompetentingų viešojo administravimo institucijų viešai skelbiamomis rekomendacijomis. Tačiau susidarė situacija, kad Pareiškėjos veiksmai pagal VPT ir atsakovės teiktas rekomendacijas yra pripažįstami kaip neteisėti vien tik dėl to, kad pasikeitė tų pačių institucijų pozicija. Aplinkybė, kad Reikalavimas kaip sąlyga buvo rekomenduojama VPT ir CPVA, t. y. institucijų, kurios yra atsakingos už viešųjų pirkimų teisės praktikos formavimą ir finansinių korekcijų taikymą, pagrindžia, kad ir jos nevertino ginčo sąlygų kaip nepagrįstai ribojančių rinkos dalyvių galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju, jei ir būtų nustatytas pažeidimas, adekvačia keliamų tikslų aspektu ir proporcinga turėtų būti laikoma mažesnė finansinė korekcija.

Elementari logika sako, kad pirmiau nurodytos aplinkybės yra lengvinančios, todėl tariamo pažeidimo sunkumas nėra toks, dėl kurio turėtų būti taikoma 5 proc. finansinė korekcija. Akivaizdu, kad CPVA jokio faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, priimdama galutinį sprendimą nevykdė ESTT praktikoje nurodyto dviejų etapų vertinimo ir tiesiog formaliai pritaikė Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punkte nurodytą finansinę korekciją. Tokie CPVA veiksmai grubiai pažeidžia proporcingumo principą, Gairių nuostatas ir formuojamą teismų praktiką. Todėl CPVA priimtas Skundžiamas sprendimas privalo būti panaikintas visa apimtimi.

Atsakovė su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą teigia, kad Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Projekto vykdytojas), įgyvendindama Projektą, įsigijo programinės įrangos nuomos paslaugas per CPO, pasinaudodama šiuo Pirkimu. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2021 m. rugsėjo 16 d., Pirkimo Nr. 563490. Skelbimas apie Pirkimą 2021 m. rugsėjo 17 d. paskelbtas ES leidinyje „Tenders electronic daily“, Pirkimo Nr. 2021/S 181-468480. Pirkimas į dalis neskaidytas. Vadovaujantis dinaminės pirkimo sistemos Pirkime pagrindu įvykusiu konkrečiu pirkimu Nr. CPO206524 (toliau – Konkretus pirkimas) buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo sutartis Nr. CPO206524 / S-2022-00133 (toliau – Sutartis) tarp Projekto vykdytojo ir tiekėjo uždarosios akcinės bndrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ dėl programinės įrangos nuomos, kurios pradinė vertė 35 000,00 Eur be PVM, kaina su PVM – 42 350,00 Eur.

Atsakovė, vadovaudamasi PAFT 295 punktu, atliko Pirkimo vertinimą. 2024 m. kovo 8 d. įtarime apie pažeidimą Nr. IT02 (toliau – Įtarimas) vertino, kad pareiškėja Pirkimo dokumentuose nustatė galimai subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus, o būtent Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 papunktyje nustatyta, kad kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju. CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, vadovavosi ir Projekto vykdytojo, ir CPO pateiktais paaiškinimais, kurie laikytini Projekto vykdytojo paaiškinimais. Projekto vykdytojas nepaneigė Įtarimo dėl galimo pažeidimo padarymo, nes tas pats ūkio subjektas gali būti nurodytas skirtingų tiekėjų pasiūlymuose kaip subtiekėjas. Taip pat tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas. Įtarta, kad Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygose nustatyti reikalavimai galimai apribojo tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą pasitelkti ir pasiūlyme subtiekėjais nurodyti kitus tiekėjus ar jungtinės veiklos grupės narius, todėl, Pirkimo pagrindu įvykdžius Konkretų pirkimą, galimai buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principai bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas dirbtinai nemažinti konkurencijos.

