Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. L. pareiškimą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotieji asmenys UAB „SB lizingas“, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė V. L. 2016-11-28 pareiškimu prašė vykdymo procese pakeisti skolininką N. B. jo teisių perėmėju VĮ Turto banku, vykdant Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro 2015 07 24 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos - 438,82 EUR ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko N. B. išieškotojui UAB „SB lizingas“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-06 nutartimi nutarė pareiškėjos antstolės V. L. pareiškimą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese patenkinti ir pakeitė antstolės V. L. vykdomojoje byloje Nr. 0130/15/01309 mirusį skolininką N. B. jo teisių perėmėju VĮ Turto banku.Teismas nustatė, kad N. B. (duomenys neskelbtini) mirė ir jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika, kurią atstovauja VĮ Turto bankas. Teismas, remdamasis C.K 5.1 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad skolininkui N. B. mirus, skolininku laikytinas jo teisių perėmėjas VĮ Turto bankas ir pradinį skolininką N. B. pakeitė skolininku VĮ Turto banku.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu VĮ Turto bankas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutartį ir antstolės prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Skundas grindžiamas šiais argumentas:Nei CK 5.63 straipsnis, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį.Kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko veikla.Nagrinėjamu atveju, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t.y. iki 2015-11-16. Antstolė nepateikė įrodymų, kad turto areštas, vykdant išieškojimą išieškotojo UAB „SB lizingas“ naudai, buvo atliktas išvis. Darytina išvada, kad kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas.N. B. palikimas po jo mirties niekam nepriėmus palikimo perėjo valstybei, o ne valstybės įmonei Turto bankui, todėl naujasis skolininkas pareiškėjo prašymo tenkinimo atveju turėtų būti valstybė, o ne tiesiogiai valstybės įmonė Turto bankas.

Antstolė V. L. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:2015-11-04 areštavus skolininko turtą, CK 5.63 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas praleistas nebuvo.Nepagrįsti apelianto argumentai, jog byloje nepateikta duomenų apie tai, kokio išieškotojo naudai buvo uždėtas antstolės areštas 2013-07-24, kadangi VĮ turto banko atskirojo skundo priede aiškiai nurodyta, kad 2015-11-04 yra antstolės V. L. areštuotas turtas, o VĮ turto banko nurodoma 2013-07-24 data, tai yra data, nuo kurios galioja įrašas, kad 2013-07-18 pirkimo sutartimi Nr. 3772 N. B. įgijo asmenine nuosavybe vėliau areštuotą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-12-06 nutartimi nutarė pakeisti mirusįjį skolininką naujuoju skolininku VĮ Turto banku. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-12-06 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais, t.y. CPK 596 straipsnis reglamentuoja procesinį teisių perėmimą vykdymo procese. Nustatyta, kad vienas iš skolininko pakeitimų atvejų yra fizinio asmens mirtis. Norint vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą. Speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, nustatyta CK 5.63 straipsnyje. Pareiškimas dėl procesinių teisių perėmimo, tame tarpe ir vykdymo procese, gali būti tenkinamas tik nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams pareiškė reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, t.y. vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali atnaujinti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (LR CK 5.63 str. 4 d.). CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės V. L. prašymą dėl skolininko N. B. pakeitimo vykdymo procese, neišsiaiškino, ar nagrinėjamu atveju buvo laikytasi CK 5.63 straipsnio reikalavimų.Byloje nustatyta, kad antstolė V. L. vykdo Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro 2015-07-24 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 438,82 EUR skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko N. B. išieškotojo UAB „SB lizingas“ naudai.Remiantis bylos duomenimis matyti, kad skolininkas N. B. mirė (duomenys neskelbtini). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2015-11-16. Mirusiojo N. B. palikimą 2016-09-29 priėmė Lietuvos Respublika, kuriai taip pat išduotas ir palikimo priėmimo valstybei liudijimas.Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės N. P. 2016-09-29 išduotame Palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodyta, kad ½ butui, adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas areštas, remiantis antstolės V. L. 2015-11-04 turto arešto aktų registro pranešimu apie turto arešto įregistravimą Nr. 2015-049178. Įrašas galioja nuo 2015-11-04. Aplinkybę, jog minėtam butui įregistruotas areštas taip pat patvirtina ir į bylą pateiktas Centrinės hipotekos įstaigos 2015-11-04 pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. TA2-15-137999.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditoriaus UAB „SB lizingas“ reikalavimas yra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties teismas atmeta apelianto argumentus, susijusius su CK 5.63 str. nesilaikymu.Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad naujasis skolininkas pareiškėjo prašymo tenkinimo atveju turėtų būti valstybė, o ne tiesiogiai valstybės įmonė Turto bankas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skolininką N. B. turėjo pakeisti jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ turto banko. Toks skolininko pakeitimas atitiktų antstolės prašymą, kadangi antstolė, formuluodama prašymą dėl šalies pakeitimo, nurodė, kad pradinį skolininką pakeisti VĮ Turto banku, atstovaujančiu ir valdančiu perduotą turtą valstybei.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, patikslinant, jog naujasis skolininkas yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant, kad N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) teisių perėmėja yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko (į. k. 112021042).