- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-530-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06329-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-337-955/2023 pagal ieškovės V. Z. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, esamų žemės sklypo ribų panaikinimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Z. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) panaikinti 2000 m. balandžio 18 d. viešame nekilnojamojo turto registre įregistruoto 1 623 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 1999 m. sausio mėnesį parengtą matininko G. B. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą; 2) be atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Valstybinės žemės fondas“ parengtą schemą, einančias per taškus: a) x 6082620,41, y 494594.43; b) x 6082632,43, y 494607,01; c) x 6082639,74, y 494616,56; d) x 6082642,97, 494620,90; e) x 6082639,59, y 494623,44; f) x 6082603,00, y 494651,16; g) x 6082602,37, y 494650,39; h) x 6082592,92, y 494637,90; i) x 6082582,39, y 494623,06.
2. Ieškovė nurodė, kad 2011 metais po sutuoktinio mirties paveldėjo žemės sklypą̨ su statiniais, (duomenys neskelbtini). Išduodant paveldėjimo teisės liudijimą̨ dėl paveldimo turto jokių duomenų̨ dėl statybos neteisėtumo ar sklypo ribų netikslumo nebuvo. Tačiau Valstybinės teritorijų̨ planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. spalio 17 d. priėmė̇ savavališkos statybos aktus Nr. SSA-20-191017-00103 ir Nr. SSA-20-191017-00104, o 2019 m. spalio 23 d. priėmė̇ privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191023-00102 ir Nr. PNSSP-20-191023-00103 dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių̨ statinių, esančių̨ (duomenys neskelbtini). Minėti sprendimai buvo priimti nustačius, kad dalis ūkinio pastato ir dalis tvorų̨ yra pastatytos valstybinėje žemėje. Nurodymų vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. liepos 23 d. Šie nurodymai šiuo metu nėra įvykdyti. Tačiau, institucijų sprendimai dėl sklypo ribų patvirtina, jog sklypo ribos yra neaiškios. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių atžvilgiu yra priimti privalomieji nurodymai dėl jų̨ nugriovimo, patikslinus detaliuosius planus ir pakeitus žemės sklypų ribas atsidurtų visiškai ar iš dalies jos žemės sklypo teritorijoje ir neliktų teisinio pagrindo šiuos statinius griauti.
3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,1623 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šio sklypo ribos suformuotos Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1132 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų (sprendimas pakeistas Kauno miesto valdybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 253 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 1132 dalinio pakeitimo“) patvirtintu detaliuoju planu. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 8SD-4298-(14.7.7) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu informuoti ieškovę ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių apie galimybę tikslinti detaliojo plano sprendinius, kadangi pasikeitusi situacija vietovėje neatitinka detaliojo plano sprendinių: rekonstruotas statinys kerta šiaurės vakarinę sklypo ribą, nustatytą detaliajame plane. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 70-2-3965 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad nėra galimybių koreguoti detaliojo plano sprendinių, kadangi šiaurės vakarinė sklypo riba kerta nekilnojamojo turto registre įregistruotą kelią (gatvė) – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o tikslinti gatvės kadastrinius duomenis dėl statinio, pastatyto pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra netikslinga. Lietuvos administracinių ginčų komisijai du kartus panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštus dėl detaliojo planavimo dokumento pakeitimo galimybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius pasiliko prie savo pozicijos, kad detaliojo plano koregavimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams.
4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pažymėjo, kad byloje detalusis planas nėra ginčijamas, todėl laikomas teisėtu. Pagal detalųjį planą žemės sklypo riba nekerta statinių. Formuojant žemės sklypą buvo tinkamai įvertinta faktinė situacija ir žemės sklype esantis statinys. Ieškovė nenurodo jokių argumentų, kad jai šiuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant detaliojo planavimo procedūras. Pasikeitusi faktinė situacija, kai dėl atliktų statybos darbų rekonstruotas statinys kerta sklypo ribą, nustatytą detaliajame plane, nėra ta aplinkybė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leistų koreguoti detaliojo plano sprendinius, ir keisti žemės sklypo ribas, kurios yra aiškios iš esamų dokumentų.
