Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-03 · Civilinė byla Nr. 2S-2080-638/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
2S-2080-638/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01157-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Suinteresuotas asmuo
M. M., I. S.
Pareiškėjas
D. J.
Kategorijos
  • 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2080-638/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01157-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-24035-359/2019 pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. M., I. S. dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis D. J. pateikė teismui prašymą skirti M. M. 300 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną nuo raginimo įteikimo dienos – 2019 m. gegužės 31 d., išieškotojai I. S..

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio D. J. kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-15113-558/2015 dėl bendravimo tvarkos nustatymo skolininkui M. M.. Skolininkui 2019 m. gegužės 31 d. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris grįžo neįteiktas. Skolininkui 2019 m. gegužės 31 d. raginimas buvo viešai paskelbtas informacinėje sistemoje www.anstoliai.lt. Antstolis 2019 m. birželio 18 d. raginimą persiuntė į M. M. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau raginimas grįžo neįteiktas. Raginimas 2019 m. liepos 3 d. buvo persiųstas el. paštu skolininkui. Išieškotoja 2019 m. liepos 8 d. pranešė, kad 2019 m. liepos 3 d. 21.00 val., pati nuvyko į (duomenys neskelbtini) atsiimti sūnaus. Išieškotoja 2019 m. liepos 16 d. pranešė, kad 2019 m. liepos 13 d. vaikas buvo grąžintas 22.30 val. Išieškotoja 2019 m. liepos 29 d. pranešė, kad 2019 m. liepos 29 d. vaikas buvo paimtas 9.45 val. ir buvo grąžintas 21.50 val., 2019 m. liepos 24 d. vaikas grąžintas išieškotojai 18.15 val. Išieškotoja 2019 m. rugpjūčio 8 d. pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. vaikas buvo paimtas 9.10 val. ir grąžintas 21.15 val. Išieškotoja 2019 m. rugpjūčio 22 d. pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. vaikas buvo grąžintas 20.00 val. Išieškotoja 2019 m. rugsėjo 2 d. pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. vaikas buvo grąžintas 19.00 val. Antstolis 2019 m. liepos 17 d. susisiekė su skolininku M. M. ir skolininkui nurodė laikytis nustatytos tvarkos ir laiku paimti bei grąžinti vaiką namo. Antstolis 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. liepos 23 d. paskambino skolininkui ir pakartotinai ir priminė bendravimo tvarką, t. y. laiku paimti ir grąžinti sūnų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi antstolio D. J. pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas paskyrė skolininkui M. M. už antstolio reikalavimų nevykdymą, t. y. už tai, jog suinteresuotas asmuo M. M. negrąžino nepilnamečio sūnaus suinteresuotam asmeniui I. S. 2019 m. liepos 3 d. (trečiadienį) nuo 16.00 val. iki 18.00 val., 2019 m. liepos 13 d. (šeštadienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val., 2019 m. liepos 24 d. (trečiadienį) nuo 16.00 val. iki 18.00 val., 2019 m. liepos 29 d. (pirmadienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val., 2019 m. rugpjūčio 7 d. (trečiadienį) nuo 16.00 val. iki 18.00 val., 2019 m. rugpjūčio 10 d. (šeštadienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val., 2019 m. rugpjūčio 21 d. (trečiadienį) nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. (trečiadienį) nuo 16.00 val. iki 18.00 val., kaip tai numatyta 2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytoje bendravimo tvarkoje, vienkartinę 100 Eur baudą, mokėtiną išieškotojai I. S..

4. Teismas nurodė, kad iš išieškotojos I. S. pranešimų matyti, jog sūnus buvo ne kartą į gyvenamąją vietą grąžinamas nelaiku. Skolininkas M. M. turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau nepaisant to, atsižvelgiant į teismo nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktą, savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) jis turi grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val., o trečiadieniais iki 18.00 val., tai yra nustatytu laiku ir tvarka. Teismas konstatavo, jog suinteresuotas asmuo M. M. be pateisinamų priežasčių nevykdė antstolio D. J. reikalavimų, t. y. 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. liepos 13 d., 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. liepos 27 d., 2019 m. liepos 29 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. negrąžino nepilnamečio sūnaus, kaip tai numatyta 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendime ir 2016 m. kovo 10 d., Vilniaus apygardos teismo nutartyje, todėl yra pagrindas skirti baudą, kuri mokėtina išieškotojai I. S. už patirtus nepatogumus skolininkui nesilaikant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

5. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skolininkui skirtinos baudos, atsižvelgiama į tai, kad skolininkas sistemingai pažeidinėja bendravimo tvarkos sąlygas, kad byloje nėra duomenų, jog pažeidimo pobūdis būtų sukėlęs itin didelių neigiamų pasekmių (žalą), kad bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą skirtina pirmą kartą, į baudos skyrimo tikslus – paskatinti skolininką vykdyti privalomąjį nurodymą, o ne jį nubausti. Teismas sprendė, kad antstolio prašomas baudos dydis už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, nepagrįstai suvaržytų M. M. teises, neatitiktų protingumo ir teisingumo reikalavimų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga skirti vienkartinę baudą, kurios teisingas, protingas, adekvatus ir skatinantis įvykdyti privalomąjį nurodymą dydis už antstolio reikalavimų nevykdymą būtų 100 Eur (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismo manymu, vienkartinės baudos paskyrimas šiuo atveju turėtų būti pakankamas užtikrinti tinkamą bendravimo tvarkos vykdymą, o būtent – drausminti skolininką ir skatinti jį nepažeisti bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku sąlygų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir atmesti antstolio D. J. prašymą dėl baudos skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Bauda paskirta už nutartyje nurodytų antstolio D. J. nevykdymą, tačiau nė vienas iš antstolio raginimų nebuvo įteiktas CPK 657 ir 660 straipsniuose nustatyta tvarka. Antstoliui skolininko gyvenamoji vieta žinoma. Antstolis nesiėmė reikiamų priemonių raginimui įteikti. Kadangi suinteresuotam asmeniui raginimai nebuvo įteikti, negalima skirti baudos už jų nevykdymą. Vien tai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

1.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad suinteresuotas asmuo nevykdo teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas rėmėsi ne objektyviais ir patikimais įrodymais, o išieškotojos I. S. vienašaliais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad suinteresuotas asmuo tariamai laiku negrąžino vaiko. Tačiau tokie vienašaliai pranešimai nėra tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė, nes prie jos nepridėti jokie objektyvūs įrodymai, galintys patvirtinti vaiko paėmimo ir grąžinimo faktą bei laiką. Tokie duomenys turėtų būti fiksuojami antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais ir kitomis priemonėmis, kurios objektyviai galėtų patvirtinti vaiko paėmimo ir grąžinimo faktą bei laiką. Tačiau tokie įrodymai nepateikti. Suinteresuotas asmuo niekaip netrukdo antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Antstolis nė karto nedalyvavo paimant ir grąžinant vaiką, jokių aplinkybių nefiksavo ir jokių privalomų nurodymų nedavė.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Vykdomojoje byloje 2019 m. gegužės 31 d. skolininkui M. M. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, raginimas grįžo neįteiktas. Kadangi skolininkas registruoto laiško neatsiėmė, vadovaujantis CPK 660 straipsniu raginimas buvo paskelbtas viešai informacinėje sistemoje www.antstoliai.lt. Nors raginimas buvo įteiktas tinkamai, antstolis papildomai 2019 m. birželio 18 d. persiuntė raginimą į M. M. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2019 m. liepos 3 d. raginimą persiuntė el. paštu skolininkui, išieškotojos nurodytais adresais duomenys neskelbtini).

2.2. Vykdomojoje byloje 2019 m. rugsėjo 6 d. aktas buvo surašytas ir persiųstas teismui, kaip ir numatyta civilinio proceso kodekse. Pažymėtina, kad visi nevykdymo momentai yra fiksuojami raštu, vykdomojoje byloje yra pateikti tik išieškotojos T. S., tuo tarpu M. M. nėra pateikęs jokių dokumentų, kad teismo sprendimas yra vykdomas tinkamai, su skundu nėra pateikta nei vieno įrodymo, kad antstolio užfiksuotas vykdomojo dokumento nevykdymas buvo vykdomas tinkamai. Pažymėjo, kad su M. M. buvo bendrauta telefonu ir jis įspėtas, kad jeigu M. M. nevykdys teismo nustatytos tvarkos, bus tai užfiksuota, ir antstolis kreipsis į teismą dėl baudos skyrimo.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja I. S. nurodė, kad nesutinka su M. M. pateiktais argumentais atskirajame skunde, nes tai yra bandymas manipuliuoti ir išsisukti nuo atsakomybės. Antstolis yra paskutinė instancija, todėl teko kreiptis dėl M. M. sistemingo vaiko negrąžinimo. M. M. deklaruota vieta yra žinoma, bet jo buvimo vieta nėra žinoma, nes M. M. slepia savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste dėl įvairių priežasčių: dėl biznio, antstolių ir dėl to, kad išieškotoja negalėtų atvažiuoti atsiimti savo vaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo paskirta bauda vaiko tėvui už sprendimo, kuriuo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl raginimo įteikimo

11. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendime Nr. 2-15113-558/2015 nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, t. y. nustatyta, kur, kokiu laiku ( trečiadienį, šeštadienį, sekmadienį ir pan.) skolininkas bendraus su sūnumi. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad vykdomajame dokumente nurodyti konkretūs vykdymo terminai. Todėl raginimas skolininkui M. M. neturėjo būti siunčiamas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog antstolio D. J. atlikti veiksmai dėl raginimo siuntimo ir viešo jo skelbimo skolininkui (šiuo atveju skolininkui M. M.) buvo pertekliniai procesiniai veiksmai. Dėl to atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad antstolio raginimas skolininkui M. M. nebuvo įteiktas CPK 657 ir 660 straipsniuose nustatyta tvarka.

