Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R. ir atsakovės R. K. apeliacinius skundus su trečiųjų asmenų J. B. ir J. K. M. prisidėjimu prie atsakovės apeliacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo už nekilnojamojo turto pagerinimą, tretieji asmenys J. K. M., J. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, nenustatė būtinybės skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Apeliacijos objekto sudaro Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinio reikalavimai dėl išlaidų už nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė abi bylos šalys. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria dėl turto pagerinimo jai priteista tik 6 900 Eur suma, ir prašo šią sprendimo dalį pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovė, prie jos apeliacinio skundo prisidedant tretiesiems asmenimis J. B. ir J. K. M., prašo ieškinį atmesti.

Bylos faktinės aplinkybės

Dėl ieškovės galimybės tikslinti ieškinį

11. Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas po dviejų apeliacinių procesų be pagrindo priėmė ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei R. K. dėl 27 462,38 Eur priteisimo už nekilnojamojo turto pagerinimą, tretieji asmenys J. B. ir J. K. M.. Atsakovės teigimu, procesas turėjo vykti pagal ieškovės pirminį 2017 m. ieškinį, t. y. ieškinio dalykas, grindžiamas 2017 m. suformuluotu ieškinio pagrindu.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas kilo ir bylos nagrinėjimas teisme tęsiasi nuo 2017 m. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės R. K. 2016 m. rugpjūčio 19 d. vienašalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu; pripažinti atsakovės R. K. veiksmus nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. dėl ieškovės iškeldinimo ne teismo tvarka iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtais; priteisti solidariai iš atsakovių R. K. ir J. B. 3 400 Eur žalos atlyginimą dėl turto sugadinimo ir pasisavinimo, padaryto neteisėto iškeldinimo metu; priteisti 15 000 Eur už ieškovės atliktą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑124‑225/2018 atsakovės R. K. veiksmai dėl D. R. iškeldinimo ne teismo tvarka iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pripažinti neteisėtais ir ieškovei D. R. priteistas 364,44 Eur žalos atlyginimas iš R. K. ir 3 232,41 Eur turto pagerinimo išlaidos iš J. B.. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A‑7‑538/2019 Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimo dalis, kuria tenkinta ieškinio dalis ir ieškovei D. R. iš atsakovės J. B. priteistos gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), 3 232,41 Eur pagerinimo išlaidos, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – ieškinys dėl atsakovės J. B. atmestas, o sprendimo dalis, kuria atmesta ieškinio dalis dėl gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų priteisimo ieškovei D. R. iš atsakovės R. K., panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismui antrą kartą bylos dalį grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nubrėžtas ribas. Ieškovė 2022 m. spalio 10 d. teismui pateikė ieškinį (procesinio dokumento Nr. DOK-24409), juo prašė priteisti iš atsakovės 27 462,38 Eur už nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą; 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

17. Ieškovė pradiniu 2017 m. ieškiniu siekė turto pagerinimo išlaidų priteisimo, įrodinėdama, kad tėvų name atliko statybos darbus ir turėjo išlaidų turto pagerinimui. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-7-538/2019 bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų dėl gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės R. K. buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Bylos duomenimis, dėl aplinkybės, kad ieškovei 2019 m. birželio 26 d. pateiktu ieškiniu (procesinio dokumento Nr. DOK-13933) nepagrįstai buvo leista pakeisti ir ieškinio pagrindą, ir ieškinio dalyką kartu, o ne išimtinai vieną iš šių ieškinio elementų, buvo pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-751-460/2022. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje pažymėta, jog byloje liko neišspręstas ieškovės pareikštas ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu apibrėžtas gyvenamojo namo ir šiltnamio pagerinimo kaštų klausimas ir, panaikinus Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą, byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde pati atsakovė nurodo, kad po pirmojo apeliacinio proceso pirmosios instancijos teismui grąžintos bylos nagrinėjimo ribos buvo pagerinimo išlaidų D. R. iš R. K. priteisimo klausimas.

20. Pažymėtina, kad nors ieškovės pateiktu patikslintu ieškiniu patikslinta prašoma priteisti suma (vietoje 15 000 Eur nurodyta 27 462,38 Eur), šiuo atveju ieškinio dalykas – atsakovei pareikštas materialusis teisinis reikalavimams priteisti tam tikrą pinigų sumą ieškovei už jos atliktą nekilnojamojo turto pagerinimą – liko nepakitęs. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).

21. Atsižvelgiant į bylos proceso eigą bei nurodytas aplinkybes, nenustatyta pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neapgrįstai priėmė ieškovės patikslintą ieškinį ir pagal jį išnagrinėjo šią civilinę bylą. Nenustačius apeliantės įvardijamų CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatų ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimo, apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ieškinio senaties

23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog atsakovė R. K. šioje byloje kėlė ieškinio senaties taikymo klausimą ir atsakovės argumentai jau buvo įvertinti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo. Nustatyta, kad tiek Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. sprendime, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendime, įvertinę atsakovės argumentus, jog gyvenamojo namo rekonstrukcija, kai gyvenamosiomis patalpomis tapo mansarda, baigta 2004 metais, konstatavo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendime (23 punkte) konstatuota, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai 2016 m. lapkričio 20 d. buvo nutraukta panaudos sutartis ir ieškovė buvo iškeldinta, ir tik nuo panaudos sutarties nutraukimo dienos prasidėjo ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams, susijusiems su mansardos pagerinimu, pareikšti (CK1.127 straipsnio 1 dalis).

24. Atsakovė prašymą dėl ieškinio senaties taikymo grindžia tais pačiais argumentais, dėl kurių pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir kuriais konstatuota, kad bendrasis 10 m. (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) ieškinio senaties terminas šioje byloje nepraleistas. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos išvada, jog šiuo atveju senatis netaikytina, nenurodo konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo.

Dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia abi bylos šalys. Ieškovė apeliaciniu skundu laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistiną turto pagerinimo išlaidų atlyginimo sumą ir ieškovės ieškinio reikalavimas turėjo būti patenkintas visa apimtimi. Atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad nėra visų daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, dėl to ieškovės reikalavimas dėl būtinų pagerinimo išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas.

27. Vadovaujantis CK 6.501 straipsnio 1 dalimi, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.501 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; 2) nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; 4) įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑261/2012; kt.).

29. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad pats medinis mansardos karkasas buvo įrengtas ieškovės tėvo J. K. M.. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai pažymi, kad J. K. M., gavęs leidimą mansardos patalpų rekonstrukcijai, savo mediena, lėšomis ir darbu pastatė medinį karkasą ir medinę konstrukcijos dalį, perdangą, užklojo stogą. Tokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendime ir konstatuotos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje (35 punkte). Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl šios aplinkybės.

30. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad J. K. M. atliko ir visus kitus gyventi būtinus pagerinimus, o ieškovės iniciatyva ir jos lėšomis esminių turto pagerinimų neatlikta. Tačiau tokius apeliantės (atsakovės) teiginius paneigia byloje esantys kiti įrodymai. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo eigoje pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai buvo apklausti įvairius pagerinimo darbus atlikę asmenys, kurie pateikė paaiškinimus apie gyvenamajame name atliktus darbus, nurodė, jog už darbus su jais atsiskaitė ieškovė. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje (34 ir 35 punktuose), įvertinus byloje pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, buvo konstatuota, jog aplinkybę, kad ieškovė atliko kitus namo pagerinimus, byloje patvirtino pagerinimo darbus atlikę asmenys, kurie pirmosios instancijos teisme buvo apklausti kaip liudytojai; nors atsakovės ir tretieji asmenys teigė, kad už kitus namo antro aukšto pagerinimo darbus mokėjo ir trečiasis asmuo J. K. M., tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje buvo konstatuota, kad, įvertinusi byloje esančius duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiškinimus, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog kitus namo antro aukšto pagerinimo darbus atliko ieškovė savo lėšomis. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nurodytus duomenis įvertino ir pagrįstai į juos atsižvelgė. Įvertinus tokius byloje esančius faktinius duomenis, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neturėjo lėšų pagerinimams atlikti, atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iškėlus mansardą 2 kv. m prasiplėtė virtuvė, ieškovė neabejotinai turėjo šią patalpą įrengti naujai, tačiau nustatyta, jog kitoje virtuvės dalyje buvo atliktas einamasis remontas. Skundžiamame teismo sprendime nustatyta, kad ieškovė, įrengdama po mansardos pastatymo naujai atsiradusias patalpas, atliko ir kitų patalpų (dviejų buvusių kambarių ir virtuvės) einamąjį remontą, pritaikydama šias patalpas patogesniam savo gyvenimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje ir ieškovė, ir atsakovė pripažino, jog iškėlus mansardą buvo naujai sukurtas vaikų kambarys bei vonios kambarys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nurodyti kambariai buvo įrengti ieškovės pastangomis ir lėšomis. Pirmosios instancijos teismas būtinais, padidinus patalpų plotą, pripažino darbus, būtinus patalpoms pritaikyti pagal paskirtį – grindų, lubų, vidinių sienų įrengimą, elektros instaliacijos darbus, vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbus.

32. Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad J. K. M., turėdamas nuosavo miško ir jį išpjovęs, iš tos pačios medienos užsakė pagaminti langus, duris ir parketą. Byloje pateikti duomenys, kad J. K. M. 2000 m. liepos 14 d. buvo išduotas leidimas miškui kirsti (t. 3, b. l. 76). Tačiau nustatyta, kad byloje kaip liudytojas apklaustas S. B. nurodė, jog ieškovė jo paprašė, kad jis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), antrame aukšte iš medienos padarytų duris, lubas ir parketą, darbus atliko (sumontavo lubas ir duris, o grindims parketą tik padarė, nežino, kas jį klojo), už šiuos darbus jam sumokėjo ieškovė, ji atskirai vežė medieną. Liudytojas S. K. byloje taip pat nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte šlifavo ir lakavo parketą, dėjo apvadus, jį pakvietė ir jam sumokėjo ieškovė, tačiau nurodė, jog sumos neatsimena. Liudytoja J. R. taip pat nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), įdėjo langą antrame aukšte, duris, darbai vyko ieškovės nurodymu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino byloje esančius rašytinus įrodymus apie tai, kad ieškovė užsakė ir mokėjo už lango pagaminimą (t. 2, b. l. 30–31). Darytina išvada, kad atsakovė (apeliantė) savo teiginių nepagrindė, o juos paneigia byloje esantys kiti įrodymai (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1–2 dalys, 185 straipsnis).

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mansardos medinės sienos buvo apmūrytos, ir pripažino tai namo pagerinimu (visas namas įgijo bendrą vaizdą, šilumos ekonomiją). Liudytojai J. R. ir J. R. patvirtino ieškovės nurodomus teiginius, kad mūrijimui buvo pirktos naudotos plytos, už jas sumokėjo ieškovė (500 Lt (144,81 Eur)), o mūrijimo darbus atliko ieškovės dabartinis sutuoktinis J. R. su savo broliu. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad patalpų įrengimą finansavo patys ieškovės tėvai M.. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad plytos buvo likusios J. K. M. nuo tvarto ir garažo statybos, kiek trūko – pirko pats nenaujas už 500 Lt (144,81 Eur). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien byloje pateikto banko kvito duomenys apie tai, kad 2003 m. gegužės 20 d. iš sąskaitos buvo išimta 500 Lt (144,81 Eur) suma (t. 3, b. l. 80–81; t. 11, b. l. 160–162), nepatvirtina aplinkybės, kad tokios lėšos panaudotos būtent plytoms įsigyti. Atsakovės nurodomas B. R. M. 2002 m. spalio 25 d. grynųjų pinigų išėmimo kvitas (t. 3, b. l. 82; t. 11, b. l. 165) taip pat nepatvirtina, kad lėšų panaudojimo paskirtis buvo būtent mansardos patalpų rekonstrukcija. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad rado tik 2001 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūra ir apmokėjimo kvitą už kalkinio tinko skiedinį. Atsakovės nurodytuose įrodymuose nurodyta, kad už kalkinio tinko skiedinį sumokėta 199,33 Lt (57,73 Eur), užsakymą priėmė J. K. M. (t. 11, b. l. 162–163). Atsakovė (apeliantė) nurodo, kad daugiau kvitų nerado.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta atsakovės nurodomą aplinkybę, kad patalpų įrengimą finansavo vien tik patys ieškovės tėvai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Darytina išvada, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog mansarda apmūryta ir naujai sukurti paminėti kambariai įrengti ieškovės pastangomis ir lėšomis.

35. Sprendžiant klausimą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo turi būti nustatyta, kad panaudos gavėjas turėjo panaudos davėjo leidimą daryti daikto pagerinimus. Apeliantė akcentuoja aplinkybę, kad rekonstrukcijai leidimą organizavo ir gavo bei ją vykdė J. K. M., dėl to ieškovės tėvai objektyviai negalėjo duoti sutikimo rekonstrukcijai, nes patys gavo jai leidimą ir ją patys organizavo, o ieškovė naudojosi rezultatu.

36. Bylos duomenimis, neterminuoti panaudos sutartiniai santykiai tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų J. K. M. ir B. R. M. susiklostė nuo 1983 metų, ieškovė atsikraustė pas tėvus ir gyveno gyvenamojo namo antrame aukšte. Pirmosios instancijos teismas ieškovės, atsakovės ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatė aplinkybes, kad išplėsti mansardos, kurioje gyveno ieškovės šeima, patalpas 2000 metais buvo nutarta ieškovės ir jos tėvų bendru susitarimu. Nors apeliantė akcentuoja tai, kad leidimą mansardos patalpų rekonstrukcijai gavo J. K. M., tačiau svarbu pažymėti, kad, kaip nurodyta anksčiau, byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovė taip pat atliko daikto pagerinimo darbus. Šalis siejo artimi giminystės ryšiai ir geri tarpusavio santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės sutartiniais panaudos pagrindais naudojamos patalpos buvo pagerintos turint jos tėvų, kaip patalpų savininkų, sutikimą ir leidimą (CK 6.501 straipsnis). Byloje nenustatyta šalių sutarimo dėl kitokios šių išlaidų atlyginimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir vertino jų dydį.

37. Apeliaciniais skundais tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovei iš atsakovės priteistino būtinų išlaidų atlyginimo dydžiu (t. y. 6 900 Eur). Ieškovė prašo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovė, prie jos apeliacinio skundo prisidedant ir jį palaikant tretiesiems asmenimis J. B. ir J. K. M., prašo ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti. Apeliacinius skundus šalys grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų arba juos vertino netinkamai.

38. Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.501 straipsnio 1 dalis) būtina nustatyti nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016). CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Būtinomis atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis pripažįstamos tokios, dėl kurių padidėjo nuosavybės objekto, kaip tokio, vertė, t. y. atlygintina ne turėtų išlaidų suma, o jos dalis, atitinkanti turto vertės padidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015).

39. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio civilinėse bylose išlaidų dydis įeina į įrodinėjimo dalyką ir teismo nustatomas kaip bylai reikšminga aplinkybė tiriant bei vertinant joje esančius įrodymus. Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad faktas, ar daiktas buvo pagerintas, nustatomas, be kita ko, lyginamuoju aspektu įvertinus tą daiktą iki atitinkamų darbų atlikimo ir po jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑74‑701/2016, 24 punktas). Nagrinėjamu atveju ekspertizės išvados patvirtina aplinkybę, kad gyvenamojo namo vertė dėl mansardos įrengimo pakilo. Tai taip pat sudaro pagrindą vertinti, kad neatlygintinai naudotas daiktas buvo pagerintas.

42. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovės turimas turtas buvo pagerintas, t. y. atsakovės gyvenamojo namo antras aukštas padidėjo, įrengiant mansardą, pritaikant ją naudotis pagal paskirtį (gyventi), įrengiant visiškai naują kambarį, vonios-tualeto patalpą, praplečiant virtuvę, įrengiant inžinerines komunikacijas, elektros instaliaciją, taip pat pripažino, kad ieškovės atlikti turto pagerinimai buvo esminiai. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė byloje esančius duomenis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, patalpų būklės fiksacijas, įvertino ir antstolės I. G. 2016 m. rugsėjo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 51/16/06 (t. 2, b. l. 106–139) duomenis. Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė jokių pagerinimų, išskyrus kosmetinį remontą, niekada neatliko, tačiau nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra padarytos byloje esančių įrodymų pagrindu, pirmosios instancijos teismo motyvai yra išsamūs ir argumentuoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, kaip panaudos gavėja, iš esmės pagerino neatlygintinai naudotą daiktą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad apskritai nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo ieškovei priteisti išlaidų už nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą atlyginimą, atmestini kaip nepagrįsti.

44. Byloje ieškovė ieškinio reikalavimus įrodinėjo pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, sudarytomis pagal 2017 m., 2016 m., 2004 m. kainas (t. 9, b. l. 166–171; t. 11, b. l. 132–140, 149–157). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti 27 462,38 Eur pagerinimų išlaidų atlyginimą ir prašė vadovautis lokaline sąmata, kuri sudaryta pagal 2016 metų kainas. Atsakovė taip pat teikė lokalines sąmatas, nesutikdama su ieškovės pateiktomis sąmatomis ir jose nurodytomis sumomis.

45. Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai pažymi, kad lokalinės sąmatos yra leistina įrodinėjimo priemonė, kaip netiesioginis įrodymas, įrodinėti patirtų būtinų daikto pagerinimo išlaidų dydį (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įstatymuose nėra įtvirtinta nuostatų, pagal kurias fizinių asmenų patirtų būtinų daikto pagerinimo išlaidų dydis negali būti įrodinėjamas lokalinėmis sąmatomis, ir (arba) nuostatų, pagal kurias tokia aplinkybė (išlaidų dydis) turi būti patvirtinama tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, todėl šioje byloje aplinkybė dėl atsakovų patirtų būtinų buto pagerinimo išlaidų dydžio galėjo būti nustatoma remiantis visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir atsakovų pateiktais netiesioginiais įrodymais – lokalinėmis sąmatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016). Svarbu pažymėti ir tai, kad teismas, tirdamas ir vertindamas byloje pateiktus bei surinktus įrodymus, kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

46. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo jos pateiktoje lokalinėje sąmatoje užfiksuotų duomenų ir nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą kaip nepakankamą įrodymą. Ieškovė nurodo, kad pateiktoje lokalinėje sąmatoje aiškiai matyti, kokie darbai buvo atlikti, išskirti medžiagų kainos ir kiekiai, ir vertina, kad jos teisingumu nėra pagrindo abejoti. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės (ieškovės) argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės pateiktų lokalinių sąmatų įrodomosios reikšmės būtent ieškovės ieškiniu prašomai priteisti būtinų daikto pagerinimo išlaidų sumai (t. y. 27 462,38 Eur) pagrįsti, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, ieškovės nurodomus duomenis įvertino kartu su iš kitų įrodinėjimo priemonių gautais faktiniais duomenimis, ir išvadas padarė atsižvelgęs į įrodymų byloje visumą.

47. Ieškovė byloje prašė vadovautis lokaline sąmata, kuri sudaryta pagal 2016 metų kainas. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad atliktų pagerinimų kaina turi būti apskaičiuojama pagal jų užbaigimo laiką, t. y. pagal 2016 metais galiojusias statybos darbų kainas. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas išduotas 2004 m. birželio 11 d. (t. 10, b l. 99–103). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išdėstė išsamius motyvus, kurių pagrindu nepagrįsta pripažino ieškovės poziciją, jog duomenys apie darbams ir statybinėms medžiagoms įsigyti panaudotas lėšas tiksliausiai atsispindi lokalinėje sąmatoje, sudarytoje pagal 2016 metų kainas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagrindiniai įrengimo ir pagerinimo darbai vyko iš karto po mansardos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog pateiktoje sąmatoje nėra išskirta medžiagų, mechanizmų, darbų kaina, pagal kokius įkainius jie skaičiuoti, nėra įvertintas nusidėvėjimas ir neatsižvelgta, kad dalis darbų yra atlikta nesilaikant normatyvų ir iš turimų medžiagų likučių. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo konkrečių argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nurodytus aspektus įvertino netinkamai.

48. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos duomenis, kuria ieškovė prašė vadovautis, taip pat įvertino kitus byloje esančius įrodymus, J. B. užsakymu statybos inžinieriaus M. L. atliktus dalies mansardos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto sąmatinius apskaičiavimus ir aprašą prie lokalinės sąmatos, ir nustatė, kad kiti įrodymai byloje nepatvirtina dalies ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų darbų atlikimo (apšiltinimo medžiagos, izoliacijos panaudojimo). Taip pat buvo įvertinta aplinkybė, kad nors ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje įtrauktos sumos už aplinkotvarkos darbus, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A‑7‑538/2019 (37 punkte) konstatuota, kad kiemo tvarkymo darbai nepriskirtini prie esminių pagerinimo darbų (CK 6.636 straipsnis). Taip pat įvertinta, kad dalis darbų buvo atlikta ūkio būdu, neturint konkrečias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Apeliantė (ieškovė) nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka.

49. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieškovės pateikta lokalinė sąmata tiksliai neatspindi realiai atliktų darbų kiekio, jų kainos ir ieškovės išleistų sumų ir nepagrindžia visos ieškovės patikslintu ieškiniu prašomos atlyginti 27 462,38 Eur pagerinimo išlaidų sumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad vien tik ieškovės pateikta lokalinė sąmata nėra pakankamas įrodymas ieškovės įrodinėjamai aplinkybei dėl pagerinimo išlaidų sumos dydžio nustatyti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pagerinimo išlaidų atlyginimo dydis nustatytinas būtent pagal pateiktą lokalinę sąmatą ir jos duomenis, atmestini kaip nepagrįsti.

50. Apeliaciniame skunde atsakovė R. K. nurodo, kad proceso metu atsakovė savo atsikirtimus grindė prasta remonto darbų kokybe, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų. Nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į 2018 m. statybų specialisto M. L. parengtą sąmatą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos duomenis, įvertino į bylą pateiktus trečiojo asmens J. B. užsakymu statybos inžinieriaus M. L. atliktus dalies mansardos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto sąmatinius apskaičiavimus ir pateiktos lokalinės sąmatos duomenis (t. 4, b. l. 122–130; t. 12, b. l. 3–10). Pirmosios instancijos teismas į atsakovės nurodytus įrodymus atsižvelgė, vertindamas ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos duomenų apie atliktus darbus ir išleistas sumas realumą.

51. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės argumentus, jog jos netenkina dalies pagerinimo darbų kokybė, ir dėl jų pasisakė. Nors atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad dalis mansardos įrengimo darbų yra netinkamos / nepakankamos kokybės, akcentuoja ir 2023 m. birželio 2 d. atliktos statinio apžiūros akte (t. 12, b. l. 15–57) nurodytus duomenis apie kokybės trūkumus, tačiau atsakovė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad, padidinus patalpų plotą, darbai patalpoms pritaikyti pagal paskirtį (gyventi) (t. y. grindų, lubų, vidinių sienų įrengimas, elektros instaliacijos darbai, vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbai) buvo būtini atlikti. Byloje nustatyta, kad pagerinimų atlikimas buvo būtinas ir pagerino gyvenamojo namo dalį iš esmės.

52. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei kaip pagerinimo išlaidų atlyginimą visa apimtimi priteisė 6 900 Eur vertės pokyčio sumą. Apeliantė (atsakovė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į J. K. M. atliktus darbus.

53. Vertindama atsakovės nurodytus argumentus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, jog ekspertizės akto išvadose nurodytas nustatytas 2000–2016 metų vertės pokyčio dydis, susijęs su palėpės įrengimo / rekonstrukcijos darbais, t. y. 6 900 Eur, buvo apskaičiuotas iš 2016 metų rinkos vertės (su palėpės įrengimo / rekonstrukcijos darbais) atėmus 2000 metų rinkos vertę ir iš nurodytos sumos atėmus 2000–2016 metų vertės pokyčio dydį, susijusį su pokyčiais rinkoje (nekilnojamojo turto brangimu) (pateikta apskaičiavimo seka: [53 600 – 13 300] – 33 400 = 6 900 Eur). Taigi ekspertizės aktu 6 900 Eur vertės pokytis, susijęs su palėpės įrengimo / rekonstrukcijos darbais, buvo nustatytas kitų nustatytų verčių pagrindu, o ne nustatant, išskiriant ir įvertinant konkrečius palėpės įrengimo / rekonstrukcijos darbus ir jų vertę. Pažymėtina ir tai, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

54. Vertindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog vertės pokytį didžiąja dalimi lėmė paties J. K. M. atlikti darbai, tačiau konkrečios trečiojo asmens J. K. M. atliktų darbų vertės atsakovė nenurodė. Apeliantė (atsakovė) akcentuoja tik faktinę aplinkybę, jog trečiasis asmuo J. K. M. atliko tam tikrus byloje nustatytus mansardos rekonstravimo darbus, tačiau konkrečios tokio pobūdžio darbų vertės neįrodinėjo. Pažymėtina, kad nagrinėjama bylos dalis dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų priteisimo ieškovei D. R. iš atsakovės R. K. buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dar 2019 m. vasario 7 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A‑7‑538/2019. Atsakovė nurodytų apeliacinio skundo argumentų negrindžia motyvais dėl kokių nors byloje atsakovės pirmosios instancijos teisme pateiktų įrodymų netinkamo įvertinimo, tačiau akcentuoja tai, kad, sprendžiant klausimą dėl ekspertizės paskyrimo, ir baigiamosiose kalbose tai akcentavo, jog teismas turi būti išmintingas išfiltruodamas, kieno kokie darbai lėmė vertės pasikeitimą ir kokia dalimi.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šalys, nepateikdamos savo teiginius patvirtinančių įrodymų, patiria neigiamas procesines pasekmes, tokios aplinkybės gali būti pripažįstamos neįrodytomis (CPK 176, 185 straipsnis).

56. Nustatyta, kad atsakovė byloje ginčijo ieškovės teikiamus įrodymus apie pagerinimo išlaidų vertę ir teikė įrodymus, kuriais siekė paneigti ieškovės pateiktas sąmatas bei sumas. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovės pateikti 2002 m. spalio 25 d. ir 2003 m. gegužės 20 d. banko kvitai ir 2001 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūra bei 199,33 Lt (57,73 Eur) apmokėjimo kvitas nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad patalpų įrengimą finansavo tik ieškovės tėvai. Pastebėtina ir tai, kad, teikdamas išvadas ekspertizės akte, teismo ekspertas 6 klausimu (t. y. kokia dalimi (piniginę išraiška) turto vertės pokytį lėmė ieškovės tėvų B. R. M. ir J. K. M. atlikti darbai, o kokia dalimi – ieškovės D. R. atlikti darbai), remdamasis CPK 214 straipsnio 3 dalimi, nepasisakė. Reikšminga pažymėti, kad atsakovė, turėdama procesinę įrodinėjimo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, net ir po minėto ekspertizės akto byloje pateikimo neteikė jokių konkrečių įrodymų apie tai, kokios vertės darbus atliko trečiasis asmuo J. K. M. (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog nesant galimybės tiksliai įvertinti pinigine išraiška ieškovės D. R. ir trečiojo asmens J. K. M. nustatytų atliktų darbų, būtų sąžininga ir teisinga 6 900 Eur sumą dalyti bent pusiau. Taigi ir su apeliaciniu skundu atsakovė, įvertinusi tai, jog prie atsakovės apeliacinio skundo prisideda ir jį palaiko ir trečiasis asmuo J. K. M., konkrečių įrodymų apie atsakovės akcentuojamą trečiojo asmens J. K. M. atliktų darbų vertę neteikė (CPK 12, 178 straipsniai, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 314 straipsnis). Iš atsakovės argumentų matyti, kad atsakovės (apeliantės) reikalavimas ieškovei priteistą sumą sumažinti per pusę yra grindžiamas subjektyviais argumentais ir nėra grindžiamas konkrečiais, objektyviais įrodymais ar pagrįstais apskaičiavimais.

57. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju patalpų įrengimo ir pagerinimo darbai vyko ilgą laiką. Ieškovė byloje teikė rašytinius įrodymus savo reikalavimams pagrįsti – lokalines sąmatas, sudarytas pagal 2017 m., 2016 m., 2004 m. kainas. Šios sąmatos tiesiogiai nepatvirtina ieškovės patirtų išlaidų, tačiau sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo, jos vertintinos kaip netiesioginiai įrodymai. Be to, dalį ieškovės patirtų išlaidų dydžio netiesiogiai pagrindžia ir atsakovės akcentuojamos statybos inžinieriaus M. L. lokalinės sąmatos bei aprašo prie jos duomenys, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad ši sąmata sudaryta 2003 m. kainomis, be to, nurodyta sąmata taip pat nėra išsami – į ją nėra įtraukti visi ieškovės atlikti darbai (pvz., langų įrengimas, sienų apmūrijimas ir kt.). Byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas duomenis apie ieškovės atliktus darbus, įvertino liudytojų duotus parodymus ir konstatavo, kad nors atsakovė teigė, jog pats J. K. M. iš savo miško medienos sudėjo grindis, duris bei langus, tačiau liudytojų parodymai šias aplinkybes paneigia.

58. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad remonto darbų rezultatais dvylika metų naudojosi pati ieškovė, ir per tą laiką juos nudėvėjo, todėl nusidėvėjimo faktorius taip pat turi atsispindėti nusprendžiant dėl konkrečios sumos priteisimo ir neturėtų būti neįvertintas. Atsakovė taip pat pažymi, kad proceso metu ji atsikirtimus grindė prasta remonto darbų kokybe. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, teigdama, jog turėtų būti įvertintas nusidėvėjimo aspektas, nesiremia konkrečiais įrodymais ir duomenimis apie nusidėvėjimo vertę. Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad, atlikus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę, ekspertizės akte ekspertas pateikė išvadas, jog 2016 metais ekspertizės objekto rinkos vertė buvo 53 600 Eur. Ekspertizės akte pažymėta, kad vidaus patalpų apdaila buvo aprašoma pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. antstolės I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; taip pat pažymėta, kad šiame ekspertizės akto poskyryje buvo naudoti duomenys, surinkti vertinamo ekspertizės objekto apžiūros metu, bei civilinėje byloje Nr. e2‑155‑1024/2023 pateikta medžiaga. Įvertinus tai, kad ekspertizės akte, nustatant ekspertizės objekto rinkos vertę 2016 metais, buvo įvertinta ir atsižvelgta į po remonto ir pagerinimų atlikimo buvusią faktinę ekspertizės objekto būklę, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad buvo atsižvelgta ir į ginčo patalpų būklę, jų nusidėvėjimą ir atliktų darbų kokybinį rezultatą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės (atsakovės) argumentai, jog neįvertinta darbų kokybė ir nusidėvėjimo aspektas, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

59. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi ieškovės pateiktų lokalinių sąmatų, sudarytų pagal kelių laikotarpių kainas, turinį, įvertinusi ekspertizės akto duomenis ir nustatytą 6 900 Eur nekilnojamojo turto vertės pokytį, įvertinusi visumą byloje esančių įrodymų, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju, pagal byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas būtinomis ieškovei atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis pripažinti 6 900 Eur turto vertės padidėjimą atitinkančią sumą, kaip pagrįstą byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad atsakovė, turėdama procesinę pareigą įrodinėti jos teigiamas aplinkybes, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie trečiojo asmens J. K. M. atliktų darbų vertę (CPK 12, 178 straipsniai). Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 6 900 Eur sumą už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaidų atlyginimas yra pagrįstas ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Dėl tinkamo atsakovo

60. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje ir iš jos negalėjo būti priteistos lėšos už gyvenamojo namo pagerinimą. Atsakovė šią poziciją grindžia argumentais, kad daikto pagerinimo išlaidos nesusijusios su daiktine teise, tai yra prievoliniai teisiniai santykiai, todėl pareiga atlyginti daikto pagerinimo išlaidas tenka sutarties šaliai, suteikusiai panaudą, ir reikalavimas turėjo būti nukreiptas į gyvą esantį ieškovės tėvą J. K. M., o ne vėlesnę turto savininkę – atsakovę R. K.. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

61. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.

62. Pažymėtina, kad dėl tinkamų atsakovų pagal ieškovės ieškinio reikalavimus klausimo buvo pasisakyta įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A‑7‑538/2019, jame taip pat buvo vertinama ir atsakovės (apeliantės) apeliaciniame skunde akcentuojami argumentai, jog daikto pagerinimo išlaidos nesusijusios su daiktine teise, tai yra prievoliniai teisiniai santykiai, todėl pareiga atlyginti daikto pagerinimo išlaidas tenka sutarties šaliai.

63. Bylos duomenimis, J. K. M. ir B. R. M. 2016 m. birželio 19 d. dovanojimo sutartimi savo nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei R. K.. Atsakovė R. K. nutraukė panaudos sutartį su ieškove – 2016 m. rugsėjo 6 d. įspėjusi ieškovę apie panaudos sutarties nutraukimą, 2016 m. lapkričio 19 d. ieškovei priklausančius daiktus, buvusius jos gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), išnešė į šiltnamį. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendime (44 punkte) konstatuota, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovei R. K. buvo žinoma, jog ieškovė gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir naudojosi mansardos patalpomis; kaip byloje nustatyta, panaudos sutartį su ieškove nutraukė būtent atsakovė R. K. ir gyvenamojo namo bei kitų statinių dovanojimo atsakovei J. B. metu panaudos sutartis negaliojo, todėl atsakovei J. B. neatsirado teisės ir pareigos, kylančios iš šios panaudos sutarties.

64. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog atsakovei R. K. buvo žinoma, kad ieškovė gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir naudojosi mansardos patalpomis sutartiniais panaudos pagrindais. Atsakovei perėjo teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį (CK 6.643 straipsnio 1 dalis). Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendime (44 punkte) taip pat konstatuota, kad, nustačius pagerinimo išlaidų dydį, jos gali būti priteistos tik iš atsakovės R. K., o ne iš atsakovės J. B..

65. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, byloje esančiais įrodymais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė R. K. yra tinkama atsakovė atsakyti pagal ieškinio reikalavimus. Apeliantės (atsakovės) argumentai, kad iš jos negalėjo būti priteistos lėšos už gyvenamojo namo pagerinimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų

66. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, prie atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų neįtraukė 200 Eur, sumokėtų už gyvenamojo namo ir šiltnamio apžiūrų aktų parengimą. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl šios atsakovės apeliacinio skundo dalies argumentų nepateikė.

67. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

68. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą, yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, tai yra jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023, 76 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

69. Nustatyta, kad byloje atsakovė R. K. 2023 m. birželio 5 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo ir papildomų bylinėjimosi išlaidų (procesinio dokumento Nr. DOK‑16126). Jame nurodė, kad atsakovė R. K., reaguodama į ieškovės nesutikimą, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai ir už juos negali būti prašomas joks atlygis, pasitelkė statybų specialistą, kuris 2023 m. birželio 2 d. atliko apžiūrą vietoje ir sudarė gyvenamojo namo ir šiltnamio apžiūros aktus ir surašė atitinkamas išvadas, atsakovės vertinimu, reikšmingas šios bylos baigčiai; atsakovė, be kita ko, pateikė prašymą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už parengtus apžiūros aktus. Atsakovės patirtas 200 Eur išlaidas pagrindžia 2023 m. birželio 2 d. PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomos atlyginti 200 Eur išlaidos už apžiūros aktų sudarymą yra tiesiogiai susijusios su šioje byloje pareikštais reikalavimais, esant šalių ginčui dėl išlaidų už nekilnojamojo turto pagerinimą atlyginimo. Atsakovės patirtos išlaidos atitinka būtinų ir pagrįstų išlaidų kriterijų, jos nėra perteklinės ar neprotingo dydžio, todėl pripažintinos atsakovės bylinėjimosi išlaidomis.

71. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 4 350 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodytos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos 2023 m. birželio 2 d., nebuvo paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu. Taigi, įvertinus nurodytas išlaidas, atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarytų 4 550 Eur (4 350 Eur + 200 Eur). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, patenkinta 25 procentai ieškovės reikalavimų ir atmesti reikalavimai sudaro 75 procentus. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi teisę į 3 412,50 Eur (4 550 Eur – 25 proc.) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

72. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atliko šalių pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kaip vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinį patenkinus iš dalies (25 proc.), ieškovei turėtų būti atlyginta 3 816,37 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad atsakovė turi teisę į 150 Eur didesnės sumos išlaidų atlyginimą, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime (3 412,50 Eur – 3 262,50 Eur), patikslintina pirmosios instancijos teismo, atlikus šalių viena kitai mokėtinų sumų įskaitymą, nustatyta iš atsakovės ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – vietoje 553,87 Eur nurodant 403,87 Eur (3 816,37 Eur – 3 412,50 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 98 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

73. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šalių pateiktų apeliacinių skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, tačiau patikslinama pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, nurodant, kad iš atsakovės R. K. ieškovei D. R. priteistina 403,87 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 295-219/2020 59 punktą; ir kt.).

75. Pažymėtina, kad procesinio klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendimas ir su tuo susijusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies patikslinimas nelaikytinas atsakovės apeliacinio skundo materialinių reikalavimų patenkinimu iš dalies.

76. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė abi šalys, tačiau abiejų šalių pateikti apeliaciniai skundai buvo atmesti, šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir šalys paliktinos prie turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, nurodant, kad iš atsakovės R. K. ieškovei D. R. priteistina 403,87 Eur (keturi šimtai trys eurai 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.