Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-11-28 · Civilinė byla Nr. e2-337-955/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-11-28Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-28
Bylos Nr.
e2-337-955/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06329-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
V. Z.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. e2-337-955/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06329-2022-6
Procesinių sprendimų kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.1(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Rimgailei Pečiulaitytei,dalyvaujant ieškovei V. Z., jos atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Pėtnyčytei,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, esamų žemės sklypo ribų panaikinimo, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė V. Z. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo panaikinti 2000 m. balandžio 18 d. viešame nekilnojamojo turto registre įregistruoto 1623 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 1999 m. sausio mėnesį parengtą matininko G. B. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą; be atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, pagal VĮ Valstybinės žemės fondo parengtą schemą.

2. Ieškovė savo patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2011 metais po sutuoktinio mirties ieškovė paveldėjo žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini). Išduodant paveldėjimo teisės liudijimą dėl paveldimo turto jokių duomenų dėl statybos neteisėtumo ar sklypo ribų netikslumo nebuvo. Tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. spalio 17 d. priėmė savavališkos statybos aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019 m. spalio 23 d. priėmė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Minėti sprendimai buvo priimti nustačius, kad dalis ūkinio pastato ir dalis tvorų yra pastatytos valstybinėje žemėje.

3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) darbuotojas 2019 m. rugpjūčio 20 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. surašė patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. FAK-1762-(15.2) (toliau - Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad apie 2000 metus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas sandėlis pailgintas apie 1,03 m į šiaurės vakarų pusę daugiau nei numatyta projekto „Sandėlio rekonstravimas įrengiant baldų dirbtuves“, kuriam Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 1999 m. balandžio 27 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 261-3-99. Apie 1,6 m sandėlio patenka į valstybinę žemę. Taip pat nustatyta, kad projekte sandėlio stogas numatytas dvišlaitis, o pastatytas trijų šlaitų (trečias šlaitas į šiaurės vakarų pusę). Atsižvelgiant į tai, sandėlis rekonstruotas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Valstybinėje žemėje už sklypo ribų pastatyta apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvora, kurios dalis iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio sklype), dalis iš šiaurės vakarų pusės apie 68 m ilgio ir dalis iš pietryčių pusės apie 1,54 m ilgio, bei kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio tvoros dalis pastatyta iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m ilgio. Kita apie 1,8 m aukščio dalis tvoros iš pietvakarių ir pietryčių pusės apie 50,7 m ilgio pastatyta už sklypo ribos. Tvoros pastatytos ne pagal projekto sprendinius. Dalis betoninės aikštelės (aikštelės plotas apie 28 kv. m) ties sandėlio vartais patenka į valstybinę žemę.

4. Statybos inspekcijos pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2019 m. spalio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Savavališkos statybos aktas 1).

5. Statybos inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjai 2019 m. spalio 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nurodymas 1), kuriuo iš pareiškėjos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 23 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Išardyti valstybinėje žemėje, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iš šiaurės vakarų pusės apie 1,03 m pastatyto sandėlio dalį, kuri pastatyta nukrypstant nuo projekto sprendinių (per visą sandėlio plotį), bei performuoti sandėlio stogą iš trišlaičio į dvišlaitį, kaip numatyta projekte (šiaurės vakarų pusėje). Taip pat surašė ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nurodymas 2), kuriuo iš pareiškėjos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 23 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; nugriauti valstybinėje žemėje už žemės sklypo ribų (duomenys neskelbtini), pastatytą apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvorą: dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio žemės sklype (duomenys neskelbtini)); dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 68 m; dalį tvoros iš pietryčių pusės apie 1,54 m; kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio dalį tvoros iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m. Iš viso apie 114,3 metro tvoros. Nugriovus tvorą, sutvarkyti statybvietę.

Šalies argumentai

6. Ieškovė nurodo, kad būtent 2019 metais teritorijų planavimo tarnybų sprendimai buvo priimti nustačius, kad dalis ūkinio pastato ir dalis tvorų yra pastatytos valstybinėje žemėje. Nuo šio momento ieškovė pradėjo aiškintis visas faktines aplinkybes, nes ji nebuvo statinių statytoja, neorganizavo žemės sklypo projektavimo, nederino žemės sklypo projektinių sprendinių, ji nebuvo statytoja, todėl ieškinio senatis negali būti skaičiuojama nuo dokumentų parengimo ir įregistravimo termino. Žemės sklypo planą, detalųjį planą, dėl žemės sklypo ribų nustatymo derino tos pačios tarnybos – Kauno miesto savivaldybės valdyba, Nacionalinė žemės tarnyba, tos pačios tarnybos išdavė leidimą statybai, todėl jos taip pat turėjo pareigą įvertinti statinių, esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ribas, žemės sklypo ribas ir konfigūraciją, kuri jau tuo metu buvo klaidinga.

7. Pradėjus aiškintis sklypo ribas, nustatytas 1999 metais ir priimtų sprendimų pagrįstumą, ieškovė nedelsiant kreipėsi į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo/tikslinimo ir situacijos įvertinimo. Atlikus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatytas žemės sklypo plotas – 0,1722 ha ir gautas žemės sklypo ploto skirtumas (0,0099 ha) nuo kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje 1999 m. nustatyto žemės sklypo ploto 0,1623 ha skiriasi daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykine paklaida 1/1000. Atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 30 d. rašte „Dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo“ išdėstytas aplinkybes, matininkas prašė NŽT Kauno skyriaus priimti sprendimą patikslinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, pagal matininko 2019 m. atliktus kadastrinius matavimus.