Dėl baudos skyrimo

12. Civilinio proceso kodekso LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. CPK 771 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

13. CPK 771 straipsnio 6 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu). Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

14. Vykdomosios bylos Nr. 0117/19/00668/1 duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-15113-558/2015, kuriame nustatyta skolininko M. M. bendravimo su sūnumi tvarka. Pagal nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktą vaikui sulaukus trejų metų amžiaus iki penkerių metų tėvas kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį (šalių susitarimu) turi teisę bendrauti su vaiku nuo 9.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Apie numatomą pasiėmimo dieną ir valandą vaiko tėvas turi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 dieną elektroniniu paštu arba SMS žinute. Taip pat tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje nuo 16.00 val. iki 18.00 val.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkas sistemingai pažeidinėja bendravimo su sūnumi tvarką ir sūnų į gyvenamąją vietą grąžina vėluodamas. Teismas konstatavo, jog suinteresuotas asmuo M. M. be pateisinamų priežasčių nevykdė antstolio D. J. reikalavimų, t. y. 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. liepos 13 d., 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. liepos 27 d., 2019 m. liepos 29 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. negrąžino nepilnamečio sūnaus, kaip tai numatyta 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendime ir 2016 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, todėl yra pagrindas skirti baudą, kuri mokėtina išieškotojai I. S. už patirtus nepatogumus skolininkui nesilaikant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimas skirti baudą privalo būti ne tik argumentuotas, bet ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

17. Ištyręs vykdomosios bylos medžiagą ir pateiktus šalių rašytinius paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis, surašydamas 2019 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo nevykdymo aktą Nr. S-19-117-15506 rėmėsi išimtinai tik išieškotojos vykdomojoje byloje teiktais 2019 m. liepos 8 d.; 2019 m. liepos 16 d.; 2019 m. liepos 29 d.; 2019 m. rugpjūčio 8 d.; 2019 m. rugpjūčio 22 d.; 2019 m. rugsėjo 2 d. pranešimais ir juose esančiais paaiškinimais antstoliui, kuriais ji yra informavusi antstolį apie skolininko prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje yra duomenys, jog antstolio kontoroje 2019 m. liepos 23 d., 2019 m. liepos 24 d. buvo gauti išieškotojos I. S. prašymai konstatuoti faktines aplinkybes, susijusias su vaiko paėmimu ir grąžinimu į vaiko gyvenamąją vietą. Antstolis 2019 m. liepos 26 d. patvarkyme Nr. S-19-117-13292 informavo išieškotoją I. S., jog faktui užfiksuoti užtenka išieškotojos rašytinio pranešimo.

18. Kaip minėta, pareiškimas dėl baudos skyrimo privalo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, t. y. konstatuojant skolininko kaltę dėl sprendimo nevykdymo turėtų būti surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame atsispindėtų konkretus skolininko veikimas ar neveikimas nevykdant teismo sprendimo. Šiuo atveju reikalavimas skirti skolininkui M. M. baudą iš esmės grindžiamas tik išieškotojos nurodytomis aplinkybėmis, kurios priešingos suinteresuoto asmens atskirajame skunde dėstomiems teiginiams, o iš byloje esančių duomenų taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados apie nevykdomą teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, jog antstolis užfiksavo teismo sprendimo nevykdymo faktą, nes antstolis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, kaip minėta, rėmėsi tik išieškotojos pranešimais, o pats neatliko jokių veiksmų, kuriais konstatuotų sprendimo neįvykdymo faktus, kad skolininkas M. M. (vaiko tėvas) vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžina vėluodamas, t. y. nesilaikydamas nustatytos tvarkos.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui M. M., išimtinai vadovavosi vykdomojoje byloje pateiktais išieškotojos I. S. vienašališkais pranešimais, kurie nėra tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė, nes byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti vaiko paėmimo ir grąžinimo faktą bei laiką. Todėl teismas nepagrįstai paskyrė baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad yra pagrindas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti antstolio D. J. prašymo dėl baudos skyrimo skolininkui M. M..

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti antstolio D. J. prašymo dėl baudos skyrimo skolininkui M. M..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė