- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-08
- Bylos Nr.
- e2A-2053-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02139-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Rūta Petkuvienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- V. Š., D. Š.
- Atsakovas
- V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š., D. Š. ir D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Š., D. Š. ir D. Š., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą V. Š., ieškinį atsakovei V. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų J. V., L. M., R. V., S. P., S. Z. P., R. V., J. Z., V. V., A. K., J. S. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, išvadą teikiančioms institucijoms Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. Š., D. Š. ir D. Š. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (-) ir atsakovei V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (-), ribą (gretimybės 5-6) pagal matininko R. T. 2023 m. kovo 29 d. parengtą žemės sklypo ribų planą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad tarp jų ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovės ieškinį dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo, kurioje atsakovė (nurodytoje byloje – ieškovė) reiškiamus reikalavimus grindė aplinkybe, jog ieškovams priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (-), žymėjimas 4I1ž, esančio sklype (duomenys neskelbtini), dalis patenka į atsakovės žemės sklypo dalį. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (-) 2022 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo ieškovus nugriauti jiems priklausančio ūkinio pastato dalį, kuri patenka į atsakovės žemės sklypą. Ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1996 m., o atsakovei – 1998 m. Ieškovams ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos nebuvo tikslintos nuo jų žymėjimo Valstybinio žemės sklypo kadastro žemėlapyje ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t. y. 1996 m. – 1998 m. Perduodant duomenis Nekilnojamojo turto registrui 1998 m., nebuvo tikrinamas duomenų išsamumas, pagrįstumas ir teisėtumas. Kaip matyti iš matininko R. T. išvados, 1996 m. vasario 22 d. parengtame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane yra užkoordinuoti visi statiniai, esantys minėtame žemės sklype ir kurie yra užregistruoti VĮ „Registrų centre“ 1988 m. rugsėjo 28 d., o visi statiniai atitinka inventorinėje byloje nurodytus atstumus. Matininkas, būdamas savo srities specialistu, įvertinęs susidariusią situaciją, padarė prielaidą, kad matininkas, 1996 m. vasario 22 d. užkoordinuodamas natūroje esančius statinius ir situaciją bei parengdamas žemės sklypo planą, riboženklio Nr. 6 koordinates nustatė neteisingai. Esant tokioms matininko R. T. išvadoms, netiksliems duomenims apie žemės sklypų ribas bei įvertinus kilusį ginčą tarp ieškovų ir atsakovės dėl žemės sklypų ribų nustatymo, būtina ribą, skiriančią žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nustatyti teismine tvarka. Kadastrinių matavimų procedūros ieškovai negali atlikti, nes esant ginčui dėl žemės sklypo ribų su atsakove, ši procedūra nebūtų užbaigta.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus grindė ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
4. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra namų valdos – žemės sklypo, unikalus Nr. (-) su statiniais, esančios (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,633 ha, savininkė. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1998 m. birželio 24 d. Atsakovė 1998 m. birželio 22 d. su Panevėžio apskrities viršininko administracija sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nusipirko 633 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1996 m. vasario 10 d. buvo patvirtintas Namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500 (duomenys neskelbtini). Sklypo ribos nurodytos vietinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (-), nurodyta, kad nuo jai priklausančių statinių, pažymėtų byloje indeksais J 1/p ir 6J1 p, iki ieškovų žemės sklypo, yra tarpas.
5. Atsakovė paaiškino, kad ieškovai yra gretimos namų valdos - žemės sklypo, unikalus Nr. (-) su statiniais, esančios (duomenys neskelbtini), turinčio 0,652 ha plotą, savininkai. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1996 m. spalio 29 d. Įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje (-), konstatuota, kad duomenys apie abiejų žemės sklypų plotus yra teisingi, sklypo ribos aiškios. Nurodyti žemės sklypų plotai yra tiek ieškovų, tiek atsakovės privatizuoti. Duomenys apie žemės sklypo plotus yra išviešinti, įregistruoti viešajame registre. Sklypų ribos nubraižytos kadastro žemėlapiuose. Atsakovės vertinimu, ieškovų siekis pakeisti žemės sklypų ribas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai yra pasistatę atsakovės žemės sklype ūkinį pastatą, unikalus Nr. (-), padidinant savo žemės sklypo plotą tokiu dydžiu, kiek užima neteisėtai pastatytas statinys. Ieškovai perstatė statinį 2021 m. ir dabar savavališkai pastatytas statinys yra iš dalies ant atsakovės žemės sklypo. Ieškiniu ieškovai siekia savo sklypo plotą padidinti atsakovės sklypo sąskaita. Iš ieškovų pateikto plano, kuriuo siekia įteisinti naujas ribas, matyti, kad patenkinus ieškinį ieškovų žemės sklypas nuo esamo 0,652 ha padidėtų iki 0,660 ha. Atitinkamai, atsakovės turimas žemės sklypas nuo turimo 0,633 ha sumažėtų iki 0,625 ha. Negalima, siekiant nustatyti neaiškias žemės sklypo ribas (nors atsakovės nuomone sklypų ribos yra visiškai aiškios) vieno žemės sklypo plotą padidinti, o kito sumažinti.
6. Atsakovės atstovas atsikirtimus į ieškinį grindė atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Papildomai atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovai neginčija 1995 m. atliktų kadastrinių matavimų, nustatant jiems priklausančio sklypo, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. Nori perkelti vieną sklypo ribą, nors sklypų ribos nepersidengia.
7. Tretieji asmenys J. V., L. M., R. V., S. P., S. Z. P., R. V., J. Z., V. V., A. K., J. S. atsiliepimų per įstatymų nustatytą terminą ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo.
8. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (Nr. 27/4720) esančių duomenų matyti, kad ieškovų žemės sklypo plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre - 0,0652 ha. 2023 m. kovo 29 d. matininko R. T. (naujame plane), parengtame ieškovų žemės sklypo ribų plane nurodyta, kad ieškovų žemės sklypo plotas 0,0660 ha. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad 2023 m. kovo 29 d. matininko R. T. plane nurodytas ieškovų žemės sklypo plotas nuo Nekilnojamojo turto registre nurodyto ploto skiriasi 0,0008 ha (leistina paklaida yra 0,0000652 ha), t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 211 punkte nustatyto reikalavimo. Padarė išvadą, kad naujame plane nurodytos ieškovų žemės sklypo ribos ir plotas neatitinka 1996 m. vasario 22 d. plane nurodytų ir Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ieškovų žemės sklypo kadastro duomenų. Matininko naujame ir ankstesniame plane nurodytų sprendinių (ribų linijų ilgių) neatitikimai (lyginant su šio žemės sklypo privatizavimo dokumentuose nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais) juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, negali būti vertintini kaip ankstesnių matavimų metu dėl naudotų matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai, t. y. matininkas, rengdamas ieškovų žemės sklypo naują planą, nesivadovavo Nuostatų 211 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punkto reikalavimais.
9. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius dėl ieškinio reikalavimų pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo metu (Valstybinės žemės pirkimo pardavimo 1996 m. spalio 28 d. sutartis Nr. P27/96-0606), valstybinės žemės pardavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 punkte buvo numatyta, kad miestuose, išskyrus Neringos miestą, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone, Visagine ir 0,3 hektaro - kituose miestuose. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis buvo nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Meras (valdyba) vietoje patikrindavo nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir prireikus tikslindavo jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamas į tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turėjo atitikti tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Pagal žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvarkymo byloje, kuri saugoma Tarnybos Panevėžio apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus archyve, esančius dokumentus nustatyta, kad šio žemės sklypo dydis nustatytas pagal namų valdų techninės apskaitos bylos duomenis ir detalusis planas šiam žemės sklypui suplanuoti ir jo dydžiui nustatyti nebuvo rengtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Iš ieškovų atsakovės naudai priteisė po 366,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – po 209,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
11. Teismas nustatė, kad ieškovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre yra 0,0652 ha dydžio, pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates vietinėje koordinačių sistemoje, ir 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:500. Atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (-) su statiniais, esančios (duomenys neskelbtini), plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre yra 0,0633 ha dydžio, pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates vietinėje koordinačių sistemoje, ir 1998 m. birželio 24 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:500. Tarp ieškovų ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų. Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal V. M. ieškinį dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo. Nurodytoje byloje V. M. reiškiamus reikalavimus grindė aplinkybe, kad V. Š., D. Š. ir D. Š. (šioje byloje ieškovams) priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (-), žymėjimas 4I1ž, esančio (duomenys neskelbtini), dalis patenka į V. M. žemės sklypo dalį. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (-) priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo ieškovus nugriauti jiems priklausančio ūkinio pastato dalį, kuri patenka į atsakovės žemės sklypą. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Ginčo sklypų ribos nebuvo tikslintos nuo jų žymėjimo Valstybinio žemės sklypo kadastro žemėlapyje ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t. y. 1996 m. – 1998 m.
12. 1998 m. perduodant duomenis Nekilnojamojo turto registrui, nebuvo tikrinamas duomenų išsamumas, pagrįstumas ir teisėtumas. Ieškovai 2023 m. kovo 29 d. parengė ieškovų sklypo planą, pagal kurį jie prašo nustatyti savo sklypo ribas. Atsakovė ginčijo ieškovo pateiktą matininko R. T. 2023 m. kovo 29 d. parengtą žemės sklypo ribų planą, nurodydama, kad matininkas pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Teismas ieškovų prašymu skyrė ekspertizę, pavedant teismo ekspertui G. K. (UAB „Drava“) nustatyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ribas, atlikti žemės sklypuose stovinčių pastatų padėties bei atliktų kadastrinių matavimų analizę. 2024 m. spalio 21 d. ekspertizė buvo atlikta, surašytas Ekspertizės aktas.
13. Pagal VĮ Registrų centras kadastro žemėlapio informaciją ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. 27/4720 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0652 ha, atlikti kadastriniai matavimai ne valstybinėje Panevėžio miesto koordinačių sistemoje, kadastro duomenys nustatyti 1996 m. spalio 29 d. Bylos medžiagoje pateiktame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, parengtame AB „Inžineriniai tyrinėjimai“, nurodyti žemės sklypo kraštinių linijų ilgiai metrais, bei posūkio taškų koordinatės Panevėžio miesto koordinačių sistemoje. Nurodyti kraštinių linijų ilgiai yra: kraštinė plane pažymėta 1-2, kurios ilgis 2,61 m; kraštinė plane pažymėta 2-3, kurios ilgis 19,38 m; kraštinė plane pažymėta 3-4, kurios ilgis 29,62 m; kraštinė plane pažymėta 4-5, kurios ilgis 7,60 m; kraštinė plane pažymėta 5-6, kurios ilgis 15,23 m; Kraštinė plane pažymėta 6-1, kurios ilgis 27,42 m; žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad pietinėje dalyje, esančių pastatų pietinės sienos padėtis nesutampa su bendra žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba.
14. Pagal statinių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. 35/59164, adresu (duomenys neskelbtini) yra registruoti statiniai: a) gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (-), pažymėjimas plane 1A1ž, užstatytas plotas 90 kv. m.; viralinė, kurio unikalus Nr. (-), pažymėjimas plane 2I1p, užstatytas plotas 18 kv. m; garažas, kurio unikalus Nr. (-), pažymėjimas plane 3G1p, užstatytas plotas 19 kv. m; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (-), pažymėjimas plane 4I1ž, užstatytas plotas 16 kv. m; kiti inžinieriniai statiniai - Kiemo statiniai (kiemo aptvėrimas, šulinys, kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (-). Bylos medžiagoje pateiktame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo plane, parengtame 1988 m. rugsėjo 28 d., nurodyta kad garažo, kurio unikalus Nr. (-), pažymėto plane 3G1p vakarinė siena yra ant ribos su žemės sklypu, kurio adresas (duomenys neskelbtini), o ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (-), pažymėto plane 4I1ž pietinė siena yra ant ribos su žemės sklypu, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (toliau (duomenys neskelbtini)). Bendras sublokuotų pastatų 2I1p, 3G1p, ir 4I1ž plotis yra 2,15+5,0=7,15 m., ilgis 7,50 m.
15. Pagal Registrų centro kadastro žemėlapio informaciją ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. 27/5443 žemės sklypo, unikalus Nr.(-), adresas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0633 ha atlikti kadastriniai matavimai ne valstybinėje Panevėžio miesto koordinačių sistemoje, kadastro duomenys nustatyti 1998 m. birželio 24 d.
16. Bylos medžiagoje pateiktame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, rengtame AB Inžinieriniai tyrinėjimai, nurodyti žemės sklypo kraštinių linijų ilgiai metrais, bei posūkio taškų koordinatės Panevėžio miesto koordinačių sistemoje Nurodyti kraštinių linijų ilgiai yra: kraštinė plane pažymėta 1-2, kurios ilgis 6,65 m; kraštinė plane pažymėta 2-3, kurios ilgis 15,23 m; kraštinė plane pažymėta 3-4, kurios ilgis 28,69 m; kraštinė plane pažymėta 4-5, kurios ilgis 21,27 m; kraštinė plane pažymėta 5-1, kurios ilgis 29,98 m. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad šiaurinėje dalyje, esančių pastatų šiaurinės sienos padėtis nesutampa su sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba.
17. Pagal statinių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. 35/64093, adresu (duomenys neskelbtini) yra registruoti statiniai: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (-), pažymėjimas plane 1A1p, užstatytas plotas 86 kv. m; garažas, kurio unikalus Nr. (-), pažymėjimas plane 5I1p (3G1p), užstatytas plotas 53 kv. m; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (-), pažymėjimas plane 6I1p (211 p), užstatytas plotas 12 kv. m.; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (-), pažymėjimas plane 7I1p (4I1ž), užstatytas plotas 18 kv. m; Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai (kiemo aptvėrimas, šulinys, kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (-). Bylos medžiagoje pateiktuose statinių išdėstymo, adresu (duomenys neskelbtini), planuose, parengtuose 1979 m. lapkričio 21 d. ir 2001 m. rugpjūčio 7 d., esančios informacijos nustatyta, kad jau suformuoto (duomenys nustatyti 1998 m, birželio 24 d.) žemės sklypo šiaurinėje dalyje, laikotarpiu nuo 1998 m. birželio 24 d. iki 2001 m. rugpjūčio 7 d. buvo pastatytas 1,80 m. pločio ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (-), pažymėjimas plane 7I1p (4I1ž), kurio šiaurinė siena yra ant ribos su žemės sklypu, kurio adresas (duomenys neskelbtini).
18. Bylos medžiagoje pateiktame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, parengtame matininko R. T., nurodyti žemės sklypo kraštinių linijų ilgiai metrais bei posūkio taškų koordinatės valstybinėje LKS- 94 koordinačių sistemoje. Nurodyti kraštinių linijų ilgiai yra: kraštinė plane pažymėta 1-2, kurios ilgis 2,60 m; kraštinė plane pažymėta 2-3, kurios ilgis 19,38 m; kraštinė plane pažymėta 3-4, kurios ilgis 29,62 m; kraštinė plane pažymėta 4-5, kurios ilgis 7,60 m; kraštinė plane pažymėta 5-6, kurios ilgis 15,20 m; kraštinė plane pažymėta 6-1, kurios ilgis 28,42 m. Žemės sklypo plane nurodytas žemės sklypo plotas 660 kv. m., o Registrų centre registruotas žemės sklypo plotas 652 kv. m.
19. Atsižvelgęs į nustatytus žemės sklypų ir juose esančių statinių duomenis, teismas konstatavo, kad Registrų centro kadastro žemėlapyje žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ribos sutampa, persidengimo nėra.
20. Kontrolinių matavimu metu 2024 m. liepos 17 d. siekiant atlikti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų atstatymą, naudojant Panevėžio miesto savivaldybės pateiktą informaciją, buvo patikrinti visi geodeziniai punktai ir nustatyta, kad nė vienas nėra išlikęs. Dalis geodezinių punktų sunaikinta vykdant gatvių rekonstrukcijas, kita dalis pertvarkant geležinkelio bėgių teritorijoje esančius objektus. Dėl šios priežasties apžiūros ir kontrolinių matavimų metu buvo pamatuota faktinės žemės sklypų ribos statinių padėtis, kiti situacijos elementai, atsirinkti pastatai, kurių sienos nėra pakitusios (neperstatytos, neapšiltintos) nuo to laikotarpio kad buvo rengiami žemės sklypų planai.
21. Ekspertas nurodė, kad Programinės įrangos pagalba, pagal žemės sklypų planuose nurodytas Panevėžio miesto vietines koordinates, nubraižomos žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ribos ir pamatuojamas žemės sklypų plotas, kraštinių linijų ilgiai ir palyginami su pateiktuose popieriniuose planuose nurodytais duomenimis. Atlikus palyginimą nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas, nurodytas popieriniame plane ir registruotas Registrų centre yra lygus žemės plotui, kuris gaunamas pagal koordinates ir sudaro 652 kv. m. Kraštinių 3-4, ir 4-5 linijų ilgiai skiriasi 0,01 m. leistinos paklaidos ribose. Šie duomenys leidžia teigti, kad rengiant žemės sklypo planą nebuvo padarytos klaidos. Atlikus palyginimą nustatyta, kad žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini) nurodytas popieriniame plane ir registruotas Registrų centre yra lygus žemės plotui, kuris gaunamas pagal koordinates ir sudaro 633 kv. m. Kraštinių linijų ilgiai idealiai sutampa. Šie duomenys leidžia teigti, kad rengiant žemės sklypo planą nebuvo padarytos klaidos. Programinės įrangos pagalba, nubraižyta bendra riba tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pagal planuose nurodytas koordinates Panevėžio miesto vietinėje koordinačių sistemoje sutampa. Persidengimo tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ribos Panevėžio miesto vietinėje koordinačių sistemoje nėra.
22. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane yra nurodytos dviejų namo kampų koordinatės, kurios plane pažymėtos Nr. 6 ir Nr. 7. Siekiant sužinoti kokiu atstumu nuo namo kampų buvo paženklintos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos Panevėžio miesto vietinėje koordinačių sistemoje, programinės įrangos pagalba, išmatuojami atstumai nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų iki namo kampų Panevėžio miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Vietovėje apžiūros metu nustatyta, kad gyvenamasis namas žemės sklype (duomenys neskelbtini) nėra perstatytas, ir namo cokolio padėtis taškuose Nr. 6 ir Nr. 7 yra nepakitus nuo namo statybos pradžios, todėl atlikti šios namo vietos padėties matavimai ir nustatytos namo kampų koordinatės LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje. Programinės įrangos pagalba nuo pamatuotų namo kampų LKS-94 koordinačių sistemoje pagal 20 pav. atidėjus nurodytus atstumus nubraižomos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir gaunamos posūkio taškų koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (1 lentelė), pagal koordinates paskaičiuojamas žemės sklypo plotas, kuris yra 633 kv. m. Programinės įrangos pagalba žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos LKS-94 koordinačių sistemoje (mėlyna spalva) palyginamos su Registrų centro kadastro žemėlapyje įbraižytomis ribomis (žalia spalva) (23 pav.) analizuojamo ir gretimo žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini) ribomis, kuriam atlikti kadastriniai matavimai valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje. Leistinas nesutapimas Panevėžio mieste yra iki 0,18 m. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, visu poligonų, kadastro žemėlapyje yra pasislinkusios 0,13 m. į pietus ir 0,09 m. pasisukusios į rytus. Toks uždaro poligono pasisukimas priskiriamas leistinam nesutapimui, kuris atsirado perskaičiuojant žemės sklypo koordinates iš Panevėžio vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą.
23. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje visi statiniai, kurių duomenys nurodyti žemės sklypo plane, parengtame Panevėžio miesto vietinėje koordinačių sistemoje, yra perstatyti, todėl grafiniu būdu, programinės įrangos pagalba, atstatyti šio žemės sklypo ribas, nustatant koordinates valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą nėra galimybės. Perstatytų statinių pamatuoti matmenys, ir palyginimas su statinių išdėstymo plane nurodytais duomenimis pateikti 24 pav. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodyta: Gyvenamojo namo plotis yra 9,60 m., ilgis- 6,77 + 3,50= 10,27 m. Bendras pagalbinių pastatų plotis yra 5,0+2,17= 7,17 m., ilgis- 4,05+3,45= 7,50 m. Duomenys matavimo dieną gyvenamojo namo plotis- 10,09 m., ilgis- 10,61 m. Bendras pagalbinių pastatų plotis- 6,28+2,16= 8,44 m., ilgis- 7,40+2,82= 10,22 m. Perstatytų pagalbinių pastatų matmenys, matavimo dieną, yra: plotis- 8,44-7,17= + 1,27 m. (platesni), ir ilgis- 10,22-7,50= +2,72 m. (ilgesni). Tikslai nustatyti plano rengimo metu buvusią statinių padėtį žemės sklypo teritorijoje nėra galimybės, nes neišlikus buvusiems statiniams, nėra galimybės atkurti buvusią statinių padėtį žemės sklypo teritorijoje.
24. Programinės įrangos pagalba žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos LKS-94 koordinačių sistemoje (raudona spalva) palyginamos su Registrų centro kadastro žemėlapyje įbraižytomis (žalia spalva) (26 pav.) gretimų žemės sklypų, kurių adresas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ribomis, kuriems atlikti kadastriniai matavimai valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, visu poligonų, kadastro žemėlapyje yra pasislinkusios 0,03 m. į rytus ir 0,09 m. pasisukusios į šiaurę. Toks uždaro poligono pasisukimas priskiriamas leistinam nesutapimui, kuris atsirado perskaičiuojant žemės sklypo koordinates iš Panevėžio vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą.
25. Programinės įrangos pagalba nubraižius žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas LKS-94 koordinačių sistemoje pagalbinio pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) 4 kv. m. plotas patenka į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją (27 pav.).
26. Programinės įrangos pagalba palyginus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą (mėlyna spalva) LKS-94 koordinačių sistemoje, ir R. T. 2023 m. kovo 29 d. parengtą planą (raudona spalva) LKS-94 koordinačių sistemoje, žemės sklypo taškų 1,2,3,4 koordinatės skiriasi leistinos paklaidos ribose (iki 0,10 m.), taško 5 koordinatės skiriasi 0,13 m., taško 6 koordinatės skiriasi 0,93 m., visų kraštinių linijų ilgiai sutampa, išskyrus kraštinę 6-1, kuri pailgėja 0,99 m. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas pagal R. T. plane nurodytas koordinates yra 0,0660 ha, registruotas plotas 0,0562 (padidėja 8 kv. m.). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas pagal R. T. plane nurodytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) koordinates sudaro 0,0627, registruotas plotas 0,0633 ha (sumažėja 6 kv. m.).
27. Matavimų metu vietovėje rasti įtvirtinti 4 riboženkliai 29 pav. nurodytose vietose. Pamatuota riboženklių padėtis, programinės įrangos pagalba palyginama su nustatytomis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribomis LKS-94 koordinačių sistemoje. Riboženklis Nr. 1 įrengtas leistinos paklaidos ribose, riboženkliai Nr. 2,3,4 įrengti nuo 0,16 m. iki 0,23 m. netinkamose vietose.
28. Įvertinęs surinktą medžiagą ekspertas nurodė, kad ši situacija susidarė dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo planuose nurodytos neteisingos pagalbinių pastatų padėties, bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodytos neteisingos pagalbinių pastatų padėties t. y. žemės sklypų, kadastrinis Nr. (-), esančio (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (-), esančio (duomenys neskelbtini), riba ties gretimybėmis 5-6 fiksuojama per ūkinį pastatą, unikalus Nr. (-), žymėjimas 4I1ž, esančio (duomenys neskelbtini), kai pagal žemės sklypų ribų planus, kurie buvo suderinti 1996 m., riba ties gretimybėmis 5-6 akivaizdžiai pavaizduota už ūkinio pastato, unikalus Nr. (-), žymėjimas 4I1ž, esančio (duomenys neskelbtini) susidarė, dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo planuose nurodytos neteisingos pagalbinių pastatų padėties, bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodytos neteisingos pagalbinių pastatų padėties. Dėl šios priežasties, perstatant pagalbinius pastatus ir ant tų pačių pamatų, neišvengiamai dalis pagalbinių pastatų pateks į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją.
29. Darė išvadą, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (-) (duomenys neskelbtini), planas parengtas Panevėžio miesto vietinėje koordinačių sistemoje, ir yra parengtas teisingai, vietovėje rastų įtvirtintų riboženkliai koordinatės nuo 0,16 m. iki 0,23 m. skiriasi nuo Programinės įrangos pagalba nustatytų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riboženklių LKS- 94 koordinačių sistemoje. Matininko R. T. 2023 m. kovo 29 d. parengtas žemės sklypo ribų planas, vertinant gretimybes 5-6, skiriasi nuo žemės sklypų, kadastrinis Nr. (-), esančio (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (-), esančio (duomenys neskelbtini), ribos, kuri buvo nustatyta ir suderinta 1996 m. Matininko R. T. parengtu žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (-), esančio adresu (duomenys neskelbtini), planu buvo pakeista žemės sklypo konfigūracija, lyginant su civilinėje byloje, esančiu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planu. Programinės įrangos pagalba palyginus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą LKS-94 koordinačių sistemoje, ir R. T. 2023 m. kovo 29 d. parengtą planą LKS-94 koordinačių sistemoje, nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas pagal R. T. plane nurodytas koordinates yra 0,0660 ha, registruotas plotas 0,0562 (padidėja 8 kv. m.). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas pagal R. T. plane nurodytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) koordinates sudaro 0,0627, registruotas plotas 0,0633 ha (sumažėja 6 kv. m.)
30. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pripažino ginčo ekspertizės aktą tiesioginiu įrodymu byloje. Ekspertizės akte ekspertas pateikė kategoriškus atsakymus į klausimus apie atliktų matavimų teisingumą ir teisėtumą, kaip turi būti nustatomos žemės sklypų ribos, kaip konkrečioje situacijoje galima apskaičiuoti ir nustatyti bendrą ieškovų ir atsakovės žemės sklypų ribos taškus, taip pat davė kategorišką išvadą, kad sprendžiant dėl ginčo sklypų ribų, turi būti vadovaujamasi pirminiais teritorijų planavimo dokumentais. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovų atstovai nurodė, jog ekspertizė ir jos išvados yra ydingos, nėra pagrindo jomis vadovautis, teismas atitinkamų ekspertizės akto ir jo išvadų defektų nenustatė. Teismo vertinimu, ekspertizė atlikta tinkamai, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą, atsižvelgė į jos išvadas. Taip teismas atskirai pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovų atstovai kitaip vertina į bylą pateiktus įrodymus ir daro kitokias išvadas nei ekspertas bei teismas, savaime nesudaro pagrindo atmesti ekspertizės aktą kaip pagrindinį įrodymą byloje.
31. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad bylos duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, toks procesinis sprendimas sudaro prielaidas teisingumui ir niekaip nepažeidžia ieškovų teisių, nes jokiam asmeniui nepriklauso daugiau nei jis yra teisėtai įgijęs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
32. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti naują įrodymą – S. S. konsultacinę išvadą Nr. 25-03/01. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. liepos 21 d. taip pat pateiktas prašymas priimti mažosios bendrijos (toliau – MB) „Deinuva“ atsakymus į klausimus dėl ūkinio pastato padėties ir žemės sklypo ribų (duomenys neskelbtini), pateikus doc. dr. S. S. konsultacinę išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
33. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
33.1. Iš sprendimo turinio galima daryti išvadą, kad teismas išvadą atmesti ieškovų reikalavimus padarė iš esmės vadovaudamasis teismo eksperto išvada, visiškai nesigilindamas į kitus byloje surinktus įrodymus, tik formaliai juos išvardindamas. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti, kadangi ji priimta netinkamai taikant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei įrodinėjimo procesą.
33.2. Teismas neatsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad eksperto išvada turi trūkumų. Tais atvejais, kai teismo eksperto išvada turi trūkumų, tokie trūkumai byloje turėtų būti šalinami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nors byloje teismo ekspertas, pateikdamas ekspertizės išvadas ir aktą, atsakė į jam užduotus klausimus, tačiau teismas nepagrįstai ignoravo teismo eksperto teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kurių metu jis išsakė bylos nagrinėjimui itin reikšmingas aplinkybes.
33.3. Teismo ekspertas aiškiai nurodė, kad jis nevertino ieškovams priklausančiame žemės sklype šiuo metu esančių statinių koordinačių, nes, jo vertinimu, statiniai yra perstatyti ir jis negali nustatyti, ar tos koordinatės, kurios yra nurodytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro byloje, yra teisingos. Teismo ekspertas akcentavo, kad jis nesivadovavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro byloje nurodyta 6 ir 9 koordinatėmis, nes jam nebuvo žinoma, ar ieškovams priklausančio ir perstatyto pastato, unikalus Nr. (-), pažymėto plane 4I1ž, kampas yra išlikęs toje pačioje vietoje. Jis akcentavo, kad jeigu byloje atitinkama aplinkybė būtų nustatyta, tuomet būtų galima iš naujo atlikti ekspertizę. Tų pačių parodymų metu teismo ekspertas vėliau dar kartą pabrėžė, kad jeigu byloje atsirastų įrodymų, kad „senųjų pastatų kampai yra savo vietoje“, būtų galima atlikti papildomą analizę ir tada atsakyti į klausimą, ar pastatas, unikalus Nr. (-), pažymėtas plane 4I1ž, yra (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribose. Teismas, priimdamas sprendimą ir padarydamas kategorišką išvadą, kad teismo ekspertizė neturi trūkumų, šiuos eksperto parodymus visiškai ignoravo. Eksperto paaiškinimai kaip tik leidžia daryti išvadą, kad ekspertizės išvados turi trūkumų, nes teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymui ir ypač atsakymui į vieną svarbiausių klausimų – ar ūkinis pastatas, unikalus Nr. (-), pažymėtas plane 4I1ž, yra ieškovų sklypo ribose ar ne, atsakymui, byloje nepakako informacijos.
33.4. Po teismo posėdyje duotų teismo ekspertų paaiškinimų ieškovai prašė teismo sudaryti galimybę jiems pateikti papildomus byloje įrodymus, susijusius su ieškovų žemės sklype esančių statinių situacija, t. y. ar statinių, kurie buvo perstatyti, kampai sutampa su jiems priklausančio žemės sklypo kadastro byloje nustatytomis koordinatėmis, ar statiniai buvo perstatyti ant senų pamatų. Teismo ekspertas nurodė, kad jis į šiuos klausimus atsakyti negali, kadangi jo specialios žinios yra tik kadastrinių matavimų srityje. Ieškovams buvo užkirsta teisė pašalinti byloje atsiradusius prieštaravimus ir tokiu būdu apginti savo pažeistas teises.
33.5. Pats teismo ekspertas, teikdamas paaiškinimus byloje, nurodė, kad tais laikais, kai buvo atliekami kadastriniai matavimai (ieškovų atveju – 1996 m.), tuos matavimus atlikę matininkai šiek tiek pakeisdavo ribas, palyginti su tomis, kurios buvo nusistovėjusios pagal faktinę situaciją. Tokių ribų pakeitimo priežastys, anot teismo eksperto, galėjo būti skirtingos ir gali būti, kad koordinatė Nr. 6, atliekant ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų matavimus, buvo blogai pažymėta („užkoordinuota“). Toks teismo eksperto vertinimas parodo, kad ne ieškovų veiksmai galėjo sąlygoti susidariusią situaciją ir jų siekis, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, surinkus byloje pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, ir yra tas teisingumas, kurio jie siekia.
33.6. Su apeliaciniu skundu apeliantai teikia S. S. konsultacinę išvadą Nr. 25-03/01, kurioje yra nurodyta, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (-), pažymėtas plane 4I1ž, yra pastatytas ant senų pamatų. Tai leidžia daryti išvadą, kad koordinatė Nr. 9, kuri buvo pažymėta ant apeliantams priklausančio pastato ir pažymėta 1996 m. kadastriniame plane, yra teisinga, nepakitusi ir ja galima vadovautis nustatant ribą, skiriančią ieškovams ir atsakovei priklausančius žemės sklypus. Kadangi apeliantams nebuvo sudaryta galimybė šių išvadų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors jų poreikis byloje buvo iškilęs ir apeliantai atitinkamą prašymą buvo išreiškę, šios išvados yra teikiamos su šiuo apeliaciniu skundu.
33.7. Iš apeliantų pateiktos jiems priklausančio žemės sklypo kadastro bylos matyti, kad pastatas, unikalus Nr. (-), pažymėtas plane 4I1ž , buvo pastatytas anksčiau nei buvo atlikti pirmieji kadastriniai matavimai ir apeliantams bei atsakovei priklausančius žemės sklypus skirianti riba buvo nustatyta vėliau nei buvo pastatytas minėtas pastatas. Žymint žemės sklypų ribas bei koordinates negalėjo susiklostyti tokia situacija, kad koordinatė būtų nustatyta ties minėto pastato vienos iš sienų viduriu, o dalis žemės sklypus skiriančios ribos eitų per patį pastatą. Akivaizdu, kad apeliantams ir atsakovei priklausančius žemės sklypus skirianti riba yra pažymėta tarp apeliantų priklausančio minėto pastato ir atsakovei priklausančių pastatų. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismo eksperto pastebėjimas dėl blogai nustatytos koordinatės Nr. 6 gali būti teisingas. Teismas, priimdamas sprendimą, šią aplinkybę visiškai ignoravo ir jos nevertino, nors ji turi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.
Atsiliepimas
34. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
35. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
35.1. Ekspertizės akte ir konsultacinėje išvadoje padarytos išvados dėl pastatų padėties po rekonstrukcijos pakitimo ar nepakitimo, skiriasi. Konsultacinėje išvadoje padarytos išvados yra iš esmės neteisingos.
35.2. Konsultacinėje išvadoje yra melagingai nurodyta, kad rekonstrukcijos metu buvo panaudotos ūkinio pastato, unikalus Nr. (-), pažymėto plane 41 lž konstrukcijos (pamatai). Realiai pamatai nebuvo panaudoti, nes jie nebuvo išlikę. Tai matyti iš pateiktų į bylą fotonuotraukų, darytų paminėto pastato perstatymo metu ir prieš perstatymą. Konstatuota, kad pamatai - medžio stulpai. Iš pateikiamų fotonuotraukų, darytų prieš statant ginčo ūkinį pastatą 41 lž, matyti, kad jokių pamatų, tame tarpe medžio stulpų - nėra. Ūkiniai pastatai yra perstatyti ir negalima nustatyti jų buvusios padėties. Iki rekonstrukcijos (5 paveikslo kairė paveikslo pusė) matyti, kad buvo du ūkiniai pastatai, kurių bendras ilgis buvo 7,17 metro ( 2,17 + 5,00). Po rekonstrukcijos (5 paveikslo dešinė paveikslo pusė) matyti, kad yra trys ūkiniai pastatai, kurių bendras ilgis yra 8,44 metro (6,28 + 2, 16). Iš to darytina išvada, kad ūkiniai pastatai, kurie tarpusavyje sujungti, buvo perstatyti ir jų bendras ilgis pasikeitė nuo 7,17 metro iki 8,44 metro, t. y. 1,27 metro. Kaip tik pastatų ilgio pasikeitimas yra svarbus, siekiant nustatyti ar pastatai rekonstrukcijos metu nebuvo perstatyti. Ūkiniai pastatai buvo perstatyti, todėl jeigu ir buvo kokios nors pastatų koordinatės iki rekonstrukcijos, jų natūroje atstatyti negalima, nes pastatai pakeitė dydį.
35.3. Nors ginčo ūkinio pastato ilgis iki rekonstrukcijos buvo 2,17 metro, po rekonstrukcijos praktiškai liko tas pats - 2,16 m., tačiau nesant šio ginčo pastato išlikusių pamatų ir perstačius šalia esantį kitą sublokuotą ūkinį pastatą, jo ilgį ženkliai padidinus nuo buvusio 5,00 m. iki 6,28 m., nustatyti posūkio koordinačių taško Nr. 9 negalima (x 9948.06 y 7151.66 ar kitas žymėjimas plane x 9950.00 y7750.00). Posūkio taškas Nr. 9 yra neaišku kur pažymėtas ir nėra aišku ar jis sutampa su ūkinio pastato kampu. Posūkio koordinatės taškas Nr.6 yra žemės sklypo taškas žymintis sklypų ribą. Iš A. D. vardu parengto AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ (ieškovams šiuo metu priklausančio) sklypo plano matyti, kad jų ūkinis ginčo pastatas yra atitrauktas nuo žemės sklypo ribos į ieškovo sklypo gilumą. Taigi, ieškovų pateiktas naujas įrodymas - konsultacinė išvada yra iš esmės neteisingą, ja remtis negalima.
35.4. Jeigu teismas prijungs konsultacinę išvadą prie bylos, atsakovė prašo prijungti ir prie jos atsiliepimo pateikiamas fotonuotraukas, nes jų prijungimo būtinybė iškilo ieškovams pateikus su apeliaciniu skundu naują įrodymą. Konsultacinė išvada, kaip dokumentas, turi esminių trūkumų, nes prie jos nepridėti visi priedai, kurie išvardinti pačioje konsultacinėje išvadoje, nėra pateiktas ieškovų užsakymas šiai išvadai gauti. Neaišku kokių pateiktų dokumentų pagrindu pateikta konsultacinė išvada. Byla buvo nagrinėjama ilgai, ieškovai galėjo šiuos duomenis teikti savalaikiai, tokios konsultacinės išvados į bylą neteikė.
35.5. Ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl kito esminio ieškinio trūkumo - ieškovai prašo nustatyti žemės sklypo ribą, siekdami padidinti jiems priklausančio sklypo plotą, o atsakovės sumažinti. Ieškovų žemės sklypas, patenkinus ieškinį padidėtų 8 kv. m., atsakovės sumažėtų 6 kv. m. Žemės sklypų ribos nepersidengia, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovai ūkinį pastatą pasistatė neteisėtai ant atsakovei priklausančio žemės sklypo. Šis teismo sprendimas yra laikytinas prejudiciniu faktu.
Atsiliepimas
36. Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad Skyrius vykdydamas 2024-01-16 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-218-400/2024, 2024-02-08 raštu Nr. D2-213 „Dėl išvados pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-218-400/2024“ pateikė išvadą, kurioje atsakė į teismo suformuluotus klausimus. Prašo vadovautis 2024-02-08 raštu Nr. D2-213 pateikta išvada. Ši išvada išlieka aktuali ir svarbi teisingam bei objektyviam bylos aplinkybių įvertinimui apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
39. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl ieškovams priklausančio ir kaimyninio žemės sklypų ribų nustatymo pagal ieškovų pateiktus matininko atliktus kadastrinius matavimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
40. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
41. Apeliantai (ieškovai) kartu su apeliaciniu skundu pateikė eksperto doc. dr. S. S. 2025 m. kovo 28 d. konsultacinę išvadą, kurios tyrimo objektas – ūkinio pastato (unikalus Nr. (-)), esančio (duomenys neskelbtini), tyrimas. Poreikį šį rašytinį įrodymą prijungti grindžia aplinkybe, kad išvadoje yra nurodoma, jog ūkinis pastatas yra pastatytas ant senų pamatų. Tai reikštų, kad koordinatė Nr. 9, kuri buvo pažymėta ant apeliantams priklausančio pastato ir pažymėta 1996 m. kadastriniame plane, yra teisinga, nepakitusi ir ja galima vadovautis nustatant ribą, skiriančią ieškovams ir atsakovei priklausančius žemės sklypus. Taip pat akcentuoja, kad apeliantams nebuvo sudaryta galimybė šių išvadų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors jų poreikis byloje buvo iškilęs ir apeliantai atitinkamą prašymą buvo išreiškę.
42. Apeliantai apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė MB „Deinuva“ atsakymus į klausimus dėl ūkinio pastato padėties ir žemės sklypo ribų (duomenys neskelbini), pateikus doc. dr. S. S. konsultacinę išvadą. Paaiškino, kad 2025 m. kovo 28 d. konsultacinės išvados pagrindu atsirado galimybė nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių egzistavimą, todėl, gavus ją, buvo kreiptasi į bendrovę su prašymu atsakyti į klausimus apie tai, ar paaiškėjusios aplinkybės dėl statinio padėties turi įtakos nustatant ribos, skiriančios apeliantų ir atsakovės žemės sklypus, koordinates. Gauti atsakymai, kurie buvo parengti išanalizavus išvadoje pateiktą informaciją ir teismo ekspertizės metu surinktus duomenis, nurodant ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kad statinys vis dėlto yra apeliantams priklausančio žemės sklypo ribose ir kad „atlikus situacijos vertinimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) plane, nurodyta koordinatė Nr. 9 yra nustatyta klaidingai, galimai dėl šios priežasties, neteisingai nustatytos ir plano koordinatės Nr. 5, ir Nr. 6, t. y. pietinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba.
43. Nagrinėjamu atveju, sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl kaimyninių žemės sklypų ribų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinusi jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog apelianto pateikti papildomi rašytiniai įrodymai yra svarbūs sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Minėti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes byla išnagrinėta 2025 m. kovo 10 d. sprendimu, o apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai yra parengti 2025 m. kovo 28 d. ir 2025 m. gegužės 23 d., jie yra tarpusavyje susiję, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantų pateiktus papildomus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).
44. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė devynias foto nuotraukas, kuriomis ji siekia paneigti apeliantų apeliacinio skundo argumentus ir teikia atsikirtimus į doc. dr. S. S. konsultacinę išvadą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantų naujai pateikti rašytiniai įrodymai yra prijungti prie bylos, taip pat į tai, jog atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su apeliantų naujai pateiktais rašytiniais įrodymais bei siekdama išsamios bylos faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų analizės, atsakovės pateiktas fotonuotraukas taip pat prijungia prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
45. Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų.
46. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta ir šalys šių aplinkybių neginčijo, kad ieškovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre yra 0,0652 ha dydžio, pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates vietinėje koordinačių sistemoje, ir 1996 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:500.
47. Atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (-) su statiniais, esančios (duomenys neskelbtini), plotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre yra 0,0633 ha dydžio, pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates vietinėje koordinačių sistemoje, ir 1998 m. birželio 24 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:500.
48. Ginčo sklypų ribos nebuvo tikslintos nuo jų žymėjimo Valstybinio žemės sklypo kadastro žemėlapyje ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t. y. 1996 m. – 1998 m.
49. Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (-) pagal atsakovės ieškinį ieškovams dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo, kurioje 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu teismas įpareigojo ieškovus nugriauti jiems priklausančio ūkinio pastato dalį, kuri patenka į atsakovės žemės sklypą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
50. Minėtame Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendime nustatyta, kad bylos šalys nereiškė reikalavimo dėl žemės sklypų ribų patikslinimo, nors teismas teismo posėdžių metu, atsakovo D. Š. atstovui nurodžius, kad žemės sklypų ribos yra netikslios, abejoms civilinės bylos šalims ne kartą siūlė tokį reikalavimą pareikšti. Atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo, yra pastatytas ginčo ūkio pastatas, žymėjimas 4I1ž, kurio dalis, remiantis byloje pateiktais 2021 m. spalio 5 d. Tarnybos Panevėžio skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu ir schema, yra įsiterpusi į ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo išvadai, jog bylos šalių nuosavybės teise turimų žemės sklypų ribos yra pakitę ir netikslios, priešingų įrodymų byloje atsakovai nebuvo pateikę. Sprendė, kad ginčo žemės sklypų ribos yra tikslios ir aiškios, jos nėra pakitusios nuo jų pažymėjimo valstybinio žemės kadastro žemėlapyje ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
51. Taip pat nustatyta, jog atsakovo D. Š. įstatyminis atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad jam nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas dėl ginčo statinio rekonstrukcijos, nes gretimų žemės sklypų savininkai 1996 m., pasirašydami ant namų valdų žemės sklypų ribų planų, kuriuose ginčo ūkio pastatas yra nubraižytas prie ieškovės žemės sklypo ribos, sutiko su tokia ginčo ūkinio pastato buvimo vieta. Pasak atstovo, ginčo ūkinis pastatas rekonstruojamas toje pačioje vietoje, kaip ir buvo senasis pastatas, nekeičiant jo matmenų ir bendro ploto. Tokiai atsakovų pozicijai teismas nepritarė. Surinkti rašytiniai civilinės bylos duomenys patvirtino, kad 1996 m. visi gretimų žemės sklypų savininkai yra pasirašę ant Namų valdų žemės sklypų ribų planų, kuriuose atsakovams priklausantis ūkinis pastatas yra nubraižytas šalia ieškovės žemės sklypo ribos. Šių žemės sklypų ribų planų pagrindu bylos šalių žemės sklypų ribos buvo pažymėtos valstybinio žemės kadastro žemėlapyje ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Buvęs ieškovės žemės sklypo bendraturtis A. M. sutiko ir savo parašu patvirtino sutinkąs, kad ginčo ūkinis pastatas stovėjo prie jo žemės sklypo ribos. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad ieškinio reikalavimo pateikimo dienai, ginčo ūkio pastato dalis yra ant ieškovės žemės sklypo, o ne šalia jo ribos. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 5 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 737-(14.23.141.) teismas nustatė, kad atsakovų (šioje byloje ieškovų) rekonstruojamas ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), išlenda į (duomenys neskelbtini), privatų sklypą. Ieškovės byloje pateiktas 2022 m. spalio 11 d. Statinių faktinės padėties planas M 1:500 taip pat patvirtino, kad atsakovų rekonstruojamas statinys, žymėjimas 4I1ž, išlenda į ieškovės žemės sklypą. Ginčo statinio išsikušusios dalies matmenys yra 0,87 m × 0,35 m × 7,52 m ir sudaro 5 m2 plotą. Teismas sprendė, kad atsakovai 2021 m. pradėję ginčo statinio rekonstrukciją, buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi, nes nepatikrino naudojamo žemės sklypo ribų, todėl savo rizika pastatė ginčo ūkinį pastatą, kurio dalis yra ant ieškovės žemės sklypo, neturėdami pastarosios sutikimo tokį statinį statyti. Tokiu būdu, atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus, t. y. ginčo ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (-), žymėjimas 4I1ž, pastatė įsikišusį į ieškovės žemės sklypą, neturėdami tokio ieškovės sutikimo.
52. Taip pat svarbu pažymėti, kad Tarnyba išvadoje konstatavo, jog 2023 m. kovo 29 d. matininko R. T. plane nurodytas ieškovų žemės sklypo plotas nuo Nekilnojamojo turto registre nurodyto ploto skiriasi 0,0008 ha (leistina paklaida yra 0,0000652 ha), t. y. neatitinka Nuostatų 211 punkte nustatyto reikalavimo. Padarė išvadą, kad naujame plane nurodytos ieškovų žemės sklypo ribos ir plotas neatitinka 1996 m. vasario 22 d. plane nurodytų ir Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ieškovų žemės sklypo kadastro duomenų. Matininkas, rengdamas ieškovų žemės sklypo naują planą, nesivadovavo Nuostatų 211 punkto ir Taisyklių 6 punkto reikalavimais.
Dėl ieškovų pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą
53. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 32 punktas).
54. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 36 punktas). Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020 25 punktą).
55. Nors teismas pats negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė, vis dėlto teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
56. Nagrinėjamu atveju ieškovai siekia nustatyti jiems priklausančio ir atsakovei priklausančio žemės sklypų ribą pagal matininko R. T. 2023 m. kovo 29 d. parengtą žemės sklypo ribų planą. Atsakovė su ieškovų ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovų siekis yra pakeisti žemės sklypų ribas, atsižvelgiant į tai, jog ieškovai yra pasistatę atsakovės žemės sklype ūkinį pastatą, unikalus Nr. (-), padidinant savo žemės sklypo plotą tokiu dydžiu, kiek užima neteisėtai pastatytas statinys. Kaip jau minėta, Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (-), įpareigojo atsakovų (šioje byloje ieškovų) lėšomis ir jų pasirinktu būdu pašalinti iš ieškovei (šioje byloje atsakovei) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (-), žymėjimas 4I1ž, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, esančią ieškovės žemės sklype, jį pašalinant iki ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Nors nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tačiau ir šioje byloje vienas iš esminių ginčo objektų yra jau minėtas ieškovams priklausantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (-).
57. Ieškovų byloje išreikšta procesinė pozicija parodo, kad jų iš esmės esminis siekis byloje yra nustatyti tokias ginčo sklypų ribas, jog ūkinis pastatas visoje apimtyje būtų laikomas ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, t. y. pagal faktinį pagrindą yra netiesiogiai siekiama pakeisti (padidinti) jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dydį, nors teismo sprendimu ieškovai įpareigoti jį pašalinti iš atsakovės žemės sklypo ir Tarnyba konstatavo Nuostatų pažeidimą pagal ieškovų pateiktą naujai parengtą planą viršijant leidžiamą paklaidą. Šiuo aspektu svarbu akcentuoti, kad ginčo žemės sklypų ribos nebuvo tikslintos nuo jų žymėjimo Valstybinio žemės sklypo kadastro žemėlapyje ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t. y. 1996 m. – 1998 m. Ieškovams priklausančio žemės sklypo dydis yra 0,0652 ha, o atsakovei – 0,0633 ha dydžio.
58. Vis dėlto, atsižvelgus į byloje ieškovų suformuluotą ieškinio dalyką, matyti, jog ieškovai nebuvo suformulavę ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį įteisinimo, t. y. ieškovų ieškinio dalykas nesutapo su ieškinio faktiniu pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovai tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko ir tai lėmė netinkamą proceso eigą šioje byloje, todėl buvo netinkamai apibrėžtos bylos teisminio nagrinėjimo ribos. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, nesiėmė priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos.
Dėl teismo ekspertizės įrodomosios reikšmės
59. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185, 218 straipsniai). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
60. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
61. Nagrinėjamu atveju apeliantai kelia klausimą dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo, motyvuodami tuo, jog išskyrus teismo ekspertizės išvadas, nebuvo analizuojami kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į skundžiamo sprendimo turinį, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo esminis motyvas buvo ekspertizės akto išvada. Skundžiamame sprendime yra aprašomi turimi duomenys dėl žemės sklypų ribos registre, aprašyti žemės sklypų planai ir kt., tačiau esminę sprendimo motyvų dalį yra ekspertizės akto aprašymas sprendimo motyvų pabaigoje akcentuojant teismo ekspertizės svarbą ir jos išvadą pripažįstant tiesioginiu įrodymu kaip neginčytinu.
62. Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės ir nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl teismo ekspertizės kaip įrodymo vertinimo, kadangi, pripažindamas teismo eksperto G. K. atliktą teismo ekspertizę tiesioginiu įrodymu byloje, neatsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad eksperto išvada turi trūkumų.
63. Kolegija akcentuoja tai, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas argumentavo išskirtinai tik teismo eksperto išvadomis, kurias nurodė esant kategoriškas. Kolegija įvertinusi byloje atliktos teismo ekspertizės išvadas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais. Teismo ekspertizės akte pateiktos išvados nėra kategoriškos. Be to, svarbu pažymėti, jog apklausiant ekspertizę atlikusį ekspertą teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, ekspertas nedavė kategoriškų atsakymų. Teismo ekspertas aiškiai nurodė, kad jis nevertino apeliantams priklausančiame žemės sklype šiuo metu esančių statinių koordinačių, nes, jo vertinimu, statiniai yra perstatyti ir jis negali nustatyti, ar tos koordinatės, kurios yra nurodytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro byloje, yra teisingos. Teismo ekspertas akcentavo, kad jis nesivadovavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro byloje nurodyta 6 ir 9 koordinatėmis, nes jam nebuvo žinoma, ar apeliantams priklausančio ir perstatyto pastato, unikalus Nr. (-), pažymėto plane 4I1ž, kampas yra išlikęs toje pačioje vietoje. Jis akcentavo, kad jeigu byloje atitinkama aplinkybė būtų nustatyta, tuomet būtų galima iš naujo atlikti ekspertizę. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas dar kartą pabrėžė, kad jeigu byloje atsirastų įrodymų, kad „senųjų pastatų kampai yra savo vietoje“, būtų galima atlikti papildomą analizę ir tada atsakyti į klausimą, ar pastatas, unikalus Nr. (-), pažymėtas plane 4I1ž, yra (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribose.
64. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po teismo posėdyje duotų teismo eksperto G. K. paaiškinimų, apeliantai prašė teismo sudaryti galimybę jiems pateikti papildomus byloje įrodymus, susijusius su apeliantų žemės sklype esančių statinių situacija, t. y. ar statinių, kurie buvo perstatyti, kampai sutampa su jiems priklausančio žemės sklypo kadastro byloje nustatytomis koordinatėmis, ar statiniai buvo perstatyti ant senų pamatų. Be to, teismo ekspertas G. K. nurodė, kad jis į šiuos klausimus atsakyti negali, kadangi jo specialios žinios yra tik kadastrinių matavimų srityje. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pašalinti byloje atsiradusius prieštaravimus ir apeliantams nesudarė galimybės pateikti papildomus įrodymus bei jų prašymus atmetė, tokiu būdu apribodamas apeliantų teises ginti galimai jų pažeistas teises.
65. Prijungtoje su apeliaciniu skundu pateiktoje S. S. konsultacinėje išvadoje Nr. 25-03/01 nurodyta, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (-), pažymėtas plane 4I1ž, yra pastatytas ant senų pamatų. Be to, iš apeliantų pateikto papildomo įrodymo – MB Deinuva išvados, kurią parengė teismo ekspertas G. K., kuris ir atliko teismo ekspertizę byloje, atsakymų į klausimus dėl ūkinio pastato padėties ir žemės sklypo ribų (duomenys neskelbtini), pateikus doc. dr. S. S. konsultacinę išvadą, matyti, jog tas pats teismo ekspertas skirtingai nei buvo konstatuota teismo ekspertizės akte, nurodė, kad atlikus situacijos vertinimą, (duomenys neskelbtini) plane, nurodyta koordinatė Nr. 9 yra nustatyta klaidingai, galimai dėl šios priežasties, neteisingai nustatytos ir plano koordinatės Nr. 5, ir Nr. 6, t. y. pietinė Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba. Tokiu būdu susiklostė situacija, jog teismo eksperto, atlikusio ekspertizę byloje, išvados duotos teismo ekspertizės akte dėl tų pačių aplinkybių yra visiška skirtingos nuo 2025 m. gegužės 23 d. teiktose išvadose.
66. Taigi šiuo atveju byloje yra dvi to paties teismo eksperto išvados, kurios viena kitai prieštarauja. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovų atstovai kitaip vertina į bylą pateiktus įrodymus ir daro kitokias išvadas nei ekspertas bei teismas, savaime nesudaro pagrindo atmesti ekspertizės aktą kaip pagrindinį įrodymą byloje, tačiau dėl susidariusios priešpriešos tarpusavio išvadoms yra akivaizdu, jog priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi byloje nebuvo įvertinti visi reikšmingi įrodymai, nenustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ir šių aplinkybių nustatymas negali būti atliktas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
67. Apibendrindama tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkamas ir nepakankamas faktinių aplinkybių įvertinimas ir ginčo esmės neatskleidimas lėmė tai, kad šis ginčas pirmosios instancijos teisme galėjo būti išspręstas neteisingai. Kadangi bylos esmė liko neatskleista, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos ištaisyti negali (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir neturi, siekdamas neapriboti šalims teisės į apeliaciją, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
68. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas bus išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.