- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-2390-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10405-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- D. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei antstolei I. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UADBB „Colemont draudimo brokeris“..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 603 straipsniu, prašė priteisti iš atsakovės antstolės I. K. 335,34 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-06-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1264-580/2017 K. V. iš A. P. buvo priteista 579240,03 Eur skolos ir 46294,76 Eur palūkanų, iš viso 625534,79 Eur, 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 7413 Eur žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-609-790/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017-06-22 sprendimas paliktas nepakeistas. K. V. buvo išduotas vykdomasis raštas ir jis dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-06-22 sprendimo priverstinio vykdymo kreipėsi į atsakovę antstolę I. K.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vykdydama išieškojimą K. V. naudai iš A. P. pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1264-580/2017, atsakovė 2019-01-07 iš ieškovei priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nurašė 265,75 Eur sumą, o 2019-12-30 iš ieškovei priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, banke, atsakovė nurašė 69,59 Eur sumą, iš viso – 335,34 Eur. Dėl nurodytų veiksmų ieškovė atsakovei pateikė pretenziją.
Šalies argumentai
4. Ieškovė teigė, kad atsakovė, nurodydama nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš visų ieškovei priklausančių banko sąskaitų ir nurašydama iš jų 335,34 Eur bendrą sumą, savo veiksmais iš esmės pripažino ją esant skolininke pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1264-580/2017, o tuo pačiu ir vykdomosios bylos Nr. 0139/18/01963 šalimi, nors tai galėjo padaryti tik teismas, pripažinęs, jog ieškovė kartu su A. P. yra solidari skolininkė pagal prievoles K. V.. Pažymėjo, kad A. P. prievolė išieškotojui nėra ir negali būti laikoma solidaria.
5. Ieškovės nuomone, atsakovė taip pat pažeidė CPK 667 straipsnio nuostatas, nes, prieš nurašydama lėšas iš ieškovės banko sąskaitų, negavo jos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo formos ir neinformavo, kad šiuo būdu turto dalį nusistatyti ar turtą pasidalyti pageidaujantis skolininkas užpildytą sutikimą antstoliui turi pateikti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos. Gavusi tokį pranešimą, ieškovė būtų galėjusi apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus operatyviai, tačiau dėl atsakovės neveikimo apie šią galimybę ji nebuvo informuota.
6. Nurodė, kad atsakovės padarytas imperatyvių CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas taip pat įrodo jos veiksmų neteisėtumą nurašant 335,34 Eur iš ieškovei priklausančių banko sąskaitų. Atsakovė, viršydama savo įgaliojimus, be pagrindo apribojo ieškovės nuosavybės teises į jai priklausančias pinigines lėšas, tokiu būdu pažeidė civilinio proceso kodekse bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus antstolio veiklos ir elgesio standartus, vykdymo proceso bendradarbiavimo ir kitų asmenų, ne vien tik išieškotojo ir skolininko, teisių apsaugos vykdymo proceso metu principus.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, atlikusi neteisėtus veiksmus, taip pat jai padarė ir neturtinę žalą, kurią privalo atlygti. Teigė, kad antstolė ignoravo ieškovės ir/ar jos atstovo teiktus ankstesnius skundus (prašymus) nutraukti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimus, į juos net neatsakydama. Tai aiškiai demonstruoja ydingą atsakovės suvokimą apie Konstituciją ir kitais teisės aktais jai suteiktų įgaliojimų apimtį. Suvaržiusi ieškovės teisę disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jai priklausančiose bankų sąskaitose, atsakovė tuo pačiu suvaržė ir ieškovės galimybę įvykdyti pinigines prievoles – atsiskaityti už komunalinius patarnavimus, ryšio paslaugas ir kt., ji nebegalėjo naudotis elektronine bankininkyste, turimomis banko kortelėmis, dėl ko patyrė didelį stresą, netikrumą dėl ateities, nepatogumus ir gyvenimo kokybės suprastėjimą. Ieškovės teigimu, jos materialinių bei procesinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimas bei ignoravimas, nepagarbos jai demonstravimas, turimų įgaliojimų vykdant išieškojimą suabsoliutinimas, pakerta pasitikėjimą teisingumo vykdymu ir rodo didelį atsakovės kaltės laipsnį dėl neturtinės žalos padarymo ieškovei. Įvertindama anksčiau nurodytus argumentus bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė antstolė I. K. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.
9. Atsakovė nurodė, kad 2018-12-03 vykdymui pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2018-11-29 išduotas vykdomasis dokumentas dėl 632947,79 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš A. P. išieškotojo K. V. naudai. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotina suma buvo didelė, skolininko mokumas neaiškus, vedybų sutarčių registre nebuvo įregistruota vedybų ar turto padalijimo sutarčių, pagal CPK 658 str. 2 d., 667 str. 1 d., 2018-12-03 išsiuntus raginimą, buvo areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas, transporto priemonės, piniginės lėšos kredito įstaigose.
10. Atsakovė nurodė, kad 2019-12-13 ieškovė kreipėsi su prašymu panaikinti areštą lėšoms, kuris buvo išnagrinėtas, nustatant laisvai disponuojamą sumą. Minėti procesiniai veiksmai nebuvo apskųsti. Pažymėjo, kad atliekant pradinius vykdymo veiksmus, t. y. 2018-12-03 buvo nustatyta, kad Vedybų sutarčių registre nebuvo įregistruota vedybų, turto padalijimo ar kitokia sutartis, nebuvo įregistruota turto padalijimo faktų, todėl sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas, įskaitant ir pajamas, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir galėjo būti areštuotas.
11. Išieškotojas informavo antstolę, kad teisme ginčija skolininko sandorius, kuriais buvo siekiama sumažinti bendro turto masę, perleidžiant turtą tretiesiems asmenims, dėl ko turto dalies nustatymas buvo galimas tik teismui išnagrinėjus minėtą bylą. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2019-12-30 buvo pateikta 2019-07-18 Vilniaus m. 2 notaro biure patvirtinta skolininko ir jo sutuoktinės sudaryta povedybinė sutartis. Gavus šią sutartį, apribojimai ieškovės sąskaitoms buvo panaikinti 2019-12-30. Atsakovė teigė, kad visi procesiniai veiksmai atlikti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, teisėtai.
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepimo į pareikštą ieškinį nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
14. Teismas nustatė, kad atsakovė antstolė I. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0139/18/01963 pagal Vilniaus apygardos teismo 2018-11-29 vykdomąjį raštą Nr. 2-1264-580/2017 dėl 579240,03 Eur skolos, 46294,76 Eur palūkanų, iš viso 625534,79 Eur, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 7413 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojo K. V. naudai. Antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2018-12-03 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-139-17252. Antstolė 2018-12-03 surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-139-17258, kuriame nurodė, kad ragina A. P. per 10 dienų sumokėti skolą, palūkanas bei vykdymo išlaidas. Priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolė iš Lietuvos Respublikos Gyventojų registro 2018-12-03 duomenų nustatė, kad A. P. vedęs. Vedybų sutarčių registro 2018-12-03 duomenimis, vedybų sutarčių registre nebuvo įregistruota A. P. vedybų, turto padalijimo ar kitokia sutartis, nebuvo įregistruota turto padalijimo faktų. Antstolė 2018-12-03 surašė Turto arešto aktus Nr. S-18-139-17254, Nr. S-18-139-17256, kuriais areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) bei kelių transporto priemonės. Antstolė taip pat surašė 2018-12-03 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-139-17255, kuriame nurodė, kad nutraukia piniginių lėšų (746202,25 Eur) išmokėjimą iš D. P. sąskaitų. Ieškovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 538,26 Eur suma, kuria ji gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Vykdomojoje byloje antstolė 2019-01-04 surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (748200,43 Eur) iš ieškovės D. P. sąskaitų; ieškovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 600 Eur suma, kuria ji gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Antstolė 2019-01-04 surašė patvarkymą dėl turto arešto ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo Nr. S-19-139-198, kuriuo pagal CPK 667 str. 1 d. nustatė skolininkui 20 d. terminą nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Į vykdomąją bylą pateikus 2019-07-18 D. P. ir A. P. povedybinę sutartį, antstolės 2019-12-30 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-139-16938 buvo atšaukti D. P. sąskaitoms taikomi piniginių lėšų apribojimai vykdomojoje byloje Nr. 0136/18/01963.
15. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4576-1064/2021 buvo patenkintas pareiškėjo K. V. pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, nustatyta, kad skolininko A. P. dalis areštuotame bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. P. priklausančiame turte yra ½. Minėta nutartis įsiteisėjo 2021-04-29, Vilniaus apygardos teismui palikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-19 nutartį nepakeistą.
16. Teismas sprendė, jog ieškovė, reikalaudama atlyginti žalą, turi CPK 178 straipsnyje įtvirtintą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
17. Teismas sprendė, jog vykdomosios bylos duomenys paneigia ieškovės teiginius, kad ji buvo pripažinta skolininke byloje. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ji buvo įvardinta skolininke, siunčiant antstolės 2018-12-03 ir 2019-01-04 nurodymus Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS), nepatvirtina ieškovės prielaidų, kad antstolė pakeitė vykdymo proceso šalis (CPK 633, 642 straipsniai). Teismas konstatavo, kad ieškovė vykdymo procese neįgijo skolininkės statuso.
18. Teismas iš vykdomosiose bylose esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad antstolė areštavo skolininko A. P. turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe su ieškove, 2019-01-04 skolininkui pasiūlė per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad nustatytu terminu skolininkas nesiėmė jokių veiksmų jo turto daliai bendrojoje nuosavybėje nustatyti.
19. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą aplinkybę, taip pat tai, kad CPK 667 straipsnyje nėra numatytas konkretus terminas, per kurį antstolis privalo imtis CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų, konstatavo, kad antstolės veikimas, pasiūlant išieškotojui ir/ar kitiems bendraturčiams kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo, teismui išnagrinėjus pirmiau nurodytą bylą ir nustačius visą skolininko ir jo sutuoktinės turto masę, atitinka antstolio pareigas imtis veiksmų efektyviam skolos išieškojimui, nepažeidžia ieškovės teisių, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
20. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju antstolė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėto ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-2619-656/2019), nenustačius visos skolininko ir jo sutuoktinės turto masės, nevykdė skolininko turto dalies nustatymo proceso, ir tik išnagrinėjus pirmiau nurodytą civilinę bylą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tęsė CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad antstolės veiksmai buvo teisėti bei apribojimai ieškovės banko sąskaitoms taikomi atsižvelgiant į CPK 667 straipsnyje įtvirtintą skolininko turto dalies nustatymo institutą.
Šalies argumentai
21. Ieškovės teiginius, kad pirmiau nurodytoje antstolės vykdomojoje byloje ji nėra skolininkė ir apribojimai jos turtui negali būti taikomi, atmetė kaip nepagrįstus, nes šiuo atveju buvo taikomas CPK 667 straipsnis, kuriame nustatyta speciali procedūra išieškojimui iš skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, o ne bendros vykdymo proceso teisės normos reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko turto, kuris visa apimtimi priklauso jam.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas konstatavo, kad antstolė, areštuodama ieškovės lėšas, esančias banko sąskaitose, laikėsi išieškojimą iš pajamų ir turto reglamentuojančių normų, jų nepažeidė, pagrįstai ir teisėtai areštavo ieškovės lėšas, esančias bendrąja jungtine nuosavybe su skolininku.
23. Teismas nenustatė antstolės padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų, leidžiančių konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus, sukėlusius ieškovei jos nurodomą turtinę ir neturtinę žalą. Nenustačius antstolės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė.
24. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomus turtinius praradimus nulėmė ne antstolės procesiniai veiksmai, o ieškovės turto su skolininku vykdomojoje byloje bendrumas. Taip pat nurodė, kad vien ieškovės pateiktų deklaratyvių teiginių apie neva patirtą neturtinę žalą neužtenka byloje konstatuoti neturtinės žalos faktą, ir jie nesudaro pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
25. Ieškovė D. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-03 sprendimo, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų patenkintas. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25.1. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį, rėmėsi pagrindiniu argumentu, kad byloje nenustatyta antstolės padarytų vykdymo proceso teisės normų pažeidimų, leidžiančių konstatuoti neteisėtus jos veiksmus, sukėlusius apeliantės nurodytą turtinę ir neturtinę žalą.
25.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 335,34 Eur nuskaitymas nuo dviejų apeliantės banko sąskaitų yra teisėtas, nes atsakovės veiksmų teisėtumą teismas vertino per teismo sprendimo vykdymo veiksmingumą ir greitumą. Apeliantės nuomone, tai yra esminė teismo metodologinė klaida, aiškinant ir taikant teismų sprendimų vykdymą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nulėmusi neteisėto sprendimo priėmimą, kadangi teismo motyvas, jog veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų, leidžia teigti, kad siekiamas greitas ir veiksmingas teismo sprendimo įvykdymas pateisina bet kokius vykdymo veiksmus.
25.3. Atsakovės antstolės veiksmų nuskaitant apeliantės pinigines lėšas nuo jai priklausančių banko sąskaitų neteisėtumas pasireiškė jos veiksmų prieštaravimu teisės aktų reikalavimams. Nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS) atsakovė nurodo, jog remiasi CPK 689 straipsnio 1 dalimi, tačiau ši teisės norma reglamentuoja antstolio veiksmus, išieškant iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir(ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje. Kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, apeliantė nėra skolininkė, todėl atsakovės veiksmus, nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis (nagrinėjamu atveju – pas apeliantę) reglamentuoja CPK 688 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalis numato antstoliui teisę aprašyti šias lėšas ar jas areštuoti, tačiau neleidžia nurašyti jų į savo depozitinę sąskaitą. Taigi, atlikdama byloje nagrinėjamus vykdymo veiksmus, atsakovė rėmėsi ne ta teisės norma, kuria privalėjo remtis, todėl tai savaime daro jos atliktus lėšų nurašymo iš apeliantės banko sąskaitų veiksmus neteisėtais. Dėl šios priežasties skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad atsakovės atlikti vykdymo veiksmai yra teisėti, vertintinos kaip nepagrįstos.
25.4. Apeliantei priklausančiose banko sąskaitose buvusios lėšos (bent jau 1/2 jų dalis) buvo jos asmeninės lėšos. Atsakovė, preziumuodama, kad apeliantės banko sąskaitose esančios lėšos yra bendros jos ir sutuoktinio skolininko A. P. lėšos bei nurašydama visas apeliantės lėšas į savo depozitinę sąskaitą, nesulaukusi teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės dalių nustatymo, akivaizdžiai pažeidė konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą ir CPK 688 straipsnio nuostatas.
25.5. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovė, 2021-05-18 grąžindama apeliantei 167,67 Eur, tokiu veiksmu iš dalies pripažino apeliantės pareikštą reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
25.6. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolė nepakeitė jos statuso į skolininkę. Galbūt skolininko statuso suteikimas apeliantei nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nusiųstame Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS) galėtų būti pateisintas pačios informacinės sistemos netobulumu, tačiau kiti nurodyti rekvizitai – teismo vykdomasis raštas, vykdomosios bylos numeris, priverstinai nurašomų lėšų suma, nuoroda į CPK 689 straipsnio 1 dalį, paneigia teismo išvadą ir įrodo, jog nurodydama šiuos duomenis, atsakovė apeliantę pripažino skolininke vykdomojoje byloje Nr. 0139/18/01963.
25.7. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų apie apeliantei padarytą neturtinę žalą. Pirma, įstatymas nenustato privalomų įrodinėjimo priemonių neturtinei žalai įrodyti. Jeigu teismas, spręsdamas apie neturtinės žalos padarymo apeliantei faktą, būtų vadovavęsis visuotinai pripažintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, tai neabejotinai būtų supratęs, kad neteisėti atsakovės veiksmai, atsižvelgiant į jai, kaip antstolei, suteiktus įgaliojimus, negali nesukelti neigiamų padarinių. Antra, ir nedidelės pinigų sumos nepagrįstas nuskaitymas reiškia apeliantės nuosavybės teisės pažeidimą, todėl šios teisės pažeidimas pat savaime sukelia neigiamus emocinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė antstolė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti D. P. apeliacinį skundą ir Vilniaus apylinkės teismo 2021-06-03 sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko A. P. buvo vadovaujamasi CPK 667 str. 1 d. nuostata.
Šalies argumentai
26.2. Ieškovė savo skunde pagrįstai teigia, kad areštavus visas ieškovės lėšas iki teismui nustačius skolininko turto dalį bendroje nuosavybėje, būtų pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas, todėl ieškovei buvo suteikta teisė disponuoti tam tikra pinigų suma. Lėšų įplaukos, viršijančios laisvai disponuojamą sumą, buvo nurašomos į antstolio depozitinę sąskaitą ir saugomos iki skolininko turto dalies bendroje nuosavybėje nustatymo.
26.3. Teismui nustačius skolininko turto dalį bendroje nuosavybėje, 2021-05-18 ieškovei buvo grąžinta 1/2 dalis lėšų, kurios buvo areštuotos ir saugomos antstolės depozitinėje sąskaitoje.
26.4. Pažymėjo, jog vykdomojoje byloje 0139/18/01963 skolininkas yra A. P. ir ieškovė nei viename viešame registre nebuvo įvardinta kaip skolininkė, jokių patvarkymų dėl šalies pakeitimo vykdymo procese priimta nebuvo.
26.5. Paaiškino, kad piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau PLAIS), tai automatiškai veikianti informacinė sistema, kuri sudaro sąlygas visoms priverstinio išieškojimo teisę turinčioms institucijoms, vienodu būdu teikti kredito įstaigoms piniginių lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymus. Ši sistema nėra vieša. PLAIS nuostatų 15 p. nustato, kad šia sistema gali naudotis tik nurašymo nurodymų teikėjai vykdymo procese.
26.6. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų apie ieškovei padarytą neturtinę žalą. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis turi įrodyti ieškovė.
26.7. Ieškovė neturtinio dydžio reikalavimą grindžia deklaratyviais teiginiais, kad pritaikytas lėšų areštas sukėlė jai nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą. Pažymėjo, jog vykdymo procese buvo elgiamasi atsakingai ir vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Ieškovei nustatyta laisvai disponuojamą suma, tam kad ji galėtų laisvai disponuoti tam tikra suma, daryti atsiskaitymus ir t.t. Pažymėjo ir tai, kad AIS duomenimis ieškovė turėjo kreditorinių įsipareigojimų ir jos sąskaitos buvo areštuos ir kitų antstolių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
28. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių antstolio civilinę atsakomybę, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
29. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė nurodo, kad 335,34 Eur nuskaitymas nuo dviejų apeliantės banko sąskaitų yra neteisėtas, nes atsakovės veiksmų teisėtumą teismas vertino per teismo sprendimo vykdymo veiksmingumą ir greitumą, be to, toks nuskaitymas buvo atliktas neturint tam teisinio pagrindo.
30. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija sutinka, kadangi CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, reiškia, jog antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
31. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Antstolė I. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0139/18/01963 pagal Vilniaus apygardos teismo 2018-11-29 vykdomąjį raštą Nr. 2-1264-580/2017 dėl bendros 625534,79 Eur sumos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų iš skolininko A. P. išieškotojo K. V. naudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009). Duomenų, jog skolininko A. P. išieškoma skola būtų ne asmeninė, byloje nėra.
32. Priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolė iš Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenų nustatė, kad skolininkas A. P. yra vedęs bei kad vedybų sutarčių registro duomenimis, nėra įregistruota A. P. vedybų, turto padalijimo ar kitokia sutartis, nebuvo įregistruota turto padalijimo faktų. Antstolė 2018-12-03 surašė Turto arešto aktus Nr. S-18-139-17254, Nr. S-18-139-17256, kuriais areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonės. Antstolė 2018-12-03 nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-139-17255, vadovaudamasi CPK 689 straipsnio 1 dalimi, nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš D. P. visų sąskaitų, leidžiant disponuoti 538,26 Eur suma. 2019-01-04 nurodymu Nr. S-19-139-198 antstolė, remdamasi tuo pačiu CPK straipsniu, nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš D. P. visų sąskaitų, leidžiant disponuoti 600 Eur suma. Antstolė 2019-01-04 surašė patvarkymą dėl turto arešto ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo Nr. S-19-139-198, kuriuo pagal CPK 667 str. 1 d. nustatė skolininkui 20 d. terminą nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Nesulaukusi termino pabaigos, antstolė iš D. P. SEB banke esančios sąskaitos nurašė 265,75 Eur, o 2019-12-30 iš ieškovės Swedbank banke esančios sąskaitos nurašė 69,59 Eur sumą, iš viso 335,34 Eur.
33. Kai sprendimas, kuriuo priteista konkreti suma, įstatymo nustatyta tvarka perduotas vykdyti antstoliui ir šis negali nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, nes nėra nustatyta skolininko dalis, į kurią nukreiptinas išieškojimas, antstolis kreditoriui (išieškotojui), o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko jungtinės nuosavybės dalies nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
34. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018).
35. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas. Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016).
36. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėto ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-2619-656/2019), nenustačius visos skolininko ir jo sutuoktinės turto masės, nevykdė skolininko turto dalies nustatymo proceso, ir tik išnagrinėjus pirmiau nurodytą civilinę bylą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tęsė CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus. Dėl to teismas konstatavo, kad antstolės veiksmai buvo teisėti bei apribojimai ieškovės banko sąskaitoms taikomi atsižvelgiant į CPK 667 straipsnyje įtvirtintą skolininko turto dalies nustatymo institutą. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus.
37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kadangi priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, antstolė, nenustačiusi visos skolininko ir jo sutuoktinės turto masės, vykdė skolininko turto dalies nustatymą bei 2019-01-07 iš ieškovei priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nurašė 265,75 Eur sumą, o 2019-12-30 iš ieškovei priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB banke, atsakovė nurašė 69,59 Eur sumą, iš viso – 335,34 Eur. Minėta, jog civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, kad antstolis po bendrojo turto arešto iki skolininkui priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės dalies nustatymo galėtų atlikti kokius nors vykdymo veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu iš skolininkui priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės dalies. Be to, kaip jau minėta, išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad antstolio vykdomos išskaitos CPK 733 straipsnyje nustatyta tvarka, yra vykdymo veiksmai, o vykdymo veiksmai negali būti atliekami, kol nėra įgyvendintos CPK 667 straipsnyje įtvirtintos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-611/2016).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje antstolė, nurašydama pinigines lėšas iš skolininko sutuoktinės bankų sąskaitų, pažeidė CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi tik 2021-02-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4576-1064/2021 buvo patenkintas išieškotojo K. V. pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nustatyta, kad skolininkui A. P. priklauso ½ dalis areštuoto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. P. priklausančio turto. Ši nutartis įsiteisėjo 2021-04-29 Vilniaus apygardos teismui palikus ją nepakeistą. Taigi, tik nuo 2021-04-29 antstolė galėjo tęsti vykdymo veiksmus CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka ir nurašyti ½ skolininko sutuoktinės lėšų, esančių kredito įstaigose.
39. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus vykdymo procese.
40. Tuo pačiu pažymėtina, jog ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo tenkinti, kadangi nagrinėjamu atveju pagrindas nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sutuoktinės banko sąskaitų atsirado 2021-04-29, teismui pripažinus, jog areštuotoje 105 028,72 Eur sumoje ½ dalis (52 514,36 Eur) laikytina A. P. turto dalimi ir ½ dalis (52 514,36 Eur) laikytina D. P. turto dalimi bei nustačius, jog areštuotose A. P. ir D. P. priklausančiose turtinėse teisėse, ½ dalis laikytina A. P. dalimi ir ½ dalis laikytina D. P. dalimi. Kadangi vykdymo veiksmai galėjo būti tęsiami, antstolė pagrįstai 2021-05-18 mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 167,67 Eur, t. y. ½ dalį nurašytos sumos. Tokiu būdu ieškovei turtinė žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas, o teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.
Dėl neturtinės žalos
41. Apeliantė prašo priteisti jai dėl antstolės neteisėtų veiksmų padarytą neturtinę žalą. Antstolė atsikerta, jog byloje nepateikta įrodymų apie ieškovei padarytą neturtinę žalą ir ieškovė neturtinio dydžio reikalavimą grindžia deklaratyviais teiginiais.
42. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija neturi pagrindo sutikti. Ginčo dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo sprendimui taikytinos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką, įvertinant, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011).
43. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus antstolės neteisėtus veiksmus vykdymo procese, neteisėtai nurašant iš ieškovės banko sąskaitų pinigines lėšas, be abejo suvokiant, jog tokiu būdu pažeidžiama CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, konstatuotina atsakovės kaltė dėl neteisėtų veiksmų.
44. Apeliantė nurodo, jog dvasinius išgyvenimus ji patyrė ne tik dėl to, jog jos sąskaitos buvo areštuotos, o vėliau nuo jų nurašyti pinigai, bet ir dėl to, kad ji tapo skolininke, šią aplinkybę paviešinant tretiesiems asmenims, paskleidžiant žinią, jog ieškovė yra skolininkė.
45. Su tokiais apeliantės teiginiais sutiktina iš dalies. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog vykdomosios bylos duomenys paneigia ieškovės teiginius, kad ji buvo pripažinta skolininke byloje. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmos instancijos teismo išvadai pritaria, nes atsakovė antstolė I. K. ieškovės procesinio statuso vykdomojoje byloje iš skolininko sutuoktinės į skolininkę nepakeitė (CPK 633 straipsnis, 642 straipsnis). Skolininkas pagal 2018-12-03 antstolės patvarkymą Nr. S-18-139-17252 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0139/18/01963, yra ieškovės sutuoktinis A. P. Tačiau atsakovė tiek savo patvarkymuose (2019-01-04 Nr. S-19-139-198, 2019-12-30 Nr. S-19-139-16938, 2020-11-23 Nr. S-20-139-15709), tiek Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS) įvardindama D. P. kaip skolininkę, tiek 2018-12-03 ir 2019-12-30 nurodymuose nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, remdamasi CPK 689 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančio išieškojimą iš skolininko sąskaitų, o ne CPK 688 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas, esančias pas kitus asmenis, bei nurašydama iš ieškovės banko sąskaitų pinigines lėšas, sudarė sąlygas pagrįstai manyti, jog ieškovė yra skolininkė. Dėl to sutiktina su ieškove, kad dėl tokių veiksmų ieškovė patyrė išgyvenimus bei neturtinę žalą, kurie yra priežastiniame ryšyje su neteisėtais veiksmais.
46. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus ir kt. Nustatydamas piniginės kompensacijos už neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, praradimus dydį, teismas, neperžengdamas šių ribų, vertina individualios bylos aplinkybes ir atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyti antstolės neteisėti veiksmai neabejotinai neigiamai paveikė ieškovės emocinę būklę, ji patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjima, patyrė išgyvenimus, nepatogumus, kurių, antstolei veikus atidžiai ir rūpestingai, ieškovė nebūtų patyrusi. Atsižvelgiant į tai bei faktą, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, yra teismo funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009), apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisia ieškovei iš atsakovės 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
48. Teismo vertinimu, nurodyto dydžio neturtinė žala, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobūdį (skolininko sutuoktinės asmeninių lėšų, esančių bankų sąskaitose neteisėtą nurašymą) ir specifiką, kuomet neteisėtus veiksmus atlieka valstybės įgaliotas asmuo (antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), nesant įrodymų, patvirtinančių apeliantės sveikatos pablogėjimą dėl atliktų neteisėtų veiksmų, patvirtina nuketėjusiosios patirtą dvasinį skausmą bei kartu užtikrina proporcingumo principo įgyvendinimą, taip pat protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą. Nustatytas žalos dydis yra sąžiningas, protingas ir teisingas.
49. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2020-11-04 (patikslinto ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismui konstatavus neteisėtus antstolės veiksmus, keistinas dalyje ir ieškovei iš atsakovės priteistina 100 Eur neturtinė žala bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2020-11-04 (patikslinto ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmos instancijos teisme patyrė 53 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį už ieškinį. Ieškinį tenkinus ½ (t. y. atmetus reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo ir iš esmės tenkinus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo), ieškovei iš atsakovės priteistina 26,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį.
52. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, apeliantei iš atsakovės priteistina ½ pastarosios sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, t. y. 26,50 Eur.
53. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u ta r i a:
Apeliantės (ieškovės) D. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovei D. P. iš atsakovės antstolės I. K. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 2021-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. K. ieškovei D. P. 26,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.