5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su patikslintu ieškiniu taip pat nesutiko. Nurodė, kad vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais, Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinierius G. B. 1999 m. sausio mėn. parengė̇ žemės sklypo planą̨ M 1:500, pagal kurį 1999 m. kovo 25 d. atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas vietovėje (1999 m. kovo 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas). Su nustatytomis žemės sklypo ribomis A. Z. (ankstesnis žemės sklypo savininkas) sutiko, tai patvirtina A. Z. parašai ant Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus G. B. 1999 m. sausio mėn. parengto žemės sklypo plano M 1:500 ir 1999 m. kovo 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sklypo ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastre. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, jog nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys nuo jų̨ įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų̨ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys apie ieškovei priklausantį žemės sklypą̨ nėra nuginčyti įstatymų̨ nustatyta tvarka, laikytina, jog kadastro duomenys yra galiojantys ir teisingi. Esant nenuginčytiems ir galiojantiems kadastro duomenims, nėra pagrindo teigti, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos yra neaiškios. Susipažinus su patikslintu ieškiniu ir VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. parengtu brėžiniu matyti, kad ieškovė siekia ne tik pakeisti savo žemės sklypo ribas, bet taip pat ir neteisėtai padidinti žemės sklypo plotą iki 1 722 kv. m.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūrą. Nurodoma, kad yra surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191023-00102 (toliau – Nurodymas 1), kuriuo iš ieškovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020-04-23 „išardyti valstybinėje žemėje, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iš šiaurės vakarų pusės apie 1,03 m pastatyto sandėlio dalį, kuri pastatyta nukrypstant nuo projekto sprendinių (per visą sandėlio plotį), bei performuoti sandėlio stogą iš trišlaičio į dvišlaitį , taip kaip numatyta projekte (šiaurės vakarų pusėje)“ ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191023-00103 (toliau – Nurodymas 2), kuriuo iš ieškovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020-04-23 „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti valstybinėje žemėje už žemės sklypo ribų (duomenys neskelbtini) pastatytą apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvorą: dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio žemės sklype (duomenys neskelbtini)); dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 68 m; dalį tvoros iš pietryčių pusės apie 1,54 m; kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio dalį tvoros pastatytą iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m. Viso apie 114,3 metrus tvoros. Nugriovus tvorą sutvarkyti statybvietę. Statinys laikomas nugriautu kaip pašalinamos visos konstrukcijos ne mažiau kaip 0,5 m po žeme. Schema pridedama“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Teismas, netenkindamas ieškovės patikslinto ieškinio, sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismui nėra pagrindo spręsti, kad žemės sklypo ribos yra neaiškios. Faktą, kad žemės sklypo plotas ir ribos yra konkretūs ir aiškūs byloje patvirtina tai, kad pirminis žemės sklypo savininkas A. Z. sutiko su Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus G. B. 1999 m. sausio mėn. parengtu Žemės sklypo planu M 1:500, pagal kurį 1999 m. kovo 25 d. atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas vietovėje. A. Z. savo parašais patvirtino nustatytas žemės sklypo ribas Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus G. B. 1999 m. sausio mėn. parengtame žemės sklypo plane M 1:500 ir 1999 m. kovo 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Esant nenuginčytiems ir galiojantiems kadastro duomenims, nėra pagrindo teigti, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos yra neaiškios (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).
7.2. Reiškiamais reikalavimais ieškovė iš esmės siekia ne nustatyti žemės sklypo ribas, tačiau siekia padidinti žemės sklypo plotą tokiu būdu, kad į žemės sklypą̨ patektų ieškovės galimai neteisėtai pastatyti statiniai: tvora ir kiti kiemo statiniai, dėl kurių statybų̨ teisėtumo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vyksta kitas civilinis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-215-1126/2023. Byloje ieškovė neginčijo fakto, kad VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. parengtame brėžinyje Žemės sklypo ribos nustatytos taip, kad Žemės sklypo plotas didėja nuo 1 623 kv. m. iki 1 722 kv. m., todėl ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, t. y. nors žemės sklypo ribos yra aiškios, siekdama įteisinti galimai neteisėtą statybą, ieškovė žemės sklypo ribų keitimo būdu siekia išvengti galimai neteisėtų̨ veiksmų padarinių, kas teismo vertinimu, yra nesuderinama su sąžiningo savininko teisių gynimo užtikrinimu.
7.3. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad pagrindas keisti žemės sklypo ribas yra ir tai, kad šiuo metu ieškovės faktiškai naudojamos žemės ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis. Atsakovai byloje pažymėjo, kad poreikis keisti kadastro duomenis (žemės sklypo ribas) ieškovei atsirado tik tada, kai ieškovei buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir ieškovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas laikė pagrįstais atsakovų argumentus, kad ieškovės faktiškai naudojamos žemės sklypo ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis dėl pačios ieškovės nerūpestingo elgesio. Ieškovės žemės sklypo plotas ir ribos yra aiškūs, todėl atlikdama statybos darbus, ieškovė turėjo galimybę vertinti ir žinoti savo žemės sklypo ribas, nestatyti statinių valstybinėje žemės sklypo dalyje, dėl ko vėliau ieškovei teko galimai neteisėtų̨ statybų̨ teisinės pasekmės.
