Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolės veiksmų – dėl 2018-04-09 patvarkymo panaikinimo su suinteresuotais asmenimis antstole Svetlana Kastanauskiene ir UAB „Lateko lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje 2018-05-15 gautas pareiškėjo J. B. atsiliepimas, kuriuo pareiškėjas išdėstė analogiškai skundui aplinkybes bei pakartojo skundo reikalavimus.

Antstolė 2019-03-27 pranešimu ir teismo posėdyje nurodė, kad palaiko kreditoriaus prašymą dėl Ignalinos kredito unijos įtraukimo dalyvauti byloje šalimi, nes dėl jų veiksmų gali būti priimtas prejudicinis sprendimas, ir jei išduoda netinkamas pažymas jie turėtų ir bylinėjimosi išlaidas apmokėti būdami įtraukti į bylą šalimi.

Pareiškėjas (pareiškėjo atstovė) 2019-03-28 pranešimu ir teismo posėdyje pareiškė nuomonę, kad UAB „Lateko lizingas“ prašymas dėl Ignalinos kredito unijos įtraukimo dalyvauti byloje šalimi, neturi būti patenkintas, nes teismo sprendimas šioje byloje nesukels materialinių teisinių pasekmių Ignalinos kredito unijai.

Teismas 2019-04-01 posėdyje protokoline nutartimi UAB „Lateko lizingas“ prašymo įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu Ignalinos kredito uniją, netenkino, tuo pagrindu, kad šios šalies įtraukimas į bylą nesukels šaliai procesinių teisių ir pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

Teismo posėdžių metu pareiškėjas J. B. ir jo atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė iš esmės palaikė skunde ir atsiliepime teismui nurodytas aplinkybes, bei palaikė tuos pačius reikalavimus – prašė panaikinti 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. 0056/14/01646-(BDR-53337) (S-56247) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir priteisti patirtas atstovavimo išlaidas. Papildomai pateikė prašymą dėl 1025 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš kurių 300 Eur yra už skundo/atsiliepimo surašymą paruošimą, ir 725 Eur už atstovavimą teisme.

Pareiškėjas papildomai nurodė, kad per tris mėnesius priėmęs palikimą pardavė butą ir grąžino paskolą Ignalinos kredito unijai. Po dvejų metų – 2018 m. sužinojo, kad yra skola Lateko lizingui, nors palikimo priėmimo metu tokios skolos nebuvo.

Antstolė Svetlana Kastanauskienė teismo posėdžio metu palaikė patvarkyme nurodytas aplinkybes, prašė skundo netenkinti. Antstolė patvarkyme ir posėdyje cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CK 5.63 str., nurodė, kad be kitų įstatyme numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis LR CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino. Duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. areštuotos sąskaitos kredito įstaigose). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Sutinkamai su LR CK 5.50 str. 1 d. neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis turėjo paveldėti ne tik Z. B. turtą, tačiau ir visas palikėjos sąskaitas (skolas). Vykdant Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. Teismo įsakymą Nr. L2-464- 227/2014, iki skolininkės mirties, 2014 m. spalio 10 d. areštuotos skolininkei priklausančios piniginės lėšos Luminor Bank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. lapkričio' 17 d. areštuotos skolininkei priklausančios piniginės lėšos Ignalinos kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš J. B. pateikto paveldimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, jog po Z. B. mirties, J. B. paveldėjo skolininkės sąskaitas, tačiau paveldimo teisės pagal įstatymą liudijime nėra nurodyta, jog paveldėtojas J. B. paveldi pinigines lėšas areštuotoje Luminor Bank AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, paveldimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, jog J. B. paveldėjo pinigines lėšas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Ignalinos kredito unijoje, tačiau duomenų į paveldimo teisės pagal įstatymą liudijimą nebuvo įrašyta, jog palikimą priėmęs asmuo paveldi pinigines lėšas areštuotoje Ignalinos kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal LR CK 5.50 str. 1 d. neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl į paveldimo teisės pagal įstatymą liudijimą turėjo būti įrašytos visos skolininkei priklausančios sąskaitos, tame tarpe ir areštuota Luminor Bank AB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei Ignalinos kredito unijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkės Z. B. skolos buvo išviešintos ir atidžiam bei rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas buvo prieinama, tačiau į paveldimo teisės pagal įstatymą liudijimą nebuvo įrašytos areštuotos, skolininkei priklausančios sąskaitos kredito įstaigose. Patvirtino, kad palikimo priėmimo dienai uždėtas areštas sąskaitai galiojo, ir sprendžia, kad pareiškėjas turėjo žinoti priimdamas palikimą apie esamą palikėjos skolą.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. P. (pareiškėjo ir mirusios Z. B. dukra), paaiškino, kad mirus mamai padėjo tėvui – pareiškėjui tvarkytis dokumentus dėl palikimo priėmimo. Šeimoje yra dar brolis, jie abudu atsisakė palikimo, todėl tėvas priėmė palikimą vienas. Buvo kreiptasi pas notarę Malinauskienę Utenoje, ji pasakė kokius dokumentus reikia surinkti, ir po to tėvas priėmė palikimą. Buvo pasiūlyta priimti palikimą pagal apyrašą, todėl kreipėsi pas antstolį Jankauską, ir jis pasakė apie esamą šeimos būsto paskolą, kitų skolų antstolis nenurodė, todėl buvo nuspręsta, kad netikslinga sudarinėti apyrašą dėl šeimos būsto paskolos mokėjimo. Apie naujai atsiradusią skolą tėvas sužinojo po dvejų metų, ir tai buvo netikėta. Į kredito uniją ėjo kartu su tėvu, unija išdavė pažymą apie mamos sąskaitas, kurią pateikė notarei.

Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą, vykdomosios bylos Nr. 0056/14/01646 medžiagą, proceso dalyvių paaiškinimus, nustatyta, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0056/14/01646, kuri užvesta remiantis Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. Teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-464-227/2014 pagrindu dėl 6031,72 Lt (1746,91 Eur) skolos bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą - 6097,72 Lt (1766,02 Eur) sumą, skaičiuojant nuo 2014 m. birželio 12 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, išieškojimo iš skolininkės Z. B., išieškotojo UAB „Lateko lizingas“ naudai. 2014 m. rugpjūčio 8 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. b. l. 6) ir skolininkei išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (vykd. b. l. 7, 4). 2014-08-21 gautas skolininkės prašymas dėl skolos mokėjimo dalimis (vykd. b. l. 10), 2014-10-06 partvarkymas dėl skolos išieškojimo išsiųstas skolininkės darbovietei (vykd. b. l. 15-14). 2014-10-06 antstolė Svetlana Kastanauskienė priėmė patvarkymus areštuoti lėšas, esančias skolininkės bankų Swedbank, AB (Nr. (duomenys neskelbtini), kuris panaikintas 2014-10-10 patvarkymu (vykd. b. l. 27)) ir AB DnB NORD banko, sąskaitoje (Luminor Bank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)) (vykd. b. l. 19, 20), o 2014-11-12 antstolė priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, esančias skolininkės Ignalinos kredito unijos sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 28). 2014-11-21 gautas skolininkės prašymas dėl skolos mokėjimo dalimis (vykd. b. l. 32), ir 2014-12-04 antstolė priėmė patvarkymą dėl arešto panaikinimo skolininkės Ignalinos kredito unijos sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 35). 2016 m. balandžio 11 d. išimta pažymos iš gyventojų registro tarnybos apie asmenį (vykd. b. l. 41, 42), iš kurių matyti, kad Z. B. mirė 2015-(duomenys neskelbtini), J. B. našlys. 2016-04-14 gautas Testamentų registro išrašas, kad mirusios Z. B. palikimą 2015-08-17 priėmė J. B. (vykd. b. l. 44-45). 2016-04-14 antstolė siūlymu sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, siūlė J. B. kaip skolininkės Z. B. palikimą priėmusiam įpėdiniui (vykd. b. l. 49-45, 50, 52), tačiau korespondencija buvo grąžinta be įteikimo antstolės kontorai. Antstolė 2018-04-09 patvarkymu Nr. 0056/14/01646-(BDR-53337) (S-56247) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (vykd. b. l. 57) pakeitė skolininkę Z. B. į J. B., kaip priėmusį palikimą, o kartu ir skolininkės skolas.

