Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tophaus“ atstovams direktoriui D. K., advokatui Ariui Damušiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“ atstovui advokatui Karoliui Žibui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“ prieštaravimus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tophaus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nuova Capital“ dėl įsiskolinimo ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Dėl sutarties kainos

Motyvuojamoji dalis

Dėl papildomų darbų atlikimo

Byloje šalys pripažino, kad techninio projekto sprendiniai buvo tikslinami, o darbo projektas buvo pateikiamas etapiškai, darbų pakeitimai buvo aptariami susirinkimuose. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – techninis projektas ir techninis projektas su pastabomis; pirmo aukšto sijų ir sąramų planas; pirmo aukšto perdangų planas; antro aukšto perdangų planas; trečio aukšto perdangų planas; mazgų planas; fasado brėžinys; bei techninio projekto kiekių žiniaraštis (el. byla T.2, b.l. 15-65).

Lokalinėje sąmatoje Nr. S001 buvo numatyti darbai antrajame aukšte: surenkamos gelžbetoninės plokštės, kiekis – 486 kv. m, įkainis – 910,391 Eur, kaina – 4 424,50 Eur (15 pozicija); monolitinės gelžbetoninės perdangos ir ruožai – 11,7 kub. m, įkainis – 513,077 Eur, kaina 6 003,00 Eur (16 pozicija). Iš atliktų darbų akto Nr. S005-A003 nustatyta, kad atlikta darbų: monolitinės gelžbetoninės perdangos ir ruožai – 48,98 kub. m, įkainis – 513,077 Eur, kaina – 25 130,51 Eur.

Lokalinėje sąmatoje Nr. S001 buvo numatyti darbai trečiajame aukšte: surenkamos gelžbetoninės plokštės, kiekis – 394 kv. m, įkainis – 949,900 Eur, kaina – 3 742,60 Eur (24 pozicija); monolitinės gelžbetoninės perdangos ir ruožai – 3 kub. m, įkainis – 513,073 Eur, kaina 1 539,22 Eur (25 pozicija). Iš atliktų darbų akto Nr. S005-A003 nustatyta, kad atlikta darbų: monolitinės gelžbetoninės perdangos ir ruožai – 25,64 kub. m, įkainis – 513,073 Eur, kaina – 13 155,20 Eur.

Lokalinėse sąmatose Nr. S001 ir Nr. S002 nebuvo numatyti darbai, kurie nurodyti Atliktų darbų akte Nr. S003-A004 – įdėtinių balkonų detalių montavimo, monolitinių pagalvių betonavimo po sąramomis, įrengiant klojinius, armatūros strypų įgręžimo ir tvirtinimo naudojant chemiją, plytų mūro ardymo, elektros instaliacijos įrengimo objekte, langų ir vitrinų angų platinimo, pjaunant mūrą darbai. Tačiau aukščiau minėti techninio projekto sprendinių palyginimai (analizė), leidžia daryti išvadą, jog šie darbai buvo atlikti išimtinai atsakovės užsakymu, atitiko jos poreikius, buvo numatyti statybos dokumentuose, kuriuose rengė pati užsakovė ir kurie buvo privalomi ieškovei.

Kaip jau minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad buvo atsisakyta perdangų iš surenkamų gelžbetoninių plokščių, įrengiant monolitines perdangas, priimti kiti sprendiniai dėl pakeistų technologinių sprendinių – monolitinių terasų, balkonų įrengimo, langų ir vitrinų pločio, kt. Teismo nuomone, nesant užsakovės pateiktame pradiniame techniniame projekte numatytų sprendinių dėl šių technologinių sprendinių, rangovė (ieškovė), sudarydama su užsakove statybos darbų rangos sutartį, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad perdangų įrengimas, kiti darbai turės būti atliekami pagal žymiai vėliau atsakovės techniniame ir darbo projektuose nurodytus reikalavimus. Jei pradiniame techniniame projekte būtų numatyta, kad perdangos bus monolitinės, o ne iš surenkamų gelžbetoninių plokščių, kurias turėjo pateikti atsakovė, įrengiama monolitinė terasa, kt., tai būtų suteikę rangovei galimybę tiksliai numatyti visus vėliau faktiškai atliktus darbų ir medžiagų kiekius, įskaitant ir atsakovės reikalavimus pagal vėliau patikslintus statybos dokumentus.

Nagrinėjamu atveju, atsakovės pozicija yra prieštaringa, ji sutinka su nurodytais mažesniais faktiškai atliktų darbų kiekiais (pirmojo aukšto darbai, 2 pozicija), tačiau nepripažįsta atliktų darbų, kurie privalėjo būti atlikti atsisakius perdangų iš surenkamų darbų gelžbetoninių plokščių ir juos pakeitus monolitinėmis perdangomis. Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Tophaus“ atsakovės reikalavimu faktiškai atliko daugiau monolitinių perdangų įrengimo darbų/medžiagų, kurie nebuvo numatyti nei sutartyje bei pradiniame techniniame projekte, kituose normatyviniuose statybos dokumentuose ir dėl to pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį laikytini papildomais darbais. Kadangi techniniame projekte ir lokalinėse sąmatose, kuriuos ieškovei pateikė atsakovė, turėjo būti numatyti monolitinių perdangų įrengimo darbų sprendiniai, tačiau tai nebuvo padaryta, o atsakovei, pakeitus technologinius sprendinius sutarties vykdymo metu, ir būnant atsakingai už techninio projekto turinį, jai pačiai tenka techninio ir darbo projektų neišsamumo / netinkamumo / pakeitimo rizika.

CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad papildomų darbų atlikimas nebuvo būtinas (CPK 12 str., 178 str.).

Dėl apmokėjimo už papildomus darbus

Šalių 2016 m. gegužės 4 d. pasirašytoje sutartyje buvo numatyta, kad atlikti darbai perduodami ir priimami pagal Atliktų darbų aktus. (sutarties 14.1 p.). Taip pat sutartyje numatyta užsakovės teisė nepriimti darbų ir nepasirašyti aktų (sutarties 14.3-14.7 p.).

Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas, užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys (CK 6.694 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo – priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; kt.).

Atsakovės UAB „Nuova Capital“ argumentai, kad ji nepasirašė atliktų darbų akto, nes tai buvo papildomi darbai, nenumatyti lokalinėse sąmatose, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo akto. Darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei, neneigiant atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto, ieškovė įgijo teisę pasirašyti vienašališkai pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, o atsakovei nesiekiant tokiu būdu atlikto darbų perdavimo pripažinti negaliojančiu, darbai pripažinti perduoti tinkama forma ir turi būti apmokėti pilna apimtimi.

Bylos duomenys patvirtina, kad pati atsakovė buvo visų nurodytų papildomų darbų iniciatorė ir koreguotuose statybos dokumentuose aiškiai išreiškė savo poreikį dėl šių darbų atlikimo, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė buvo laiku (prieš papildomų darbų atlikimą) informuota apie jų poreikį, su jais ir papildomų darbų kaina pagal pačios nurodytus įkainius sutiko, kas reiškia, kad teisėtų lūkesčių, nepiktnaudžiavimo teise ir sąžiningumo principai, sudarė pakankamas ir pagrįstas prielaidas ieškovei nurodytą atsakovės poziciją vertinti, kaip sąlyginį sutikimą, ir neatsisakyti sutarties (CK 6.653 str. 4 d.), o atvirkščiai – atlikti papildomus darbus (nors ir be atsakovės aiškiai patvirtintos kainos) bei ateityje pretenduoti į jų pagrįsto dydžio apmokėjimą. Pažymėtina, kad net ir negavusi užsakovės sutikimo dėl konkrečių papildomų darbų kainos, rangovė išsaugo savo teisę reikalauti jos apmokėjimo, jeigu įrodo, kad jos veiksmai atitiko užsakovės interesus. Šiuo atveju papildomų darbų atlikimas visiškai atitiko atsakovės interesus, nes ji pati reikalavo jų atlikimo iš ieškovės. Toks ieškovės vertinimas, atsižvelgiant taip pat į tuo metu buvusias faktines aplinkybes ir atsakovės reikalavimo vykdyti monolitinių perdangų įrengimo ir kitus papildomus darbus, remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pripažintinas pakankamu CK 6.684 straipsnio 4 dalies taikymui.

Taip pat pažymėtina, kad užsakovui inicijavus papildomų darbų atlikimą, kai rangovas apsiima atlikti šiuos darbus ir juos vykdo, tarp šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu susiformuoja rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 str. 1 d., 6.645 str. 1 d.) ir užsakovui kyla prievolė už atliktus darbus apmokėti. Faktinėje situacijoje, kai pats užsakovas buvo aktyvioji rangos sutartinių santykių šalis keisdama užduotį rangovui, užsakovo neigimas prievolės apmokėti už rangovo atliktus papildomus darbus, grindžiamas sutartyje įtvirtintų taisyklių dėl susitarimų papildomiems darbams sudarymo tvarkos ir formos nesilaikymo, pažeidžia sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos sutartiniuose santykiuose imperatyvus (CK 6.158 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-2009).

Iš Atliktų darbų akto Nr. S005-A003 matyti, kad ieškovė įrengė monolitines perdangas ir ruožus pirmajame, antrajame ir trečiajame aukštuose bei mansardiniame aukšte, kurių bendra vertė 79 303,93 Eur be PVM. Atliktų darbų akte Nr. S003-A004 nurodyti įdėtinių balkonų montavimo, monolitinių pagalvių betonavimo po sąramomis, įrengiant klojinius, armatūros strypų įgręžimo ir tvirtinimo, plytų mūro ardymo, elektros instaliacijos įrengimo objekte, langų ir vitrinų angų platinimo darbai, kurių bendra vertė 4 748,98 Eur.

Byloje pateikti 2018 m. kovo 6 d. skolų suderinimo aktas bei Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas taip pat patvirtina, kad atsakovei apmokėjimui už atliktus darbus 2017 m. gegužės 26 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija TOP Nr. 0000946 bendrai 84 052,91 Eur sumai. Atsakovė iš šios skolos 2018 m. kovo 1 d. pavedimu Nr. 20180301 apmokėjo dalį šios skolos – 7 132,11 Eur. Nors šie aktai nėra pasirašyti atsakovės, tačiau pagal laikytina, kad nurodyti skolų likučiai yra teisingi. Priešingų įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 178 str.). Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių yra pagrindas tenkini ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovės skolą už atliktus papildomus darbus.

Dėl delspinigių priteisimo

Byloje nustatyta, kad atsakovė yra pažeidusi savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove už atliktus statybos darbus sutartyse nustatyta tvarka ir terminais, todėl yra pagrindas iš atsakovės priteisti 5 573,13 Eur delspinigius, paskaičiuotus pagal sutartyse numatytus dydžius (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str.), bei 8 proc. dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, bei teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovei UAB „Tophaus“ iš atsakovės UAB „Nuova Capital“ buvo priteista 129 421,72 Eur skolos, 5 573,13 Eur delspinigių ir 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo paliktinas nepakeistu (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Dėl baudos skyrimo

Atsakovė prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui (CPK 95 str. 2 d.). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas ieškovės nesąžiningumas ir / arba veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl nėra pagrindo skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Preliminarų sprendimą palikus nepakeistą, perskaičiuotinos iš atsakovės UAB „Nuova Capital“ ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės sumokėjo 1 032,00 Eur žyminio mokesčio ir 2 178,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (ieškinio parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose), kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija), todėl visos ieškovės patirtos išlaidos – 3 210,00 Eur priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“, juridinio asmens kodas 152540575, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tophaus“, juridinio asmens kodas 300037133, 129 421,72 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 72 ct) skolos, 5 573,13 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt tris eurų 13 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (134 994,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 3 210,00 Eur (tris tūkstančius du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.