Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-04-28 · Civilinė byla Nr. e2VP-8487-1153/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-28
Bylos Nr.
e2VP-8487-1153/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04133-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Malijauskas
Suinteresuotas asmuo
A. K., R. K.
Advokatai
Justas Vilys, Lina Meškauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-8487-1153/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04133-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.12; 3.5.26 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,sekretoriaujant Ingridai Valickienei,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. K., jo atstovui advokatui Justui Viliui, suinteresuotam asmeniui R. K., jos atstovei advokatei Linai Meškauskienei,

nedalyvaujant pareiškėjui antstoliui Robertui Vasiliauskui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, netinkamą vykdymą, suinteresuoti asmenys – A. K. ir R. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Antstolis Robertas Vasiliauskas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui R. K. baudą (300 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną) už teismo nutarties, kuria nustatyta A. K. bendravimo su vaiku tvarka, netinkamą vykdymą.

Šalies argumentai

2. Pareiškime antstolis nurodo, kad jam pateikta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta suinteresuoto asmens A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. K. tvarka. 2022 m. vasario 2 d. skolininkei (suinteresuotam asmeniui) R. K. buvo siųstas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkė buvo paraginta vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, t. y. sudaryti sąlygas vaiko tėvui A. K. bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal 2021 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą tvarką. Vykdymo metu, 2022 m. vasario 15 d., antstolio kontoroje gautas išieškotojo A. K. atstovo pranešimas, kuriuo prašoma imtis veiksmų dėl baudos skyrimo R. K. už antstolio reikalavimų nevykdymą, nurodoma bei pateikiami įrodymai (pridėtos susirašinėjimo su skolininke nuotraukos), kad skolininkė R. K., nepilnamečio J. K. mama, nuo 2022 m. vasario 1 d. nevykdo teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos. 2022 m. vasario 18 d. antstolis Robertas Vasiliauskas pateikto pranešimo pagrindu surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatuota, jog skolininkė nevykdo 2021 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini), todėl turi būti sprendžiamas skolininkės (suinteresuoto asmens) R. K. atsakomybės už teismo nutarties nevykdymą arba nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antstolis prašo pareiškimą tenkinti ir skirti suinteresuotam asmeniui R. K. baudą. Antstolis pažymi, jog vykdymo proceso tikslai sudrausminti skolininkę ir paskatinti vykdyti antstolio reikalavimą būtų pasiekti paskyrus 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko pateiktą pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta laikinoji skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad ginčas dėl laikinos bendravimo su sūnumi J. K. tvarkos nevykdymo prasidėjo tuomet, kai 2021 m. gruodžio 21 d. A. K. 7 valandą atvyko į J. K. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), paimti sūnų ir nuvežti jį į darželį, kaip tai numatyta 2021 m. vasario 24 d. nutartyje, ir suinteresuotas asmuo R. K. atsisakė išvesti sūnų J. K. ir perduoti jį tėvui, nurodydama, jog neva 2021 m. gruodžio 19 d. sūnus jai „prasitarė", jog A. K. jį muša, dėl tos priežasties ji nebesutinka leisti bendrauti A. K. su sūnumi pagal 2021 m. vasario 24 d. nutartimi nustatytą tvarką. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą pažymi, jog jokio smurto prieš savo nepilnametį sūnų nenaudojo ir pabrėžia, kad teismas šias aplinkybes jau yra įvertinęs anksčiau. Nurodo, jog 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria atmetė R. K. prašymą pakeisti laikiną A. K. bendravimo su J. K. tvarką, ir nurodė, jog „teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės apie 3,5 metų amžiaus vaiko teiginius, kad „mušė", ieškovės inicijuotas pradėtas ikiteisminis tyrimas – patys savaime nepatvirtina realios grėsmės mažamečio vaiko sveikatai, gyvybei ir jo interesams. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktas 2022 m. sausio 13 d. vaizdo įrašas rodo, kad tą patį 3,5 metų vaikas yra pasakęs ir apie motinų (t. y. kad ji „mušė"). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. sausio 26 d. nutarime tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės smurto J. K. atžvilgiu nurodoma, kad ištyrus visas įvykio aplinkybes, negauta duomenų, kad prieš nepilnametį J. K. buvo naudojamas fizinis smurtas (jis nebuvo mušamas, kankinamas ar kitaip prieš jį smurtaujama). Pažymi, kad po ieškovės (suinteresuotas asmuo R. K.) išreikštų nuogąstavimų ir baimių apie atsakovo (suinteresuoto asmens A. K.) panaudotą smurtą prieš sūnų, atsakovas 2022 m. sausio 13 d. bendravo su sūnumi, įprasta tvarka, vaikas praleido vakarą tėvo gyvenamojoje vietoje, apie tai motina buvo informuota, vaikas buvo labai laimingas, atsakovo pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad vaikas tėvo gyvenamojoje vietoje jaučiasi komfortiškai (šypsosi, tėvo nebijo)“. Suinteresuotas asmuo A. K. pažymi, jog nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su sūnumi J. K. tvarkos laikosi nuosekliai, negalėdamas jos įgyvendinti apie tai iš anksto informuoja R. K. Kiekvieną kartą leidžiant laiką su sūnumi, tiek pats suinteresuotas asmuo, tiek sūnus J. K. laiką leidžia turiningai ir linksmai. Pasak A. K., jis su sūnumi neturi jokių problemų, sūnus nėra išskirtinai kaprizingas, visada su tėčiu yra žaismingas ir noriai užsiima įvairiomis veiklomis. Vyro manymu, sūnus, būdamas šiek tiek daugiau nei trijų metų, kalba gan mažai ir neaiškiai. Pasak A. K., tai gali būti pasekmė to, jog tarp vaiko tėvų vykstantis santuokos nutraukimo procesas yra konfliktiškas, o nuo 2020 m. gruodžio 18 d. R. K. iniciatyva vyrui neleidžiama matytis ir ieškoti bet kokių ryšių su dukra A. K., kas sūnui J. K. taip pat gali daryti neigiamą psichologinę įtaką (kad jis laiką su tėčiu leidžia vienas, be savo vyresnėlės sesers). Atsiliepime nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad R. K. jau pasiekus tikslo, kad A. K. negalėtų bendrauti su savo dukra A. K. (moteris akivaizdžiai tendencingai ir nuosekliai nuteikinėjo dukrą prieš tėvą, kas atsispindėjo ir 2021-03-22/2021-04-22 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu R. K., pateikdama išgalvotas aplinkybes neva A. K. naudoja smurtą prieš savo mažametį sūnų J. K., siekia visiškai izoliuoti tėvą nuo abiejų vaikų. Suinteresuoto asmens teigimu, kyla reali grėsmė, jog vaikų motina lygiai taip pat paveiks ir mažametį sūnų, nuteikinėdama jį prieš tėvą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, suinteresuotas asmuo A. K. prašo antstolio Roberto Vasiliausko prašymą tenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į antstolio pareiškimą prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad antstolis Robertas Vasiliauskas netinkamai įteikė R. K. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi registruota pašto siunta šis dokumentas jai nebuvo įteiktas ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad toks raginimas skolininkei buvo tinkamai įteiktas. Antstolis tik pateikęs duomenų, kad toks raginimas buvo išsiųstas, tačiau pranešimo apie įteikimą nėra. Vien raginimo išsiuntimas nėra laikytinas įteikimu. Tuo atveju, kai raginimas nebuvo įteiktas registruota pašto siunta, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija, raginimas turėjo būti skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Skolininkė R. K. neturėjo informacijos apie tai, kad jos atžvilgiu yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų per antstolio nustatytą terminą jį neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra, atitinkamai nėra pagrindo R. K. taikyti teisines pasekmes už raginimo nevykdymą. Be to, pažymi, kad nėra pagrindo tenkinti pačio antstolio pareiškimo dėl jo nepagrįstumo. Paaiškina, kad tuomet, kai suinteresuotų asmenų vaikas J. K. 2021 m. gruodžio 19 d., grįžęs po visos dienos praleistos su A. K., papasakojo, kad A. K. galimai smurtavo prieš jį, R. K. atitinkamai ėmėsi veiksmų, norėdama apsaugoti vaiką. R. K. nuo nutarties priėmimo beveik vienerius metus vykdė teismo nutartį, tačiau išimtinai ne dėl jos kaltės pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl to R. K. privalėjo imtis atitinkamų veiksmų, siekiant apsaugoti mažamečio vaiko J. K. gyvybiškai svarbius interesus (teisę į saugią aplinką, apsaugą nuo smurto). Vaikas motinai buvo prasitaręs, kad A. K. jį mušė ir parodė kūno vietas. Ant tų vietų matėsi paraudimai. Apie galimai įvykusį smurto atvejį prieš mažametį vaiką tą patį vakarą R. K. informavo policiją ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po šio įvykio A. K. pradėjo elgtis neadekvačiai, atvykdavo prie namų, baugindavo R. K. ir vaikus. Todėl suinteresuotas asmuo turėjo imtis veiksmų. Atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo R. K. pagrįstai galėjo įtarti, jog A. K. gali naudoti smurtą vaiko atžvilgiu. Paaiškina, kad R. K. buvo žinoma, jog A. K. yra naudojęs agresyvų, nederamą elgesį nepilnametės dukros A. K. atžvilgiu. A. K. yra pati paliudijusi aplinkybes apie A. K. nevaldomą pyktį, agresyvų elgesį tiek jos, tiek J. K. atžvilgiu, sukeltą fizinį skausmą, žeminimus. Būtent išimtinai dėl A. K. nederamo elgesio yra nutrūkęs ryšys tarp jo ir nepilnametės dukros A. K. Dėl netinkamo elgesio su dukra A. K. taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau jo metu buvo užfiksuotos itin reikšmingos ir svarbios aplinkybės dėl A. K. negebėjimo valdyti pykčio bei agresijos protrūkių. Nepaisant to, kad dėl J. K. ikiteisminis tyrimas dar tebevyksta, tačiau, vertinant jau nurodytas aplinkybes, R. K. turėjo pagrindą įtarti, kad A. K. gali naudoti smurtą mažamečio J. K. atžvilgiu. Tuomet apie tokį A. K. elgesį buvo informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri taip pat ėmėsi ieškoti sprendimo kaip reikia užtikrinti vaiko interesus ir kaip vaikas galėtų bendrauti su tėvu A. K. Pastebi, kad tarnyba teikusi išvadą dėl šios situacijos, taip pat nurodė, jog kadangi A. K. gyvenamojoje vietoje tėvo ir sūnaus bendravimo metu vaiko atžvilgiu galimai buvo panaudotas smurtas, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu A. K. gyvenamoji aplinka tapo vaikui nesaugi, o visos abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, siekiant išvengti pavojaus vaiko saugumui. Buvo rekomenduota, siekiant apsaugoti vaiko interesus ir organizuoti susitikimus tokiu būdu, kad būtų apsaugoti vaiko interesai. Tačiau A. K. nesivadovavo specialistų rekomendacijomis, tai leidžia manyti, kad tuo metu, kai jis kreipėsi į antstolį dėl tariamo nutarties nevykdymo, jis pats nesiekė bendrauti su sūnumi. Nuo kovo mėn. A. K. su vaiku bendrauja dalyvaujant specialistams, ir R. K. neatlieka jokių tyčinių veiksmų ir netrukdo A. K. bendrauti su vaiku. Priešingai, nors ikiteisminis tyrimas dar vyksta, yra dedamos maksimalios pastangos, kad būtų palaikomas tėvo ir sūnaus bendravimas, ieškant tam geriausio sprendimo būdo, nepažeidžiančio mažamečio J. K. teisėtų interesų, kas šiuo atveju yra ypatingai svarbu, nes vaikas yra tik 3,5 metų amžiaus. Taigi, suinteresuotas asmuo neatliko jokių tyčinių veiksmų, jos veiksmuose nėra kaltės, o situacija dėl bendravimo su vaiku susiklostė tik dėl paties A. K. veiksmų. Pažymi, kad šioje situacijoje nėra jokio teisinio pagrindo skirti R. K. baudą, tačiau net jeigu teismas nuspręstų skirti R. K. baudą, antstolio siūlomas baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis. Baudos skyrimas R. K. prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Be to, turi būti vertinamos ir R. K. gaunamos pajamos, kurios nėra didelės – 1 800 Eur, todėl tokios didelės baudos mokėjimas turės neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų kasdieninių poreikių tenkinimui.

5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, nurodydama, kad byloje yra surinkta pakankamai domenų, rodančių, kad R. K. nevykdo teismo nutarties dėl tėvo ir sūnaus laikino bendravimo. Pažymi, jog su šeima dirbantys specialistai nuolat primindavo R. K., jog ji privalo laikytis numatytos teismo bendravimo tvarkos ir negali savavališkai apriboti tėvo valdžios vaikų atžvilgiu. Tarnyba nurodo, kad 2022 m. kovo 1 d. vaiko situacijos vertinimo metu buvo nustatyta, kad pasak R. K., ji neleis matytis sūnui su tėvu kol nebus atlikta vaiko apklausa ar nesibaigs ikiteisminis tyrimas, nes berniukui yra daromas poveikis. Vaiko motinos teigimu, ji yra už vaiko ir tėvo bendravimą, pastebi, kad sūnus myli tėtį ir nori su juo matytis, tačiau moteris nori, kad vaikai buvimo metu pas tėtį jaustųsi saugūs. Moteris yra pasiruošusi užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą nuotoliniu būdu kol vyksta ikiteisminis procesas. Tarnyba pateiktoje išvadoje pažymi, kad teismo nutarties dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nevykdymas gali būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais, kai ginant nepilnamečio vaiko interesus, vaiko įstatyminis atstovas, sekdamas apginti prioritetinius gyvybiškai svarbus vaiko interesus (pvz. teisė į gyvybę, teisė į saugią aplinką, apsauga nuo smurto), buvo priverstas pažeisti teismo nutartį dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos manymu, R. K. turi pateikti įtikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nutartis dėl tėvo bendravimo su vaiku netinkamai vykdoma ne dėl skolininkės kaltės (pvz. vaiko tėvo netinkamas, pavojingas elgesys su vaiku, sūnaus nenoras bendrauti su tėvu ir t.t.). Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad R. K. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, ir/arba būtinas vaiko saugumui ir/arba sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, Skyriaus manymu, galima būtų daryti išvadą, jog nesilaikydama teismo patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vaiko motina pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, ir tokie R. K. veiksmai/neveikimas prieštarauja vaiko interesams. Taip pat, išvadą byloje teikianti institucija pažymi, jog teismui nusprendus tenkinti antstolio Roberto Vasiliausko prašymą skirti baudą R. K., nustatant baudos dydį Skyrius prašo atsižvelgti į tai, kad baudą R. K. turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimui.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdyje pareiškėjas antstolis Robertas Vasiliauskas ir išvadą teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, buvo pateikę teismui prašymus (antstolio prašymas suformuluotas pačiame pareiškime dėl baudos skyrimo) bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys R. K. ir A. K. (jų atstovai) neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant antstoliui ir išvadą teikiančios institucijos atstovui.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo A. K. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą, atsiliepime į pareiškimą ir 2022 m. vasario 15 d. pareiškime antstoliui nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad įsiteisėjusi Vilniaus miesto teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis dėl bendravimo tvarkos su J. K. nevykdoma be objektyvių priežasčių, dėl suinteresuoto asmens R. K. savivalės, neleidžiant bendrauti ir nuteikinėjant vaiką prieš tėvą, manipuliuojant aplinkybėmis dėl smurto. Detaliai paaiškino teismui apie vykstantį sutuoktinių skyrybų procesą kitoje civilinėje byloje, vykstančius ikiteisminius tyrimus, sutuoktinių tarpusavio bendravimą, bendravimą su vaikų teisių specialistais, bendravimą su vaikais, apie 2022 m. vasario 15 d. pareiškime nurodytus bendravimo tvarkos nevykdymo penkis atvejus (epizodus). Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo A. K. niekada nenaudojo smurto prieš kitus asmenis, o ypač prieš savo vaikus. Pabrėžia, kad tai patvirtina ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl kaltinimų dukros atžvilgiu, kai suinteresuotas asmuo A. K. taipogi buvo melagingai apkaltintas smurtu prieš dukrą. Patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl sūnaus J. dar nėra baigtas. Suinteresuotas asmuo nori bendrauti su savo vaiku (sūnumi) kaip nustatyta teismo nutartyje patvirtintoje tvarkoje, tačiau jam tai neleidžiama daryti išimtinai dėl suinteresuoto asmens R. K. elgesio. Suinteresuoto asmens teigimu, toks sutuoktinės elgesys susijęs dėl vykstančio skyrybų proceso, tai ji pati patvirtino, kai vyko derybos dėl taikaus susitarimo santuokos nutraukimo byloje. Suinteresuoto asmens manymu, tokie jo sutuoktinės (vaikų motinos) veiksmai gali padaryti didelę žalą vaikams, taip pat pakenkti tėvo ir vaikų ryšiui. Teigia, kad suinteresuotas asmuo jau išnaudojo visas galimybes, kad jam būtų galima bendrauti su vaiku, todėl mano, jog šiuo atveju suinteresuotam asmeniui R. K. turi būti skiriama maksimali bauda.

8. Suinteresuotas asmuo R. K. ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių skirti suinteresuotam asmeniui R. K. baudą, kadangi ji išimtinai veikė dėl savo vaiko interesų, siekdama užtikrinti jam saugumą, kai sužinojo iš vaiko apie galimą vaiko tėvo smurtą prieš vaiką. Dėl šių aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris iki šiol dar nebaigtas. Nurodė, kad sutuoktinis A. K. jau anksčiau netinkamai elgėsi šeimoje, smurtavo jos atžvilgiu, taip pat dukros atžvilgiu. Nors dėl smurto dukros atžvilgiu buvo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo pažymėtos tam tikros aplinkybės apie tėvo smurtą, tačiau nepakankamą baudžiamajai bylai pradėti. Suinteresuotas asmuo R. K. nepasitiki A. K., tačiau sutinka ir leidžia, kad tėvas bendrautų su vaiku, prižiūrint specialistams. Taip rekomendavo ir specialistai. Pažymėjo, kad tokie pakeitimai (dėl bendravimo, prižiūrint specialistams) nebuvo įtvirtinti dabartinėje galiojančioje laikinoje bendravimo tvarkoje, kurią patvirtino teismas santuokos nutraukimo byloje. Detaliai paaiškino teismui apie vykstantį sutuoktinių skyrybų procesą kitoje civilinėje byloje, vykstančius ikiteisminius tyrimus, sutuoktinių tarpusavio bendravimą, bendravimą su vaikų teisių specialistais, bendravimą su vaikais, apie 2022 m. vasario 15 d. pareiškime nurodytus bendravimo tvarkos nevykdymo penkis atvejus (epizodus). Patvirtino, kad 2022 m. vasario 15 d. suinteresuoto asmens A. K. pareiškime antstoliui nurodytais penkiais atvejais (epizoduose) iš tiesų neleido A. K. bendrauti su vaiku išimtinai dėl tų pačių aplinkybių (priežasčių), t. y. dėl sužinojimo iš vaiko J. K., kad A. K. smurtavo J. atžvilgiu ir pradėto dėl to ikiteisminio tyrimo. Kitos nurodytos susirašinėjimuose nurodytos aplinkybės (tiek vėlavimas paimti vaiką, tiek liga) nebuvo priežastimi, dėl kurios A. K. nebuvo leista bendrauti su vaiku. Taip pat paaiškino, kad antstolis netinkamai įteikė raginimą įvykdyti teismo nutartį suinteresuotam asmeniui. Patvirtino, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra jos elektroninis paštas, kurį ji naudoja, tačiau antstolio pašte raginimo nepastebėjo ir nematė. Nežino dėl kokių priežasčių jai neįsiteikia registruotu paštu siunčiami dokumentai jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat įtarimų kelia raginimo įteikimas viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų ir nustatyta žodinio teismo posėdžio metu, suinteresuoti asmenys A. K. ir R. K. yra sutuoktiniai, tarp kurių Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų byla (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi du bendrus nepilnamečius vaikus (A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini)), šalių santykiai yra itin komplikuoti, konfliktiški, abu kaltina vienas kitą netinkamu elgesiu vienas kito ir vaikų atžvilgiu, ypatingai tarp tėvų (sutuoktinių) kilo ginčas dėl vaikų, dėl tėvo bendravimo su vaikais. Pareiškėjas antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria nustatyta suinteresuoto asmens A. K. laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. K. tvarka. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjus ir vykdytina. 2022 m. vasario 2 d. skolininkei (suinteresuotam asmeniui) R. K. buvo siųstas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkė buvo paraginta vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, t. y. sudaryti sąlygas vaiko tėvui A. K. bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal 2021 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą tvarką. Nurodytas raginimas suinteresuotam asmeniui R. K. 2022 m. vasario 3 d. buvo siunčiamas tiek suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš antstolio pateiktos informacijos matyti, kad abiem adresais raginimas nebuvo įteiktas, nurodyta, kad siuntos įteikti nepavyko, taip pat neatvyko siuntos atsiimti ir į paštą pagal paliktus pranešimus. Taip pat antstolio raginimas papildomai 2022 m. vasario 3 d. išsiųstas suinteresuotam asmeniui R. K. jos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad papildomai paskelbta viešai (2022 m. vasario 7 d.). 2022 m. vasario 15 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo A. K. atstovo pranešimas, kuriuo prašoma imtis veiksmų dėl baudos skyrimo R. K. už antstolio reikalavimų nevykdymą. Pranešime nurodoma bei kartu su juo pateikiami įrodymai (pridėtos susirašinėjimo su skolininke nuotraukos), kad skolininkė R. K., nepilnamečio J. K. mama, nuo 2022 m. vasario 1 d. nevykdo teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Pranešime nurodyti konkretūs teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos penki nevykdymo atvejai (epizodai) – 2022 m. vasario 1 d. (antradienis), vasario 3 d. (ketvirtadienis), vasario 6 d. (sekmadienis), vasario 8 d. (antradienis), vasario 15 d. (antradienis). 2022 m. vasario 18 d. antstolis Robertas Vasiliauskas surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatavo, jog skolininkė nevykdo 2021 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta konkrečiai informaciją pagal suinteresuoto asmens A. K. 2022 m. vasario 15 d. pranešimą su įrodymais ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo.

10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktas (dabartinės galiojančios redakcijos) nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Bylos nagrinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, nevykdė bendravimo tvarkos, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-872-803/2022 ir kt.).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) su vaiku ryšio formavimosi) gali būti pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko (-ų) gyvenamosios vietos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės A. K. atžvilgiu ir nustatyta iki teismo sprendimo priėmimo laikina (atsakovo) A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. K. tvarka (pakeista 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta ankstesnė tvarka), pagal kurią: 1) A. K. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį ryte pasiima sūnų J. K. iš jo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) ir nuveža į darželį. Taip pat tą patį antradienį ir ketvirtadienį A. K. pasiima sūnų J. K. iš darželio, o jeigu tą dieną ne dėl ligos vaikas neina į darželį iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val., ir su sūnumi leidžia laiką savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). A. K. sūnų J. K. į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) parveža iki 20:30 val., 2) A. K. kiekvienos savaitės sekmadienį 10:00 val. pasiima sūnų J. K. iš jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną parveža sūnų J. K. į jo gyvenamąją vietą iki 20:30 val.; 3) A. K. su sūnumi J. K. bendrauja R. K. nedalyvaujant.

15. Antstolis, remdamasis suinteresuoto asmens (išieškotojo) A. K. 2022 m. vasario 15 d. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, teismui pateiktame pareiškime dėl baudos R. K. skyrimo ir Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodė, kad išieškotojo A. K. pateiktais duomenimis skolininkė R. K. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties.

16. Suinteresuotas asmuo A. K. teismui nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam nebuvo leista bendrauti su sūnumi J. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį. Konkrečiai nurodyti penki teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymo atvejai (epizodai), t. y. 2022 m. vasario 1 d. (antradienis), vasario 3 d. (ketvirtadienis), vasario 6 d. (sekmadienis), vasario 8 d. (antradienis), vasario 15 d. (antradienis). Suinteresuotas asmuo R. K. teismo posėdžio metu paaiškino ir patvirtino, kad iš tiesų neleido A. K. bendrauti su vaiku (J. K.), tačiau nurodo, jog veikė dėl savo vaiko interesų, siekdama užtikrinti jam saugumą, kai sužinojo iš vaiko apie galimą vaiko tėvo smurtą prieš vaiką. Dėl šių aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris iki šiol dar nebaigtas. Nurodė, kad sutuoktinis A. K. jau anksčiau netinkamai elgėsi šeimoje, smurtavo jos atžvilgiu, taip pat dukros atžvilgiu. Nors dėl smurto dukros atžvilgiu buvo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo pažymėtos tam tikros aplinkybės apie tėvo smurtą, tačiau nepakankamą baudžiamajai bylai pradėti. Taip pat suinteresuotas asmuo kvestionuoja aplinkybes dėl antstolio raginimo jai įteikimo.

17. Sprendžiant dėl antstolio raginimo įteikimo suinteresuotam asmeniui R. K. aplinkybių, pažymėtina, kad CPK 657, 660, 661 straipsniuose nustatyta raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarka. Nagrinėjamu atveju antstolio raginimas suinteresuotam asmeniui R. K. 2022 m. vasario 3 d. buvo siunčiamas tiek suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Iš antstolio pateiktos informacijos taip pat matyti, kad abiem adresais raginimas, siųstas registruota siunta, nebuvo įteiktas, nurodyta, kad siuntos įteikti nepavyko, taip pat neatvyko siuntos atsiimti ir į paštą pagal paliktus pranešimus. Taip pat antstolio raginimas papildomai 2022 m. vasario 3 d. išsiųstas suinteresuotam asmeniui R. K. jos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad papildomai raginimas paskelbtas viešai (2022 m. vasario 7 d.). Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta ir suinteresuotas asmuo R. K. patvirtino teismo posėdžio metu, jog su vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini), taip pat naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Taigi, antstolis siuntė raginimus suinteresuotam asmeniui R. K. tinkamu skolininkės gyvenamosios vietos adresu, taip pat aktyviu (naudojamu) jos elektroniniu paštu, o nepavykus įteikti paskelbė dar viešai. Toks įteikimas laikomas tinkamu, tačiau kartu pabrėžtina svarbi aplinkybė. CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Apygardos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu teismo sprendime (nutartyje) nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, t. y. nustatyta, kur, kokiu laiku (pvz., antradienį, ketvirtadienį, sekmadienį ir pan.) bus bendraujama su vaiku, tuomet turi būti laikytina, kad vykdomajame dokumente nurodyti konkretūs vykdymo terminai. Todėl raginimą skolininkui nėra būtina siųsti, o raginimo siuntimas ir viešas jo paskelbimas būtų perteklinis procesinis veiksmas (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2080-638/2019). Nagrinėjamu atveju antstolio vykdomojoje 2021 m. vasario 24 d. teismo nutartyje dėl laikinos bendravimo tvarkos būtent nustatyti konkretūs terminai, kuriais skolininkė (suinteresuotas asmuo R. K.) turėjo suteikti tėvui A. K. galimybę bendrauti su sūnumi, todėl raginimo siuntimas ir jo paskelbimas viešai šiuo konkrečiu atveju buvo perteklinis vykdymo proceso veiksmas. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, šis suinteresuoto asmens R. K. argumentas dėl netinkamo raginimo įteikimo yra atmetamas.

18. Sprendžiant dėl nurodytų penkių teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymo atvejų (epizodų), t. y. 2022 m. vasario 1 d. (antradienis), vasario 3 d. (ketvirtadienis), vasario 6 d. (sekmadienis), vasario 8 d. (antradienis), vasario 15 d. (antradienis), byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad tėvui (suinteresuotam asmeniui A. K.) minėtais terminais nebuvo leista pasimatyti su savo sūnumi kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje. Kaip minėta, nesuteikimo bendrauti priežastys turi būti pagrįstos ir objektyvios. Suinteresuotas asmuo R. K. sutinka, kad nurodytais epizodais neleido tėvui matytis su vaiku.

19. Pabrėžtina, kad CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime (nutartyje) esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Teismo sprendimas (nutartis) vykdoma įstatyme nustatyta tvarka pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime, t. y. teismo sprendimas (nutartis) turi būti vykdomas taip kaip nurodyta įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje.

20. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia tam tikras aplinkybes, o ne tam, kuris jas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Taigi pareigą įrodyti, jog vykdo teismo sprendimą (nutartį) ar negali jo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkas.

21. Pažymėtina ir tai, kad iš suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo bylos matyti, jog buvo teikiami ieškovės ir atsakovo prašymai dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriais buvo prašyta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė šalių prašymus. Teismas taip pat įvertino, kad ieškovės nurodomos aplinkybės apie mažamečio vaiko teiginius, jog jį mušė, ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas – patys savaime nepatvirtina realios grėsmės mažamečio vaiko sveikatai, gyvybei ir jo interesams. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Minėtoje apygardos teismo nutartyje buvo analizuotos ieškovės (šios bylos suinteresuoto asmens) R. K. nurodytos aplinkybės ir pozicija, jog ji siekia apsaugoti mažamečio vaiko interesus nuo galimai neteisėtų veiksmų (smurto prieš vaiką). Atmetant atskirąjį skundą, apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovo bendravimo su sūnumi žalos sūnaus interesams įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra, o 2021 m. vasario 24 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka užtikrina abiejų tėvų lygias teises bendrauti su sūnumi, o sūnaus saugumą užtikrina galimybė apie nesaugų elgesį pranešti vaikų teisėmis besirūpinančioms ir teisėsaugoms institucijoms.

22. Taigi, nors ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto J. K. atžvilgiu nėra baigtas, tačiau kartu teismai, tarp jų Vilniaus apygardos teismas, yra aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakęs, kad 2021 m. vasario 24 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, kurios nevykdymas šioje byloje nagrinėjamas, užtikrina abiejų tėvų lygias teises bendrauti su sūnumi, o atsakovo bendravimo su sūnumi žalos sūnaus interesams įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra. Teismas šioje byloje neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip. Pabrėžtina, kad Tarnyba taip pat pateikė byloje išvadą, nurodydama, jog byloje yra surinkta pakankamai domenų, rodančių, kad R. K. nevykdo teismo nutarties dėl tėvo ir sūnaus laikino bendravimo. Pažymi, jog su šeima dirbantys specialistai nuolat primindavo R. K., jog ji privalo laikytis numatytos teismo bendravimo tvarkos ir negali savavališkai apriboti tėvo valdžios vaikų atžvilgiu. Teismui, detaliau susipažinus su byloje pateiktu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2021 m. spalio 12 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl A. K., kurį teismo posėdžio metu akcentavo suinteresuotas asmuo R. K. ir jos atstovė, iš jo matyti, kad darant išvadas nurodyta, jog byloje atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, negauta patikimų, objektyvių duomenų, patvirtinančių mažametės nukentėjusios parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu kilo abejonės dėl mažametės A. K. parodymų patikimumo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pažymėta, kad vien tai, jog A. K., iš pačios nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, matyti, yra pakankamai griežtas, reiklus tėvas, dedantis pastangas auklėti ir ugdyti vaikus, siekdamas, kad dukra būtų disciplinuota, mokytųsi, laikytųsi nustatytų taisyklių, tai savaime nereiškia, kad jis naudojo fizinį ar kitokio pobūdžio smurtą prieš vaiką. Pažymėta, kad nukentėjusioji galėjo ir sakyti netiesą dėl jos atžvilgiu vartojamo fizinio ir psichinio smurto. Nurodyta, kad iš abejotinų nukentėjusiosios A. K. parodymų nėra galimybės objektyviai nustatyti ir kokio stiprumo veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti, bet kokio stiprumo skausmas jei toks buvo sukeltas. Pabrėžta, kad net jeigu įtariamasis A. K. ir sugriebė dukrą už pečių, taip kaip A. K. nurodė, paguldė mergaitę ant lovos, bei suėmė už jos smakro, remiantis pačios nukentėjusiosios A. K., bei liudytojos R. K. parodymais, matyti, kad šiuos veiksmus A. K. atliko neturėdamas tyčios sukelti mažametei fizinį skausmą ir jo sukelti negalėjo, o norėdamas ją nuraminti ir apsaugoti, kadangi tuo metu ji buvo susinervavusi, pradėjo blaškytis, pykti ir nereagavo į tėvo prašymą nusiraminti. Taip pat ikiteisminiame tyrime nenustatyta objektyvių duomenų, kad A. K. savo veiksmais būtų siekęs įbauginti mažametę dukrą A. K. Taip pat ir dėl kitų aplinkybių pasisakyta, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta patikimų, objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad nukentėjusiosios A. K. atžvilgiu buvo atlikti veiksmai, kurie atitiktų nusikalstamos veikos požymius. Taigi, minėtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepatvirtina suinteresuoto asmens R. K. šioje byloje pateiktų argumentų, kad A. K. bendravimas su vaiku (J.) nebūtų galimas dėl nesaugumo.

23. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo R. K. yra pasiruošusi (sutinka) užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą kitu būdu nei nustatyta teismo nutartyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nepateisina teismo nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo. Kadangi, kaip minėta, toks bendravimas (jo pakeitimai) turi būti patvirtintas teismo, kadangi interpretuojant bendravimo tvarka, tuomet ją būtų labai sunku sureguliuoti tokiais atvejais kaip šioje byloje.

24. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Pareigą įrodyti, jog vykdo teismo sprendimą (nutartį) ar negali jo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkas. Iš nurodytų ir nustatytų byloje aplinkybių visumos teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo R. K. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje nustatytos bendravimo su vaiku (J. K.) tvarkos. Nors suinteresuotas asmuo R. K. abejoja A. K., t. y. nurodo, kad jis smurtavo J. K. atžvilgiu, apie tai jai papasakojo pats vaikas, tačiau ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, o teismas, kuris nagrinėja suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo bylą, jau savo nutartyse yra nurodęs, jog ieškovės nurodomos aplinkybės apie mažamečio vaiko teiginius, jog jį mušė, ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas – patys savaime nepatvirtina realios grėsmės mažamečio vaiko sveikatai, gyvybei ir jo interesams, o Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo analizuotos ieškovės (šios bylos suinteresuoto asmens) R. K. nurodytos aplinkybės, jog ji siekia apsaugoti mažamečio vaiko interesus nuo galimai neteisėtų veiksmų (smurto prieš vaiką). Atmetant atskirąjį skundą, apygardos teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovo bendravimo su sūnumi žalos sūnaus interesams įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra, o 2021 m. vasario 24 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka užtikrina abiejų tėvų lygias teises bendrauti su sūnumi, o sūnaus saugumą užtikrina galimybė apie nesaugų elgesį pranešti vaikų teisėmis besirūpinančioms ir teisėsaugoms institucijoms. Nevykdant suinteresuotam asmeniui R. K. nustatytos bendravimo tvarkos taip kaip nustatyta teismo nutartyje, kaip pažymėjo Tarnyba išvadoje, pažeidžiama nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, taip pat pažeidžiamos tėvo lygios teisės bendrauti su vaiku kaip ir motina, kadangi vaiko nurodytos motinai aplinkybės gali ir nepasitvirtinti (tai galutinai pasisakys ikiteisminis tyrimas), tačiau žala ryšiui (tėvo ir vaiko) gali būti padaryta, nors teismai (tiek ir apygardos teismas) pripažino, kad pats ikiteisminis tyrimas inicijuotas ieškovės R. K. – patys savaime nepatvirtina realios grėsmės mažamečio vaiko sveikatai, gyvybei ir jo interesams, o atsakovo bendravimo su sūnumi žalos sūnaus interesams įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.

25. Kaip minėta, už Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

27. Remiantis apygardos teismų praktika (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-872-803/2022; 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019 ir kt.), teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

28. Spręsdamas, ar tikslinga šiuo atveju skirti suinteresuotam asmeniui R. K. baudą už teismo nutarties nevykdymą, teismas kartu atsižvelgia ir į Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes, jog teismui nusprendus tenkinti antstolio Roberto Vasiliausko prašymą skirti baudą R. K., nustatant baudos dydį, Tarnyba prašo atsižvelgti į tai, kad baudą R. K. turės sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimui. Be to, pareiškėja anksčiau nebuvo bausta už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą, jai tai pirmas toks antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo jos atžvilgiu. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto J. K. atžvilgiu dar nėra baigtas, taigi visos abejonės dar nebuvo pašalintos, nors kartu (kaip aukščiau teismo nurodyta) šios aplinkybės nepateisina įsiteisėjusios teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo. Kol yra įtvirtintas teismo nutartyje toks konkretus laikinas bendravimas, tokios konkrečios patvirtintos sąlygos, jos nepakeistos, tol kiekvienas iš suinteresuotų asmenų (tėvų) turi vykdyti tokias sąlygas (tokį bendravimą) kaip teismo įtvirtinta. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad piniginės baudos skyrimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė, neatitiktų ja siekiamų tikslų, teisingumo ir protingumo sąžiningumo principų. Baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti vaikų poreikių tenkinimui, nors ir taip suinteresuotų asmenų tarpusavio ginčai neabejotinai daro tam tikrą žalą vaikams. Abu sutuoktiniai turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti tarpusavyje (bandyti rasti bendrą sprendimą (susitarimą) ir santuokos nutraukimo byloje), kadangi ateityje gali būti padaryta neatitaisoma žala. Taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui R. K. skirtina nuobauda už teismo procesinio sprendimo nevykdymą – įspėjimas, kuris bus pakankama priemonė susidariusioje situacijoje, tačiau kartu skolininkei R. K. toliau tęsiant šį pažeidimą, nurodytos teismo nutarties nevykdymą, atsirandant naujiems nevykdymo epizodams, antstolis gali kreiptis į teismą pakartotinai dėl kitų bendravimo tvarkos nevykdymo epizodų ir tuomet jau skolininkui gali būti ir skirta piniginė nuobauda, ir iš esmės jau gali būti konstatuotas piktybinis teismo nutarties nevykdymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 771 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. K. tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Malijauskas