8. Taigi, ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje 1999 m. buvo atlikti nesivadovaujant Detaliojo plano sprendiniais. Patikslinus sklypo ribas, išnyktų privalomųjų nurodymų pagrįstumas ir teisėtumas, nes privalomieji nurodymai priimti būtent tuo pagrindu, kad ieškovei priklausantys statiniai stovi valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į institucijas dėl žemės sklypo ribų tikslinimo, tačiau institucijos atsisako jas tikslinti, nes nesutampa žemės sklypo ribos ties Lakūnų pl., Kaune, gatvės (kelio) riba, ieškovė neturi kito būdu apginti pažeistas teises, todėl kreipėsi į teismą ir prašo be atsakovų sutikimo nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, einančias per taškus, pagal VĮ Valstybės žemės fondas parengtą schemą. Sutvarkius detaliuosius planus ir ieškovės statiniams atsidūrus jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, toks faktinių aplinkybių konstatavimas, kuris yra atliktas šiuo metu, taptų neteisingu.

II. Atsakovų atsiliepimai ir argumentai

II.1 Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentai

9. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir administracija) atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas yra suformuotas Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1132 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ (sprendimas pakeistas Kauno miesto valdybos 1999 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 253 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 1132 dalinio pakeitimo“) patvirtintu detaliuoju planu, kurio pagrindu turėjo būti atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei sklypo ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastre.

10. Nagrinėjamu atveju galiojančio detaliojo plano teisėtumas nėra ginčijamas, todėl jis laikomas teisėtu ir privalomu valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Be to, iš paties detaliojo plano brėžinio matyti, kad žemės sklypo riba nekerta jokio statinio. Todėl ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad jokių detaliajame plane pažeidimų padaryta nebuvo. Formuojant žemės sklypą buvo tinkamai įvertinta faktinė situacija ir žemės sklype esantis statinys. Ieškovė nenurodo jokių teisinių argumentų, kad jai šiuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant detaliojo planavimo procedūras. Pasikeitusi faktinė situacija, kai dėl atliktų statybos darbų rekonstruotas statinys kerta sklypo ribą, nustatytą detaliajame plane, nėra ta aplinkybė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leistų koreguoti detaliojo plano sprendinius ir keisti sklypo ribas, kurios yra aiškios iš esamų dokumentų.

11. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus būtina užtikrinti, kad anksčiau nustatytos privačios žemės sklypo ribos nebūtų keičiamos. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas nustatyti žemės sklypo, ribas pagal VĮ Valstybinės žemės fondas parengtą schemą, einančią per ieškovės nurodytus taškus, akivaizdžiai ne tik pakeičia anksčiau nustatytos privačios žemės sklypo ribas, bet ir kerta nekilnojamojo turto registre įregistruotą kelią (gatvę) - Lakūnų pl., kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.

12. Lakūnų pl. yra D kategorijos gatvė, kurios paskirtis - lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys, srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų, minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų - 12 m. Nagrinėjamu atveju gatvės plotis tarp raudonųjų linijų svyruoja nuo 7,1 m šiaurinėje sklypo (duomenys neskelbtini) pusėje iki 11,7 m. rytinėje sklypo pusėje, todėl keičiant ieškovės žemės sklypo ribas gatvės sąskaita būtų pažeisti pagrindiniai gatvės techniniai parametrai.

13. Nekilnojamojo turto registre kelio (gatvės) - Lakūnų pl. (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, kadastro duomenys nustatyti 2020 m. vasario 26 d., t. y. vėliau nei žemės sklypo. (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastre. Įrašydamas kelio (gatvės) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymėdamas jį nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, Kadastro tvarkytojas nenustatė priežasčių numatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnyje, trukdančių pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, todėl teiginiai, kad gatvės kadastriniai matavimai galėjo pažeisti nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. (duomenys neskelbtini), ribas, turi būti atmesti kaip neįrodyti.

14. Ieškovės sklype stovintis rekonstruotas sandėlis atsidūrė už sklypo ribos ne dėl detaliojo plano sprendinių klaidos, o dėl neteisėtos statybos žemės sklype. Taigi, dėl statinio, pastatyto pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, keisti sklypo ribų ieškovės prašomu būdu nėra teisinio pagrindo.

15. Teismui suteikta teisė nustatyti žemės sklypo ribas tik tuo atveju, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija nėra su ieškovės žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkė.

II.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentai

16. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno miesto skyrius, siekdamas patikrinti informaciją dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, 2019 m. rugsėjo 5 d. atliko Žemės sklypo patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, kad už Žemės sklypo ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 6 ir Nr. 7, nurodytų Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus G. B. 1999 m. sausio mėn. parengtame Žemės sklypo plane M 1:500, ties Lakūnų plentu, valstybinės žemės dalyje, stovi metalinių strypų ir skardos konstrukcijų tvora su akmeninių stulpų įtvirtinimais ir pamatine dalimi. Šalia tvoros iš vidinės pusės auga eglių eilė, išorinėje tvoros dalyje - lapuočių krūmai; už Žemės sklypo ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 1, nurodytų Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus G. B. 1999 m. sausio mėn. parengtame Žemės sklypo plane M 1:500, į valstybinės žemės dalį patenka tvora su akmeniniu pamatu ir dalis pastato (gamybinis pastatas lPlp); už Žemės sklypo ribos, tarp ribos posūkio taškų 1 ir 2, nurodytų Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus G. B. 1999 m. sausio mėn. parengtame Žemės sklypo plane M 1:500, valstybinės žemės dalyje, stovi metalinių strypų konstrukcijų tvora su akmeninių stulpų įtvirtinimais ir pamatine dalimi. Tvoros išorinėje pusėje auga eglių eilė. Taip yra užimta valstybinės žemės dalis - 296 kv. m ploto, kuri naudojama kaip Žemės sklypo kiemo dalis.

17. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovei pagal 2012 m. kovo 13 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 751 ir 2012 m. kovo 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 963 asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1623 ha. ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šį Žemės sklypą ieškovė paveldėjo iš A. Z.. A. Z. Žemės sklypą įgijo 2000 m. balandžio 18 d. sutartimi Nr. P19/2000-0455 „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo privačios nuosavybės teise - išsimokėtinai“, kurioje tiksliai apibrėžtos visos A. Z. įgytos teisės, tame tarpe numatytas įgyto žemės sklypo plotas - 1623 kv. m. Minėta sutartis nėra nuginčyta. Žemės sklypo plotas, kurį įsigyti išreiškė valią A. Z., atitinka ieškovės turimo sklypo plotą.

18. Šio Žemės sklypo ribos suformuotos pagal Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1132 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ ir Kauno miesto valdybos 1999 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 253 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 11 24 sprendimo Nr. 1132 dalinio patikslinimo“ patvirtintą detalųjį planą. Iš detalaus plano brėžinio matyti, jog Žemės sklypo riba nekerta jokio statinio. Tai leidžia daryti išvadą, jog formuojant Žemės sklypą, buvo atsižvelgta į faktinę situaciją bei sklype esantį statinį, detalusis planas atitiko teisės aktų reikalavimus.

19. Vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais, Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinierius G. B. 1999 m. sausio mėn. parengė žemės sklypo planą M 1:500, pagal kurį 1999 m. kovo 25 d. atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas vietovėje. Su nustatytomis Žemės sklypo ribomis ankstesnis Žemės sklypo savininkas sutiko, tai patvirtina A. Z. parašai ant Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus G. B. 1999 m. sausio mėn. parengto žemės sklypo plano M 1:500 ir 1999 m. kovo 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sklypo ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastre. Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys apie ieškovei priklausantį Žemės sklypą nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, laikytina, jog kadastro duomenys yra galiojantys ir teisingi.

20. Ieškovė siekia ne tik pakeisti savo Žemės sklypo ribas, bet taip pat ir neteisėtai padidinti Žemės sklypo plotą iki 1722 kv. m. Kaip jau minėta, ieškovė yra įgijusi nuosavybės teisę į 1623 kv. m. ploto žemės sklypą, tuo tarpu detaliajame plane, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis. Sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį.

21. Poreikis keisti kadastro duomenis (žemės sklypo ribas) atsirado tik tada, kai ieškovei buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir ieškovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi, akivaizdu, jog ieškovės faktiškai naudojamos žemės ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis dėl ieškovės nerūpestingo elgesio. Ieškovė neįvertino jai tenkančios sklypo dalies ploto, nors pagal VĮ Registrų centro duomenis ir žemės sklypo nuosavybės dokumentus turėjo galimybę vertinti ir žinoti savo žemės sklypo ribas, to pasekoje, akivaizdžiai neteisėtai užėmė valstybinės žemės sklypo dalį ir tik valstybės institucijoms pripažinus savavališkos statybos faktą, ėmėsi veiksmų, jog Žemės sklypo ribos būtų patikslintos pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. pateiktą situacijos brėžinį ir taip būtų įteisinta savavališka statyba.

22. Net jei būtų patenkintas ieškovės reikalavimas panaikinti 2000 m. balandžio 18 d. viešame nekilnojamojo turto registre įregistruoto 1623 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 1999 m. sausio mėnesį parengtą matininko G. B. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą, vis tiek nebūtų jokio teisinio pagrindo nustatyti ieškovės prašomas ribas, nes šios akivaizdžiai neatitinka detaliojo plano sprendinių. Be to, ieškovė į bylą nėra pateikusi jokiu įrodymų, kad žemės sklypo ribos būtų parengtos nesilaikant teisės aktų.

III. Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentai

23. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Inspekcija 2019 m. liepos 31 d. gavo Aleksoto gyventojų 2019 m. liepos 30 d. pranešimą dėl galimai nelegalios statybos adresu (duomenys neskelbtini). Šio pranešimo pagrindu Inspekcijos pareigūnas 2019 m. rugpjūčio 20 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatęs pažeidimus surašė 2019 m. rugpjūčio 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1762-(15.2) (toliau – patikrinimo aktas).

24. Inspekcijos pareigūnas už savavališką neypatingos kategorijos statinio gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sklype, rekonstravimą 2019 m. spalio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aktas 1), o už savavališką II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijos tvoros statybą 2019 m. spalio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aktas 2).

25. 2019 m. spalio 21 d. Inspekcijos pareigūnas surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas nevykdyti darbų 1), kuriuo įpareigojo ieškovę „nevykdyti jokių statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai užfiksuoti savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“ ir privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas nevykdyti darbų 2), kuriuo įpareigojo ieškovę „nevykdyti jokių statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai užfiksuoti savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“.

26. Taip pat Inspekcija 2019 m. spalio 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas 1), kuriuo iš ieškovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 23 d. „išardyti valstybinėje žemėje, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iš šiaurės vakarų pusės apie 1,03 m pastatyto sandėlio dalį, kuri pastatyta nukrypstant nuo projekto sprendinių (per visą sandėlio plotį), bei performuoti sandėlio stogą iš trišlaičio į dvišlaitį , taip kaip numatyta projekte (šiaurės vakarų pusėje)“ ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas 2), kuriuo iš ieškovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020-04-23 „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti valstybinėje žemėje už žemės sklypo ribų (duomenys neskelbtini) pastatytą apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvorą: dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio žemės sklype (duomenys neskelbtini)); dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 68 m; dalį tvoros iš pietryčių pusės apie 1,54 m; kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio dalį tvoros pastatytą iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m. Viso apie 114,3 metrus tvoros. Nugriovus tvorą sutvarkyti statybvietę. Statinys laikomas nugriautu kaip pašalinamos visos konstrukcijos ne mažiau kaip 0,5 m po žeme. Schema pridedama“. Vėliau šių nurodymų terminai buvo keletą kartų pratęsti.

27. 2021 m. vasario 9 d. buvo konstatuota, kad privalomieji nurodymai 1 ir 2 yra neįvykdyti, todėl 2021 m. vasario 25 d. buvo perduoti priverstinai vykdyti antstolės Rimos Gražienės kontorai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmetamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Nustatyta, kad Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1132 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ patvirtintas prie pastato (duomenys neskelbtini), esančio iki 1362 kv. m. žemės sklypo, kuris pietvakariuose ribojasi su Lakūnų pl., pietryčiuose - su namų valda, kitose pusėse - su keliu, detalusis planas.

29. Kauno miesto valdybos 1999 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 253 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 1132 dalinio patikslinimo“ patikslintas žemės sklypo detalusis planas, nurodant, jog prie pastato (duomenys neskelbtini), formuojamas iki 1662 kv. m. žemės sklypas, kuris pietvakariuose ribojasi su Lakūnų pl., pietryčiuose - su namų valda, kitose pusėse - su keliu.

30. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 1999 m. balandžio 13 d. pagal parengtą planinę medžiagą suderino 1623 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą.

31. 2000 m. balandžio 18 d. sutartimi Nr. P19/2000-0455 „Dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo privačios nuosavybės teise - išsimokėtinai“ A. Z. įgijo 1623 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statyba ir eksploatavimas, indeksuota sklypo kaina – 35 835,84 Lt). Šio metu šis žemės sklypas (toliau – Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso ieškovei V. Z..

32. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriuje 2019 m. liepos 31 d. gautas pranešimas dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Kauno miesto skyrius, siekdamas patikrinti informaciją dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, 2019 m. rugsėjo 5 d. atliko Žemės sklypo patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, kad už Žemės sklypo ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 6 ir Nr. 7, nurodytų Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus G. B. 1999 m. sausio mėn. parengtame Žemės sklypo plane M 1:500, ties Lakūnų plentu, valstybinės žemės dalyje, stovi metalinių strypų ir skardos konstrukcijų tvora su akmeninių stulpų įtvirtinimais ir pamatine dalimi. Šalia tvoros iš vidinės pusės auga eglių eilė, išorinėje tvoros dalyje - lapuočių krūmai; už Žemės sklypo ribos, tarp ribos posūkio taškų Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 1, nurodytų Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus G. B. 1999 m. sausio mėn. parengtame Žemės sklypo plane M 1:500, į valstybinės žemės dalį patenka tvora su akmeniniu pamatu ir dalis pastato (gamybinis pastatas lPlp); už Žemės sklypo ribos, tarp ribos posūkio taškų 1 ir 2, nurodytų Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus G. B. 1999 m. sausio mėn. parengtame Žemės sklypo plane M 1:500, valstybinės žemės dalyje, stovi metalinių strypų konstrukcijų tvora su akmeninių stulpų įtvirtinimais ir pamatine dalimi. Tvoros išorinėje pusėje auga eglių eilė. Taip yra užimta valstybinės žemės dalis - 296 kv. m ploto, kuri naudojama kaip Žemės sklypo kiemo dalis.

33. 2019 m. rugsėjo 5 d. surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-140- (14.8.71.). Patikrinimo akto schemoje pažymėta, kad neteisėta tvora, su iš vidinės pusės augančia eglių eile, išorinėje tvoros dalyje - lapuočių krūmais, yra nuo Žemės sklypo ribos koordinatės (duomenys neskelbtini) (užima 191 kv. m ploto valstybinės žemės); tvora su akmeniniu pamatu ir dalis pastato (gamybinio pastato lPlp) yra nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (užima 37 kv. m ploto valstybinės žemės); metalinių strypų konstrukcijų tvora su akmeninių stulpų įtvirtinimais ir pamatine dalimi bei išorinėje pusėje auganti eglių eilė nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (užima 68 kv. m ploto valstybinės žemės). Iš viso užimta valstybinės žemės dalis sudaro 296 kv. m. ploto. Šalia neteisėtai užimtos valstybinės žemės esantis Žemės sklypas pagal 2012 m. kovo 13 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 751 ir 2012 m. kovo 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 963, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė neigia tvoros pastatymo ir eglių bei krūmų pasodinimo faktus, tvirtina, kad nekilnojamąjį objektą paveldėjo tokios būklės, kokia yra dabar, turtas, ieškovės tvirtinimu, iki 2012 metų priklausė jos sutuoktiniui.

34. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), gavusi gyventojų skundą, 2019 m. rugpjūčio 20 d. atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatė, kad „apie 2000 metais, rekonstruojant sandėlį žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas) jis prailgintas apie 1,03 m į šiaurės vakarų pusę daugiau nei numatyta „Sandėlio rekonstravimas įrengiant baldų dirbtuves Kaunas, (duomenys neskelbtini)“ projekte (toliau – projektas), kuriam Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 1999 m. balandžio 27 d. išdavė leidimą (toliau – leidimas) vykdyti statybos darbus Nr. 261-3-99. Apie 1,6 m sandėlio patenka į valstybinę žemę. Taip pat nustatyta, kad projekte sandėlio stogas numatytas dvišlaitis, o pastatytas trišlaitis (trečias šlaitas į šiaurės vakarų pusę). Atsižvelgiant į tai sandėlis rekonstruotas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. <...> Valstybinėje žemėje už sklypo ribų pastatyta apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvora (toliau – tvora), kurios dalis iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio sklype), dalis iš šiaurės vakarų pusės apie 68 m ilgio ir dalis iš pietryčių pusės apie 1,54 m ilgio, bei kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio tvoros dalis pastatyta iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m ilgio. Kita apie 1,8 aukščio dalis tvoros (toliau – tvora 2) iš pietvakarių ir pietryčių pusės apie 50,7 m ilgio pastatyta už sklypo ribos. Tvora ir tvora 2 pastatyta ne pagal projekto sprendinius. Dalis betoninės aikštelės (aikštelės plotas apie 28 kv. m) ties sandėlio vartais patenka į valstybinę žemę“.

35. Inspekcijos pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už savavališką neypatingos kategorijos statinio gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), esančio sklype, rekonstravimą 2019 m. spalio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aktas 1), kuriame konstatavo, kad „sandėlis (duomenys neskelbtini) rekonstruojant prailgintas apie 1,03 m daugiau nei numatyta projekte į šiaurės vakarų pusę, kur apie 1,6 m sandėlio patenka į valstybinę žemę. Sandėlio stogas projekte numatytas dvišlaitis, o pastatytas trišlaitis (trečias šlaitas į šiaurės vakarų pusę). Pažeisti esminiai sprendiniai, kuriems reikalingas naujas statybos leidimas, bei valstybinės žemės patikėtinio sutikimas statant statinius valstybinėje žemėje“, o už savavališką II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijos tvoros statybą 2019 m. spalio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aktas 2), kuriame konstatavo, kad „valstybinėje žemėje už žemės sklypo ribų (duomenys neskelbtini) pastatyta apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvora, kurios dalis iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio žemės sklype (duomenys neskelbtini)), dalis iš šiaurės vakarų pusės apie 68 m ir dalis iš pietryčių pusės apie 1,54 m, bei kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio tvoros dalis pastatyta iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m. Pagal pridedamą schemą. Pažeisti esminiai projekto sprendiniai. Reikalingas naujas statybos leidimas ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimas“.

36. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Inspekcijos pareigūnas 2019 m. spalio 21 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas nevykdyti darbų 1), kuriuo įpareigojo ieškovę „nevykdyti jokių statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai užfiksuoti savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“ ir privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas nevykdyti darbų 2), kuriuo įpareigojo ieškovę „nevykdyti jokių statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai užfiksuoti savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“.

37. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. spalio 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas 1), kuriuo iš ieškovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 23 d. „išardyti valstybinėje žemėje, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iš šiaurės vakarų pusės apie 1,03 m pastatyto sandėlio dalį, kuri pastatyta nukrypstant nuo projekto sprendinių (per visą sandėlio plotį), bei performuoti sandėlio stogą iš trišlaičio į dvišlaitį, taip kaip numatyta projekte (šiaurės vakarų pusėje)“ ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas 2), kuriuo iš ieškovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020-04-23 „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti valstybinėje žemėje už žemės sklypo ribų (duomenys neskelbtini) pastatytą apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvorą: dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio žemės sklype (duomenys neskelbtini)); dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 68 m; dalį tvoros iš pietryčių pusės apie 1,54 m; kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio dalį tvoros pastatytą iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m. Viso apie 114,3 metrus tvoros. Nugriovus tvorą sutvarkyti statybvietę. Statinys laikomas nugriautu kaip pašalinamos visos konstrukcijos ne mažiau kaip 0,5 m po žeme. Schema pridedama“.

38. Inspekcijos 2021 m. vasario 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patikrinimo aktas 1) buvo nustatyta, kad nurodymas 1 yra neįvykdytas, o 2021 m. vasario 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu (duomenys neskelbtini buvo nustatyta, kad nurodymas 2 taip pat yra neįvykdytas.

39. Inspekcijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus 2021 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2D-2958 nurodymai buvo perduoti priverstinai vykdyti Antstolės Rimos Gražienės kontorai. Antstolei priėmus nurodymus priverstinai vykdyti, buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0090/21/00231 ir Nr. 0090/21/00232.

40. 2019 m. spalio 21 d. NŽT Kauno miesto skyriuje gautas 2019 m. spalio 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštas Nr. (15.2)-2D-13445 „Dėl Jūsų pranešimo“, kuriame nurodoma, jog vietoje patikrinus informaciją nustatyta, kad apie 2000 metus, rekonstruojant sandėlį Žemės sklype, jis prailgintas apie 1,03 m į šiaurės vakarų pusę, daugiau nei numatyta „Sandėlio rekonstravimas įrengiant dirbtuves (duomenys neskelbtini)“ projekte, kuriam Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 1999 m. balandžio 27 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 261-3-99. Apie 1,60 m sandėlio patenka į valstybinę žemę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nustatyta, kad sandėlis rekonstruotas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybų inspekcijos rašte taip pat nurodoma, kad valstybinėje žemėje už sklypo ribų pastatyta apie 2,20 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvora, kurios dalis iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,20 m ilgio Žemės sklype), dalis iš šiaurės vakarų pusės apie 68 m ilgio ir dalis iš pietryčių pusės apie 1,54 m ilgio, bei kintamo nuo 1,05 m iki 3,20 m aukščio tvoros dalis pastatyta iš šiaurės vakarų pusės apie 39,30 m ilgio. Kita apie 1,80 m aukščio tvoros dalis iš pietvakarių ir pietryčių pusės apie 50,70 m ilgio pastatyta už sklypo ribos. Tvoros pastatytos ne pagal pirmiau nurodyto projekto sprendinius. Dalis betoninės aikštelės (aikštelės plotas apie 28 kv. m) ties sandėlio vartais patenka į valstybinę žemę. Minėtų statinių statytojas - nenustatytas. Be kita ko, informavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi bei reglamento nustatyta tvarka, 2019-10-17 statinių savininkei už sandėlio rekonstrukciją ir tvorą aukštesnę nei 2 m surašyti savavališkos statybos aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

41. NŽT Kauno miesto skyriuje 2019 m. spalio 30 d. gautas VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus raštas „Dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo“, kuriame nurodoma, jog atlikus Žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimą, nustatyta, jog Žemės sklype esantis gamybinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kertasi su Nekilnojamojo turto registre (vietinėje sistemoje) įregistruota žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) riba bei įregistruoto inžinerinio statinio riba ((duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba suformuota pagal sklype esančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sieną bei pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atlikus žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimą gautas žemės sklypo plotas 0,1722 ha. Maksimali leistina ribinė paklaida nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto yra +/- 0,0001 ha. Ploto ribinė paklaida yra neleistina. Atsižvelgiant į tai, prašoma priimti sprendimą dėl tikslingumo patikslinti Nekilnojamojo turto registre vietinėje sistemoje įregistruoto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. pateiktą situacijos brėžinį.

42. Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 8SD-6443-(14.8.125 E.) „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribų“ nurodė, jog matuojamos sklypo ribos neatitinka žemės sklypo formavimo dokumentuose nustatytų ribų, kerta Registrų centre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto inžinerinio statinio - Lakūnų pl. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas; pagal Nuostatų 21 punktą, žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykine paklaida 1/000. Kauno miesto skyrius nesutinka, kad kadastro duomenų nustatymo darbai būtų tęsiami pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. pateiktą situacijos brėžinį. Minėtą Kauno miesto skyriaus raštą ieškovė apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

43. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi ieškovės skundą, 2020 m. vasario 5 d. raštu Nr. lSS-252-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatavo, jog VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkas Ž. K., atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad žemės sklypo ribos neatitinka detaliajame plane suprojektuoto žemės sklypo ribų, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, turi patikslinti situacijos brėžinį ir pakartotinai kreiptis į Kauno miesto skyrių dėl išvados žemės sklypo ribas patikslinti vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribas, plotą patikslinti teritorijų planavimo dokumente parengimo (patikslinimo) būtinumo. Kauno miesto skyrius vedėjui pavesta gavus patikslintą matininko parengtą situacijos brėžinį pakartotinai įvertinti 2019 m. spalio 30 d. VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus rašte „Dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo“ nurodytas aplinkybes, parengti išsamią, motyvuotą bei teisės aktų normomis pagrįstą išvados patikslinimą.

44. Kauno miesto skyriuje 2020 m. kovo 2 d. gautas VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus raštas „Dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo“, kuriame nurodoma, jog 2019 m. spalio 18 d. atliktas Žemės sklypo paženklinimas vietoje. Kadastrinių matavimų metu nustatyta, jog Žemės sklype esantis gamybinis pastatas (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) kertasi su Nekilnojamojo turto registre (vietinėje sistemoje) įregistruota žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) riba bei įregistruoto inžinerinio statinio riba ((duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba suformuota pagal sklype esančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sieną bei pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atlikus žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimą gautas žemės sklypo plotas 0,1722 ha. Maksimali leistina ribinė paklaida nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto yra +/- 0,0001 ha. Ploto ribinė paklaida yra neleistina. Atsižvelgiant į tai, prašoma pakartotinai priimti sprendimą dėl tikslingumo patikslinti Nekilnojamojo turto registre vietinėje sistemoje įregistruoto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribas pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. pateiktą situacijos brėžinį.

45. Kauno miesto skyriaus vedėjas 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė išvadą Nr. 8ITP-69- (14.8.131E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“, kuria nustatė, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas turi būti patikslinti detaliajame plane, patvirtintame 1998 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1132, kadangi pasikeitusi situacija vietovėje neatitinka detaliojo plano sprendinių; rekonstruotas statinys kerta šiaurės vakarinę sklypo ribą, nustatytą detaliajame plane.

46. Kauno miesto skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“(toliau- Nuostatai), 21 punkto 2 papunkčiu, 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 8SD- 4298-(14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai paaiškinimą apie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų pasikeitimą, atlikus kadastrinius matavimus, siekiant patikslinti kadastro duomenis.

47. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 70-2-3965 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ informavo, jog Kauno miesto savivaldybė neturi galimybių koreguoti Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1132 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ ir Kauno miesto valdybos 1999 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 253 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 11 24 sprendimo Nr. 1132 dalinio patikslinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendinių, kadangi Miesto tvarkymo skyrius išreiškė nuomonę, jog tikslinti gatvės kadastrinius duomenis dėl statinio pastatyto pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra netikslinga.

48. Ieškovė kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Kauno apygardos skyrių su prašymu panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 70-2-3965 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją tikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą detaliajame plane.

49. Komisijos Kauno apygardos skyrius 2021 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 21R1-42- (AG1-10/09-2021), kuriuo ieškovės skundą tenkino iš dalies - panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 70-2-3965 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo spręsti dėl detaliojo plano tikslinimo. Komisija nusprendė ieškovės skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją tikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą detaliajame plane netenkinti.

50. Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama Komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R1-42(AG 1-10/09-2021), pakartotinai iš esmės išnagrinėjo klausimą dėl detaliojo plano tikslinimo ir priėmė 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (33.205E)R-1193 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad detaliojo plano koregavimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams ir pažeistų normatyvinius statinio, t. y. gatvės, techninius parametrus.

51. Ieškovė vėl kreipėsi į Komisijos Kauno apygardos skyrių su prašymu panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (33.205E)R-1193 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją tikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir plotą detaliajame plane.

52. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2021 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21R4-86- (AG4-58/20-2021), kuriuo ieškovės skundą tenkino iš dalies - panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (33.205E)R-1193 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Komisijos Panevėžio apygardos skyrius nusprendė ieškovės skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją tikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą detaliajame plane netenkinti.

53. Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R4-86-(AG4-58/20-2021), 2021 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (33.200R)-2082 pakartotinai iš esmės išnagrinėjo klausimą dėl detaliojo plano tikslinimo, kuriame nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicija dėl detaliojo plano koregavimo nesikeičia ir detaliojo plano koregavimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Ieškovė šio sprendimo neskundė teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl ginčo esmės

54. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo panaikinti 2000 m. balandžio 18 d. viešame nekilnojamojo turto registre įregistruoto 1623 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 1999 m. sausio mėnesį parengtą matininko G. B. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą bei be atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, pagal VĮ Valstybinės žemės fondo parengtą schemą, t.y. ieškovė byloje ginčija Žemės sklypo ribas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir prašo jas koreguoti.

55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

56. Kad būtų galima pritaikyti CK 4.45 straipsnio 1 dalį, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CK 4.45 straipsnio 1 dalies normą pripažįstama, kad sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).

57. Pirmąją aplinkybę - kilusį Žemės sklypo savininkės ginčą - įrodo tai, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl esamų Žemės sklypo ribų panaikinimo ir jų pakeitimo. Taigi, šiuo atveju teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Žemės sklypo ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos yra aiškios, ar ne. Tik tuo atveju, jei ribos yra neaiškios, teismas turi pareigą jas nustatyti vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nurodytais kriterijais. Sklypų ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, kuri priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. I. K. bylos Nr. 3K-3-443- 701/2015).

58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Žemės sklypas yra suformuotas Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1132 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ (sprendimas pakeistas Kauno miesto valdybos 1999 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 253 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 1132 dalinio pakeitimo“) patvirtintu detaliuoju planu, kurio pagrindu atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir Žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei Žemės sklypo ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastre.

59. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovei pagal 2012 m. kovo 13 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 751 ir 2012 m. kovo 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 963 asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1623 ha. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Šį Žemės sklypą ieškovė paveldėjo iš A. Z., o A. Z. Žemės sklypą įgijo 2000 m. balandžio 18 d. sutartimi Nr. P19/2000-0455 „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo privačios nuosavybės teise - išsimokėtinai“, kurioje, kaip matyti, yra tiksliai apibrėžtos visos A. Z. įgytos teisės, tame tarpe numatytas įgyto žemės sklypo plotas - 1623 kv. m.

60. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad Žemės sklypo ribos šiuo atveju yra neaiškios ir koreguotinos. Faktą, kad Žemės sklypo plotas ir ribos yra konkretūs ir aiškūs byloje patvirtina tai, kad pirminis Žemės sklypo savininkas A. Z. sutiko su Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinierius G. B. 1999 m. sausio mėn. parengtu Žemės sklypo planu M 1:500, pagal kurį 1999 m. kovo 25 d. atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas vietovėje. A. Z. savo parašais patvirtino nustatytas Žemės sklypo ribas Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus G. B. 1999 m. sausio mėn. parengtame Žemės sklypo plane M 1:500 ir 1999 m. kovo 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Taigi, šiais teisės aktais buvo nustatytos aiškios ir konkrečios ginčo Žemės sklypo ribos, todėl teismui nėra pagrindo spręsti, kad Žemės sklypo ribos yra neaiškios.

61. Kaip pagrįstai byloje nurodė atsakovai, esant nenuginčytiems ir galiojantiems kadastro duomenims, nėra pagrindo teigti, jog ieškovei priklausančio Žemės sklypo ribos yra neaiškios (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės argumentai, kad Žemės sklypo ribos yra neaiškios, todėl koreguotinos teismine tvarka, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

62. Teismas taip pat sutinka su atsakovų pozicija, kad reiškiamais reikalavimais iš esmės ieškovė siekia ne nustatyti Žemės sklypo ribas, tačiau siekia padidinti Žemės sklypo plotą tokiu būdu, kad į Žemės sklypą patektų ieškovės galimai neteisėtai pastatyti statiniai: tvora ir kiti kiemo statiniai, dėl kurių statybų teisėtumo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vyksta kitas civilinis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-215-1126/2023. Byloje ieškovė neginčijo fakto, kad VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Ž. K. parengtame brėžinyje Žemės sklypo ribos nustatytos taip, kad Žemės sklypo plotas didėja nuo 1623 kv. m. iki 1722 kv. m., todėl teismas sprendžia, jog iš esmės ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, t.y. nagrinėjamu atveju Žemės sklypo ribos yra aiškios, tačiau, siekdama įteisinti galimai neteisėtą statybą, ieškovė Žemės sklypo ribų keitimo būdu siekia išvengti galimai neteisėtų veiksmų padarinių, kas teismo vertinimu, yra nesuderinama su sąžiningo savininko teisių gynimo užtikrinimu.

63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

64. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė nepagrįstai ir neturėdama tam teisinio pagrindo, siekia įgyvendinti nuosavybės teises į užimtą ir naudojamą, tačiau jai nepriklausantį Žemės sklypo plotą – 99 kv., todėl ieškovės reikalavimo dėl Žemės sklypo ribų koregavimo tenkinimas sudarytų teisines prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti valstybinės žemės ploto sąskaita.

65. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad pagrindas keisti Žemės sklypo ribas yra ir tai, kad šiuo metu ieškovės faktiškai naudojamos žemės ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis. Atsakovai byloje pažymėjo, kad poreikis keisti kadastro duomenis (žemės sklypo ribas) ieškovei atsirado tik tada, kai ieškovei buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir ieškovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas laiko pagrįstais atsakovų argumentus, kad ieškovės faktiškai naudojamos Žemės sklypo ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis dėl pačios ieškovės nerūpestingo elgesio. Kaip jau buvo minėta, ieškovės Žemės sklypo plotas ir ribos yra aiškūs, todėl atlikdama statybos darbus, ieškovė turėjo galimybę vertinti ir žinoti savo Žemės sklypo ribas, nestatyti statinių valstybinėje žemės sklypo dalyje, dėl ko vėliau ieškovei teko galimai neteisėtų statybų teisinės pasekmės.

66. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta ieškovės reikalavimą be atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal VĮ Valstybinės žemės fondo parengtą schemą, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

67. Kitu patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovė prašo panaikinti 2000 m. balandžio 18 d. viešame nekilnojamojo turto registre įregistruoto 1623 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 1999 m. sausio mėnesį parengtą matininko G. B. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą.

68. Kaip jau buvo minėta, ginčo Žemės sklypas yra suformuotas Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1132 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ (sprendimas pakeistas Kauno miesto valdybos 1999 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 253 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 1132 dalinio pakeitimo“) patvirtintu detaliuoju planu.

69. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2021 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 21R1-42- (AG1-10/09-2021), kuriuo ieškovės skundą tenkino iš dalies - panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 70-2-3965 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo spręsti dėl detaliojo plano tikslinimo. Komisija nusprendė ieškovės skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją tikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą detaliajame plane netenkinti.

70. Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama Komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R1-42(AG 1-10/09-2021), pakartotinai iš esmės išnagrinėjo klausimą dėl detaliojo plano tikslinimo ir priėmė 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (33.205E)R-1193 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, kad detaliojo plano koregavimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams ir pažeistų normatyvinius statinio, t. y. gatvės, techninius parametrus.

71. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2021 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21R4-86- (AG4-58/20-2021), kuriuo ieškovės skundą tenkino iš dalies - panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (33.205E)R-1193 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Komisijos Panevėžio apygardos skyrius nusprendė ieškovės skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją tikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas ir plotą detaliajame plane netenkinti.

72. Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama Komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R4-86-(AG4-58/20-2021), 2021 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (33.200R)-2082 pakartotinai iš esmės išnagrinėjo klausimą dėl detaliojo plano tikslinimo, kuriame nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicija dėl detaliojo plano koregavimo nesikeičia ir detaliojo plano koregavimas prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Ieškovė šio sprendimo neskundė teisės aktų nustatyta tvarka.

73. Taigi, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pagrindas, kuriuo remiantis buvo įregistruoti ieškovei priklausančio Žemės sklypo ribos ir plotas, t.y. Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1132 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ (sprendimas pakeistas Kauno miesto valdybos 1999 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 253 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 1132 dalinio pakeitimo“) patvirtintas detalusis planas (toliau – Detalusis planas) yra nenuginčytas ir galiojantis.

74. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

75. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje neginčijo galiojančio Detaliojo plano teisėtumo, todėl jis laikytinas teisėtu ir privalomu valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Teismas laiko pagrįstais atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos argumentus, jog Detaliajame plane nenustatyti jokie ieškovės teisių pažeidimai, o ir pati ieškovė nenurodė jokių teisinių argumentų, kad jai šiuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant detaliojo planavimo procedūras. Teismas pažymi, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad Žemės sklypo ribos būtų parengtos nesilaikant teisės aktų ar pan.

76. Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog galimai ieškovė netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą, kadangi esant nenuginčytiems Detaliojo plano sprendiniams, nėra teisinio pagrindo spręsti ir dėl Žemės sklypo ribų panaikinimo. Vadovaujantis tuo, teismas atmeta ir kitą ieškovės reikalavimą panaikinti 2000 m. balandžio 18 d. viešame nekilnojamojo turto registre įregistruoto 1623 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribas pagal 1999 m. sausio mėnesį parengtą matininko G. B. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą“, kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos. Atsakovai ir trečiasis asmuo įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė (CPK 93 str., 98 str.).

78. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė