Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. B. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti vykdymo procese skolininką N. B. jo palikimą priėmusia Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas. Nurodė, kad antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2009 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-760 dėl 336,65 Eur išieškojimo iš skolininko N. B. išieškotojos UAB „Kauno vandenys“ naudai. Skolininkas N. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis mirusio skolininko palikimą priėmė Lietuvos Respublika.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas CPK 596 straipsnio pagrindu pateiktas antstolio prašymas pakeisti skolininką jo teisių perėmėja vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.).Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.).Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Taigi, esant CK 5.62 straipsnio1 dalyje nurodytiems atvejams, paveldėjimas turtas pereina valstybei privalomai, valstybė negali atsisakyti jį priimti, negali pasirinkti paveldėjimo būdo. Dėl šios priežasties buvo laikomasi teismų praktikos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė. Todėl, tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, nebuvo taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Taigi, vyravo susiformavusi praktika, kad įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti buvo nelaikomas praleistu ir dėl to jo nereikėjo atnaujinti, jei kreditorius informavo valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, sprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti pradėtą formuoti praktiką ir kompleksiškai vertindama, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino, išdėstė tokias taisykles, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, taikymo vykdymo procese nagrinėjant procesinių teisių perėmimo, kai valstybė paveldi pagal įstatymą, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, plėtodama šiame nutarties punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2009 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-760 dėl 336,65 Eur išieškojimo iš skolininko N. B. išieškotojos UAB „Kauno vandenys“ naudai. Skolininkas N. B. (duomenys neskelbtini) mirė (v. b. l. 25). Testamentų registro išrašas bei 2016 m. gruodžio 15 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad po N. B. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika (v .b. l. 29-33, 40). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad nuo 2014 m. gegužės 5 d. m. Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas skolininkui N. B. priklausančio nekilnojamojo turto – 22/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštas (v. b. l. 34-36). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, kad šis turto areštas buvo įregistruotas ir nėra panaikintas bei galiojo palikimo priėmimo metu, t. y. 2016 m. lapkričio 22 d., sprendė, kad skolininko įpėdinė, šiuo atveju Lietuvos Respublikos valstybė, buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolas, dėl ko yra pagrindas pakeisti mirusį skolininką vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta.Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog Turto arešto aktų registre 2014 m. gegužės 5 d. įregistravus minėto nekilnojamojo turto areštą toks tikslas visa apimtimi nebuvo pasiektas. Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenys, taip pat apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys, 2014 m. gegužės 5 d. turto arešto aktų registre areštas nekilnojamajam turtui – 22/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas antstoliui R. B. vykdant Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7220-587/2013 dėl 875,06 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. B. išieškotojo UAB „Kauno vandenys“ naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) (civ. b. l. 17). Taigi, pripažintina, jog tokiu būdu buvo pareikštas tik kreditorės UAB „Kauno vandenys“ 875,06 Eur reikalavimas, t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šios kreditorės atitinkamo dydžio reikalavimo. Tiek civilinėje byloje, tiek vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kreditorės UAB „Kauno vandenys“ 336,65 Eur reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Bylose taip pat nėra duomenų, kad kreditorė UAB „Kauno vandenys“ kitokiu šios nutarties 14 punkte nurodytu būdu būtų pareiškusi atitinkamo dydžio reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorę UAB „Kauno vandenys“ ir jos 336,65 Eur reikalavimą.Remiantis šios nutarties 16, 17 punktų išvadomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad miręs skolininkas N. B. negali būti pakeistas jo turto paveldėtoja Lietuvos Respublika vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2009 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-760 dėl 336,65 Eur išieškojimo iš skolininko N. B. išieškotojos UAB „Kauno vandenys“ naudai.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese neatitiko susiformavusios teismų praktikos, todėl nepagrįstai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininką pakeitė jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio R. B. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teisme turėta 5,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 29). Patenkinus atskirąjį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo antstolio R. B. prašymą pakeisti (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką N. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo antstolio R. B. (antstolio kontoros adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) 5,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.