Projekto vykdytojas apie nustatytą pažeidimą Projekte buvo informuotas 2024 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį. Sprendimu konstatuota, kad CPO, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją. CPVA, vadovaudamasi PAFT nuostatomis ir Gairių 2.1 lentelės 13 punktu, atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas Pirkimo ir Konkretaus pirkimo vykdymo aplinkybes, nusprendė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo deklaruotų ir patvirtintų tinkamomis išlaidomis sumos 530,54 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 26,53 Eur.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas, kuomet pareiškėja nustatė kokybinį subrangos ribojimą, t. y. pareiškėja ribojo tiekėjų, kurie geba savarankiškai įvykdyti Pirkimo sutartį, galimybę pasitelkti vienas kitą subrangovais. Pareiškėjos teigimu, atsakovė neteisingai kvalifikavo Reikalavimo sąlygos turinį, todėl taikė netinkamas VPĮ nuostatas. Nagrinėjamu atveju aktualus VPĮ 88 straipsnio aiškinimas ir taikymas bei Reikalavimo atitikties šiam straipsniui vertinimas, o ne VPĮ 49 straipsnio nuostatos, kaip kad Sprendime interpretuoja atsakovė.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš Skundžiamo sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pareiškėjos pateikti paaiškinimai, Sprendimas kaip administracinis aktas išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus. Sprendimo turinys leido pareiškėjai argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, todėl Sprendimas atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Sprendimui atitinkant VAĮ teisės normas, ginčas iš esmės apsiriboja Sprendimo teisėtumu nustatant pažeidimų padarymo aplinkybes ir kvalifikuojant pažeidimus pagal atitinkamas VPĮ teisės normas ir nustatant dėl to kylančias pasekmes pagal Gairių punktą. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį Sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Atsakovė pasisako, kad ribojimas savo prigimtimi yra subjektinis, t. y. ribojamas tiekėjų subjektiškumas, jų statusas dalyvaujant Pirkime. LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 nagrinėtas kiekybinis darbų perskirstymo aspektas ir nebuvo pasisakyta dėl kokybinio, perskirstant darbus pagal jų esmingumą ir kitas savybes. Tuo tarpu šis ginčas kilęs dėl ribojimo teikti pasiūlymus tiekėjui, šiam esant subrangovo statusu kito tiekėjo pasiūlyme, taigi minėtu LVAT sprendimu negalima remtis tiesiogiai ir vientisai, išskyrus, kiek pateikiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT, ir Kasacinis teismas) išaiškinimai aktualiu subjektiškumo dalyvaujant pirkime ribojimo klausimu. Pati pareiškėja savo skundo 11 punkte teigia, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicinius (ESI) fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui. Nėra tiek reikšminga ar Reikalavimu buvo nustatytas kiekybinis, ar kokybinis subtiekimo ribojimas, kai šiuo atveju nustatytas būtent ribojimas Pirkimo sąlygomis Pirkimo dalyviams, subtiekimo aspektu draudžiant pasitelkti vienas kitą subtiekėjais. Tai, kad Kasacinis teismas ir LVAT yra pasisakę plačiau ar pasisakę apskritai dėl subtiekimo ribojimo jo kiekybiniu aspektu, kaip tai pateikia pareiškėja, nereiškia, kad, teismams plačiau nepasisakius dėl subtiekimo ribojimo subjektiškumo (kokybiniu) aspektu, Sprendime konstatuotas pažeidimas negali būti nustatytas ar tai nėra laikytina pažeidimu pagal VPĮ. Kitu atveju, vadovaujantis pareiškėjos logika, tai, dėl ko nepasisakė teismai, nėra laikytina pažeidimu.

Atsakovė nurodo, kad kito ūkio subjekto pasitelkimas (88 straipsnis) ir rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumu (49 straipsnis) yra skirtingos sąvokos VPĮ prasme, tačiau šio konkretaus Pirkimo atveju Reikalavimo sąlyga yra Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų IV skyriaus „Pasiūlymų teikimas“ dalyje, taigi Reikalavimas aktualus pasiūlymų teikimo etape. Reikalavimo sąlygos paskirtis – ją taikyti būtent tiekėjo pasiūlymo teikimo etape, nes būtent tuo metu tiekėjas negali būti nurodytas subtiekėju kito tiekėjo pasiūlyme. Reikalavimo sąlyga nurodoma, kad pateikus pasiūlymą nurodant subtiekėju kitą tiekėją, jau teikiantį savarankišką pasiūlymą, toks pasiūlymas bus atmestas, taigi Reikalavimas reiškia nepriklausomą pasiūlymo atmetimo pagrindą. Ginčo Pirkimo sąlyga aktuali būtent pasiūlymų teikimo metu ir šioje sąlygoje nėra numatytas būtent Sutartimi įsigyjamų nuomos paslaugų perskirstymo procentas ar dalis, todėl aiškiai matyti, kad subtiekimas gali būti visiškas arba dalinis, todėl konkrečiai rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais reikšmingas, kiek tai susiję su pasiūlymų teikimu ir subtiekėjų pasitelkimu, pastariesiems teikiant neribotą Sutartimi nustatytą įsigyjamų nuomos paslaugų kiekį, t. y. subjektiškumo ribojimas subtiekimo lygmenyje yra aktualus nuo pat Pirkimo paskelbimo tiekėjams susipažinus su jo sąlygomis, o ne tik vykdant Sutartį.

Sisteminiu Pirkimo sąlygų aiškinimu Reikalavimo ribojantysis poveikis nėra panaikintinas vėlesniu Konkretaus pirkimo vykdymo etapu. Apibendrinant Reikalavimo sąlygos ribojantįjį poveikį, matyti, kad jis pasireiškia subtiekėjo parinkimo metu, t. y. subtiekimas yra teisinis ryšys tarp tiekėjo, teikiančio pasiūlymą, ir kitų prie tiekėjo prisidedančių rinkos subjektų, tačiau tokiam ryšiui nustačius tam tikrus reikalavimus jau pasiūlymų pateikimo metu, neišvengiamai subtiekėjo sąvokai turi būti priskiriamas rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais ir kitų ūkio subjektų pasitelkimo VPĮ turinys ir iš to išplaukiančios pasekmės. Sprendime apžvelgti visi subtiekimo pasitelkimo atvejai (remiantis pajėgumais ir ne), tuo tarpu pareiškėja skunde pateikia logiškai ydingus ir prieštaringus savo paaiškinimus ir tokiais argumentais siekia dirbtinai siaurinti Sprendime aptartą pažeidimo apimtį, palikdama ginčo objektu tik subtiekimo VPĮ 88 straipsnio prasme ribojimą, kuris neva Reikalavimu ir buvo nustatytas, o VPĮ 49 straipsnio 1 dalies prasme, anot jos, pažeidimo nėra ir tokio ribojimo Pirkimo sąlygomis nebuvo siekiama. Tačiau Reikalavimo sąlyga riboja kitų ūkio subjektų pasitelkimą ir pagal VPĮ 49 straipsnio 1 dalį.

Analizuojant Reikalavimo turinį, matyti aiškus perkančiosios organizacijos siekis riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu ar skolinant pajėgumą, ar ne (toliau – Vidinis ribojimas). Reikalavimu nėra ribojamas tiekėjų pasiūlymų pateikimas įvairiomis kooperacijos formomis, kai tiekėjas teikia tik vieną pasiūlymą pats arba tiekėjų grupėje, nebent pasiūlymo savarankiškai neteikia ir dalyvauja įvairiuose pasiūlymuose tik kaip subtiekėjas. Vidinis ribojimas pasireiškia vertikaliu ribojimu, pateikus pasiūlymą, draudžiant būti kito dalyvio pasiūlyme nurodytu subtiekėju. Šiuo atveju ribojimą CPO nustatė, neišskirdama jo į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subtiekėjo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją nesiremiant jo pajėgumais. CPO ribojimas nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo aspektais nediferencijuojant. Reikalavimu ribojant bet kokią pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme pajėgumo neskolinant ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, toks ribojimas galėjo atgrasyti potencialių dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime ir atgrasė esamus dalyvius teikti pasiūlymus remiantis esamo dalyvio pajėgumais arba pasitelkiant jį kaip subtiekėją, todėl Reikalavimo sąlygoje nustatytas draudimas pagrįstai Sprendime konstatuotas ribojančiu konkurenciją.

Ribojimai subtiekimo lygmenyje turi būti skirti siekiant teisėto bendrojo intereso tikslo, turi būti proporcingi, išeinantys iš sutarties dalyko ir objektyviai pateisinami. Pareiškėja nustatytą ribojimą Reikalavimu pateisina situacijų, kai tiekėjai, dalyvaudami kartu ir būdami vienas kito subtiekėjais, atsisako sudaryti sutartis, jei tai ekonomiškai naudingiau kažkuriam tiekėjui, sudarant galimybę dalyvauti didesniam ratui ūkio subjektų, visetu. Atsakovė nurodo, kad Pareiškėjo nurodomos Reikalavimo nustatymą pateisinančios tiekėjų kooperacijos situacijos ir prielaidos nėra priskirtinos prie išskirtinių aplinkybių, pateisinančių Reikalavimo nustatymą.

Pažymėjo, jog, remiantis pareiškėjos interpretacija, prieitina prie išvados, kad vieni subjektai, būdami subtiekėjo vaidmenyje, sudarys draudžiamus susitarimus, tačiau kiti subjektai, neteikdami savarankiško pasiūlymo, tokių susitarimų nesudarys. Toks nelygiavertis tokių pačių subjektų, dalyvaujančių pirkime tame pačiame subtiekėjo vaidmenyje, tačiau vieniems pateikus savarankišką pasiūlymą, kitiems jo nepateikus, traktavimas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų reikalavimų.

Pirkimo sąlygas, atsižvelgdama į pavyzdinių pirkimo sąlygų turinį, turi pasirinkti ir įtvirtinti pati perkančioji organizacija. Šiuo atveju tai, kad pareiškėja kaip perkančioji organizacija taikė pavyzdines pirkimo sąlygas iš įvairių šaltinių, neįsitikindama jų reikalingumu ir teisėtumu konkrečiame pirkime, tik parodo pareiškėjos atsakomybės stoką, kai tokiu atveju perkančioji organizacija taiko pavyzdines pirkimo sąlygas visa apimtimi bet kokiam pirkimui netgi pirkimo sąlygų neindividualizuodama, neįsitikindama jų taikymo tikslingumu. Toks atsitiktinis Pirkimo sąlygų parinkimas negali būti priežastis panaikinti dėl to kilusias neigiamas pasekmes – finansinę korekciją Projekto vykdytojui – vien todėl, kad panašias pavyzdines pirkimo sąlygas skelbia kitos institucijos ar įstaigos su įvairiomis jų taikymo išimtimis.

Pateiktų pavyzdinių pirkimo sąlygų 33 punkto komentare nurodoma, kad šis punktas nėra privalomas, todėl perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, gali pasirinkti šį punktą palikti arba ištrinti. Pareiškėja nenurodo jo pateiktos pavyzdinių pirkimo dokumentų paskelbimo datos, todėl nėra galimybės nustatyti, kad šios sąlygos Pirkimo paskelbimo metu taikomos būtent pareiškėjai. Atsakovė nurodo, kad tokios tiesioginės išvados daryti negalima ir dėl pareiškėjos pateikiamo dokumento metaduomenų nebuvimo, ir pavyzdinio pirkimo sąlygų taikymo aplinkybių stokos.

Standartiniai VPT paskelbti dokumentai tėra konkrečių pirkimo sąlygų šablonas, kurias privaloma pritaikyti pagal VPĮ reikalavimus ir perkančiosios organizacijos poreikius, o ne taikyti pagal nutylėjimą. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėja būtent siekė pateikti 11.3 papunktyje esančią sąlygą, kai konkretaus ūkio subjekto pajėgumais gali remtis tik vienas tiekėjas (ši sąlyga taikoma išimtiniais, pagrįstais atvejais, nurodant objektyvias priežastis dėl tokio draudimo), ir 14.6 papunktyje esančią sąlygą, kai tiekėjui draudžiama būti kito tiekėjo subtiekėju ar ūkio subjektu, kurio pajėgumais kitas tiekėjas remiasi (ši sąlyga taikoma išimtiniais, pagrįstais atvejais, nurodant objektyvias priežastis dėl tokio draudimo). VPT standartinių dokumentų sąlygos taikymui privaloma nurodyti objektyvias priežastis subtiekimo tarp dalyvių draudimui, taigi VPT negalėjo rekomenduoti ir nerekomendavo identiškos Reikalavimui sąlygos.

Pareiškėjos manymu, pareigos informuoti Komisiją apie pažeidimą finansuotinų išlaidų sumos slenkstis, kai deklaruota netinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 10 000,00 Eur ir diskrecija nesusigrąžinti neteisėtai išmokėtos sumos, jei iš paramos gavėjo susigrąžintina suma neviršija 250 Eur, įgalina prielaidą, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma (26,53 Eur) netenkina vieno iš pažeidimo požymių, kad nepagrįstos išlaidos daro žalą ES biudžetui. Reglamento 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Jos informuoja Komisiją apie pažeidimus, kurie 10 000 Eur viršija fondų įnašą, ir nuolat ją informuoja apie tai, ar įgyvendinant susijusias administracines ir teisines procedūras daroma didelė pažanga. Reglamento 122 straipsnio 2 dalies 3 pastraipoje nustatyta, kad kai paramos gavėjui neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinti neįmanoma ir tai įvyko dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo, valstybė narė yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į Sąjungos biudžetą. Valstybės narės gali nuspręsti nesusigrąžinti neteisėtai išmokėtos sumos, jei iš paramos gavėjo susigrąžintina suma, neskaitant palūkanų, fondų įnašo neviršija 250 Eur. Matyti, kad pareiškėjos pateiktų straipsnių nepilnos ištraukos neatspindi straipsniuose išdėstyto pažeidimų prevencijos ir pažeidimais padarytos žalos ištaisymo turinio. Imperatyvas yra pirmiausia pažeidimus užkirsti, jiems įvykus, juos nustatyti ir, esant žalai, ją pašalinti.

CPVA pažymi, kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami. Atitinkamai su šiuo Sprendimu nebus atliekami lėšų susigrąžinimo veiksmai ir iš CPO, nes konkretus galiojantis teisinis reguliavimas nenustato CPO atsakomybės dėl pirkimų įgyvendinimo projektinėje veikloje, CPVA su CPO neturint teisinio santykio ir abipusių sutartinių teisių ir pareigų.

CPO, nustatydama Reikalavimą, rėmėsi abejonėmis ir abejotinais konkurenciją ribojančiais tiekėjų elgesio požymiais (tiekėjo pasitelkimą subtiekėju kito tiekėjo pasiūlyme), kuriuos LAT traktuoja kaip nesudarančius pagrindo automatiškai konstatuoti draudžiamą susitarimą, tačiau taip ne sumažino draudžiamų susitarimų riziką, bet nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes pasitelkti vienas kitą subtiekėjais ir kartu teikti du atskirus pasiūlymus, tuo sumažinant galimą bendrą konkurencijos lygį. Neteisėti ūkio subjektų veiksmai viešajame pirkime turi būti užkardomi perkančiajai organizacijai atliekant aktyvius tyrimo veiksmus, o ne šios pareigos atsisakant per neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, kurios tokių situacijų susidarymą tiesiog eliminuoja sąžiningų tiekėjų kooperacijos draudimo sąskaita, t. y. perkančiajai organizacijai turint nepagrįstų abejonių, kad gali susidaryti sąžiningai konkurencijai prieštaraujanti situacija, CPO Pirkime pasirinko paprasčiausią elgesio variantą – neteisėtai uždrausti tiekėjams Pirkime būti vienas kito subtiekėjais. Šia LAT nutartimi, spręsdamas dėl analogiškų Reikalavimui sąlygų teisėtumo, vadovaujasi LVAT savo naujausioje nutartyje subtiekimo ribojimo klausimu (LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2283-502/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-325-662/2024).

Pareiškėja nereiškia reikalavimo mažinti finansinę korekciją, nors pasvarstymus dėl finansinės korekcijos dydžio pateikia. Tokiu atveju pareiškėja mano, kad teismas turi spręsti finansinės korekcijos mažinimo klausimą ex officio (pagal pareigas) Sprendimą panaikinant. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio. Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų.

Atsakovė pabrėžia, kad, Sprendime aiškiai kvalifikavus ginčo teisinius santykius, nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai nenurodžius pagrindo teismui ex officio peržengti skunde apibrėžtas ginčo ribas, taip pat nustačius, jog pagal skunde suformuluotą reikalavimą ir jo pagrindą, nagrinėjant administracinę bylą, negali būti tenkinama skundo dalis dėl finansinės korekcijos mažinimo, pagrindo nagrinėti ginčą platesniu aspektu pagal pareigas teismas neturi.

Pareiškėjos manymu, už nustatytą pažeidimą gali būti skiriama mažesnė finansinė korekcija, nei nustatytoji Sprendime. Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punkte nustatyta pažeidimo rūšis – nepagrįstas subrangos ribojimas. Pažeidimo aprašyme nurodoma, kad pažeidimas nustatomas, jeigu Pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio. Už tokį pažeidimą taikoma išimtinai 5 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant. Dėl anksčiau nurodyto Gairių punkto taikymo esmės pasisakytina, kad, vertinant nepagrįsto subrangos ribojimo pažeidimą, visos šalutinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo vykdymu ir Pirkimo procedūrų rezultatais, neįrodo neteisėto subrangos ribojimo reikalavimo poveikio ir pasekmių pačiam Pirkimui, jų priežastingumo, t. y. formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės. Tokios atsietos aplinkybės gali būti tik indikacijomis nustatant galimą koreliacinį ryšį su įvykusiomis Pirkimo procedūromis ir įtvirtinto reikalavimo, ribojančio subrangą, poveikiu. Neteisėto subrangos ribojimo pažeidimai pasižymi jų formalia sudėtimi, t. y. nebūtina nustatyti kilusių pasekmių dėl padaryto teisės pažeidimo, nes, esant bet kokio pobūdžio pasekmėms, jos patikimai neįrodo nei pačios veikos padarymo fakto, nei kitų duomenų apie galimą poveikį Pirkimui. Išskyrus, kai skiriant finansinę pataisą tik konkreti ir aiški aplinkybė, nurodyta pačiose Gairėse, gali lemti taikytinos finansinės pataisos dydį. Tokiu atveju laikoma, kad teisės pažeidimas padarytas, tačiau yra lengvinanti aplinkybė. Dėl pataisos normos pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Gairių 2 skirsnio 2.1 lentelės 13 punkte nustatyto pažeidimo pagrindas yra, jog subrangos ribojimai galėjo atgrasyti potencialius tiekėjus nuo pasiūlymų teikimo. Paaiškintina, kad tokiu teisės pažeidimu siekiama apriboti konkurenciją išimtinai subrangos lygmeniu, taigi svarbus ne tik pats neteisėto ginčo reikalavimo ribojantis konkurenciją turinys, bet ir jo negatyvus poveikis konkurencijai rinkos uždarumo aspektu, ribojant tokių rinkos dalyvių gebėjimą dalyvauti Pirkime siekiant jiems dalyvauti Pirkime kaip atskirai, taip ir subrangovo vaidmenyje tame pačiame Pirkime. Kuo siauresnis yra subrangą ribojančio reikalavimo sąlygos turinys jo taikymo aspektu, tuo daugiau rinkos dalyvių yra ribojama galimybė pateikti pasiūlymus Pirkime. Šio teisės pažeidimo sudėties, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apibrėžtis turi remtis Gairėse nurodomais finansinės pataisos skyrimo kriterijais. Konkrečiu atveju nebuvo sąlygų taikyti mažesnę finansinę korekciją ar spręsti dėl skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų. Atsakovės manymu, pareiškėjos siūlomas Gairių taikymo interpretavimas, kai Gairėse nustatytą finansinės pataisos normą visuomet galima būtų mažinti atsižvelgiant į Gairėse nenustatytus kriterijus, yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir žalingas taikant finansinės ir viešųjų pirkimų priežiūros elementus įgyvendinančiosios institucijos veikloje. Papildomai pažymėtina, kad negalimas toks Gairių taikymas ir jų turinio interpretavimas, kai visais atvejais eliminuojamas vienos iš Gairėse numatytų finansinių pataisų ir pažeidimo aprašymo konstatavimas vertinant pažeidimo sudėtį iš teisiškai nereikšmingų aplinkybių pozicijų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentūra atsiliepime neišreiškė pozicijos dėl skundu pareikšto reikalavimo.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. rugpjūčio 7 d. priimtą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02.

Bylos duomenimis, Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, įsigijo programinės įrangos nuomos paslaugas per CPO, pasinaudodamas šiuo Pirkimu. Skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2021 m. rugsėjo 16 d., Pirkimo Nr. 563490. Skelbimas apie Pirkimą 2021 m. rugsėjo 17 d. paskelbtas ES leidinyje „Tenders electronic daily“, Pirkimo Nr. 2021/S 181-468480. Pirkimas į dalis neskaidytas.