7.4. Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovė prašė panaikinti 2000 m. balandžio 18 d. viešame nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo ribas pagal 1999 m. sausio mėnesį̨ parengtą matininko G. B. planą, teismas pažymėjo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pagrindas, kuriuo remiantis buvo įregistruoti ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos ir plotas, patvirtintas detalusis planas yra nenuginčytas ir galiojantis, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų̨, kad žemės sklypo ribos būtų̨ parengtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė V. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatskleidė bylos esmės, dalies įrodymų neištyrė ir dėl jų nepasisakė, teismo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams dėl ribų nustatymo teisėtumo pažeidimo:
1.1. Apeliantė kreipėsi į teismą dėl valstybės institucijų klaidų tvirtinant žemės sklypo ribas ištaisymo, tačiau teismas nepagrįstai nepripažino žemės sklypų ribų neaiškumo. Apeliantė sklypo ribų nustatymo procese nedalyvavo, su ribų nustatymu nebuvo supažindinta ir ribų nustatymo klaidos buvo fiksuotos po to, kai jai perėjo nuosavybės teisės paveldėjimo būdu (2012 m.), o ne po to, kai buvo fiksuoti statinio statybos pažeidimai. Apeliantė apie jos teisių pažeidimą sužinojo 2019 m., jokių statybos darbų nebuvo atlikusi, nes ginčo objektą paveldėjo. Teismo padarytą išvadą, kad sklypo ribos aiškios, paneigia byloje esantys oficialių institucijų̨ – atsakovų – konstatuoti faktai, tarp jų ir administracinių ginčų komisijos sprendimas, Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr.TR-6722 (5.34E), 2020 m. rugsėjo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr.8SD-4298-(14.8.Ų), 2020 m. rugpjūčio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos išvada Nr. 69-(14.8. 131E). Byloje sprendžiant žemės sklypo ribų tikslinimą̨ buvo privaloma vertinti ne tik žemės sklypo posūkio taškų koordinates, bet ir valstybinėje žemėje besiribojančio inžinierinio statinio (kelio) (duomenys neskelbtini) posūkio taškų koordinates, tačiau teismas šių duomenų netyrė ir neanalizavo. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių̨ sistemoje 1999 m. buvo atlikti nesivadovaujant detaliojo plano sprendiniais. Visa tai paneigia teismo išvadą, kad sklypo ribos yra aiškios.
1.2. Nors žemės sklypo plano ir detalaus plano neteisingumas konstatuotas administracinių ginčų komisijos sprendimu, Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. vasario 5 d. sprendimu Nr.1SS-252-(10.5), teismo sprendime formaliai nurodoma, kad privaloma ginčyti detalųjį̨ planą̨, nes esą̨ nėra kitos galimybės tikslinti ribų. Šiuo atveju teismo sprendimas turėjo būti pagrįstas teisės aktais, tačiau sprendime teisės aktų nurodyta nėra. Iš sklypo archyvinės bylos matyti, kad pačios valstybės institucijos pripažino ribų tikslinimo poreikį ir siuntė viena kitai derinti ir taisyti klaidas, tačiau dėl atsakomybės vengimo jokie sprendimai nebuvo priimti. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės piktybiškas atsisakymas derinti sklypo ribas teisme turėjo būti vertinamas analizuojant faktinę situaciją vietoje, t. y. tinkamai nustačius sklypo ribas net ir pagal galiojantį detalųjį̨ planą, apeliantės sklypo konfigūracija yra kitokia, nei yra įregistruota. Be to, patikslinus sklypo ribas, jos iš̌ esmės nepažeistų̨ visuomenės poreikių, gatvės ribos nebūtų pažeistos.
1.3. Žemės sklypo kadastriniai duomenys ir sklypo ribos įregistruojamos viešame registre tik po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba atlieka šių duomenų teisėtumo patikrinimą̨ ir leidžia jas registruoti, jei jos atitinka detalaus plano sprendinius, todėl paaiškėjus, kad šios ribos neatitinka detalaus plano sprendinių, Nacionalinė žemės tarnyba, kitos atsakingos institucijos negalėjo derinti ir leisti registruoti neteisingus duomenis. Apeliantės (ieškovės) reikalavimas panaikinti neteisingai įregistruotas ribas yra pagrįstas ir teismas turėjo teisinius pagrindus jas panaikinti, tačiau nepagrįstai šį reikalavimą atmetė. Apeliantė (ieškovė) prašė naujai nustatyti ribas pagal pateiktą specialisto schemą, nes atsakovė – Kauno miesto savivaldybė nepaisė kitų institucijų̨ įpareigojimo derinti ribų patikslinimą̨ kaip gretimo sklypo savininkė, todėl teismas nepagrįstai atsisakė vertinti duomenis, kad būtina nustatyti ir gretimo – valstybei priklausančio kelio ribas su besiribojančiu ginčo sklypu. Šiuo teismo sprendimu apeliantei atimta teisė įteisinti neteisėtai įregistruotus duomenis, nesurinkus pakankamai būtinų duomenų naujoms riboms nustatyti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos įregistruotos neteisingai ir šių̨ klaidų buvimo faktą patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba. Jokiame rašte nėra nurodyta, kad žemės sklypo ribos būtų̨ nustatytos neteisingai. Raštuose yra konstatuota tik tai, kad ieškovei norint įregistruoti tokias ribas, kokios nurodytos VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. parengtame brėžinyje, visų pirma privalo būti patikslinti detaliojo plano sprendiniai, nes naujai rengiami kadastriniai duomenys privalo atitikti detaliojo plano sprendinius. Be to, pačiame detaliajame plane yra nurodoma, kad sklypo plotas tikslinamas atlikus geodezinius matavimus. 1999 m. kovo 25 d. G. B. atlikdamas žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje tiksliai nustatė, koks yra žemės sklypo plotas pagal detaliojo plano sprendinius. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad žemės sklypo planas parengtas nesilaikant detaliojo plano. Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys apie ieškovei priklausantį žemės sklypą nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, tad laikytina, jog kadastro duomenys yra galiojantys ir teisingi.
2.2. Tvirtinant ieškovės žemės sklypo ribas pagal jos pateiktą VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. parengtą brėžinį̨, būtų keičiamas (padidinamas) ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą̨ patvirtinančiuose dokumentuose, o tai neatitiktų nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią nė vienas naujai suformuotas žemės sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo, nei pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos.
2.3. Poreikis keisti kadastro duomenis (žemės sklypo ribas) atsirado tik tada, kai ieškovei buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir ieškovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi, ieškovės faktiškai naudojamos žemės ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis dėl ieškovės neteisėto elgesio.
2.4. Nors ir būtų patenkintas ieškovės reikalavimas dėl ribų panaikinimo, vis tiek nebūtų jokio teisinio pagrindo nustatyti ieškovės prašomas ribas, nes šios akivaizdžiai neatitinka detaliojo plano sprendinių. Ieškovė̇ į bylą taip pat nėra pateikusi jokių įrodymų, kad žemės sklypo ribos būtų̨ parengtos nesilaikant teisės aktų, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti viešame nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ribas pagal 1999 m. sausio mėnesį̨ parengtą matininko G. B. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, laikytinas nepagrįstu.
2.5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį̨ nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą̨ (atsisakymą̨ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ieškovė praleido vieno mėnesio terminą̨ administraciniams aktams ginčyti ir šis terminas praleistas be svarbių priežasčių̨, todėl jo atnaujinti nėra pagrindo (ieškovė net nekelia reikalavimų dėl praleisto termino atnaujinimo). Nuo žemės sklypo plano patvirtinimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, todėl terminas jau ir negali būti atnaujintas. Nustačius, kad ieškovė reikalavimams pareikšti praleido terminą̨ ginčyti administracinius teisės aktus ir nėra pagrindo jo atnaujinti, turi būti sprendžiamas šio termino praleidimo teisinių pasekmių̨ klausimas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
3.1. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Nesant ginčo dėl teritorijų planavimo dokumento, negali būti vertinamas galiojančio teritorijų planavimo dokumento teisėtumas ir keičiamos detaliuoju planu suprojektuotos sklypo ribos. Palyginus ribų linijų ilgius pagal apeliantės teismui pateiktą VĮ Valstybinės žemės fondas parengtą schemą su detaliajame plane nustatytais ribų linijų ilgiais matyti, kad šiaurės vakarinė riba – 34,84 m (17,40 m+12,03 m+5,41 m) sutrumpėja 0,66 m, šiaurės rytinė riba – 50,14 m (45,91 m+4,23 m) pailgėja 2,14 m, pietrytinė riba – 34,85 m (18,20 m+15,66 m+0,99 m) patrumpėja 0,15 m, pietvakarinė riba – 47,59 m pailgėja 1,59 m. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės teismui pateiktoje VĮ Valstybinės žemės fondas parengtoje schemoje žemės sklypo ribų linijų ilgiai neatitinka detaliuoju planu suprojektuoto žemės sklypo ribų ilgių, nustačius žemės sklypo ribas pagal VĮ Valstybinės žemės fondas parengtą schemą, nebūtų nustatyta anksčiau egzistavusi, formuojant žemės sklypą suprojektuota žemės sklypo riba, o tai prieštarauja CK 4.45 straipsniui, jo aiškinimo ir taikymo praktikai.