Kaip minėta, 2015 m. spalio 5 d. Valstybės Įmonės Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išraše konstatuotas palikimo priėmimo faktas, identifikavimo kodas 320150040114, palikimą priėmė J. B., palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2015 m. rugpjūčio 17 d. (vykd. b. l. 44-43). Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. DM-4800, išduotas 2015 m. spalio 22 d.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0056/14/01646 medžiaga matyti, jog antstolė Svetlana Kastanauskienė, siekdama užtikinti skolos išieškojimą iš skolininkės Z. B. (kuri mirė 2015-06-09 ir apie tai antstolei buvo žinoma 2015-04-11(registro išrašo išėmimo data)) 2016-04-14 surašė siūlymą J. B. sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, tačiau korespondencija jam nebuvo įteikta, ir 2018-04-09 antstolės patvarkymu Nr. 0056/14/01646-(BDR-53337) (S-56247) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese pakeitė skolininkę Z. B. į J. B..

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kasacinis teismas taipogi yra nurodęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, pagal kuri antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Teismas sprendžia skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą tik tuo atveju, jei buvo apskųstas antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo ar kitais įstatymų numatytais atvejais. CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos civilinės asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Kasacinis teismas laikosi plėtojamos praktikos, kad, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas pareikštas CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nepriklausomai nuo to, ar kreditoriaus reikalavimas jau yra vykdomas, mirus skolininkui, kreditorius apie savo reikalavimą turi pranešti įpėdiniui per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, t. y. skolininko mirties, dienos. Šiuo atveju itin svarbus tampa kreditoriaus ir jo reikalavimą vykdančios antstolio bendradarbiavimas. Apygardos teismai taip pat laikosi šios praktikos, nurodydami, kad priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, t. y. vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie palikėjo skolas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-614-553/2017). Tais atvejais, kai, esant palikėjo turto areštui dėl vieno kreditoriaus reikalavimo, į teismą dėl skolininko pakeitimo kreipiasi ir kitas kreditorius, teismai laikosi pozicijos, kad kiekvienas kreditorius turi būti tinkamai pareiškęs apie savo turimą reikalavimą, t. y. CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1119-259/2017).

Kaip minėta, iš pateikto paveldimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, jog po Z. B. mirties, J. B. paveldėjo skolininkės turtą ir bankų sąskaitas, tačiau paveldimo teisės pagal įstatymą liudijime nėra nurodyta, jog paveldėtojas J. B. paveldi pinigines lėšas areštuotoje Luminor Bank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, paveldimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, jog J. B. paveldėjo pinigines lėšas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Ignalinos kredito unijoje, tačiau duomenų į paveldimo teisės pagal įstatymą liudijimą nebuvo įrašyta, jog palikimą priėmęs asmuo paveldi pinigines lėšas areštuotoje Ignalinos kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, paveldėjmo byloje (b .l. 66-87) negauta duomenų, kad viešajame registre būtų išviešintas turto areštas išieškotojo UAB „Lateko lizingas“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.

Iš byloje pateikto antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2018-09-11 gauto Ignalinos kredito unijos 2018-09-11 rašto apie sąskaitas, nurodyta, kad palikėjos Z. B. sąskaitų sutartys buvo nutrauktos ir J. B. prašymu sąskaitos uždarytos 2015-11-06. Rašte nurodyta, kad banko darbuotoja informavo žodžiu J. B., kad sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) yra uždėtas areštas 2088,82 Eur sumai pagal antstolės S. Kastanauskienės patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/01646 (b l. 90). Be to, iš byloje pateikto antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2018-09-11 gauto Ignalinos kredito unijos 2018-09-10 rašto apie sąskaitas, nurodyta, kad palikėjos Z. B. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) per klaidą nebuvo nurodyta 2015-10-14 pažymoje, nes nebuvo aktyvi – per visą kortelės galiojimo laikotarpį nebuvo naudojama, o sąskaita 2014-11-17 buvo užšaldyta pagal antstolės S. Kastanauskienės raštą vykdomojoje byloje (b l. 91-92). Analogiškai Ignalinos kredito unija atsakė ir advokatei Ingai Maskoliūnaitei pateiktu 2018-10-10 raštu dėl informacijos pateikimo, iš kurio apibendrintai nustatyta, kad palikėjos Z. B. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) per darbuotojų banko sistemos ir darbuotojų techninę klaidą nebuvo nurodyta 2015-10-14 pažymoje pagal notarės paklausimą (b l. 118-119, 120).

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad J. B. palikimo priėmimo metu ir išduodant jam paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 2015-10-20, nebuvo informuotas apie palikėjos Z. B. sąskaitų areštą, tai yra apie esamą palikėjos skolą. Aplinkybę apie Ignalinos kredito unijos pažymos išdavimą patvirtino liudytoja L. P., kuri teismo posėdyje paaiškino, kad unijoje buvo su tėvu kai buvo išduota pažyma notarei apie jos turėtas sąskaitas unijoje. Taip pat byloje negauta duomenų, kad pats išieškotojas būtų per įstatymo numatytą terminą pareiškęs savo reikalavimus. Pažymėtina, jog nei galiojantis teisinis reguliavimas, nei teismų praktika nėra įtvirtinę, jog informacija Antstolių informacinėje sistemoje (vykdomojoje byloje) gali būti laikoma pagrindu konstatuoti, kad kreditoriaus pareiga, numatyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, buvo atlikta, o šiuo atveju, būtent notarė negavo informacijos apie palikėjos sąskaitų (turto) areštą.

Šioje byloje nagrinėjamas skundas dėl patvarkymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, išduoto ir nenuginčyto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, todėl teismas neturi procesinio pagrindo vertinti dėl kokių kaltų veiksmų ar neveikimo buvo priimtas palikimas vienos ar kitos sudėties, ar kokių padarinių pateikta palikimo sudėties informacija notarei gali sukelti ateityje, ir šie klausimai nėra šios bylos – nagrinėjamos ypatingąją teisena reikalavimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad ginčijamas antstolės 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/01646 naikintinas. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, pažymėtina, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Papildomai teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškė prašymą dėl 1025 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolės ir suinteresuoto asmens UAB „Lateko lizingas“, iš kurių 300 Eur yra už skundo/atsiliepimo surašymą paruošimą, ir 725 Eur už atstovavimą teisme.

CPK 442 str. 6 p. reglamentuota, jog ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. CPK 443 str. 6 d. nustato šia tvarka nagrinėjamų bylų ypatybę – dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Įvertinant, kiek buvo priešingi šalių interesai ir kokia bylos baigtis, pasisakytina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų (priimto patvarkymo) vykdomojoje b byloje dėl skolos išieškojimo. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi teisės aktai antstolį įpareigoja užtikrinti operatyvų, teisėtą vykdymo procesą ir imtis tam tikrų priemonių tinkamo vykdymo proceso užtikrinimui.

Sistemiškai aiškinant nurodytą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į šio konkretaus ginčo pobūdį (skundą dėl antstolio veiksmų), šalių teiktus procesinius dokumentus ir jų turinį, darytina išvadą, kad antstolį, vykdantį įstatymo nustatytas pareigas (funkcijas) ginčo vykdymo procese, pripažinti esantį suinteresuotą bylos baigtimi arba antstolio ir skolininko (jo teisių perėmėjo) interesus vertinti priešingais nėra pagrindo CPK 443 str. 6 d. prasme, nes ginčo atveju antstolis iš esmės yra neutralus, kadangi jis atlieka vykdymo veiksmus vykdomoje byloje, kurioje būtent skolininko (jo teisių perėmėjo) ir išieškotojo UAB „Lateko lizingas“ interesai yra priešingi. Pažymėtina, kad skirtingi interesai, minėtos procesinės normos prasme, gali būti privačiame teisiniame santykyje, o ne tarp asmens, kuris vykdo jam pavestas funkcijas. Dėl to pagrindo konstatuoti buvus priešingus šalių interesus tarp antstolio ir suinteresuoto asmens (pareiškėjo) nėra teisinio pagrindo. Taigi nagrinėjamu atveju taikytina CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostata, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos (Šiaulių apygardos teismo 2018-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-515-440/2018, Kauno apygardos teismo 2018-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-177-324/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-564-614/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-433-262/2019 ).

Teismas įvertinęs antstolio teisę ir pareigą imtis visų teisėtų, proporcingų priemonių tinkamam vykdymo procesui užtikrinti, sprendžia, jog nėra pagrindo iš antstolės priteisti pareiškėjo patirtas 1025 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas. Šioje byloje ginčijamas antstolės patvarkymas, todėl pagrindo priteisti minėtas išlaidas iš išieškotojo UAB „Lateko lizingas“ nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, 593 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. 0056/14/01646-(BDR-53337) (S-56247) vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/01646 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas priteisimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 0056/14/01646.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.