Kauno apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas P. S. paaiškino, kad palaiko ieškinį. Mano, kad atsakovas žinojo apie paskirtą baudą, nes yra iš Anglijos siųsti raštai ir atsakovo adresu- (duomenys neskelbtini). Ieškovė, matydama, kad atsakovui taip pat siųsti dokumentai, nematė reikalo įteikti dokumentus, skirtus atsakovui. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai už neteisėtą žmonių gabenimą numato laisvės atėmimą iki 6 metų. Atsakovas turėjo domėtis, ar dėl to, kad vežė migrantus, jam nėra paskirtą baudų. Ieškovė nesudarė prielaidų tikėtis, kad dėl atsakovo veiksmų bus atlyginta žala. Mano, kad reikalavimo teisė ieškovei perėjo CK 6.50-6.51 straipsniuose nustatyta tvarka. Ieškovė įvykdė prievolę už atsakovą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas). Kai pareigūnai 2017 m. kovo 23 d. sulaikė kitą ieškovės vilkiką ir pareiškė, kad jei nebus sumokėta, nepaleis vilkiko, ieškovė buvo suinteresuota sumokėti, kad nebūtų sulaikytas vilkikas. Mano, kad atsakovas veikė tiesiogine tyčia, tai patvirtina atsiliepimas, rašytas DGK, kuriame jis nurodė, kad žinodamas vežė per sieną nelegalius migrantus. Pabrėžė, kad byloje ginčas kilo, ar atsakovas žinodamas vežė migrantus ar ne. Nurodė, kad pasienio pareigūnai nurodė, jog nebuvo pildomi lapai ir pareigūnai į nieką nekreipė dėmesio, o tyčia siejama su paties atsakovo teiginiais, nes jis nurodė Prancūzijos pareigūnams, žinodamas, kad yra migrantai, papildomai patikrinti vilkiką. Nepagrįstą praturtėjimą ieškovė grindžia tuo, kad ieškovė turėjo už atsakovą sumokėti jam skirtą baudą, ieškovė neturėjo mokėti 2765,32 Eur. Ieškovė sumokėjo abi baudas tuo pačiu metu. Ieškovė ankščiau nesumokėjo iki grasinančio laiško, o sumokėjo kartu abi baudas, nes taip pasirinko, kadangi atsakovas iki šios dienos ginčija savo pareigą. Pažymėjo, kad jei atsakovas būtų pildęs lapus, skirtus išvengti nelegalių migrantų, kuriuos tariamai paėmė pasienio pareigūnai, būtų pamatęs, kad kažkas negerai. Jei ne dėl vairuotojo kaltės gabenami migrantai, jis nėra atsakingas, tačiau šiuo atveju buvo kitaip, nes jam buvo skirta bauda. Jam įvykio metu duotas į rankas protokolas, be to, Anglijos pareigūnai paskyrė baudą. Ieškovė, neatsižvelgdama į atskiras detales ir priedus, nesutinka su atsakovo pozicija, kad pagal CK 6.243 straipsnio 3 dalį ieškovė sumokėjo atsakovui skirtą baudą savo rizika, nes Jungtinės Karalystės pasienio pareigūnai 2017 m. kovo 23 d. el. laiške nurodė, kad jei ieškovė nesumokės abiejų baudų, sulaikys ieškovei priklausančią transporto priemonę. Ieškovė turėjo pagrįstą interesą sumokėti dėl sulaikyto automobilio, nes ieškovė būtų patyrusi žalą, būtų vėlavęs krovinys. Mano, kad atsakovas turėdamas tokį raštą (2016 m. rugsėjo 28 d.), žinodamas apie gresiančius įsipareigojimus, turėjo domėtis. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad atsakovas domėjosi. Pažymėjo, kad vairuotojui kyla materialinė atsakomybė, kad nepatektų migrantai jo transporto priemonę. Darbdavys padarė viską, ką galėjo. Kaip nurodė Anglijos pasienio pareigūnai, apžiūros lapo nebuvo, atsakovas nebuvo pakankamai apdairus. Žala buvo padaryta tyčia, žala turėtų būti priteisiama visa. Nurodė, kad DGK sprendimo neskundė, nes ieškinys ir yra skundas dėl DGK sprendimo. Suma išliko tokia pati, aplinkybės tos pačios, teisės normos pasikeitė, bet jų ieškovė turi teisę ir nenurodyti. Prašo priteisti visą žalą, nes atsakovas nevykdė savo pareigų, kadangi buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, o atsakovas numanydamas, kad vilkike yra migrantai, nesiėmė jokių veiksmų, kad jų ten nebūtų. Dėl senaties. Mano, kad žalai priteisti senaties terminas- 3 metai (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovė sumokėjo baudą už atsakovą 2017 m. kovo 23 d., akivaizdu, kad nuo tos dienos sužinojo apie teisių pažeidimą, vadinasi terminas ieškiniui paduoti nepraleistas. Prašo ieškinį tenkinti pilnai, priteisti 9678,51 Eur turtinės žalos dėl ieškovei paskirtos baudos, 2765,32 Eur nuostolius dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško tesimo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, išlaidas už vertimo paslaugas ir žyminį mokestį.

Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Rivona“ transporto vadybininku. Atsakovas apie įvykį jį informavo telefonu. Pasakė, kad jį sulaikė, kad rado nelegalus, buvo surašytas protokolas. Tada atėjo laiškas iš Anglijos pasienio. Laiške buvo numatyta, kad per 28 dienas reikia pateikti paaiškinimus, bei kad sprendimas bus priimtas, remiantis atsakymais. Parašė atsakymus ir kaip įmonė, ir kaip atsakovas. Kai V. R. grįžo, su tuo laišku ir atėjo, jis padėjo V. R. atsakyti į laišką. Adresatas buvo nurodytas V. R., adresas (duomenys neskelbtini). Jis rašė anglų kalba, jis išvertė klausimus, V. R. nupasakojo, kaip buvo, kad jis galėtų užpildyti, Jis buvo kaip tarpininkas. Paaiškino, kad atvykus į uostą būna prancūzų patikra, pravažiavus - anglų patikra prancūzų pusėje. V. R. prancūzų pusėje turėjo įtarimą, kad migrantai yra, bet prancūzai praleido, o anglų pusėje šunys kažką užuodė, anglų pasieniečiai rado puspriekabėje nelegalus. Buvo gauti raštai iš pasienio tarnybos, buvo nurodytos baudos, pats V. R., kas sekė toliau, jis asmeniškai nieko nežinojo. Apie neigiamas pasekmes buvo aišku, kad arba bus bauda, arba nebus. Jis galėjo raminti, kad gal bus viskas bus gerai. Kas sumokės baudą, nemano, kad kalbėjo, nes nieko nežinojo. Praktikoje negali pasakyti, bet žino, kad skiria po 2000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų už kiekvieną nelegalų asmenį, dalinama pusiau su įmone. Su vairuotoju ryšį palaikė telefonu, ar visus tris jo darbo mėnesius, nežino. Rašė paaiškinimus, tie paaiškinimai buvo rašyti, kai Valdas grįžo iš kadencijos. Tose pareigose jis dirba apie 3 metus. Tada tik naujai buvo pradėjęs dirbti. Tokių atvejų su nelegalais yra buvę. Kai papuola pas anglus, nuo baudos neišsisuka, jie susidūrė su tais atvejais, kai prancūzai patikrina ir išlaipina. Ilgas procesas, bet paskui pasekmių nebūna. Bendraudamas su vairuotoju, jis mato, kur yra automobilis. 2015 m. rugsėjo 26 d. 1 val. buvo atvykta netoli uosto, 28 d. 3.30 val. buvo išjudėta, į uostą apie 5 val. turėjo atvykti. Netoli uosto nėra gerai stovėti. Vairuotojams visada patariama nestoti, jie patys puikiai žino, o pasirinkti vairuotojas gali pagal CMR ir pats nuspręsti, kur jam saugu stovėti. Yra saugomos aikštelės, už kurias įmonė gali mokėti, vairuotojas pats pasirenka.

Nustatytos bylos aplinkybės

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas V. R. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. vasario 23 d. pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi UAB „Rivona“ (e. b. l. 11-13). Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (e. b. l. 20), jis supažindintas su vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais (e. b. l. 15-19). 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovė gavo pranešimą iš Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. atsakovo vairuojamame vilkike su puspriekabe, važiavusiame į Angliją, atlikus patikrinimą Prancūzijos Kalė uoste, aptikti šeši nelegalūs asmenys. Už nelegalių asmenų gabenimą ieškovei ir atsakovui buvo skirtos baudos, ieškovei - 8400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, atsakovui - 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (e. b. l. 23-36). 2016 m. spalio 17 d. ieškovė pateikė prieštaravimus dėl paskirtos baudos sumokėjimo (e. b. l. 71-71). Pasienio tarnyba 2017 m. vasario 13 d. pranešimu ieškovę ir atsakovą informavo apie nesumokėtas 8400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų baudas ir nurodė jas sumokėti (e. b. l. 75-76;145-148). 2017 m. kovo 23 d. ieškovė gavo el. pranešimą, kad Jungtinės Karalystės Denverio uoste sulaikys ieškovės vilkiką, jei ji skubiai nesumokės 10800 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų baudos (e. b. l. 80-81). 2017 m. kovo 23 d. ieškovė mokėjimo pavedimu Nr. 690 sumokėjo Didžiosios Britanijos Vyriausybei (Home Office) 10800 Didžiosios Britanijos Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kuris įvykdytas 2017 m. kovo 27 d. (e. b. l. 82). Iš UAB „Rivona“ finansinių ataskaitų išrašo matyti, kad UAB „Rivona“ Anglijos pasienio tarnybai sumokėjo 12443,83 Eur (e. b. l. 83-84). Dėl patirtų nuostolių sumos 2017 m. birželio 5 d. ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl padarytos žalos išieškojimo, kuri (komisija) 2017 m. liepos 5 d., remiantis DK 289 straipsnio 1 dalimi ir 294 straipsniu, priėmė sprendimą atmesti ieškovės prašymą, praleidus trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą (e. b. l. 7-10).

Taip pat byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Rivona“ prašymą taikyti laikinąsias pasaugos priemones V. R. atžvilgiu ir pagrindinių reikalavimų ribose, tai yra 12443,83 Eur ( dvylikos tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 83 ct ) sumai, areštavo atsakovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą - kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tai yra perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (e. b. l. 117-119).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl materialinės žalos atlyginimo ir skolos priteisimo.

Nors remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis DK, tačiau šalių ginčui spręsti šioje byloje taikytinos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio senojo DK nuostatos, nes Įstatymo 6 straipsnio 7 dalis nustato, kad skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą, kuris yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki naujojo DK įsigaliojimo, yra sprendžiami pagal iki naujojo DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškovė su prašymu nagrinėti individualų darbo ginčą į DGK kreipėsi iki naujojo DK įsigaliojimo, todėl šalių ginčas, kilęs iš darbo santykių, nagrinėtinas pagal senojo DK, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., nuostatas.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. Pagal DK (redakcija, galiojusi šalis siejusių darbo santykių laikotarpiu- iki 2017 m. liepos 1 d.) 245 straipsnio nuostatas materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms DK 246 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms: 1) kai padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Vienas iš atvejų, kada darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, – kai ji atsirado dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės (DK 253 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jei su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą (DK 255 straipsnio 3 punktas). DK 256 straipsnyje įvardyti darbuotojai, su kuriais pagal jų atliekamo darbo pobūdį gali būti sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal šio straipsnio 1 dalį visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje (o kai jos nėra - darbo tvarkos taisyklėse (pagal DK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2011 m. sausio 1 dienos ir galiojusius ieškinio teismui pareiškimo metu). Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. Pagal DK 257 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-248/2017).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo su darbuotoju siekis yra užtikrinti darbdavio galimos patirti materialinės žalos atlyginimą, taigi šia sutartimi iš esmės yra ginami darbdavio interesai. Vienas darbo bylų nagrinėjimo ypatumų yra aktyvus teismo vaidmuo (CPK 414 straipsnis), o tai įpareigoja teismą, taip pat ir kasacinės instancijos, visais atvejais patikrinti, ar visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaryta laikantis DK 256 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2013).

Tam, kad darbuotojas atsakytų materialiai, sutartyje turi būti aiškiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už ką jis yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja jo pareigą visiškai atlyginti darbdaviui atsiradusią žalą. Konkrečių materialinių vertybių išvardyti visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nereikia, juolab kad esant materialinių vertybių judėjimui, to praktiškai užfiksuoti aptariamoje sutartyje gali būti net neįmanoma. Konkrečioje sutartyje darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui visiškai materialiai atsakyti gali būti išreikštas apibendrintai, svarbu, kad iš sutarties teksto darbuotojas aiškiai suprastų, už ką jis yra materialiai atsakingas. Toks darbuotojas paprastai turi vesti patikėtų vertybių apskaitą, dalyvauti atliekant jų inventorizacijas ir pan. Konkrečios materialinės vertybės jam perduodamos bei darbuotojas jas perduoda kitiems asmenims (taip pat kitiems bendradarbiams) pagal pas darbdavį nustatytą tvarką (užpildant pasirašytinai tokių vertybių perdavimo–priėmimo aktus (pvz., važtaraščius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012). Taigi viena būtinųjų visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo sąlygų yra atitinkamų materialinių vertybių perdavimas darbuotojui, prisiimančiam atsakomybę už jų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2013).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo). Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).

Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualiai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, gabenimu. 2015 m. gegužės 14 d. su juo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi (e. b. l. 11-12). Su atsakovu 2015 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavės perduotas prekes, tarą, dokumentus, kitas materialines vertybes (e. b. l. 20). Atsakovas 2015 m. gegužės 14 d. buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais, kuriuose be kita ko nurodyta, kad vairuotojas – ekspeditorius atsako už transporto priemonės techninį stovį ir teisingą eksploataciją, pavestų užduočių savalaikį vykdymą, savo darbo kokybę, krovinių saugumą ir tvarkingą priežiūrą, įstatymų laikymąsi, laiku ir teisingai neužpildytus kelionės dokumentus, bendrovei padarytus nuostolius ir t.t. (e. b. l. 17-19).Taigi atsakovo darbo pobūdis atitinka DK 256 straipsnio nuostatų reikalavimus sudaryti sutartį dėl materialinės atsakomybės, susijusius su darbuotojo atliekamo darbo pobūdžiu, o visiškos materialinės atsakomybės ribos (sąlygos) buvo aiškiai įtvirtintos 2015 m. gegužės 14 d. sutartyje, todėl protingas ir apdairus darbuotojas, susipažinęs su pareiginėmis nuostatomis ir pasirašydamas materialinės atsakomybės sutartį, privalo suprasti jam tenkančias pareigas ir atsakomybę. Atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už nelegalių asmenų vežimą ir iš to kylančias pasekmes.

Taip pat byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, 2016 m. rugsėjo 28 d. pranešimu iš Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos ieškovė informuota, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. Kalė uoste buvo sulaikytas UAB „Rivona” darbuotojo V. R. vairuojamas vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe. Jungtinės Karalystės pasienio tarnybos pareigūnai sulaikytame vilkike su puspriekabe aptiko gabenamus 6 nelegalius migrantus (e. b. l. 33-66). 2017 m. kovo 23 d. ieškovė mokėjimo pavedimu Nr. 690 sumokėjo Didžiosios Britanijos Vyriausybei (Home Office) 10800 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kuris įvykdytas 2017 m. kovo 27 d. (e. b. l. 82). Iš UAB „Rivona“ finansinių ataskaitų išrašo matyti, kad UAB „Rivona“ Anglijos pasienio tarnybai sumokėjo 12443,83 Eur (e. b. l. 83-84).

Vertindamas atsakovo materialinę atsakomybę, teismas esmine bylai aplinkybe pripažįsta atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės klausimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. Kalė uoste buvo sulaikytas UAB „Rivona” darbuotojo V. R. vairuojamas vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe. Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos pareigūnai sulaikytame vilkike su puspriekabe aptiko gabenamus 6 nelegalius migrantus (e. b. l. 33-66). Ieškovė ieškinyje, ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad dėl šio fakto yra atsakovo kaltė, nes atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalūs asmenys, o patekus, jie nebūtų vežami. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu jis pats, jo atstovas teigė, kad jis (atsakovas) ėmėsi visų atsargumo priemonių, tačiau nelegalūs asmenys vis tiek pateko į automobilį be jo žinios. Taip pat atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas nebuvo supažindintas su atvejais, instrukcijomis, susijusiomis su nelegalių asmenų patekimu į priekabą ir (arba) puspriekabę. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu teigė supažindinęs atsakovą su pareiginiais nuostatais ir žodžiu informavęs atsakovą apie nelegalių asmenų patekimo į automobilį pavojų, o taip pat atsakovą priėmė į darbą dėl jo tinkamumo šiam darbui. Vertindamas šias aplinkybes ir šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodomą faktą, jog atsakovui tai nebuvo pirmas reisas (kadencija), jis šiuo maršrutu vyko ne pirmą kartą, vadinasi buvo pakankamai patyręs vairuotojas, juolab, kad viena kadencija trunka 6 savaites, tai patvirtina paties atsakovo paaiškinimai bei byloje esantys įrodymai, kad ieškovas nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. vasario 23 d. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju maršrutu: Italija -Anglija ir Anglija-Italija (e. b .l. 11-13). Taip pat atsakovas savo parašu patvirtino supažindinimo su pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „Rivonos“ direktoriaus 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. R-16720, faktą (e. b. l. 15-16). Nuostatų 4.1 – 4.12 punktuose yra nustatyta, kad vairuotojas – ekspeditorius atsako už transporto priemonės techninį stovį ir teisingą eksploataciją, pavestų užduočių savalaikį vykdymą, savo darbo kokybę, krovinių saugumą ir tvarkingą priežiūrą, įstatymų laikymąsi, laiku ir teisingai neužpildytus kelionės dokumentus, bendrovei padarytus nuostolius ir t.t. (e. b. l. 17-19). Šias aplinkybes, kartu su DK 228 straipsnyje nustatytais reikalavimais darbuotojui, teismas pripažįsta pakankamomis konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. nepakankamai rūpestingą pareigų vykdymą, dėl kurių pasitvirtino ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalūs asmenys, o patekus, jie nebūtų vežami. Atsakovo teiginiai, kad jis nežinojo, nejuto, kada nelegalūs asmenys pateko į jo vairuojamą vilkiką, taip pat, kad jis nemoka anglų kalbos, nesuprato, ko iš jo nori pareigūnai, ar jiems kilo tam tikrų įtarimų, bei patirties stoka dėl atvejų, susijusių su nelegalių asmenų pateikimu į priekabą ir (arba) puspriekabę, pripažintini nepagrįstais dėl jau nurodyto atsakovo, kaip patyrusio šios srities darbuotojo statuso, kadangi kaip ir pats atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, be to, kad buvo raštu supažindintas su jo pareiginiais nuostatais, bet dar ir žodžiu instruktuotas apie galimus atsitikimus. Pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės Pasienio tarnyba, nurodydama darbuotojo pareigų pažeidimą, vadovavosi tik paties atsakovo paaiškinimais, kuriuos atsakovas davė, siekdamas išvengti atsakomybės. Atmestinas atsakovo atstovo argumentas, kad atsakovas nebuvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus instrukcijomis dėl apsaugos nuo nelegalių asmenų įsibrovimo. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su minėtais dokumentais buvo supažindintas raštu, tačiau žodžiu buvo supažindintas ir šią aplinkybę patvirtino liudytojas M. P., kurio paaiškinimais netikėti pagrindo nėra.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu rėmėsi sprendimu DGK, kuri konstatavo, kad ieškovė praleido terminą ginti savo pažeistas teises, jo nuomone, ieškovė praleido terminą, kadangi jis pradedamas skaičiuoti, kai ieškovė sužinojo apie teisių pažeidimą. Nurodė, kad pagal galiojusio DGK 280 straipsnio 1 dalį, DGK -privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. Buvo nustatytas 3 mėnesių terminas, jo atnaujinti ieškovė neprašė, DGK sprendimo neskundė, pateikė teismui ieškinį lyg kitu pagrindu, kuris išskaidomas į dvi dalis. Mano, kad vien to pakanka, nes praleistas ikiteisminis organas, jo sprendimas neskųstas, tačiau pateiktas teismui ieškinys.