3.2. Iš paties detaliojo plano brėžinio matyti, kad žemės sklypo riba nekerta jokio statinio. Todėl ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų detaliajame plane padaryta nebuvo. Formuojant žemės sklypą buvo tinkamai įvertinta faktinė situacija ir žemės sklype esantis statinys. Apeliantė nenurodo jokių teisinių argumentų, kad jai šiuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant detaliojo planavimo procedūras. Kadangi pasikeitusi faktinė situacija, kai dėl atliktų statybos darbų rekonstruotas apeliantės statinys kerta sklypo ribą, nustatytą detaliajame plane, nėra tas kriterijus, kuris leistų spręsti, kur turi būti nustatyta žemės sklypo riba.
3.3. Atmestini apeliantės argumentai, kad šioje byloje sprendžiant žemės sklypo ribų nustatymą buvo privaloma vertinti ne tik žemės sklypo posūkio taškų koordinates, bet ir valstybinėje žemėje besiribojančio inžinierinio statinio (kelio) (duomenys neskelbtini) kelio posūkio taškų koordinates. Nekilnojamojo turto registre kelio (gatvės) - (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, kadastro duomenys nustatyti 2020 m. vasario 26 d., t. y. vėliau nei žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastre. Įrašydamas kelio (gatvės) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymėdamas jį nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, Kadastro tvarkytojas nenustatė priežasčių numatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnyje trukdančių pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, todėl teiginiai, kad gatvės kadastriniai matavimai galėjo pažeisti nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribas, pagrįstai teismo buvo atmestini kaip nepagrįsti.
3.4. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus būtina užtikrinti, kad anksčiau nustatytos privačios žemės sklypo ribos nebūtų keičiamos. Tuo tarpu apeliantės reikalavimas nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ribas pagal VĮ Valstybinės žemės fondas parengtą schemą, akivaizdžiai ne tik pakeičia anksčiau nustatytos privačios žemės sklypo ribas ir plotą nuo 0,1623 ha iki 0,1712 ha, bet ir kerta nekilnojamojo turto registre įregistruotą kelią (gatvė) – (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė akcentuoja, kad ji žemės sklypo ribų nustatymo procese nedalyvavo, su ribų nustatymu nebuvo supažindinta, tačiau apeliantei perėmus paveldėjimo teisės pagrindu ginčo žemės sklypą, ji įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo žemės sklypo savininkas (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).
3.5. Teismui suteikta teisė nustatyti žemės sklypo ribas, tik tuo atveju, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, CK 4.45 straipsnio 1 dalies reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Kauno miesto savivaldybė yra besiribojančio nekilnojamojo turto registre įregistruoto kelio (gatvės) – (duomenys neskelbtini) savininkė, bet nėra su apeliantės žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkė. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybei negali būti reiškiamas reikalavimas dėl sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį, o apeliantės apeliacinio skundo teiginiai dėl Kauno miesto savivaldybės kompetencijų atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus yra paremti tik subjektyviu situacijos vertinimu, bet ne teisės aktų normomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
14. A. Z. 1998 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo vieno aukšto mūrinį sandėlį su dviem priestatais, plane pažymėtais 1F1/p, kuriame yra 368,76 kv.m bendro ploto su kiemo įrengimais, esančius (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 3, l. 43). A. Z. 1998 m. birželio 24 d. pateikė Kauno apskrities viršininko administracijai prašymą suformuoti sklypą prie turimo pastato (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 3, l. 39). Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1132 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ patvirtintas prie pastato (duomenys neskelbtini), esančio iki 1362 kv.m žemės sklypo, kuris pietvakariuose ribojasi su (duomenys neskelbtini), pietryčiuose – su namų valda, kitose pusėse – su keliu, detalusis planas (el. b. t. 1, l. 135). Kauno miesto valdybos 1999 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 253 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 1132 dalinio patikslinimo“ patikslintas žemės sklypo detalusis planas, nurodant, jog prie pastato (duomenys neskelbtini), formuojamas iki 1662 kv.m. žemės sklypas, kuris pietvakariuose ribojasi su (duomenys neskelbtini), pietryčiuose – su namų valda, kitose pusėse – su keliu (el. b. t. 1, l. 133). Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 1999 m. balandžio 13 d. suderino 1662 kv.m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą (el. b. t. 1, l. 135). 2000 m. balandžio 18 d. sutartimi Nr. P19/2000-0455 „Dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo privačios nuosavybės teise – išsimokėtinai“ A. Z. įgijo 1623 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, l. 128 – 129). 1999 m. kovo 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktu nustatytos 1623 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, aktą pasirašė A. Z.. Akte pažymėta, kad žemės sklypo ribų nustatymą atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo matininkas vadovaudamasis sumažintos apimties detaliu planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 1999 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 253 (el. b. t. 2, l. 130). Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinierius G. B. 1999 m. sausio mėn. parengė 1623 kv.m žemės sklypo planą M 1:500, ant kurio pasirašė A. Z. (el. b. t. 2, l. 131).
15. Pagal 2012 m. kovo 13 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 751 ir 2012 m. kovo 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 963 ieškovei V. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1623 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, l. 146). Ieškovė prašo panaikinti 2000 m. balandžio 18 d. viešame nekilnojamojo turto registre įregistruoto 1623 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 1999 m. sausio mėnesį parengtą matininko G. B. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą; be atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, pagal VĮ Valstybinės žemės fondo parengtą schemą.
17. Inspekcija 2019 m. spalio 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191023-00102 ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191023-00103 (el. b. t. 2, l. 61 – 72).
Dėl žemės sklypų ribų nustatymo
19. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje paminėti įrodymai, kuriuos turi įvertinti teismas, nustatydamas žemės sklypo ribą: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai, ir nurodyta, kaip šis klausimas turi būti sprendžiamas, kai ribų nustatyti neįmanoma: prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, pagal šią teisės normą, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusią, formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypų ribą ir tik tokios galimybės nesant riba nustatoma, ginčytiną plotą po lygiai priskiriant kiekvienam žemės sklypui.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytų byloje faktinių aplinkybių visumą, netenkino ieškovės reikalavimo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal VĮ Valstybinės žemės fondo parengtą schemą, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos yra aiškios iš 1999 m. sausio mėn. parengto žemės sklypo plano M 1:500 ir 1999 m. kovo 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo vietovėje.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad žemės sklypą paveldėjo ir negalėjo suvokti, kad registruotos viešame registre sklypo ribos neatitinka detalaus plano sprendinių. Ieškovė laikosi pozicijos, kad dėl netikslių žemės sklypo kadastrinių matavimų ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas atsidūrė už sklypo ribos. Ieškovė siekia įregistruoti VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. 1999 m. parengtame brėžinyje nurodytas Žemės sklypo ribas, einančias per taškus: a) x 6082620,41 – y 494594,43; b) x 6082632,43 – y 494607,01; c) x 6082639,74 – y 494616,56; d) x 6082642,97 – y 494620,90; x e) 6082639,59 – y 494623,44; f) x 6082603,00 – y 494651,16; g) x 6082602,37 – y 494650,39; h) x 6082592,92 – y 494637,90; i) x 6082582,39 – y 494623,06 (el. b. t. 1, l. 15).
22. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 1997 m. liepos 23 d. iki 2000 m. liepos 12 d.) 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant tikslius geodezinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje metodikoje nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba žemės savininkui nekompensuojama (2 dalis).
23. Formuodamas vienodą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 0,1623 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos suformuotos Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1132 ,,Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ ir Kauno miesto valdybos 1999 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 253 ,,Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 1132 dalinio pakeitimo“ patvirtintu detaliuoju planu. Detaliajame plane pažymėti ribų linijų ilgiai: šiaurės vakarinė riba, pažymėta ribos posūkio taškais A ir B – 19 m, šiaurės vakarinė riba, pažymėta ribos posūkio taškais B ir C – 16,50 m., šiaurės rytinė riba, pažymėta ribos posūkio taškais C ir D – 48,00 m., pietrytinė riba, pažymėta ribos posūkio taškais D ir E – 35,00 m., pietvakarinė riba, pažymėta ribos posūkio taškais E ir A – 46,00 m (1662 kv. m). Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 1999 m. balandžio 13 d. pagal parengtą planinę medžiagą suderino 1623 kv. m. Žemės sklypo planą. A. Z. savo parašais patvirtino nustatytas žemės sklypo ribas plane ir 1999 m. kovo 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Iš šių dokumentų matyti, kad žemės sklypo riba nekerta jokio statinio. 0,1623 ha žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu prie turimo A. Z. pastato (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys, kad sklypo ribų paženklinimo akte pažymėta, kad žemės sklypo ribos nustatytos vadovaujantis detaliu planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos 1999 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 253. Palyginus 1999 m. plane nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius su detaliajame plane nustatytais ribų linijų ilgiais, matoma, kad kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje nustatytas: šiaurės vakarinės ribos linijos ilgis 33,64 m (9,30 m ž 22,74 m + 1,60 m) 1,86 m trumpesnis nei nustatyta detaliajame plane; šiaurės rytinės ribos linijos ilgis 48,61 m – 0,61 m ilgesnis nei nustatytas detaliajame plane; pietrytinės ribos linijos ilgis 33,87 m (9,82 m + 8,38 m + 13,95 m + 1,72 m) – 1,13 m trumpesnis nei nustatytas detaliajame plane; pietvakarinės ribos linijos ilgis 46,72 m – 0,72 m ilgesnis nei nustatytas detaliajame plane. Kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje nustatytas žemės sklypo plotas 0,1623 ha, 0,0039 ha mažesnis nei nurodyta detaliajame plane. Tačiau, Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 02-01-2901 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ nuspręsta parduoti 0,1623 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė, 2012 m. įgydama nuosavybės teises į 0,1623 ha ploto žemės sklypą, įgijo visas teises į tiksliai apibrėžtas tiek teisine, tiek faktine prasme žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės buvo įgytos A. Z. 2000 m. balandžio 18 d. sutartimi Nr. P19/2000-0455, ribas. Iš byloje nustatytų duomenų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo ribos yra aiškios iš esamų dokumentų.
25. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, 6 punktas numato, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2019 m. spalio 18 d. matininkas Ž. K. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ne pagal detalųjį planą, tačiau pagal žemės sklype esančio pastato sieną ir pagal tvorą ir buvo nustatytas žemės sklypo 0,1722 ha plotas. Atlikus kadastrinius matavimus pagal faktinę situaciją, buvo gautas žemės sklypo ploto skirtumas (0,0099 ha) nuo kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje 1999 m. nustatyto žemės sklypo ploto 0,1623 ha, kuris skiriasi daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykine paklaida 1/1000 (el. b. t. 1, l. 7 – 11). Pagal VĮ Valstybinės žemės fondo parengtą schemą matyti, kad žemės sklypo ribų linijų ilgiai skiriasi nuo detaliajame plane pažymėtų ribų: šiaurės vakarinė riba – 34,84 m (17,40 m+12,03 m+5,41 m), detaliajame plane – 35,50 m (19,00 m + 16,50 m) (sutrumpėja 0,66 m), šiaurės rytinė riba – 50,14 m (45,91 m+4,23 m), detaliajame plane – 48,00 m (pailgėja 2,14 m), pietrytinė riba – 34,85 m (18,20 m+15,66 m+0,99 m), detaliajame plane – 35,00 m (patrumpėja 0,15 m), pietvakarinė riba – 47,59 m, detaliajame plane – 46,00 m (pailgėja 1,59 m). Taigi, ieškovės siūlomos schemos pagrindu būtų pakeistas žemės sklypo plotas ir nebūtų nustatyta žemės sklypo riba pagal detalųjį planą, o tai savaime neatitinka teisės aktų reikalavimų.
27. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad palyginus 1999 m. plane nurodytus žemės sklypo ribų linijų ilgius su detaliajame plane nustatytais ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje nustatyta: šiaurės vakarinės ribos linijos ilgis 33,64 m. (9,30 m. + 22,74 m. + 1,60 m.) yra 1,86 m trumpesnis nei nustatytas detaliajame plane, šiaurės rytinės ribos linijos ilgis 48,61 m. yra 0,61 m. ilgesnis nei nustatyta detaliajame plane, pietrytinės ribos linijos ilgis 33,87 m. (9,82 m. + 8,37 m. + 13,95 m. + 1,72 m.) yra 1,13 m. trumpesnis nei nustatytas detaliajame plane, pietvakarinės ribos linijos ilgis 46,72 m. yra 0,72 m. ilgesnis nei nustatytas detaliajame plane, kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje nustatytas žemės sklypo plotas 0,1623 ha, t. y. 0,0039 ha mažesnis nei nurodytas detaliajame plane.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė kritikuodama 1999 m. žemės sklypo plano atitiktį detaliajam planui, neįvertino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 02-01-2901 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“ buvo nuspręsta parduoti 0,1623 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne 0,1662 ha ploto žemės sklypą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė tokiais argumentais iš esmės siekia pagrįsti VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. 2019 m. parengto brėžinio teisėtumą, pagal kurį žemės sklypo plotas padidėtų iki 0,1722 ha. Ieškovės nustatytas 0,0039 ha neatitikimas 1999 m. žemės sklypo plane nėra susijęs su 2019 m. parengto brėžinio pagrįstumu.
29. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje sprendžiant žemės sklypo ribų tikslinimą buvo privaloma vertinti ne tik žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), posūkio taškų koordinates, bet ir valstybinėje žemėje besiribojančio inžinierinio statinio (kelio) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kelio posūkio taškų koordinates. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais. Kadangi šioje byloje ieškovės žemės sklypo ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, neturi jokios teisinės reikšmės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų nustatymui, valstybei priklausančio žemės sklypo, kuriame yra inžinerinis statinys (kelias), posūkio taškų koordinačių nustatymas.
30. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad oficialios institucijos yra konstatavusios detalaus plano ir žemės sklypo plano neteisingumą, dėl to negalima tvirtinti, kad žemės sklypo ribos yra aiškios. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo pasiūlyta tikslinti detaliojo plano sprendinius siekiant įregistruoti būtent VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. parengtame brėžinyje nustatytas ribas, nes matininko Ž. K. atliktų kadastrinių matavimų duomenys neatitinka detaliojo plano sprendinių (el. b. t. 1, l. 24, 32, 83, DOK-80238). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė subjektyviai interpretuoja ir klaidingai supranta valstybės institucijų išvadas dėl detalaus plano ir žemės sklypo ribų neatitikimo.
31. Pirmosios instancijos teismas ieškovei sprendime pažymėjo, jog ieškovė byloje neginčijo galiojančio detaliojo plano teisėtumo, todėl jis laikytinas teisėtu ir privalomu valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo ribų pagal 1999 m. žemės sklypo planą panaikinimo.
32. Ieškovė nurodo, kad teismo sprendime formalus nurodymas, kad privaloma ginčyti detalųjį planą, nes esą nėra kitos galimybės tikslinti ribų, turėjo būti pagrįstas objektyviais teisės aktais, kurių sprendime nurodyta nėra. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai ir papildydamas pirmosios instancijos teismo argumentus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Šio įstatymo 3 dalyje numatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad iš esmės pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta pagal teisės aktus.
33. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-212/2007, kurioje buvo išaiškinta, kad „[a]plinkybė, jog didžioji žemės sklypo dalis (0,2 ha) ieškovui jau anksčiau yra parduota, teisiškai netrukdo iš naujo suformuoti žemės sklypą ir į jo plotą įskaičiuoti ieškovo naudojamą 0,0970 ha sklypo dalį, namų valdos žemės sklypą formuojant pagal techninės apskaitos bylą. Šiuo atveju parduodamo sklypo detaliojo plano ruošti nereikia, o viso sklypo (parduoto ir naudojamo) plotas formuotinas pagal LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintą Tvarką“.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės yra skirtingos nei atsakovės nurodomoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl 0,0970 ha išnuomoto žemės sklypo įsigijimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl skirtingų faktinių aplinkybių vadovautis minėtoje nutartyje nurodytu išaiškinimu nėra pakankamo pagrindo.
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191023-00102, kuriuo iš ieškovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 23 d. „išardyti valstybinėje žemėje, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iš šiaurės vakarų pusės apie 1,03 m pastatyto sandėlio dalį, kuri pastatyta nukrypstant nuo projekto sprendinių (per visą sandėlio plotį), bei performuoti sandėlio stogą iš trišlaičio į dvišlaitį, taip kaip numatyta projekte (šiaurės vakarų pusėje)“ ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191023-00103, kuriuo iš ieškovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 23 d. „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti valstybinėje žemėje už žemės sklypo ribų (duomenys neskelbtini)e pastatytą apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvorą: dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio žemės sklype (duomenys neskelbtini)); dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 68 m; dalį tvoros iš pietryčių pusės apie 1,54 m; kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio dalį tvoros pastatytą iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m. Viso apie 114,3 metrus tvoros. Nugriovus tvorą sutvarkyti statybvietę. Statinys laikomas nugriautu kaip pašalinamos visos konstrukcijos ne mažiau kaip 0,5 m po žeme. Schema pridedama“ (el. b. t. 1, l. 19 – 70).
37. Remdamasis byloje nustatytais faktais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reiškiamais reikalavimais iš esmės ieškovė siekia ne nustatyti žemės sklypo ribas, tačiau siekia padidinti žemės sklypo plotą tokiu būdu, kad į žemės sklypą patektų ieškovės galimai neteisėtai pastatyti statiniai: tvora ir kiti kiemo statiniai, dėl kurių statybų teisėtumo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vyksta kitas civilinis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-2531-1126/2024. Taigi, toks ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas akivaizdžiai nėra susijęs su jos realiai pažeistų teisių gynimu, ką pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir juos įvertino, remdamasis įrodymų vertinimo principais. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.