Vadovaujantis dinaminės pirkimo sistemos Pirkime pagrindu įvykusiu Konkrečiu pirkimu, buvo sudaryta 2022 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo sutartis Nr. CPO206524 / S-2022-00133 tarp Projekto vykdytojo ir tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ dėl programinės įrangos nuomos, kurios pradinė vertė 35 000,00 Eur be PVM, kaina su PVM – 42 350,00 Eur. CPVA, vadovaudamasi PAFT 295 punktu, atliko Pirkimo vertinimą. CPVA Įtarime vertino, kad CPO Pirkimo dokumentuose nustatė galimai subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus, o būtent Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 papunktyje nustatyta, kad kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, vadovavosi ir Projekto vykdytojo, ir CPO pateiktais paaiškinimais, kurie laikytini Projekto vykdytojo paaiškinimais. Projekto vykdytojas nepaneigė Įtarimo dėl galimo pažeidimo padarymo, nes tas pats ūkio subjektas gali būti nurodytas skirtingų tiekėjų pasiūlymuose kaip subtiekėjas. Taip pat tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas. Įtarta, kad Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygose nustatyti reikalavimai galimai apribojo tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą pasitelkti ir pasiūlyme subtiekėjais nurodyti kitus tiekėjus ar jungtinės veiklos grupės narius, todėl, Pirkimo pagrindu įvykdžius Konkretų pirkimą, galimai buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principai bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas dirbtinai nemažinti konkurencijos.

Projekto vykdytojas apie nustatytą pažeidimą Projekte buvo informuotas CPVA 2024 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu apie nustatytą pažeidimą projekte per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį.

Konkrečiam pirkimui, atsižvelgiant į kvietimo tiekėjams išsiuntimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d., Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 ,,Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“, redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. balandžio 1 d., nuostatos.

Tyrimo objektas Sprendime apribotas Reikalavimo analize ir vertinimu, nustatant Reikalavimo teisėtumą ir sąsajumą su Pirkimo objektu, atsižvelgiant į CPO nurodytas Reikalavimo nustatymo aplinkybes. Įvertinus apibendrintą kito subjekto pasitelkimo reikalavimo nustatymo teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad nustatytini reikalavimai kito subjekto pasitelkimui leidžia neribotai tiekėjams kooperuotis, išskyrus esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir tikslus, dalyvavimo vykdant sutartį lygį ir ribojimų proporcingumą, kurių šiuo atveju CPO nenurodė.

Sprendimu konstatuota, kad CPO, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją.

CPVA, vadovaudamasi PAFT nuostatomis ir Gairių 2.1 lentelės 13 punktu, atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas Pirkimo ir Konkretaus pirkimo vykdymo aplinkybes, nusprendė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo deklaruotų ir patvirtintų tinkamomis išlaidomis sumos 530,54 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 26,53 Eur.

Šioje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas, kuomet pareiškėja nustatė kokybinį subrangos ribojimą, t. y. pareiškėja ribojo tiekėjų, kurie geba savarankiškai įvykdyti Pirkimo sutartį, galimybę pasitelkti vienas kitą subrangovais. Pareiškėjos teigimu, CPVA neteisingai kvalifikavo Reikalavimo sąlygos turinį, todėl taikė netinkamas VPĮ nuostatas. Nagrinėjamu atveju aktualus VPĮ 88 straipsnio aiškinimas ir taikymas bei Reikalavimo atitikties šiam straipsniui vertinimas, o ne VPĮ 49 straipsnio nuostatos, kaip kad Sprendime interpretuoja CPVA.

Pirkimo skelbimo metu nei VPĮ 88 straipsnis, nei Direktyvos 2014/24 nuostatos, nei šiuos teisės aktus aiškinantys dokumentai (Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos) ir teismų praktika nenumatė, kad Reikalavimu nustatytas subrangos ribojimas būtų uždraustas. Kad subrangos ribojimas yra galimas išimtiniais atvejais, netiesiogiai patvirtino ir LVAT 2023 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 sprendimo 30 punkte. Nustačius Reikalavimą galima prevenciškai išvengti tiekėjų, kurie jau teikia pasiūlymus pirkime, draudžiamų susitarimų ir situacijų, kai iš pažiūros (formaliai) teisėti veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu teise.

LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 išaiškinta, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš Skundžiamo sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pareiškėjos pateikti paaiškinimai, Sprendimas kaip administracinis aktas išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Sprendimo turinys leido pareiškėjai argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, todėl Sprendimas atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, naikinti teisėtą ir pagrįstą Sprendimą skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Sprendimui atitinkant VAĮ teisės normas, ginčas iš esmės apsiriboja Sprendimo teisėtumu nustatant pažeidimų padarymo aplinkybes, kvalifikuojant pažeidimus pagal atitinkamas VPĮ teisės normas ir nustatant dėl to kylančias pasekmes pagal Gairių punktą. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį Sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, kaip skunde iš esmės teigia pareiškėja (skundo 9 punktas).

Vadovaujantis PAFT 297 punktu, įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA) turi pareigą įvertinti, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodytų pažeidimo požymių. Nustačius, kad įtariamas pažeidimas, pažeidimo požymių, nustatytų Reglamento 2 straipsnio 36 punkte, neturi – įtarimas dėl pažeidimo neregistruojamas ir pažeidimo tyrimas neatliekamas. Reglamento 2 straipsnio 36 punkte pateikta pažeidimo sąvokos apibrėžtis – „pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.“ Nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento 2 straipsnio 36 punkte. Konkreti netinkamų finansuoti išlaidų suma (konkretus ar procentinis dydis) nustatoma atlikus pažeidimo tyrimą ir nustačius pažeidimą. Pareiškėjos argumentai, kad pažeidimas Pirkime yra visiškai formalaus pobūdžio ir nedaro žalos ES biudžetui, yra nepagrįsti ir neatitinka teisinio reglamentavimo. Pažeidimų padarytos žalos santykinis lyginimas nėra pagrindas nenustatyti pažeidimo.

LVAT yra išaiškinęs, kad „sąvoką „pažeidimas“ <...> reikia aiškinti kaip apimančią ne tik Europos Sąjungos teisės pažeidimą, bet ir nacionalinės teisės normų, padedančių užtikrinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų valdymą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės nuostatų tinkamą taikymą, pažeidimą <...>. <...> matyti, kad Sąjungos teisės pažeidimas yra jos nuostatų pažeidimas, negalima atmesti galimybės, kad toks pažeidimas gali būti padaromas ir pažeidus nacionalinės teisės nuostatas“ (2021 m. balandžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1088-575/2021). LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir vertindamas paskirtos finansinės korekcijos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, svarbą (jei pažeidimas formalus, vertinama, ar jis turi faktinį ar galimą finansinį poveikį) (žr. LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-947-575/2021, 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1919-415/2021).

Įtarimas neregistruojamas, jeigu tiriant pradinius duomenis dėl galimo pažeidimo nustatoma, kad perkančiosios organizacijos veiksmai atitinka VPĮ nuostatas. Taigi, jeigu reikalavimai, kuriuos įtvirtino pareiškėja Pirkimo sąlygose, tiek de jure (pagal teisę, teisėtai), tiek de facto (iš tikrųjų) leidžiami pagal VPĮ, Įtarimas tokiu atveju nebūtų registruotas. Įvertinus visas pažeidimų padarymo aplinkybes, tai, kad Sprendime neaprašyti teisiškai nereikšmingi pažeidimo kvalifikavimui faktai ir motyvai, nereiškia, kad Sprendimas neatitinka VAĮ.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis ir atkreipia dėmesį, kad ribojimas savo prigimtimi yra subjektinis, t. y. ribojamas tiekėjų subjektiškumas, jų statusas dalyvaujant Pirkime. LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 nagrinėtas kiekybinis darbų perskirstymo aspektas ir nebuvo pasisakyta dėl kokybinio, perskirstant darbus pagal jų esmingumą ir kitas savybes. Tuo tarpu šis ginčas kilęs dėl ribojimo teikti pasiūlymus tiekėjui, šiam esant subrangovo statusu kito tiekėjo pasiūlyme, taigi minėtu LVAT sprendimu negalima remtis tiesiogiai ir vientisai, išskyrus, kiek pateikiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai aktualiu subjektiškumo dalyvaujant pirkime ribojimo klausimu. Nėra tiek reikšminga, ar Reikalavimu buvo nustatytas kiekybinis, ar kokybinis subtiekimo ribojimas, kai šiuo atveju nustatytas būtent ribojimas Pirkimo sąlygomis Pirkimo dalyviams, subtiekimo aspektu draudžiant pasitelkti vienas kitą subtiekėjais. Tai, kad Kasacinis teismas ir LVAT yra pasisakę plačiau ar pasisakę apskritai dėl subtiekimo ribojimo jo kiekybiniu aspektu, kaip tai pateikia pareiškėja, nereiškia, kad, teismams plačiau nepasisakius dėl subtiekimo ribojimo subjektiškumo (kokybiniu) aspektu, Sprendime konstatuotas pažeidimas negali būti nustatytas ar tai nėra laikytina pažeidimu pagal VPĮ. Kito ūkio subjekto pasitelkimas (88 straipsnis) ir rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumu (49 straipsnis) yra skirtingos sąvokos VPĮ prasme, tačiau šio konkretaus Pirkimo atveju Reikalavimo sąlyga yra Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų IV skyriaus „Pasiūlymų teikimas“ dalyje, taigi Reikalavimas aktualus pasiūlymų teikimo etape. Reikalavimo sąlygos paskirtis – ją taikyti būtent tiekėjo pasiūlymo teikimo etape, nes būtent tuo metu tiekėjas negali būti nurodytas subtiekėju kito tiekėjo pasiūlyme. Reikalavimo sąlyga nurodoma, kad pateikus pasiūlymą nurodant subtiekėju kitą tiekėją, jau teikiantį savarankišką pasiūlymą, toks pasiūlymas bus atmestas, taigi Reikalavimas reiškia nepriklausomą pasiūlymo atmetimo pagrindą. Ginčo Pirkimo sąlyga aktuali būtent pasiūlymų teikimo metu ir šioje sąlygoje nėra numatytas būtent Sutartimi įsigyjamų nuomos paslaugų perskirstymo procentas ar dalis, todėl aiškiai matyti, kad subtiekimas gali būti visiškas arba dalinis, todėl konkrečiai rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais reikšmingas, kiek tai susiję su pasiūlymų teikimu ir subtiekėjų pasitelkimu, pastariesiems teikiant neribotą Sutartimi nustatytą įsigyjamų nuomos paslaugų kiekį, t. y. subjektiškumo ribojimas subtiekimo lygmenyje yra aktualus nuo pat Pirkimo paskelbimo tiekėjams susipažinus su jo sąlygomis, o ne tik vykdant Sutartį. Apibendrinant Reikalavimo sąlygos ribojantįjį poveikį, matyti, kad jis pasireiškia subtiekėjo parinkimo metu, t. y. subtiekimas yra teisinis ryšys tarp tiekėjo, teikiančio pasiūlymą, ir kitų prie tiekėjo prisidedančių rinkos subjektų, tačiau tokiam ryšiui nustačius tam tikrus reikalavimus jau pasiūlymų pateikimo metu, neišvengiamai subtiekėjo sąvokai turi būti priskiriamas rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais ir kitų ūkio subjektų pasitelkimo VPĮ turinys ir iš to išplaukiančios pasekmės. Sprendime apžvelgti visi subtiekimo pasitelkimo atvejai (remiantis pajėgumais ir ne), tuo tarpu pareiškėja skunde pateikia logiškai ydingus ir prieštaringus savo paaiškinimus ir tokiais argumentais siekia dirbtinai siaurinti Sprendime aptartą pažeidimo apimtį, palikdama ginčo objektu tik subtiekimo VPĮ 88 straipsnio prasme ribojimą, kuris neva Reikalavimu ir buvo nustatytas, o VPĮ 49 straipsnio 1 dalies prasme, anot jos, pažeidimo nėra ir tokio ribojimo Pirkimo sąlygomis nebuvo siekiama. Reikalavimo sąlyga riboja kitų ūkio subjektų pasitelkimą ir pagal VPĮ 49 straipsnio 1 dalį. Analizuojant Reikalavimo turinį, matyti aiškus Perkančiosios organizacijos siekis riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu ar skolinant pajėgumą, ar ne. Reikalavimu nėra ribojamas tiekėjų pasiūlymų pateikimas įvairiomis kooperacijos formomis, kai tiekėjas teikia tik vieną pasiūlymą pats arba tiekėjų grupėje, nebent pasiūlymo savarankiškai neteikia ir dalyvauja įvairiuose pasiūlymuose tik kaip subtiekėjas. Vidinis ribojimas pasireiškia vertikaliu ribojimu, pateikus pasiūlymą, draudžiant būti kito dalyvio pasiūlyme nurodytu subtiekėju. Šiuo atveju ribojimą CPO nustatė, neišskirdama jo į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subtiekėjo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją nesiremiant jo pajėgumais. CPO ribojimas nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo aspektais nediferencijuojant. Reikalavimu ribojant bet kokią pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme pajėgumo neskolinant ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, toks ribojimas galėjo atgrasyti potencialių dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime ir atgrasė esamus dalyvius teikti pasiūlymus remiantis esamo dalyvio pajėgumais arba pasitelkiant jį kaip subtiekėją, todėl Reikalavimo sąlygoje nustatytas draudimas pagrįstai Sprendime konstatuotas ribojančiu konkurenciją (VPĮ 49 / 88 straipsnių prasme).

Nagrinėjamu atveju CPO nėra suteikta teisė ginti Projekto vykdytojo interesus, kiek tai susiję su CPVA konstatuotu VPĮ pažeidimu, Projekto vykdytojui vykdant projektinę veiklą ir organizuojant su ja susijusius viešuosius pirkimus. CPO savarankiškai pateikti skundo neturint teisės, su skundu turėjo kreiptis Projekto vykdytojas. Projekto vykdytojui skundo nepateikus, laikytina, kad suinteresuota šalis, turinti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti, nemano, kad CPVA pažeidė Projekto vykdytojo subjektines teises. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017). Pareiškėjai neturint teisinio suinteresuotumo skųsti Sprendimą, skundas atmestinas ir tuo pagrindu, kad pareiškėjos teisės Skundžiamu sprendimu nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-61-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje normoje vartojama formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, jog išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-485/2010, LVAT biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p., 2016 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nelaikytina bylą laimėjusia šalimi, byloje nėra įrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai netenkinami, atsakovės veika nepripažinta neteisėta, atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovės negali būti priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju atsakovės neteisėti veiksmai nėra konstatuoti, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos CPO LT skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.