Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-02-07 · Civilinė byla Nr. 2VP-6954-924/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2VP-6954-924/2017Nutartis · 2017-02-07Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-07
Bylos Nr.
2VP-6954-924/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02425-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“
Civilinė byla Nr. 2VP-6954-924/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02425-2017-3
Procesinio dokumento kategorijos:3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.12(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Regimanto Budreikos prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Regimantas Budreika kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/00267 skolininką N. B. pakeisti į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas.

Šalies argumentai

Antstolis prašyme nurodė, kad vykdo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2009-12-31 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-760 dėl 336,65 Eur išieškojimo iš skolininko N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ naudai. Skolininkas N. B. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis mirusio palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu. Pažymėtina, kad šalies pakeitimui vykdomajame procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, būtina vadovautis bendrosiomis procesinio teisių perėmimo taisyklėmis ir pagrįsti, kad šis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, kad jis galėtų pasirinkti, kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1041-413/2013).

CK 5.63 straipsnio reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Iš pateiktos teismui vykdomosios bylos Nr. 0085/10/00267 matyti, kad antstolis vykdo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2009-12-31 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-760 dėl 1 095,40 Lt skolos, 52 Lt už išlaidas notarui už vykdomojo įrašo darymą, 15 Lt kompensaciją už patikrą registruose išieškojimo iš skolininko N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, į. k. 132751369, naudai (v. b. l. 4). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2014 m. lapkričio 25 d. (v. b. l. 25). Testamentų registro išrašas bei 2016 m. gruodžio 15 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po N. B. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika (v. b. l. 29-33, 40).

Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog palikėjo kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais būtų pareiškusi reikalavimus palikėjo N. B. įpėdinei Lietuvos Respublikai, jos reikalavimo patenkinimo klausimas neišspręstas.

Pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą, informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132 straipsnis, 2.137 straipsnis), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto, pvz.: antstoliai.

Vykdomosios bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad antstoliui Regimantui Budreikai areštavus N. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 110/1000 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris nėra panaikintas ir galiojo palikimo priėmimo metu, t. y. 2016 m. lapkričio 22 d. (v. b. l. 34), buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl Lietuvos Respublikai priėmus palikimą, įvyko materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojos ir naujos skolininkės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vykdymo procese miręs skolininkas N. B. pakeistinas jo palikimą priėmusia Lietuvos Respublika (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, palikimą priėmusiems asmenims privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 593 straipsniu, 596 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) skolininką N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, į. k. 112021042, pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2009-12-31 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 095,40 Lt skolos, 52 Lt už išlaidas notarui už vykdomojo įrašo darymą, 15 Lt kompensaciją už patikrą registruose išieškojimo iš skolininko N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, į. k. 132751369, naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas