Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundus dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Dalius Traigys ir uždaroji akcinė bendrovė „Agrobosas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

21. Antstolis nurodo, kad nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, visi procesiniai dokumentai parengti laikantis įstatymo reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti skolininkės skundų dėl antstolio veiksmų.

Teismas konstatuoja:

Skundai atmetami.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

24. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo vykdomąją bylą Nr. 0241/19/02113, pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4005-275/2019, kuriuo nutarta priteisti UAB „Agrobosas“ iš V. R. 51 826,04 Eur skolą, 4 768 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 56 634,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1 988,51 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

25. Antstolis Dalius Traigys 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkymu priimti vykdomąją bylą vykdyti pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0241/19/02113, pareiškėjai išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą. 2019 m. lapkričio 25 d. turto areštu aktu buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis turtas, nustatytas 58 876,79 Eur turto arešto mastas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai buvo išsiųsti: patvarkymas dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą ir patvarkymas dėl informacijos pateikimo. Iš lydraščio matyti, kad vykdymo proceso dokumentai pareiškėjai, skolininkei, išsiųsti šiais adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Pranešimai apie siuntos įteikimą patvirtina, kad antstolio dokumentai įsiteikė: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) informavo antstolį, kad laiško pareiškėjai asmeniškai įteikti nepavyko. Siuntų adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjai įteikti nepavyko.

26. Antstolis Dalius Traigys 2023 m. rugpjūčio 8 d. priėmė pareiškėjos ginčijamus: patvarkymą dėl turtinių teisių arešto Nr. S-23-241-26396 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-241-26359.

27. Antstolis 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkyme dėl turtinių teisių arešto Nr. S-23-241-26396 nustatė aplinkybę, kad teismai išnagrinėjo ieškovės V. R. ir AB „Mano bankas“ teisinį ginčą ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-553-407/2023, kuriuo pareiškėjai priteisė pinigines lėšas; atsižvelgęs į tai, kad skolininkė V. R. Lietuvos Respublikoje veikiančiose kredito įstaigose neturi savo vardu atidarytų atsiskaitomųjų sąskaitų antstolis nusprendė: areštuoti skolininkei V. R. priklausančias turtines teises į jai išmokėtinas pinigines lėšas; nustatyti 46 572,57 Eur turto arešto mastą; informuoti, kad išieškojimas vykdomas trečios eilės išieškotojo naudai; nurodyti skolininkei V. R., kad vadovaujantis CPK 749 straipsnio 3 dalimi skolininkė neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, taip pat valdyti ir disponuoti areštuojama turtine teise; atsižvelgus į aplinkybę, kad skolininkė neturi jai priklausančių atsiskaitomųjų banko sąskaitų Lietuvoje veikiančiose kredito įstaigose, prievolės skolininkei AB „Mano bankas“ nurodė prievolę pagal suėjusius mokėjimo terminus įvykdyti antstoliui – pinigines lėšas, išmokėtinas V. R. pervesti į antstolio Daliaus Traigio depozitinę sąskaitą Nr. LT704010049500516973, esančią AB LUMINOR bank AS Lietuvos skyriuje. Skolininkei ir prievolės skolininkei išaiškinta, kad areštuotos turtinės teisės perleidimas baudžiamas įstatymu nustatyta tvarka; informuota, kad reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms (CPK 749 straipsnio 2 dalis); informuota, kad jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę; informuota prievolės skolininkė.

28. Antstolio priimtame 2023 m. rugpjūčio 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-241-26359 nurodyta, kad skolininkės skolą sudaro 13 157,31 Eur palūkanų ir 58 622,55 Eur skola. Antstolis apskaičiavo, kad bendra vykdymo išlaidų suma yra 3 042,28 Eur. Iš skolininkės buvo išieškota 1 307,63 Eur, todėl likusi neišieškota vykdymo išlaidų suma yra 1 734,65 Eur.

Dėl 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo dėl turtinių teisių arešto Nr. S-23-241-26396

29. Bylos duomenimis, vykdymo procese antstolis, nustatęs, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-553-407/2023, be kita ko, priteisė V. R. iš AB „Mano bankas“ 34 800,47 Eur ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6 421,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto Nr. S-23-241-26396 areštavo skolininkei civilinėje byloje Nr. e2A-553-407/2023 iš AB „Mano Bankas“ priteistas, skolininkei priklausančias bei jai mokėtinas pinigų sumas.

30. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie suponuoja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

31. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, be kita ko, nukreipiant išieškojimą į skolininkei priklausantį turtą – šiuo atveju į pareiškėjai priteistą turtinę teisę. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis). CPK 658 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Arešto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti.

32. Pažymėtina, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimą gavimo (CPK 657, 658 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010).

33. Pareiškėja nurodo, kad antstolis Dalius Traigys pažeidžia CPK bei Sprendimų vykdymo instrukciją, reikalaudamas pervesti lėšas į savo depozitinę sąskaitą, nes pareiškėja turi Lietuvoje kredito įstaigoje sąskaitą, į kurią gali ir turi būti pervedamos lėšos, antstolis šiuo faktu galėjo įsitikinti vykdydamas civilinę bylą Nr. 2YT-835-819/2023. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes pareiškėja nepateikia teismui duomenų apie Lietuvos kredito įstaigose turimas sąskaitas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis Dalius Traigys nenustatė, kad pareiškėja turėtų Lietuvoje kredito įstaigoje sąskaitą, kurioje esančias pinigines lėšas antstolis galėtų areštuoti, todėl areštavo pareiškėjos turtines teises. Vykdomosios bylos duomenys rodo, kad antstolis ne kartą prašė skolininkės nurodyti jai priklausančias sąskaitas, esančias Lietuvos kredito įstaigose, ir pateikti jų numerius, tačiau pareiškėja to nepadarė. Taip pat iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad PLAIS sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjos vardu atidarytas banko sąskaitas.

34. Pareiškėja taip pat prašo naikinti 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą dėl turtinių teisių arešto, nes 2023 m. rugpjūčio 10 d. AB „Mano bankas“ pervedė antstoliui Daliui Traigiui 4 893,84 Eur sumą. Pareiškėja pateiktame skunde nedetalizavo, kodėl antstolis turi panaikinti turto arešto aktą antstoliui pervedus 4 893,84 Eur sumą. Pažymėtina, kad AB „Mano bankas“ lėšas pervedė 2023 m. rugpjūčio 11 d. (pareiškėja nurodo, kad lėšos pervestos 2023 m. rugpjūčio 10 d.), t. y. jau po skundžiamo turto arešto akto surašymo, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymas dėl turtinių teisių arešto Nr. S-23-241-26396 naikintinas dėl AB „Mano bankas“ pervestos 4 893,84 Eur sumos.

35. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad antstolis, vykdantis pakankamai didelės sumos išieškojimą iš pareiškėjos ir turėdamas duomenis, kad visas V. R. priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir areštuotas kitų institucijų, įkeistas hipoteka, nenustatęs Lietuvos kredito įstaigose esančių pareiškėjai priklausančių banko sąskaitų, bei nustatęs pareiškėjai priklausantį turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas – priteistą turtinę teisę, ją pagrįstai areštavo skundžiamu 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu, o vėliau atliktas lėšų pervedimas neturi įtakos skundžiamo patvarkymo teisėtumui jo priėmimo metu.

Dėl 2023 m. rugpjūčio 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-23-241-26359

37. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurių pagal CPK 609 straipsnio 2 dalį dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

38. CPK 610 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti (toliau – būtinos vykdymo išlaidos), vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (toliau – papildomos išlaidos), bei atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (toliau – atlygis antstoliui). Pažymėtina, kad vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką nustato CPK 611 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu, kuris kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).

40. Pareiškėja, teigdama, kad antstolis, priimdamas vykdymo išlaidų apskaičiavimą nesilaikė indeksavimo tvarkos, nenurodė jokių aplinkybių, skaičiavimų, patvirtinančių antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo neteisėtumą ir antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų nepagrįstumą. Pažymėtina, kad pareiškėja (skolininkė) vykdomojo dokumento gera valia neįvykdė, todėl buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, kuris atitinkamai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių – skolininkė turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Antstoliui priėmus 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą dėl turtinių teisių arešto Nr. S-23-241-26396 buvo suformuotas vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, kiekvienas antstolio atliktas procesinis veiksmas (patvarkymo surašymas, užklausų darymas, banko ir kurjerių išlaidos, atlygis antstoliui ir kt.) yra įkainojamas, ir skolininkas šias antstolio išlaidas privalo atlyginti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 – 162.2 punktai). Teismas sprendžia, kad antstoliui pagrįstai areštavus pareiškėjos turtines teises bei remiantis vykdomojoje byloje esančiais duomenimis antstolio atlikti vykdymo išlaidų skaičiavimai yra pagrįsti. Duomenų, kad antstolis būtų atlikęs veiksmus, kurie nebuvo būtini ar būtų buvę pertekliniai ar vykdymo išlaidos būtų apskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką, byloje nenustatyta. Taigi, nagrinėjamu atveju antstolis skundžiamu 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto, atlikęs tam tikrus priverstinio vykdymo veiksmus, atitinkamai vykdymo išlaidų apskaičiavimu suskaičiavo vykdymo išlaidas, kurių, teismo vertinimu, pareiškėja nepaneigė, iš esmės apsiribodama deklaratyviais teiginiais dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

41. Pareiškėja taip pat nurodo, kad vykdymo išlaidų skaičiavimas turėtų būti panaikintas, nes antstolis nepaskirstė 142,78 Eur sumos. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis gautas 10,83 Eur lėšas iš (duomenys neskelbtini) paskirstė 2023 m. liepos 27 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-23-241-24804, kartu su gautomis 104,55 Eur lėšomis iš (duomenys neskelbtini) bei 2,10 Eur lėšomis iš (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, pareiškėjos ginčijama 131,95 Eur suma antstoliui į antstolio depozitinę sąskaitą yra pervesta 2023 m. rugpjūčio 11 d., t. y. po pareiškėjos ginčijamų antstolio dokumentų surašymo bei palūkanų lentelės suformavimo. Aplinkybės, kuomet dalis ginčijamos sumos, skundžiamų antstolio dokumentų suformavimo metu nebuvo pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, lemia, kad antstolis šių sumų paskirstyti negalėjo, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad antstolis nepaskirstė 142,78 Eur ir turi būti naikinamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas.

Dėl antstolio neteisėto veikimo / neveikimo

43. Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su vykdomosiomis bylomis susiję elektroniniai duomenys antstolio kontoroje yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Vykdomosios bylos ir su vykdymo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos vien elektronine forma. Kai vedama elektroninė vykdomoji byla, antstolio gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, o rašytiniai dokumentai tvarkomi, saugomi ir sunaikinami teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.

44. Nagrinėjamu atveju antstolis teismui pateikė popierinę vykdomąją bylą. Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/19/02113 medžiagos matyti, kad bylą sudaro 4 tomai, 1 tomo 16, 39 ir 50 puslapiuose yra 2019 m. lapkričio 25 d. turto arešto aktas. Pažymėtina, kad antstolio teismui pateiktoje vykdomojoje byloje dokumentai susegti chronologine tvarka, bylos lapai sunumeruoti, teismas rado visus pareiškėjos skunduose ir rašytiniuose paaiškinimuose minimus dokumentus. Taip pat pareiškėja su vykdomosios bylos medžiaga 2023 m. rugsėjo 6 d. atvyko susipažinti į Vilniaus miesto apylinkės teismą, todėl galėjo matyti, kad 2019 m. lapkričio 25 d. turto arešto aktas yra popierinėje vykdomojoje byloje. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą atmesti pareiškėjos teiginius, kad 2019 m. lapkričio 25 d. turto arešto akto nėra jokios formos vykdomoje byloje ir kad antstolis nėra tinkamai suformavęs vykdomosios bylos.

45. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams vykdymo proceso metu, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai įteikiamas raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 660 straipsnis). Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, kaip nurodyta šios nutarties 25 punkte, antstolis Dalius Traigys 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškėjai išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą; vykdymo išlaidų apskaičiavimą; 2019 m. lapkričio 25 d. turto arešto aktą; patvarkymą dėl informacijos. Nurodytus dokumentus antstolis siuntė pareiškėjos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu; kreditoriaus nurodytu adresu; bei pareiškėjos darboviečių adresais. Vykdymo proceso dokumentai siųsti deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir išieškotojo nurodytu adresu grįžo neįteikti. Iš įteikimo pranešimų matyti, kad pareiškėjos darboviečių adresais dokumentai buvo įteikti. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, kad ji nėra gavusi 2019 m. lapkričio 25 d. turto arešto akto ir su juo nėra susipažinusi, nes vykdymo proceso dokumentai įteikti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka.

46. Pareiškėja nurodo, kad antstolis yra areštavęs skolininkės turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys 2019 d. lapkričio 25 d. areštavo pareiškėjos V. R. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, arešto mastas buvo nustatytas 58 876 Eur. Antstolis vykdomosios bylos eigoje 2023 m. kovo 6 d. patikslino turto areštą nurodant, kad turto arešto mastas yra 46 324 Eur. 2023 m. rugpjūčio 8 d. antstolis patvarkymu dėl turtinių teisių arešto areštavo pareiškėjai priklausančias turtines teises, nurodė, kad turto arešto mastas yra 46 572,57 Eur.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

48. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-240-1075/2020). Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Vis dėlto, ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų. Kasacinio teismo praktikoje atskleista, kad turto arešto mastas siejamas su tinkamos išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-943/2022).

49. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas suvaržytas hipoteka, antstolis Darius Traigys neturi teisės (bent jau šioje stadijoje) nukreipti į jį vykdomą išieškojimą (trečios eilės kreditorės UAB „Agrobosas“ reikalavimo padengimui), nes išieškoti iš įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo nėra galima, tačiau pažymėtina, kad CPK nėra įvirtinto draudimo antstoliui areštuoti hipoteka įkeisto turto, todėl neareštuoti nurodyto nekilnojamojo turto antstolis taip pat neturėjo pagrindo. Tai, kad areštuotas nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, iš esmės sumažina galimybes ne hipotekos kreditoriui išieškoti skolą iš tokio turto, nes tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus, likusi suma gali būti panaudota kitų skolininko kreditorių tenkinimui (CPK 664 straipsnis). Pareiškėja nurodo, kad antstolis nėra tinkamai nustatęs turto arešto masto, nes nėra pareiškėjai siūlęs pateikti ekspertų vertinimą dėl turto vertės ar pats skyręs areštuoto turto ekspertizę. Nors antstolio turto arešto aktuose nurodyta, kad turto vertei bus kviečiamas ekspertas, ekspertas turto vertei nustatyti nebuvo iškviestas. Teismas sutinka su antstolio atsiliepime pateiktu argumentu, kad negalint pardavinėti įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus prisijungimo vertės nustatymas skiriant nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertus tik padidintų iš skolininkės išieškotiną papildomų vykdymo išlaidų sumą, bet jokios realios naudos vykdymo proceso šalims neduotų. Be to, vykdomosios bylos duomenys rodo, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. antstolio Daliaus Traigio kontoroje gautu antstolio Ramūno Kamarausko 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu buvo paskirta V. R. priklausančio areštuoto turto ekspertizė.

50. Teismo vertinimu, antstolis, vykdydamas trečios eilės išieškojimą, negalėdamas išieškoti iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, ir nustatęs aplinkybę, kad pareiškėja turi turtinę teisę į jai išmokėtinas pinigines lėšas, pagrįstai areštavo pareiškėjai priklausančią turtinę teisę į jas. Pažymėtina, kad pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį ieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nustatęs, jog pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Nagrinėjamu atveju antstolis nustatė, kad pareiškėja neturi Lietuvos Respublikoje veikiančiose kredito įstaigose savo vardu atidarytu atsiskaitomųjų sąskaitų. Kaip minėta anksčiau, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausantį nekildomąjį turtą, nes pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas hipotekos kreditoriui, todėl antstolis areštavo pareiškėjai priklausančias turtines teises. Teismo nuomone, tai kad antstolis areštavo pareiškėjai priklausančias turtines teises atitinka teisės aktų bei išieškojimo proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis), nes antstolis priimdamas turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotos turtinės teisės veikė pagrįstai ir teisėtai, siekdamas kuo operatyviau išieškoti iš pareiškėjos priteistas sumas, vien tik įkeisto turto areštas nebūtų efektyvus ir pakankamas skolos išieškojimo būdas, todėl toks antstolio areštas nėra laikomas dvigubu ar pertekliniu areštu, kaip nurodo pareiškėja.

51. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad AB „Mano bankas“ 2023 m. rugpjūčio 10 d. į depozitinę sąskaitą antstoliui pervedus 4 893,84 Eur sumą, antstolis turėjo priimti patvarkymą ir panaikinti perteklinį turto arešto aktą. Pati pareiškėja skunde nurodo, kad skundo pateikimo metu dar nebuvo suėjęs terminas skirstyti pinigines lėšas; antstoliui į depozitinę sąskaitą pinigai buvo pervesti po 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo dėl turtinių teisių arešto parengimo, t. y. 2023 m. rugpjūčio 10 d. (antstolis atsiliepime nurodo, kad lėšas gavo 2023 m. rugpjūčio 11 d.). Todėl teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. turto arešto mastas buvo per didelis, ir kad antstolis nepaskirstęs piniginių lėšų, nesuėjus terminui jas skirtyti turėjo koreguoti turto arešto mastą.

52. Pareiškėjos teigimu, antstolei Neringai Lipeikienei į depozitinę sąskaitą yra pervesta 48 550,85 Eur suma, kurios pakaktų antstolio Daliaus Traigio vykdomajai bylai užbaigti, tačiau antstolis į tai neatsižvelgia ir yra papildomai areštavęs pareiškėjos visą turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Teismas pažymi, kad remiantis Antstolių informacinės sistemos AIS duomenimis pareiškėjos atžvilgiu yra vykdomos 7 vykdomosios bylos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal vykdomosios bylos medžiagą antstolis yra prisijungęs prie kitų antstolių išieškojimų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkte nustatyta, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo (CPK 759 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad antstoliams prisijungus prie išieškojimo, bet kuris antstolis, išieškotas lėšas turi paskirstyti ne vien tik tam išieškotojui, kurio naudai antstolis vykdo išieškojimą, tačiau visiems išieškotojams proporcingai jų reikalavimų daliai ir atsižvelgiant į jų eiliškumą. Todėl nepaisant to, ar į antstolės Neringos Lipeikienės depozitinę sąskaitą pervestų 48 550,85 Eur lėšų pakanka padengti visą antstolio Daliaus Traigio vykdomą išieškojimą, antstolis išieškotas lėšas turėtų skirtyti proporcingai pagal reikalavimo eilę (CPK 754 straipsnis), atitinkamai paskirsčius lėšas visiems prisijungusiems antstoliams akivaizdu, kad antstolio Daliaus Traigio vykdomajai bylai užbaigti lėšų nepakaktų.

53. Esant aptartam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos argumentai, kad antstolis taiko per didelės apimties pareiškėjos turto areštą, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylos baigties

54. Atsižvelgiant į išdėstytą, kitus pareiškėjos skunduose nurodytus argumentus teismas vertina kaip teisiškai nereikšmingus, neįtakojančius nagrinėjamos bylos baigties, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

55. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, sprendžia, kad antstolis Dalius Traigys nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundai dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513, 629 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjos V. R. skundų dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų.

Nutartis per septynias (7) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.