Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. pranešimą dėl antstolio J. P. ir akcinės bendrovės „Swedbank“ veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 13 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

9. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau – PLAIS) duomenis bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nuorašą.

10. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, pažymi, jog pareiškėjos teikiamas skundžiamos nutarties nuorašas jau yra byloje, todėl jį atsisakoma priimti kaip perteklinį. Tuo tarpu dėl pareiškėjos teikiamų PLAIS duomenų spręstina, kad pareiškėja neįrodė šių rašytinių įrodymų teikimo reikšmės nagrinėjamam klausimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje užtenka duomenų pareiškėjos atskirajam skundui išnagrinėti ir teismo procesiniam sprendimui priimti, todėl pareiškėjos teikiami nauji įrodymai nepriimami į bylą.

Dėl atskirojo skundo esmės

12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja iš esmės nurodo, jog tokia pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes pirmosios instancijos teismas turėjo teikiamą skundą dėl antstolio veiksmų priimti ir nagrinėti.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą).

14. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Asmens teisės reikšti ieškinį (skundą) ribojimas jo priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tik patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).

15. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti teisės norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

16. Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuota CPK XXXI skyriuje.

17. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

18. Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Pagal paminėtos teisės normos reglamentavimą, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

19. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1–2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad proceso teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, turi būti teismo sprendžiami taip, jog pasiektas rezultatas neprieštarautų išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslams bei teisės į teismą įgyvendinimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021).

21. Taigi tam, kad pareiškėja tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, ji CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.

22. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų (CBP-13797) netenkino. Nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio J. P. veiksmų dalį ir įpareigojo antstolį J. P. grąžinti iš pareiškėjos sąskaitos nurašytas ir į antstolio depozitinę sąskaitą 2025 m. lapkričio 13 d. pervestas lėšas – 177,81 Eur, 2025 m. lapkričio 14 d. pervestas lėšas – 81,81 Eur. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

23. Nagrinėjamai bylai aktualiu atveju pareiškėja su 2026 m. vasario 10 d. skundu dėl antstolio J. P. veiksmų (DOK-11032, 1 t., b. l. 77-80) kreipėsi tiesiogiai į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus, kurio atžvilgiu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėja nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nustatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Kaip nustatyta iš pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų turinio, ji prašė pirmosios instancijos teismą įvertinti antstolio J. P. veiksmus dėl Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 28 d. nutarties nevykdymo, imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad ši teismo nutartis būtų įvykdyta, įvertinti jos banko sąskaitoje vykdomų lėšų rezervavimus bei atliekamus atskaitymus. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad teikiamu skundu pareiškėja iš esmės siekia teismo atliekamo antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pareiškėja nenurodė įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjai su atitinkamu skundu kreiptis tiesiogiai į teismą. Tokių aplinkybių byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėja pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydama išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pagrįstai skundą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

24. Pareiškėjai pakartotinai išaiškintina, jog ji su atitinkamu skundu dėl antstolio veiksmų pirmiausiai turėtų kreiptis į patį antstolį (CPK 510 straipsnio 1–2 dalys). Tik tuo atveju, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėtų skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduotų jo teismui, pareiškėja turėtų teisę tiesiogiai teismui pateikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų pateikimą bei priėmimą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Atskirajame skunde nurodytais argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo naikinti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.