Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo (buvusio Ukmergės rajono apylinkės teismo) 2017 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė T. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino, panaikino antstolės T. G. 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S011236 „Dėl skolos išieškojimo“, įpareigojo antstolę grąžinti pareiškėjai pagal panaikintą patvarkymą išieškotas pinigų sumas ir priteisė iš antstolės pareiškėjai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad antstolė T. G. vykdo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-263-922/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. B. trečios eilės išieškotojui UAB „4finance“. Turto arešto akto registre nėra nurodyta, kad pareiškėjos turtui yra taikytas areštas.Teismas padarė išvadas, kad vykdomojoje byloje Nr. 0045/17/00499 nėra duomenų apie antstolės atliktą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės (inter alia skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų iš darbinės veiklos gaunamų pajamų) aprašą bei areštą, kuris sudarytų prielaidas antstolei siūlyti išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktinei kreiptis su prašymu į teismą dėl šios skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo CPK 667 str. nustatyta tvarka. Todėl antstolė neatliko visų privalomų atlikti veiksmų ir neteisėtai nuskaitė lėšas nuo pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio, pervesdama jas į antstolės depozitinę sąskaitą. Taigi išieškota suma pagal 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S011236 turi būti grąžinta pareiškėjai.Teismas sprendė, kad pareiškėjo ir antstolės interesai yra priešingi, todėl yra pagrindas taikyti CPK 443 str. 6 d. išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti pareiškėjai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų iš antstolės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.1.Antstolė priverstinio vykdymo veiksmus atliko, nesilaikydama antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų ir reikalavimų. Išieškojimas iš skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) buvo galimas tik teisminiu būdu nustačius skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 667 str.). Šiuo atveju sutuoktinių turtas nepadalintas ir skolininko turto dalis jungtinėje nuosavybėje nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių šiuo atveju nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė T. G. vykdo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-263-922/2017 dėl iš viso 415,38 Eur skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. B. kreditoriaus UAB „4finance“ naudai (v. b. l. 2). Vykdymo proceso metu antstolė, nustačiusi, kad skolininko sutuoktinė taip pat gauna pajamas, susijusias su darbine veikla (dirba UAB „Palink“), skundžiamu 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymu „Dėk skolos išieškojimo“ pareikalavo iš skolininko sutuoktinės R. B. darbo užmokesčio darbdaviui išskaityti 35 proc. lėšų ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. l. 37). Šioje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria panaikintas antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės ir priteistos pareiškėjai iš antstolės bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė, surašydama skundžiamą 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymą, pažeidė skolos išieškojimo procese nedalyvaujančios skolininko sutuoktinės teises ir interesus.Sutiktina su antstole, kad CPK 666 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, t. y. ši nuostata nereglamentuoja išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens turto eiliškumo, bet nustato bendras išieškojimo iš tokio asmens turto taisykles, kartu įtvirtindama galimybę išieškojimą nukreipti ir į skolininko dalį bendrojoje (dalinėje ar jungtinėje) nuosavybėje. Ši norma nereiškia tam tikro turto arešto eiliškumo ar draudimo antstoliui areštuoti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, prieš tai neišnaudojus galimybių skolą išieškoti iš jo asmeninio turto. Tačiau konstatuotina, kad šiuo atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolė pirmiausia areštavo skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą. Dėl šios priežasties negalėjo būti nukreiptas ir išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje nuosavybėje – pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Be to, pagal CPK 667 str. 1 d. antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Pažymėtina, kad pagal CPK 675 str. 1-2 d. skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas.Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad šiuo atveju antstolė pirmiausia turėjo aprašyti ir areštuoti skolininko ir jo sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį, kol bus išspręstas klausimas dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, o ne iš karto pareikalauti skolininko sutuoktinės darbdavio atlikti išskaitas ir lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė atskirajame skunde pati teisingai nurodo, kad turto aprašymas yra privalomas pagal CPK 667 str. 1 d. bylos nagrinėjimo metu galiojusią redakciją. Tačiau, teismo vertinimu, skundžiamas patvarkymas, kuriuo antstolė įpareigojo atlikti išskaitas į jos depozitinę sąskaitą, nėra prilyginimas turto arešto aktui CPK 667 str. 1 d. prasme. Antstolės nurodyta teismų praktika nepaneigia imperatyvios įstatymo nuostatos, kurioje aiškiai nurodyta turto arešto akto forma. Vykdomoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad 71,01 Eur buvo atskaityta iš pareiškėjos R. B. darbo užmokesčio (v. b. l. 56). Antstolė tik 2017 m. gegužės 11 d. patvarkymu nutarė sustabdyti 71,01 Eur paskirstymą, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (v. b. l. 51). Taip pat antstolė 2017 m. gegužės 23 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą pati pripažįsta, kad priėmusi skundžiamą 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymą, delsė pateikti išieškotojui siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (pasak antstolės, siekdama išsiaiškinti aplinkybes, ar sutuoktiniai nėra pateikę prašymo nutraukti santuoką, ar nustatyti separaciją, taip pat siekdama patikrinti povedybinių sutarčių sudarymo faktus), ir tik gavusi pareiškėjos skundą, antstolė 2017 m. gegužės 23 d. patvarkymu (t. y. po 1,5 mėn.) pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (v. b. l. 59-61). Taigi darytina išvada, kad antstolė nurodytais veiksmais pažeidė skolininko ir jo sutuoktinės interesus labiau, nei to reikalauja įstatymas. Šiuo atveju turėjo teisę areštuoti skolininko bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine valdomo turto dalį, tačiau neturėjo teisės reikalauti iš karto atlikti išskaitų iš skolininkės darbo užmokesčio, be to, turėjo operatyviau atlikti veiksmus, susijusius su skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimais. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai panaikino skundžiamą antstolės 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 3.5.-S011236, kuriuo reikalaujama iš skolininko D. B. sutuoktinės R. B. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 35 proc. nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 10 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pažymėtina, kad Informacinės teismų sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad teismai įsiteisėjusiais sprendimais (civilinėse bylose Nr. e2YT-764-547/2017 ir Nr. e2VP-1947-759/2017) atmetė išieškotojo UAB „4finance“ prašymą nustatyti skolininko D. B. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir D. B. bei R. B. santuoką nutraukė, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7 punkte šalys susitarė, jog už antstolės T. G. vykdomą 648 Eur priverstinį išieškojimą skolininkas D. B. įsipareigoja padengti savo lėšomis. Taigi darytina išvada, kad atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu pasikeitusias faktines aplinkybes ir teisines pasekmes, atsiradusias po netenkinto išieškotojo prašymo nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat yra pagrindas nepripažinti antstolės 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymu atlikto nukreipimo išieškoti iš R. B. darbo užmokesčio turto arešto aktu, tokiu būdu nepažeidžiant išieškotojo ir skolininko (jo sutuoktinės) interesų pusiausvyros principo. Pažymėtina, kad CPK 442 str. 6 p. reglamentuota, jog ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. CPK 443 str. 6 d. nustato šia tvarka nagrinėjamų bylų ypatybę – dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Sistemiškai aiškinant nurodytą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į šio konkretaus ginčo pobūdį (skundą dėl antstolio veiksmų), šalių teiktus procesinius dokumentus ir jų turinį, darytina išvadą, kad antstolį, vykdantį įstatymo nustatytas pareigas (funkcijas) ginčo vykdymo procese, pripažinti esantį suinteresuotą bylos baigtimi arba antstolio ir skolininko (jo sutuoktinės) interesus vertinti priešingais nėra pagrindo CPK 443 str. 6 d. prasme. Pripažintina, kad ginčo atveju antstolis iš esmės yra neutralus, nes jis atlieka vykdymo veiksmus vykdomoje byloje, kurioje būtent skolininko (jo sutuoktinės) ir išieškotojo UAB „4finance“ interesai yra priešingi. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjai iš antstolės 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Todėl skundžiama teismo nutartis turi būti naikintina šioje dalyje. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjai taip pat negali būti priteistinos atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, pripažindamas neteisėtu skundžiamą antstolio 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. 3.5.-S011236, tačiau nepagrįstai ir neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos naudai iš antstolės. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties dalis dėl priteistų 300 Eur atstovavimo išlaidų naikintina, kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti dalyje, kurioje priteista pareiškėjai R. B. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų iš antstolės T. G.. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.