Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-424-910/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-14
Bylos Nr.: e2A-424-910/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00011-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Aldona Tilindienė, Laima Ribokaitė
Atsakovas: Alytaus miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“

Kategorijos

2.6.1.2Prievolių atsiradimas
2.6.1.4Prievolių vykdymas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

Civilinė byla Nr. e2A-424-910/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00011-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.4; 3.1.7.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl remonto išlaidų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Stateta“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė: priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 85 312,08 Eur skolą, 4 546,08 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą skolos ir palūkanų sumą, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aikštelė). Aikštelėje įrengta degalinė. Kilus gaisrui padangų perdirbimo gamykloje Alytaus miesto Šiauriniame pramonės rajone, nuo 2019 m. spalio 16 d. dėl aplinkos oro užterštumo pavojingomis medžiagomis Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija, transporto priemonių eismas į miesto pramonės rajoną buvo organizuojamas per nurodytą aikštelę (buvo nuimti įvažiavimą ir išvažiavimą reguliuojantys kelio ženklai). Atsakovė 2019 m. spalio 18 d. pranešime ieškovei nurodė, kad dėl susidariusios ekstremalios situacijos gesinant gaisrą eismas bus organizuojamas per ieškovės valdomą žemės sklypą ir jame esančią aikštelę, kurią įsipareigojo suremontuoti, jeigu jos danga tokio naudojimo metu bus sugadinta. Ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu per aikštelę vyko intensyvus eismas – iki 3 000 automobilių per parą, iš kurių apie 60 proc. buvo krovinius vežantis sunkiasvoris transportas, skirtas Pramonės rajone įsikūrusioms gamybinėms įmonėms aptarnauti. Dėl to ne tik susidarė didelės spūstys, trukdžiusios ieškovės klientams patekti į sklype esančią degalinę ir greito maisto restoraną, bet ir sugadinta aikštelės danga, nepritaikyta tokiam intensyviam naudojimui, dėl kurio apie 2 749 kv. m. aikštelės buvo stipriai sugadinta (sutrūkinėjusios trinkelės, nutrupėję bortai, išsikraipę aikštelės pagrindai, įdubę šuliniai ir kt.). Siekdama objektyviai įvertinti taisymo išlaidų dydį, ieškovė kreipėsi į tris inžinerinių statinių statybos (remonto) darbus atliekančias įmones ir gavo tokias aikštelės remonto darbų lokalines sąmatas: UAB „Darista“ – 85 312,08 Eur; UAB „Nerda“ – 86 786,55 Eur; UAB „Tikla“ – 88 573,15 Eur. Ieškovė 2019 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu skirti 91 044,33 Eur paramą už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos (iš jų – 85 312,08 Eur aikštelei padaryta žala). Atsakovė 2020 m. balandžio 30 d. atsiuntė ieškovei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) sprendimą netenkinti prašymo dėl paramos. Kadangi atsakovė nevykdo 2019 m. spalio 18 d. pranešime prisiimto įsipareigojimo atlyginti remonto išlaidas, ji įpareigotina natūra įvykdyti prisiimtą prievolę atlyginti aikštelės suremontavimo išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalių ginčui taikytinas Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos, teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1107 „Dėl materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašo ir valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), pagal kurį gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, gali būti teikiama valstybės parama. Atsakovės direktorius 2020 m. sausio 28 d. prašymu Nr. SD-755(6.17) „Dėl valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos“ ir 2020 m. vasario 10 d. prašymu Nr. SD-1128(6.17) „Dėl valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos“ kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydamas skirti paramą už žalą, patirtą dėl ekstremalios situacijos. Finansų ministerija nurodė, kad žalos dalis, kuriai prašoma skirti valstybės paramą, neatitinka Aprašo 13 punkte nurodytais dokumentais pagrįsto žalos dydžio – rėmėsi Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 24 d. posėdžio protokolu Nr. KPPt-33, kuriame nurodyta, jog Statybos skyrius 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. VD-218 informavo Turto valdymo ir verslo skyrių, kad, apžiūrėjus UAB „Stateta“ turtą, nenustatyta, jog šis būtų sugadintas ir jį reikėtų remontuoti; aikštelei padarytą žalą grindžiančios antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose pateiktos 2019 m. spalio 19 d. ir 2020 m. sausio 3 d. nuotraukos nėra detalios ir palyginamos, vaizdas užfiksuotas nevienodu masteliu, 2019 m. spalio 19 d. nuotraukoje grindinys užfiksuotas stambiu planu, todėl neįmanoma įžiūrėti defektų, 2020 m. sausio 3 d. nuotraukoje defektai užfiksuoti iš arti, jų nedaug, be to, neaišku, ar jie atsiradę ekstremaliosios situacijos metu. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kad faktinių aplinkybių protokoluose užfiksuotos faktinės aplinkybės įrodo turto apgadinimus, kurie atsirado dėl ekstremalios situacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei UAB „Stateta“ priteisė 85 312,08 Eur remonto išlaidų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 215,54 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. SD-8681 (6.1.) „Dėl pranešimo“ atsakovė informavo ieškovę, jog dėl susidariusios ekstremalios situacijos gesinant gaisrą (duomenys neskelbtini), uždaryta šalia esanti Audėjų g., o eismas organizuojamas pagal pridedamą schemą; nustačius, kad aikštelės danga ekstremalios situacijos metu bus sugadinta, savivaldybė įsipareigoja ją suremontuoti. Tam, kad būtų užfiksuota situacija dėl intensyvaus eismo poveikio degalinės aikštelės būklei, ieškovė faktinėms aplinkybėms konstatuoti pakvietė antstolį G. S.. 2019 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 182-19-146 yra konstatuota, kad 2019 m. spalio 18 d. dėl kelio (kelio sankryžos) Alytuje, Naujosios gatvės, ir Alytaus rajone, Kauno gatvės, per kurią įvažiuojama į Alytaus miesto pramonės rajoną, remonto darbų, eismas į Alytaus miesto pramonės rajoną vyksta per UAB „Stateta“ degalinės, esančios Alytaus rajono savivaldybėje, Miklusėnuose, Kauno g. 1, teritoriją.

6. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai remiasi kitus teisinius santykius reglamentuojančiu teisės aktu – Aprašu – bei Finansų ministerijos sprendimu. Aprašas nustato materialinių išteklių teikimo ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti procedūras, o nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas kildinamas iš atsakovės 2019 m. spalio 18 d. rašte nurodyto įsipareigojimo kompensuoti ieškovei netekimus, jeigu tokių atsirastų dėl miesto eismo nukreipimo per ieškovei priklausančias aikšteles. Atsakovės pareigos pagal jos pačios išduotą 2019 m. spalio 18 d. įsipareigojimą vykdymas nebuvo susietas su Aprašo reguliuojamais santykiais ir atsakovės galimybėmis gauti valstybės paramą ieškovės patirtai žalai atlyginti. Aprašo nuostatos bei Finansų ministerijos sprendimas neturėjo įtakos atsakovės prievolėms pagal 2019 m. spalio 18 d. įsipareigojimą vykdyti ar pasibaigti. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) tai nurodė 2020 m. lapkričio 24 d. sprendime, pažymėdamas, kad pareiškėja (ieškovė) dėl valstybės paramos suteikimo dėl ekstremaliosios padėties metu patirtos žalos, sugadinant jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, turėjo kreiptis pagal žalos atsiradimo vietą į Alytaus rajono, o ne Alytaus miesto savivaldybę. Aprašo 5 punkte nustatytos prašymų dėl valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, padavimo tvarkos negali (ir negalėjo) pakeisti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 18 d. raštu prisiimtas įsipareigojimas suremontuoti aikšteles, nustačius, kad aikštelių danga buvo sugadinta ekstremaliosios situacijos metu.

7. Teismas padarė išvadą, kad VAAT priimtas sprendimas neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai. Šiame sprendime nėra eksperto V. Š. atlikto defektų tyrimo ataskaitos vertinimo. Teismas nenustatė jokių prejudicinių faktų dėl antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotų aikštelių dangos pažeidimų vertinimo. Šiame sprendime prejudicine tvarka nėra pasisakyta ir dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos pozicijos dėl negalimumo palyginti šiuose protokoluose užfiksuotus aikštelės dangos defektus.

8. Teismo vertinimu, aikštelei padarytą žalą visiškai įrodo abiejų šalių pripažįstamas faktas apie eismo nukreipimą per ieškovei priklausančią aikštelę dėl ekstremaliosios situacijos, liudytojų parodymais ir vaizdo įrašu patvirtintas intensyvus, chaotiškas visokių rūšių transporto priemonių judėjimas aikštelėje nuo 2019 m. spalio 16 d. iki lapkričio pabaigos, taip pat susisiekimo komunikacijų ir statybinės veiklos teismo eksperto V. Š. 2020 m. rugsėjo 28 d. parengta defektų tyrimo ataskaita.

9. Nesutikimą su žalos faktu atsakovė grindė Statybos skyriaus 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. VD-218 ir darbuotojų paaiškinimu, kurio pagrindu buvo parengtas VAAT pateiktas atsakovės komisijos 2020 m. sausio 24 d. posėdžio protokolas Nr. KPPt-33 dėl žalos ieškovės turtui nebuvimo, tačiau teismas šiuose dokumentuose nurodytas išvadas atmetė kaip nepagrįstas, nes: prie paaiškinimo pridėta schema neatspindi situacijos apie ekstremalios situacijos metu vykusio eismo vietą; visi raštą pasirašę darbuotojai teisme paliudijo, kad jokių aikštelės dangos tyrimų neatliko, vyko tik vizualiai apžiūrėti žalos fakto, apžiūrėjo mažą ruožą, pridėtą prie jų paaiškinimo, neprisimena, kaip vyko fotografavimas, nežino, kaip faktiškai vyko eismas; eksperto atlikto defektinio tyrimo aktas paneigia rašte nurodytą aplinkybę apie aikštelės pritaikymą sunkiasvoriam transportui; aplinkybė, kad aikštelės dangos palyginimui su jos būkle prieš ekstremalią situaciją ir po jos ekspertas rėmėsi 2019 m. spalio 22 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytais vizualiais trinkelių dangos būklės faktais pagal fiksavimo metu padarytas fotonuotraukas ir 2020 m. sausio 3 d. pakartotinai užfiksuota kiemo aikštelių trinkelių dangos būkle, nesudaro pagrindo abejoti ekspertinio vertinimo patikimumu.

10. Teismas nusprendė, kad aikštelės sugadinimai atsirado dėl ekstremalios situacijos, todėl, nepriklausomai nuo to, jog jų likvidavimo išlaidos ieškovei nebuvo atlygintos Aprašo nustatyta tvarka, atsakovė privalo vykdyti savo sutartinį įsipareigojimą, įformintą 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. SD-8681(6.1), kuriuo aikštelės dangos sugadinimo dėl ekstremalios situacijos atveju atsakovė įsipareigojo ją suremontuoti. Aikštelei padarytų sugadinimų ištaisymo išlaidų dydžio atsakovė nenuginčijo.

11. Teismas, susiedamas liudytojų R. J. ir T. J. parodymus, iš kurių galima daryti labiau tikėtiną išvadą apie susitarimą dėl remonto išlaidų atlyginimo, su įstatymine nuostata sutarties sąlygas aiškinti jas pasiūliusios šalies nenaudai (ieškovės sutikimo prašė atsakovė, 2019 m. spalio 18 d. raštą atsakovė ieškovei atsiuntė tik po pradėjimo faktiškai naudotis aikštele) bei aplinkybe, jog rengimosi bylos nagrinėjimui metu nesutikimo su ieškiniu atsakovė negrindė įsipareigojimo atlyginti aikštelei padarytą žalą nebuvimu, ieškovės nesikreipimu dėl remonto išlaidų atlyginimo ėmė remtis tik teismo posėdžiuose, teismas sutiko su ieškove, kad ieškinio pagrindu esančiu atsakovės raštu šalys faktiškai susitarė dėl ekstremaliosios situacijos metu aikštelei padarytų remonto išlaidų atlyginimo. Kita vertus, jei šalių susitarimą ir būtų galima traktuoti kaip atsakovės įsipareigojimą suremontuoti aikštelę, dviprasmiška atsakovės pozicija VAAT išnagrinėtoje administracinėje byloje ir tai, kad atsakovė nepagrįstai ginčijo ieškovės turtui padarytos žalos faktą nagrinėjamoje byloje, sudaro pagrindą išvadai apie atsakovės atsisakymą vykdyti 2019 m. spalio 18 d. rašte nurodytą savo pareigą tokiu būdu, koks jis nurodytas pažodžiui. Teismas nusprendė, kad tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatytą ieškovės teisių gynimo būdą, priteisiant iš atsakovės, neigiančios žalos ieškovės turtui padarymo faktą, šio turto remonto išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas sprendimo preambulėje nurodė, kad išnagrinėjo civilinę bylą dėl remonto išlaidų priteisimo, o pačiame ieškinyje nurodytas ieškinio dalykas – atlyginti ieškovės patirtą žalą natūra (priteisti žalos dydžio kompensaciją). Nėra aišku, ką vertino ir nagrinėjo teismas –skolos priteisimą, remonto darbus ar patirtą žalą.

12.2. Teismo sprendime nurodyta, kad iš UAB „Nerda“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ieškovės įmonės direktoriaus ir liudytojos J. P. parodymų nustatyta, jog 2019 m. vasarą degalinės aikštelės danga buvo suremontuota. Tačiau byloje nėra jokios UAB „Nerda“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, įrodančios patirtas remonto išlaidas, susijusias su ekstremaliąja situacija, nėra jokių atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų ar kitokių įrodymų, kad darbai buvo atlikti. Nežiūrint į tai, teismas iš atsakovės priteisė remonto išlaidas, nors remonto darbai nebuvo atlikti.

12.3. Ieškovė, VAAT nagrinėjant žalos priteisimo bylą, neįrodė galimai padarytos žalos dydžio ir to, kad žala padaryta būtent dėl ekstremaliosios situacijos. Ieškovė VAAT sprendimo neskundė, taigi sutiko su sprendime nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis.

12.4. VAAT 2020 m. lapkričio 24 d. sprendime pažymėjo, kad UAB „Stateta“ dėl valstybės paramos suteikimo dėl ekstremaliosios situacijos metu patirtos žalos, sugadinus jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, turėjo kreiptis pagal žalos atsiradimo vietą į Alytaus rajono, o ne Alytaus miesto savivaldybę. Tačiau šioje byloje teismas nekėlė klausimo, kodėl ieškovė nesikreipė į Alytaus rajono savivaldybę, neįtraukė į bylos nagrinėjimą Alytaus rajono savivaldybės atstovų.

12.5. Degalinių aikštelės turi būti pritaikytos intensyviam krovininių transporto priemonių, tarp jų – ir sunkiasvorių, eismui, nes kitu atveju turėtų būti tokių transporto priemonių eismą ribojantys ženklai. Tokių ženklų ieškovės aikštelėje nebuvo, todėl teismo vertinimas, kad degalinės aikštelė nėra pritaikyta sunkiasvorių transporto priemonių eismui, niekuo nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.

12.6. Teismas įvertino, kad atsakovė 2019 m. spalio 18 d. raštu įsipareigojo ieškovei kompensuoti netekimus, jeigu jie atsirastų dėl eismo nukreipimo per ieškovei priklausančias aikšteles. Tačiau atsakovė nėra įsipareigojusi kompensuoti žalą. Nurodytame rašte atsakovė aiškiai išdėstė poziciją, kad įsipareigoja suremontuoti aikštelę, jeigu jos danga bus sugadinta, o ne kompensuoti žalą.

12.7. Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kurio veikla skirta teisės aktams įgyvendinti. Atsakovė visus darbus, prekes, paslaugas turi įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir negali kompensuoti ar kitaip atlyginti kito subjekto patirtų išlaidų, nes savivaldybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos tik patvirtintoms programoms vykdyti.

12.8. Ieškovė nesikreipė į atsakovę su prašymu suremontuoti degalinės aikštelę.

Žemesnės instancijos teismas

12.9. Nors teismas sutiko su VAAT sprendimu, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovės nuosavybės teise valdomam turtui – aikštelėms – galimai padaryta žala būtent dėl ekstremaliosios situacijos, tačiau priteisė iš atsakovės remonto išlaidas, nors tokių nebuvo patirta.

12.10. Atsakovės vertinimu, aikštelė nebuvo sugadinta taip, kad ją reikėtų remontuoti. Intensyvus eismas vyko tik du mėnesius, per tokį laikotarpį neįmanoma sugadinti visos aikštelės dangos. Nors ekspertas nurodė, kad UAB „Darista“, UAB „Nerda“ ir UAB „Tikla“ pateiktose trinkelių dangos remonto darbų sąmatose nurodyti rangos darbai ir jų kiekiai yra reikalingi (būtini), tačiau į bylą nepateiktas joks aikštelės dangos defektinių darbų nustatymo aktas, pagal kurį galėtų būti teikiami pasiūlymai. Visuose pateiktuose pasiūlymuose skiriasi darbų ir išlaidų aprašymai, todėl neaišku, kokius konkrečiai darbus reikalinga atlikti ir ką suremontuoti.

12.11. Nėra pagrindo sutikti, kad atsakovės 2019 m. spalio 18 d. raštas prilygintinas šalių susitarimui. Šalys nesudarė jokios sutarties ar rašytinio susitarimo dėl remonto išlaidų atlyginimo ar aikštelės dangos suremontavimo. Atsakovė 2019 m. spalio 18 d. raštu tik informavo ieškovę, kad, nustačius, jog aikštelės danga ekstremaliosios situacijos metu sugadinta, savivaldybė įsipareigoja ją suremontuoti. Šis raštas negali būti vertinamas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.

12.12. Teismas, remdamasis tik ieškovės liudytojo T. J. parodymais, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovės raštu šalys faktiškai susitarė dėl ekstremaliosios situacijos metu aikštelei padarytų remonto išlaidų atlyginimo.

12.13. Byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Visose advokatų kontoros išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nedetalizuojama, kokie darbai buvo atlikti, kokios paslaugos suteiktos (nurodytas tik valandų skaičius), todėl jos atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ar jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, o iš sąskaitos išrašo nėra galimybės nustatyti, kad atliktas mokėjimas.

Šalies argumentai

12.14. Ieškovė prašė priteisti 3 310,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, pridėjo antstolio sąskaitų faktūrų, mokėjimų antstoliui ir išlaidų ekspertiniam tyrimui organizuoti kopijas, nors antstolio paslaugomis byloje nebuvo naudojamasi. Be to, PVM sąskaitos faktūros išrašytos už atliktus darbus 2019 m. spalio 22 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d., t. y. kai dar nebuvo iškelta byla. Prie prašymo pridėtos advokatų profesinės bendrijos „JURIS/CONSULTUS“ pažymos apie atliktus darbus, o tai patvirtina, kad išlaidos patirtos kitoje byloje ir kitu laikotarpiu.

Atsiliepimas

13. Ieškovė UAB „Stateta“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

13.1. Teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Nors prašoma priteisti suma kildinama iš aikštelei padarytos žalos dydžio, tačiau reikalavimo pagrindas yra ne civilinės atsakomybės taikymas, o atsakovės vienašalio įsipareigojimo sumokėti žalos dydžio (remontui reikalingų išlaidų) kompensaciją nevykdymas.

13.2. Teismas tinkamai įvertino UAB „Nerda“ sąskaitą faktūrą. Ieškovė ja įrodinėjo tai, kad dar iki intensyvaus eismo nukreipimo per aikštelę, ji buvo suremontuota ir buvo geros būklės. Šia sąskaita ieškovė neįrodinėjo, kad aikštelė po jos apgadinimo nukreipus per ją miesto eismą buvo suremontuota, to sprendime nekonstatavo ir teismas. Tuo tarpu atsakovė skunde remiasi argumentais, kurie neatitinka tikrovės, klaidingai interpretuoja teismo sprendimą, todėl daro nepagrįstas išvadas.

13.3. Teismas teisingai įvertino VAAT sprendimo reikšmę šiai bylai ir pagrįstai konstatavo, kad VAAT sprendime nėra nustatyta jokių šiai civilinei bylai prejudicinę galią turinčių reikšmingų aplinkybių (tarp jų – žalos aikštelei fakto). Atsakovės pateikiamos VAAT sprendimo turinio interpretacijos neatitinka tikrovės.

13.4. Byloje surinkti įrodymai patvirtina tiek žalos aikštelei padarymo faktą, tiek žalos dydį, tiek tai, kad žalą lėmė būtent per aikštelę nukreiptas miesto eismas, kuriam aikštelė nebuvo pritaikyta.

13.5. Nebuvo pagrindo įtraukti dalyvauti byloje Alytaus rajono savivaldybės administraciją, nes teismo sprendimas neturi įtakos jos teisėms ar pareigoms. Aplinkybė, kad žala kilo rajono savivaldybės teritorijoje, nėra aktuali šiai civilinei bylai, kurios nagrinėjimo dalykas – ne rajono savivaldybės administracijos, bet atsakovės įpareigojimas vykdyti savo prisiimtą prievolę.

13.6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2019 m. spalio 18 d. raštu atsakovė įsipareigojo ne pati remontuoti aikštelę, tačiau atlyginti aikštelei padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

13.7. Ieškovė tinkamai pagrindė savo bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas pagrįstai priteisė jų atlyginimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

16. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB ,,Stateta“ ieškinys dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti vienašalį įsipareigojimą suremontuoti aikštelės dangą ir ieškovei iš atsakovės priteistos aikštelės remonto darbų būsimos išlaidos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias prievolių atsiradimą ir vykdymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

17. Apeliantė (atsakovė) Alytaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, ką nagrinėjo teismas – skolos priteisimą, remonto darbus ar patirtą žalą; ieškinio reikalavimas suformuluotas, prašant priteisti skolą, pačiame ieškinyje nurodomas ieškinio dalykas – atlyginti ieškovės patirtą žalą natūra (priteisti žalos dydžio kompensaciją), teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta, kad teismas išnagrinėjo civilinę bylą dėl remonto darbų priteisimo.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktas).

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB ,,Stateta“ pareiškė reikalavimus, grindžiamus atsakovės Alytaus miesto savivaldybės 2019 m. spalio 18 d. rašte išdėstytu vienašaliu įsipareigojimu suremontuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančios aikštelės dangą, jeigu ši bus sugadinta ekstremalios situacijos metu atsakovei nusprendus organizuoti eismą per šią aikštelę.

20. CK 1.136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21. Civilines teises ir pareigas sukuria ne tik dvišaliai, daugiašaliai, bet ir vienašaliai sandoriai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliam sandoriui sudaryti pakanka vienos šalies valios, ir iš tokio sandorio pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys).

22. Pagal CK 6.1 straipsnį prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 6.3 straipsnio 1 dalis).

23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė Alytaus miesto savivaldybė 2019 m. spalio 18 d. raštu įsipareigojo suremontuoti ieškovei UAB „Stateta“ nuosavybės teise priklausančios aikštelės dangą, jeigu ši bus sugadinta dėl ekstremalios situacijos metu per ją organizuoto transporto eismo (ieškinio priedas Nr. 4.2). Atsakovė 2020 m. sausio 10 d. patvirtino savo įsipareigojimą, nurodydama, kad, atsižvelgiant į 2019 m. spalio 18 d. raštą, savivaldybė įsipareigojo suremontuoti aikštelės dangą, jeigu bus nustatyta, jog danga sugadinta dėl ekstremalios situacijos, ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai (ieškinio priedas Nr. 9.2).

24. Ieškovė ieškinio rezoliucinėje dalyje suformulavo reikalavimą priteisti skolą ir palūkanas. Ieškinio 25 pastraipoje akcentuota, kad, prašydama priteisti iš atsakovės aikštelei padarytą žalą, ieškovė prašo ne taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, tačiau įpareigoti atsakovę vykdyti jos prisiimtą prievolę (įformintą 2019 m. spalio 18 d. raštu) natūra – atlyginti aikštelei padarytą žalą.

25. Iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, konstatavęs, jog atsakovė privalo vykdyti savo vienašalį įsipareigojimą, įformintą 2019 m. spalio 18 d. raštu, padarė išvadą, kad šiuo raštu šalys faktiškai susitarė dėl ekstremaliosios situacijos metu aikštelei padarytų sugadinimų remonto išlaidų atlyginimo, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės aikštelės remonto būsimas išlaidas, remdamasis CK 1.138 straipsnio 1 ir 8 punktais.

26. Įvertinus aptartus procesinius dokumentus ir bylos duomenis, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškinio reikalavimų faktiniu pagrindu išdėstytas aplinkybes, įrodymus, kuriais jos grindžiamos, taip pat atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus ir pateiktus įrodymus, tinkamai įvykdė pareigą kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius, t. y. sprendė ne dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo, bet dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti jos vienašalę prievolę, įformintą 2019 m. spalio 18 d. raštu. Nenustatyta, kad atsakovės Alytaus miesto savivaldybės 2019 m. spalio 18 d. rašte prisiimtas įsipareigojimas prieštarautų įstatymams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog šio atsakovės vienašalio įsipareigojimo pagrindu ji turi pareigą, o ieškovė – atitinkamą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys, 1.136 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, 6.3 straipsnio 1 dalis).

Dėl VAAT nagrinėtoje administracinėje byloje priimto teismo sprendimo teisinės reikšmės, sprendžiant nagrinėjamoje civilinėje byloje kilusį ginčą

27. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė, VAAT nagrinėjant žalos priteisimo bylą, neįrodė galimai padarytos žalos dydžio ir to, kad žala padaryta būtent dėl ekstremalios situacijos; ieškovė VAAT sprendimo neskundė, taigi sutiko su sprendime nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis.

28. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

29. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad VAAT administracinėje byloje Nr. eI3-3788-811/2020 nagrinėjo pareiškėjos (šioje civilinėje byloje – ieškovės) UAB ,,Stateta“ skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Finansų ministerijos sprendimą (2020 m. balandžio 26 d. raštą Nr. ((2.51E-04))-5K-2001794)-6K-2002470) ir įpareigoti Finansų ministeriją spręsti dėl 85 312,08 Eur paramos pareiškėjai suteikimo. VAAT 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Stateta“ skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad skundžiamas Finansų ministerijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame išsamiai nurodytos faktinės aplinkybės, lėmusios tokio sprendimo priėmimą, t. y. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus prašymas dėl 85 312,08 Eur valstybės paramos skyrimo už pareiškėjos turtui padarytą žalą yra nepagrįstas Aprašo 13 punkte nurodytais dokumentais.

31. Taigi administracinės bylos Nr. eI3-3788-811/2020 nagrinėjimo dalykas buvo Finansų ministerijos sprendimo pagrįstumo vertinimas Aprašo taikymo kontekste, vadovaujantis atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos ministerijai pateiktais dokumentais. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje Aprašas nėra aktualus (jis netaikytinas), nes ieškovės pareikštas reikalavimas kildinamas iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės 2019 m. spalio 18 d. rašte nurodyto vienašalio įsipareigojimo suremontuoti aikštelės dangą, jeigu ši bus sugadinta ekstremalios situacijos metu. Tuo tarpu Aprašas reglamentuoja valstybės paramos teikimo gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, procedūras. Pažymėtina tai, kad atsakovės įsipareigojimo pagal 2019 m. spalio 18 d. raštą vykdymas nebuvo susietas su Aprašo reguliuojamais teisiniais santykiais ir atsakovės galimybėmis gauti valstybės paramą ieškovės turtui padarytai žalai atlyginti, t. y. atsakovės įsipareigojimas ieškovei pagal 2019 m. spalio 18 d. raštą nebuvo susietas su valstybės paramos gavimu (negavimu).

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad administracinėje byloje Nr. eI3-3788-811/2020 priimtas VAAT sprendimas neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai. VAAT 2020 m. lapkričio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-3788-811/2020 nėra eksperto V. Š. atlikto defektų tyrimo ataskaitos vertinimo; nenustatyta prejudicinių faktų dėl antstolio G. S. 2019 m. spalio 22 d. ir 2020 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotų aikštelės dangos pažeidimų vertinimo. VAAT 2020 m. lapkričio 24 d. sprendime konstatavo, kad prašymas dėl valstybės paramos skyrimo už pareiškėjos turtui padarytą žalą, yra nepagrįstas Aprašo 13 punkte nurodytais dokumentais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesuponuoja išvados, jog žala ieškovės turtui (aikštelei) nebuvo padaryta.

Dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančios aikštelės sugadinimo fakto, sugadinimų apimties ir jų pašalinimo kaštų

33. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismo išaiškinta, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai). Išanalizavus skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nėra pagrindo nepritarti, kad ginčo aikštelei padarytos žalos faktą įrodo abiejų šalių pripažįstama aplinkybė apie atsakovės priimtą sprendimą nukreipti transporto eismą per ieškovei priklausančią aikštelę, byloje apklaustų liudytojų parodymai, vaizdo įrašu patvirtintas intensyvus, chaotiškas visokių rūšių transporto priemonių judėjimas aikštelėje nuo 2019 m. spalio 16 d. iki lapkričio pabaigos, be to, susisiekimo komunikacijų ir statybinės veiklos specialisto, turinčio, be kita ko, teismo eksperto kvalifikaciją, V. Š. 2020 m. rugsėjo 28 d. parengta defektų tyrimo ataskaita (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1, 2 dalys, 185 straipsnis).

35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ekstremalios situacijos paskelbimo laikotarpiu per ieškovei nuosavybės teise priklausančią aikštelę buvo nukreiptas transporto srautas į Naujosios gatvės atkarpą, vedančią į pramonės rajoną, taigi vyko intensyvus lengvųjų ir sunkiasvorių automobilių eismas. Šią aplinkybę patvirtina tiek byloje apklaustų liudytojų parodymai, tiek byloje esantis vaizdo įrašas, tiek antstolio G. S. 2019 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys (nuotraukos).

36. Iš eksperto V. Š. 2020 m. rugsėjo 28 d. defektų tyrimo ataskaitos matyti, kad kitų inžinerinių statinių paskirties kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelių, esančių Alytaus rajono savivaldybėje, Miklusėnų kaime, Kauno g. 1, – danga, įrengta iš trinkelių, turi akivaizdžių defektų: trinkelių danga nelygi, nustatytos duobės net iki 34 mm gylio (vyraujantis gylis 15-20 mm), kai kur trinkelių danga sukritusi, trinkelės – sutrūkinėjusios, nuskeltos ar kitaip pažeistos, trinkelių tarpai – netolygūs, kai kur iki 20 mm pločio. Nustatyta, kad aikštelių trinkelių danga pažeista apie 2 750 kv. m plote. Ekspertas įvertino, kad nustatyti defektai atsirado dėl to, jog per kiemo aikšteles buvo nukreiptas nuolatinis ir intensyvus transporto priemonių, tarp jų – ir sunkiasvorių, eismas, nors šios aikštelės nepritaikytos tokiam naudojimui. Ekspertas nurodė, kad, siekiant pašalinti nustatytus defektus, reikia atlikti šiuos darbus: nuardyti kiemo aikštelių trinkelių dangą zonose, kuriose nustatyti defektai (apytikslės zonų ribų užfiksuotos šešiasdešimt trečiame paveikslėlyje); sureguliuoti šulinius pagal esamą dangos aukštį; sutankinti esamą pagrindą (nesant galimybės sutankinti esamo pagrindo – pakeisti pagrindą nauju ir sutankinti); įrengti naują posluoksnį iš akmens atsijų; įrengti naują trinkelių dangą (pagal galimybes panaudojant dalį nuardytų trinkelių, kurios neturi defektų, o trinkeles su defektais pakeičiant naujomis); įrengus naują trinkelių dangą, užpilti tarpus (siūles) tarp trinkelių akmens atsijomis (defektų tyrimo ataskaitos atsakymas į klausimą Nr. 1).

37. Teismo proceso metu atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija, be subjektyvia nuomone grįstų paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų susisiekimo komunikacijų ir statybos srities žinių turinčio asmens parengtoje defektų tyrimo ataskaitoje užfiksuotų defektų pobūdį, atsiradimo priežastis, defektų pašalinimo būdus ir galimas išlaidas, taip pat neprašė skirti byloje teismo ekspertizę aikštelės dangos defektams, jų atsiradimo priežastims įvertinti, defektų šalinimo išlaidų dydžiui nustatyti. Apeliaciniame skunde apeliantė (atsakovė), remdamasi vien subjektyvia, nepagrįsta įrodymais nuomone, deklaratyviai teigia, kad intensyvus su degalinės eksploatavimu nesusijęs įvairių rūšių transporto eismas vyko tik du mėnesius, o per tokį trumpą laikotarpį neįmanoma sugadinti aikštelės dangos (CPK 12, 178 straipsniai).

38. Pažymėtina tai, kad susisiekimo komunikacijų ir statybinės veiklos eksperto V. Š. 2020 m. rugsėjo 28 d. defektų tyrimo ataskaitoje išanalizuotas šis aspektas, t. y. atsižvelgta į tai, kad eismas per ieškovei nuosavybės teise priklausančią aikštelę buvo nukreiptas apie du mėnesius, ir, remiantis kelio dangų įrengimą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimais, paaiškinta, jog ir tokio laikotarpio pakako nustatytiems defektams atsirasti. Ekspertas tyrė degalinės aikštelės įrengimo projektinius sprendinius, ir, įvertinęs tokios aikštelės dangai norminių aktų keliamus reikalavimus, padarė išvadą, kad aikštelė įrengta užtikrinant atsparumą lengvojo transporto ir nedidelio intensyvumo sunkiasvorio transporto eismui, ji neskirta intensyviam sunkiojo transporto eismui. Ekspertas nurodė, kad, be šios priežasties (intensyvaus transporto, ypač – sunkiojo, eismo), nenustatyta kitų priežasčių, kurios per tokį trumpą laiką būtų lėmusios nustatytų aikštelės dangos defektų atsiradimą; aikštelę eksploatuojant pagal tiesioginę paskirtį, joje neturėjo atsirasti defektų, kurie yra nustatyti, išskyrus natūralų nusidėvėjimą (defektų tyrimo ataskaitos p. 127-130).

39. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė yra pateikusi UAB „Nerda“ 2019 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą 924,46 Eur sumai ir UAB „Nerda“ el. laišką, iš kurių matyti, jog prieš ekstremalios situacijos paskelbimą ir eismo nukreipimą per ieškovei priklausančią aikštelę buvo atlikti aikštelės dangos ir šulinių remonto darbai (2021 m. gegužės 10 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo priedai Nr. 1.1, 1.2). Šie bylos duomenys patvirtina, kad aikštelė iki ginčo laikotarpio buvo tvarkoma (prižiūrima).

40. Nors apeliantė (atsakovė) skunde nurodo, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovės aikštelės defektai atsirado būtent dėl ekstremaliosios situacijos laikotarpiu vykusio eismo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog aikštelės dangos būklei prieš ekstremalią situaciją ir po jos palyginti ekspertas V. Š. rėmėsi 2019 m. spalio 22 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytais vizualiais trinkelių dangos būklės faktais pagal fiksavimo metu padarytas fotonuotraukas ir 2020 m. sausio 3 d. pakartotinai užfiksuota kiemo aikštelių trinkelių dangos būkle, nesudaro pagrindo abejoti ekspertinio vertinimo patikimumu. Nurodytina tai, kad, vykdydamas ekspertinį tyrimą, ekspertas buvo nuvykęs pats apžiūrėti aikštelės dangos, atliko atitinkamus matavimus ir jam nekilo abejonių dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotų bei defektiniame akte aprašytų aplinkybių palyginamosios reikšmės. Defektiniame tyrime užfiksuotas aplinkybes jis patvirtino teisme apklaustas kaip liudytojas.

41. Jau nurodyta, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti ginčui išspręsti reikalingų specialių žinių turinčio eksperto V. Š. defektų tyrimo ataskaitoje nurodytus duomenis ir jų pagrindu padarytas išvadas. Tokie įrodymai nepateikti ir su apeliaciniu skundu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės aikštelė ginčo laikotarpiu nebuvo sugadinta taip, jog ją reikėtų remontuoti, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

42. Pažymėtina ir tai, kad, nors atsakovės Statybos skyrius 2020 m. sausio 22 d. raštu Nr. VD-218 informavo Turto valdymo ir verslo skyrių, jog apžiūrėjus UAB „Stateta“ turtą nenustatyta, kad jis būtų sugadintas ir jį reikėtų remontuoti (atsakovės komisijos 2020 m. sausio 24 d. posėdžio protokolas Nr. KPPt-33), tačiau atsakovė 2020 m. sausio 28 d. raštu Nr. SD-755 (6.17) išsiuntė Finansų ministerijai UAB „Stateta“ prašymą skirti 85 312,08 Eur paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos. Be to, atsakovė, gavusi iš ieškovės antstolio G. S. 2020 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 182-20-153, kuriame užfiksuota kelio dangos bendra būklė 2020 m. sausio 3 d., 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. SD-1128 (6.17) „Dėl valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos“ Finansų ministerijai pateikė UAB „Stateta“ prašymą skirti 85 312,08 Eur paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, kartu pateikdama savo komisijos 2020 m. vasario 7 d. posėdžio protokolą Nr. KPPt-50, kuriame nurodyta, kad atsakovės direktorius, atsižvelgdamas į UAB „Stateta“ pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nepritarė komisijos išvadoms dėl UAB „Stateta“ 85 312,08 Eur žalos, patirtos dėl ekstremaliosios situacijos metu sugadinto turto – kiemo aikštelių dangos, o komisija, 2020 m. sausio 23 d. nagrinėdama UAB „Stateta“ prašymą dėl nurodytos žalos, neturėjo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Atsižvelgusi į tai, komisija 2020 m. vasario 7 d. posėdyje pripažino, kad UAB „Stateta“ patyrė 85 312,08 Eur žalą dėl ekstremaliosios situacijos metu sugadinto turto, pritarė dėl UAB „Stateta“ patirtos žalos kompensavimo ir savivaldybės administracijos direktoriui rekomendavo teikti Finansų ministerijai prašymą dėl 85 312,08 Eur žalos kompensavimo.

43. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su ieškovei padaryta žala, be kita ko, atkreipia dėmesį į tokias ginčo situacijai reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovė sprendimą nukreipti eismą per ieškovei (privačiam ūkio subjektui) nuosavybės teise priklausančią aikštelę priėmė vienašališkai, iš anksto ieškovės neinformavusi; 2) apie eismo srauto nukreipimą per ieškovei nuosavybės teise priklausančią aikštelę atsakovė ieškovę informavo 2019 m. spalio 18 d. raštu tik po to, kai eismas jau faktiškai buvo nukreiptas ir vyko, t. y. po to, kai ieškovė 2019 m. spalio 17 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pranešti, kokiu pagrindu eismas, nesant ieškovės sutikimo, yra nukreiptas per jai priklausančios aikštelės teritoriją; 3) atsakovė 2019 m. spalio 18 d. raštu savo valia geranoriškai įsipareigojo (prisiėmė prievolę) suremontuoti aikštelės dangą, jeigu ši bus sugadinta dėl nukreipto eismo; 4) vertinant atsakovės veiksmus pagal racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio analogiškoje situacijoje standartą, darytina išvada, kad atsakovė, būdama apdairi, rūpestinga, atidi ir prisiimdama įsipareigojimą suremontuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančios aikštelės dangą, jeigu ši bus sugadinta dėl per ją nukreipto eismo, turėjo galimybę užfiksuoti aikštelės būklę iki transporto srauto nukreipimo per aikštelės teritoriją; atsakovei to nepadarius, o ieškovei pateikus konkrečius įrodymus apie ginčo laikotarpiu atsiradusius aikštelės defektus, jų atsiradimo priežastis ir šalinimo išlaidas, atsakovei tenka jos pačios neatidaus ir neatsakingo elgesio neigiami padariniai – ji pati suvaržė savo galimybes paneigti ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (antstolio G. S. 2019 m. spalio 22 d. ir 2020 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, eksperto V. Š. 2020 m. rugsėjo 28 d. defektų tyrimo ataskaitoje) užfiksuotą aikštelės dangos būklę, defektų pobūdį, apimtį, defektų atsiradimo priežastis.

44. Pažymėtina tai, kad apeliantės (atsakovės) nurodoma aplinkybė, jog ieškovė šiuo metu faktiškai nėra patyrusi remonto išlaidų, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės aikštelės defektų šalinimo kaštų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti priteisiamos ne tik realiai patirtos, bet ir būsimos remonto išlaidos, įrodyto dydžio.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė dėl jos turto sugadinimo kilusius praradimus pagrįstai skaičiavo pagal sugadintos aikštelės defektų pašalinimo (remonto) sąnaudas. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

46. Ieškovė sugadintos aikštelės defektų pašalinimo (remonto) sąnaudų dydžiui pagrįsti pateikė trijų rangovų – UAB „Darista“, UAB „Nerda“ ir UAB „Tikla“ – sudarytas sąmatas, kuriose konkrečiai įvardyta, kokius darbus reikėtų atlikti tam, kad būtų pašalinti trinkelių dangos defektai, kokia tokių darbų vertė. Ekspertas V. Š. 2020 m. rugsėjo 28 d. defektų tyrimo ataskaitoje nurodė, kad pateiktose trinkelių dangos remonto darbų sąmatose nurodyti rangos darbai ir jų kiekiai yra reikalingi (būtini), siekianti pašalinti nustatytus objekto dangos defektus; sąmatose nurodytos rangos darbų kainos atitinka vyraujančias tokių darbų vidutines rinkos kainas (defektų tyrimo ataskaitos atsakymas į klausimą Nr. 2). Pažymėtina tai, kad tiek eksperto V. Š. 2020 m. rugsėjo 28 d. defektų tyrimo ataskaitoje, tiek rangovų pateiktose sąmatose aikštelės trinkelių dangos su taisytinais defektais plotas – apie 2 750 kv. m, t. y. ne visas ieškovei priklausančios aikštelės trinkelėmis dengtas plotas. Teismo proceso metu atsakovė nepateikė įrodymų nesutikimui su remontuotinu dangos plotu pagrįsti, t. y. įrodymų, kad ieškovės nurodytoje aikštelės dalyje, kurioje nustatyti taisytini defektai, nevyko intensyvus transporto priemonių eismas ekstremalios situacijos metu (CPK 12, 178 straipsniai).

47. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad pateiktuose UAB „Darista“, UAB „Nerda“ ir UAB „Tikla“ pasiūlymuose skiriasi darbų ir išlaidų aprašymai, todėl neaišku, kokius konkrečiai darbus reikia atlikti, ką tiksliai suremontuoti.

48. Viena vertus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė neginčijo ieškovės pateiktose sąmatose nurodytų darbų būtinumo ir šių darbų kainos pagrįstumo. Pagal CPK 306 straipsnio dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, pažymėtina tai, kad visų trijų rangovų pateiktose sąmatose (ieškinio priedas Nr. 6) tiek rangos darbų apimtys, tiek kainos yra panašios: UAB „Darista“ – 85 312,08 Eur, UAB „Nerda“ – 86 786,55 Eur, UAB „Tikla“ – 88 573,15 Eur; reikalingi atlikti darbai – 2 749,40 kv. m trinkelių ardymas, šulinių angų reguliavimas, paviršiaus (pagrindo) tankinimas, posluoksnio įrengimas, grindinio įrengimas iš trinkelių (panaudojant išardytas trinkeles ir pridedant naujas). Ieškovė ieškinyje prašė priteisti aikštelės remonto darbų išlaidas pagal mažiausią iš sąmatų (joje nurodyta, kad sąmata sudaryta pagal 2019 m. kovo mėn. kainas). Atsakovė aikštelei padarytų sugadinimų ištaisymo išlaidų dydžio objektyviais įrodymais nenuginčijo (neginčijo) (CPK 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, reikšmingus aikštelės remontui būtinų išlaidų dydžiui nustatyti, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti suma ginčo laikotarpiu atsiradusiems aikštelės defektams pašalinti yra pagrįsta (įrodyta) (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būsimas remonto išlaidas ieškovė prašo priteisti pagal sąmatą, sudarytą pagal 2019 m. kovo mėn. kainas, tuo tarpu visuotinai žinoma aplinkybė, kad statybinių medžiagų ir gaminių kainos, taip pat mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos, vidutinis valandinis darbo užmokestis yra padidėję, lyginant su praėjusiais metais (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Apeliantė (atsakovė) skundą, be kita ko, grindžia ir argumentais, kad ji 2019 m. spalio 18 d. rašte aiškiai išdėstė poziciją, jog įsipareigoja suremontuoti aikštelę, jeigu šios danga bus sugadinta, o ne kompensuoti žalą. Apeliantės teigimu, visus darbus, prekes, paslaugas ji turi įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir negali kompensuoti ar kitaip atlyginti kito subjekto patirtų išlaidų, nes savivaldybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos tik patvirtintoms programoms vykdyti. Pasak apeliantės, ieškovė nesikreipė su prašymu suremontuoti degalinės aikštelę.

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors apeliantės (atsakovės) 2019 m. spalio 18 d. rašte yra nurodyta, jog ji įsipareigoja suremontuoti aikštelės dangą, tačiau pati apeliantė (atsakovė) pripažįsta, kad tą ji darytų ne savo turimų žmogiškųjų išteklių pagalba ir kitais resursais, o skelbtų viešąjį konkursą aikštelės dangos remonto darbams atlikti. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad iš tiesų su atsakovės atstovais buvo susitarta ne dėl aikštelės dangos suremontavimo, bet dėl išlaidų remonto darbams atlikti atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. vasario 10 d. raštais kreipėsi į Finansų ministeriją dėl 85 312,08 Eur paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, ieškovei skyrimo, taigi atsakovė tarpininkavo dėl padarytos žalos kompensacijos pagal Aprašo procedūras, o ieškovė valstybės paramą būti gavusi pinigine išraiška. Atsakovė teismo proceso metu iš esmės kvestionavo ieškovės turtui padarytos žalos faktą, o ne žalos atlyginimo formą (būdą), ne reikalaujamų priteisti būsimų remonto išlaidų dydį.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytas ieškovės teisių gynimo būdas – būsimų remonto išlaidų priteisimas – šio konkretaus ginčo atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina tai, kad nei proceso pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog, atsakovei paskelbus viešąjį konkursą remonto darbams atlikti, šių darbų išlaidos būtų mažesnės. Kito ieškovės teisių gynimo būdo – įpareigojant atsakovę suremontuoti aikštelės dangą – taikymo atveju tarp šalių gali kilti naujų teisminių ginčų (pvz., dėl remonto apimties, būdo, naudotinų medžiagų ir pan.).

52. Apeliantės (atsakovės) argumentai, kad pagal VAAT 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą ieškovė dėl ekstremaliosios situacijos metu patirtos žalos, sugadinus jai nuosavybės teise priklausantį turtą, turėjo kreiptis pagal žalos atsiradimo vietą, t. y. į Alytaus rajono, o ne Alytaus miesto savivaldybę, atmestini kaip nepagrįsti. Jau nurodyta, kad: sprendimą nukreipti transporto priemonių eismą per ieškovei nuosavybės teise priklausančią aikštelę priėmė būtent atsakovė, o ne Alytaus rajono savivaldybė; būtent atsakovė 2019 m. spalio 18 d. raštu gera valia prisiėmė vienašalę prievolę suremontuoti aikštelės dangą, jeigu ši bus sugadinta dėl ekstremalios situacijos metu per ją nukreipto eismo; nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą atsakovei pareiškė, remdamasi būtent jos įsipareigojimu suremontuoti aikštelės dangą; atsakovės 2019 m. spalio 18 d. rašte prisiimtas įsipareigojimas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančios aikštelės sugadinimų, jeigu šie atsirastų dėl ekstremalios situacijos metu nukreipto per ją eismo, nebuvo susietas su valstybės paramos gavimu (negavimu). Dėl nurodytų aplinkybių, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo įtraukti dalyvauti nagrinėjamoje byloje Alytaus rajono savivaldybę, nes bylos išsprendimas neturi įtakos nurodyto asmens teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

53. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodo, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas; pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nedetalizuojama, kokie darbai buvo atlikti ar kokios paslaugos suteiktos (nurodytas tik valandų skaičius), todėl jų negalima įvertinti, ar jos atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ar jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio, o iš sąskaitos išrašo nėra galimybės nustatyti, kad buvo sumokėta.

54. Visų pirma, pažymėtina tai, kad nors ieškovės į bylą pateiktose advokatų kontoros Sorainen ir partneriai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis grindžiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nėra nurodyta, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos (nurodytas tik bendras valandų skaičius), tačiau šios išlaidos yra detalizuotos ieškovės 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

55. Antra, advokatų kontoros Sorainen ir partneriai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyta, kokioje byloje buvo teiktos teisinės paslaugos (su Alytaus miesto savivaldybe dėl žalos atlyginimo), teisinių paslaugų teikimo laikotarpis, kuris sutampa su bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Iš SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad buvo atlikti mokėjimai pagal konkrečias išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pateiktas į šią bylą (nurodyti jų numeriai, išrašymo datos).

56. Trečia, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė turėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų (ieškinio, dubliko, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, papildomų įrodymų prijungimo prie bylos, liudytojų apklausos) rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė beveik 7 valandos, taip pat pasirengimu bylos nagrinėjimui. Bendra išlaidų už advokato teisines paslaugas suma neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktus apskaičiuotų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.

57. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ginčo specifiškumą, ieškovės advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose bei rengiantis jiems, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas pripažinti pagrįstomis visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

58. Apeliantė (atsakovė) skunde taip pat nurodo, kad ieškovė prašė priteisti 3 310,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, pridėdama antstolio sąskaitų faktūrų, mokėjimų antstoliui ir išlaidų ekspertiniam tyrimui kopijas, nors antstolio paslaugomis byloje nebuvo naudojamasi, o PVM sąskaitos faktūros išrašytos už darbus, atliktus 2019 m. spalio 22 d. – 2020 m. rugsėjo 30 d., t. y. kai dar nebuvo iškelta byla.

59. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodytų išlaidų ieškovei nepriteisė (bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistos pagal 2021 m. balandžio 14 d. prašymą dėl 3 287,57 Eur sumos ir pagal 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl 5 892,64 Eur sumos).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

60. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas prievolių atsiradimas ir vykdymas, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

63. Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 3 471,49 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, kt.).

65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašoma atlyginti 3 471,49 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma viršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuotą maksimalų dydį, kuris nagrinėjamu atveju būtų 2 036,32 Eur (1,3 x 1 566,40 Eur). Teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nereikėjo analizuoti naujų, sudėtingų teisės klausimų, todėl nenustatyta pagrindo pagrįstomis pripažinti ieškovės išlaidas, kurios viršija maksimalų atlygintinų tokio pobūdžio išlaidų dydį. Be to, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas ieškovei pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato, vedusio šią bylą nuo pat proceso pradžios, taigi šiam procesiniam dokumentui parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų (advokatui buvo gerai žinomos šalių ginčo aplinkybės, byloje surinkti duomenys). Įvertinęs aptariamo procesinio dokumento turinį, apimtį, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta ir ieškovei atlygintina pripažįsta 1 500 Eur dydžio išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumą (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“ (juridinio asmens kodas 150040692) iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjos Romualda JanovičienėLaima RibokaitėAldona Tilindienė