- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-7-538/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00449-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- J. B., R. K.
- Trečiasis asmuo
- B. R. M., J. K. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R. ir atsakovės J. B. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovėms R. K., J. B. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, neteisėto iškeldinimo, padarytos turtinės žalos ir turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys J. K. M. ir B. R. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės R. K. 2016-08-19 vienašalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu; pripažinti atsakovės R. K. veiksmus nuo 2016-11-19 dėl ieškovės iškeldinimo ne teismo tvarka iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtais; priteisti solidariai iš atsakovių R. K. ir J. B. 3400 Eur žalą dėl turto sugadinimo ir pasisavinimo, padaryto neteisėto iškeldinimo metu; priteisti 15 000 Eur už ieškovės atliktą nekilnojamojo turto, esančio(duomenys neskelbtini), pagerinimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog nuo vaikystės gyveno kartu su tėvais jiems nuosavybės teise priklausiusiame name (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susituokė su pirmu vyru A. S., nuo santuokos sudarymo gyveno jos tėvų name, prisidėjo prie ūkio išlaikymo. (duomenys neskelbtini), mirus sutuoktiniui, norėjo keisti gyvenamąją vietą, tačiau tėvai įkalbėjo pasilikti, tarp jų susiklostė geranoriški santykiai, ieškovė rūpinosi ūkiu ir padėjo tėvams, susitarė, jog mainais į tėvų išlaikymą senatvėje ir rūpinimąsi jų sveikata, ieškovė galės savo lėšomis įsirengti namo mansardą, kuri jai ir atiteks. Apie 2001 metus J. K. M. gavo leidimą namo antro aukšto rekonstrukcijai (padidinimui), pradėjo rekonstrukcijos darbus iš namo kiemo pusės iškėlė medinį karkasą. Turėdama tėvų sutikimą, ji su draugų ir giminaičių pagalba, savo sąskaita, namo antrame aukšte įrengė tris kambarius su virtuve ir sanitariniu mazgu, sutvirtino perdangą, išmūrijo kambarių sienas, pertvarkė laiptinę, įdėjo langus ir duris, apšiltino sienas, sumontavo gipso kartono plokštes, išklojo parketą, atliko kitą vidaus apdailą, įvedė kanalizaciją bei elektrą, įrengė sanitarinį mazgą. Remonto darbai buvo atliekami palaipsniui, iki 2015 metų, tačiau nepaisydami susitarimo, tėvai 2016-08-19 namą padovanojo seseriai R. K., kuri vienašališkai nutraukė panaudos sutartį, atšaukė gyvenamosios vietos deklaraciją ir savavališkai, be teismo sprendimo, iškeldino ieškovę iš jos įrengtų gyvenamųjų patalpų, kuriose ieškovė buvo įsikūrusi ir gyveno. Atsakovė pakeitė namo spynas ir nebeįleido jos ir jos sutuoktinio į vidų, kur liko jų turtas, o dalį turto atsakovė perkėlė į šiltnamį, kuriame tokiems daiktams nebuvo jokių laikymui pritaikytų sąlygų. Dėl tokių neteisėtų veiksmų R. K. padarė turtinę 3 400 Eur žalą – nepataisomai sugadinta skalbyklė Ardo 280 Eur vertės, čiužinys Bauer (1 150 Eur), itališki baldai (1 450 Eur), sofa ir fotelis (140 Eur), taip pat atsakovė pasisavino židinio krosnelę (280 Eur), žaliuzes ir kitus smulkius daiktus, kurių bendra vertė yra 100 Eur. Pažymėjo, kad investuodama į namo remontą bei namo infrastruktūros sutvarkymą, tikėjosi ilgalaikių santykių. Nepaisant to, kad pasikeitė namo savininkai, ieškovė turi teisę į turto pagerinimui skirtų išlaidų atlyginimą, nes atlikus turto pagerinimą nekilnojamojo turto vertė padidėjo ne mažiau kaip 15 000 Eur. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės turtiniai praradimai atsirado dėl bendrai atliekamų neteisėtų atsakovių veiksmų, todėl prašė taikyti solidarią atsakovių atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teisme ieškovė atsisakė reikalavimo dėl židinio krosnelės, sutiko ją atsiimti iš atsakovių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2018-03-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. P. R. K. veiksmus dėl D. R. iškeldinimo ne teismo tvarka iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtais. Priteisė D. R. 364,44 Eur žalos atlyginimą iš R. K. ir 3 232,41 Eur turto pagerinimo išlaidų iš J. B.. Priteisė D. R. 62,05 Eur bylinėjimosi išlaidų iš R. K. ir 571,71 Eur iš J. B.. Priteisė iš D. R. 1765,80 Eur bylinėjimosi išlaidų R. K. ir 206 Eur bylinėjimosi išlaidų J. B.. Nutraukė civilinės bylos dalį dėl kompensacijos už židinio krosnelę 280 Eur vertės priteisimo. Grąžino ieškovei D. R. 6 Eur žyminio mokesčio. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai:
4.1. Nors esminiai pagerinimo darbai buvo atlikti iki 2004 metų, ieškovė ginčo patalpomis naudojosi iki buvo nutraukta panaudos sutartis ir 2016-11-20 buvo iškeldinta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog yra praleistas bendrasis ieškinio senaties terminas.
4.2. Civilinio kodekso 6.610 straipsnis numato, jog fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, todėl atsakovės R. K. veiksmus dėl ieškovės iškeldinimo ne teismo tvarka iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino neteisėtais.
4.3. Atsižvelgiant į tai, kad baldai ir čiužinys buvo naudojami ne vienerius metus, baldai nėra sulaužyti, tik minkštoji baldų dalis prisitraukusi drėgmės ar vietomis sudrėkusi, kas nedaro baldų visiškai nebetinkamais naudoti, drėgmės pažeista tik komodos viršutinė dalis, įvertinus daiktams padarytus pakenkimus ir jų pobūdį, naudojimo laiką, žalos atlyginimui priteistina 15 procentų šių daiktų vertės, iš viso 364,44 Eur.
4.4. Žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovės R. K., kuri, būdama gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkė, nesilaikydama nustatytos iškeldinimo tvarkos, ieškovei priklausančius daiktus išnešė į šiltnamį, neužtikrino tinkamos sandėliavimo tvarkos ir daiktai buvo paveikti drėgmės.
4.5. Ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl židinio krosnelės (280 Eur) priėmė, bylą dėl šios ieškinio dalies nutraukė.
4.6. Pagal ieškovės pateiktą sąmatą nustatė, jog joje nurodyti darbai yra skirti rekonstruotų patalpų pritaikymui gyventi ir sudaro 2 638,08 Eur, duomenų, jog šioje sąmatoje nurodyti darbai būtų atlikti ne ieškovės lėšomis, byloje nėra, todėl yra pagrindas šią sumą priteisti ieškovei.
4.7. Iš aprašo prie lokalinės sąmatos nustatė, jog lauko sienos iš vidinės namo pusės apdailintos dailylentėmis bei gipso plokštėmis, neįrengus apšiltinimo ir garo izoliacijos, šie atsakovės pateikti įrodymai ieškovės nėra nuginčyti, todėl nėra pagrindo priteisti išlaidų už grindų, išorinių paviršių šiltinimą, kai izoliacijos sluoksnio storis 150 mm ir garo izoliacijos įrengimą.
4.8. Kadangi daiktinė turtinė prievolė yra neatskiriamai susijusi su tam tikra daiktine teise ir seka paskui daiktą, atsakomybė atlyginti turto pagerinimo išlaidas tenka turto savininkei atsakovei J. B..
Atsiliepimas
4.9. Teismas pripažino pagrįstomis ir su byla susijusiomis 150 Eur išlaidas už skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 800 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 200 Eur už atstovavimą byloje, 500 Eur už atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 150 Eur už sąmatos parengimą.
4.10. Teismo vertinimu, tokios išlaidos kaip 8,37 Eur už notaro pareiškimą dėl išsikraustymo; 150 Eur už teisinę konsultaciją ir 2016-10-07 pretenziją dėl patalpų atlaisvinimo, 1,06 Eur už registruotos korespondencijos siuntimą, 100 Eur už skundą dėl antstolės veiksmų nėra susijusios su bylos procesu teisme, atskirojo skundo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas netenkino ir nėra pagrindo 100 Eur už skundo surašymą priteisti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2018-03-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-124-225/2018 dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl žalos ir turto pagerinimo atlyginimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat solidariai priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, siekiant nustatyti, kad daiktai, kurie saugoti lauke ir tam visiškai nepritaikytose patalpose, dėl netinkamų oro sąlygų poveikio tapo netinkamais naudoti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 15 procentų daiktų vertės neatitinka objektyvumo reikalavimo, taip pat neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Pažymi, kad neteisėtus veiksmus atliko ne tik atsakovė R. K., bet ir atsakovė J. B., todėl šios atsakovės turėtų atsakyti solidariai. Dėl priteistinų pagerinimo išlaidų dydžio, teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio nuostatas, taip pat nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo dalyką, iš viso nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų, dalyvavusių atliekant konkrečius rangos darbus, paaiškinimų. Pažymi, kad akivaizdu, jog gyvenamasis namas buvo rekonstruojamas, naujai įrengiant gyvenimui pritaikytas patalpas. Rekonstrukcija ir po jo einantis namo vidaus įrengimas yra kapitalinis remontas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme. Teigia, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl nuostolių apskaičiavimo momento. Mano, kad teismui parinkus apskaičiavimą pagal 2003 m. kainas, atsakovė, turinti pareigą atlyginti ieškovei už atliktus nekilnojamojo turto pagerinimus, laikytina nepagrįstai praturtėjusią ieškovės sąskaita, o tai prieštarautų CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam visiško nuostolių atlyginimo principui. Pažymi, kad svarbi ta aplinkybė, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2017-06-08 nutartimi įpareigojo atsakovę J. B. sudaryti galimybę ieškovės D. R. nurodytiems specialistams atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir apžiūrą namo pagerinimo įvertinimo atlikimui, tačiau atsakovė J. B. ieškovės ir jos samdyto specialisto į namą neįleido, todėl inžinierius sąmatas sudarė vadovaudamasis statybos darbų programos paskaičiavimais, mansardos rekonstrukcijos projektu, išrašu iš VĮ Registro centras, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir liudytojų, kurie patys atliko arba betarpiškai dalyvavo atliekant statybos rangos darbus paaiškinimais, kurie be kita ko, byloje nėra paneigti jokiais objektyviais įrodymais. Pažymi, kad ieškovė atliko darbus pagal teisės aktų reikalavimus, todėl į bylą pateikta statybos inžinieriaus Z. K. sudarytomis statybos rangos darbų sąmatomis teismas nesivadovauti neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neužtikrino lygiaverčio, objektyvaus ir išsamaus abiejų šalių pateiktų įrodymų vertinimo, kas sutrukdė teismui padaryti teisingas išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisingo ginčo išsprendimo. Apeliantė taip pat pastebi, jog dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas savo išvadų nemotyvavo, kodėl bylinėjimosi išlaidos yra paskirstytos ir priteistos ir atsakovės J. B. naudai, kai tuo tarpu jokių motyvų dėl J. B. patirtų išlaidų nei byloje, nei teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra.
7. Atsakovė J. B. apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2018-03-16 sprendimą iš dalies pakeisti ir ieškinį ieškovės atžvilgiu atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, todėl iš jos žalos atlyginimas priteistas be pagrindo. Tvirtina, kad viešame registre įregistruotas daiktinės nuosavybės teisės suvaržymas yra privalomas daiktą nuosavybėn įgijusiam asmeniui, o tokių suvaržymų nesant įregistruota, taip pat to neįrašius dovanojimo sutartyje, naujajam įgijėjui daikto suvaržymai nėra taikomi. Taip pat nurodo, kad rekonstrukcija, kada gyvenamosiomis patalpomis tapo mansarda, baigta 2004 metais, todėl yra pagrindas šiems ieškovės reikalavimams taikyti senaties terminą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atsakovės J. B. apeliacinį skundą atsakovė R. K. prašo apeliacinį skundą tenkinti.
10. Nurodo, kad D. R. neturi reikalavimo teisės dėl nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų nė vienos iš atsakovių atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad pritaria atsakovės apeliacinio skundo motyvams dėl ieškinio senaties.
11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės J. B. ir R. K. prašo skundą atmesti.
12. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl atlyginimo už ieškovės sugadintus daiktus pagrįsta. Teigia, kad teismas pagrįstai netaikė solidarios atsakomybės, nes J. B. ginčo turto savininke tapo 2017-02-15, o 2016-12-19 ieškovė savo kilnojamuosius daiktus jau buvo atsiėmusi. Pažymi, kad nesutinka nei su ieškovės nurodomu išlaidų atlyginimo pagrindu, nei su jos siūloma apskaičiavimo verte. Taip pat nurodo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl pagerinimo išlaidų priteisimo.
13. Atsiliepime į atsakovės J. B. apeliacinį skundą tretieji asmenys R. M. ir K. M. prašo atsakovės J. B. apeliacinį skundą tenkinti.
14. Pažymi, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės dėl nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų atlyginimo nei J. B., nei R. K. atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad pritaria apeliacinio skundo motyvams dėl ieškinio senaties taikymo.
15. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą tretieji asmenys R. M. ir K. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
16. Nurodo, kad nesutinka nei su teismo sprendime, nei apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad namo mansardos pakėlimą ir įrengimą savo lėšomis atliko ieškovė. Prašo taikyti ieškinio senatį dalyje dėl išlaidų pagerinimams ir šiltnamio statybai atlyginti.
17. Atsiliepime į atsakovės J. B. skundą ieškovė prašo skundą atmesti.
18. Nurodo, kad J. B. nuo ginčo pradžios žinojo apie daiktinės teisės suvaržymus, kadangi į patalpas gyventi įsikėlė po pirmojo dovanojimo sandorio. Teigia, kad J. B. su buvusia namo savininke R. K. kartu atliko neteisėtus veiksmus ieškovės turto atžvilgiu ir yra solidariai atsakingos už padarytą žalą. Taip pat pažymi, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorių teisėtumas kelia abejonių, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
20. Nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų J. K. M. ir B. R. M. susiklostė neterminuoti neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) santykiai. 2016-08-19 dovanojimo sutartimi J. K. M. ir B. R. M. savo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei R. K.. 2016-09-06 ieškovei notaras įteikė atsakovės R. K. pranešimą apie tai, kad D. S. (ieškovės) daiktinės teisės į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusios. 2016-09-06 įspėjusi ieškovę apie panaudos sutarties nutraukimą, atsakovė R. K. 2016-11-19 ieškovei priklausančius daiktus, buvusius jos gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), išnešė į šiltnamį. 2017-02-15 sutartimi ginčo turtas padovanotas atsakovei J. B..
Dėl senaties termino.
21. Atsakovės teigia, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija, tai yra, kada gyvenamosiomis patalpomis tapo mansarda, baigta 2004 metais, todėl yra pagrindas šiems ieškovės reikalavimams taikyti senaties terminą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
22. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Nurodyta taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, bet iki teisės pažeidimo tai yra objektyviojo momento ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti.
23. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovių teigimu pagerinimo darbai buvo atlikti iki 2004 metų, ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai 2016-11-20 buvo nutraukta panaudos sutartis ir ieškovė buvo iškeldinta. Taigi iki tol, kol ieškovė naudojosi gyvenamojo namo mansardos patalpomis ir jos pagerinimais, ji neturėjo pagrindo reikšti ieškinio dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir tik nuo panaudos sutarties nutraukimo dienos prasidėjo ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimams, susijusiems su mansardos pagerinimu pareikšti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog yra praleistas bendrasis ieškinio senaties terminas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo.
24. Ieškovė argumentuoja, kad neteisėtus veiksmus išnešant ieškovės daiktus atliko ne tik atsakovė R. K., bet ir atsakovė J. B., todėl šios atsakovės turėtų atsakyti solidariai. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
25. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.
26. Kaip byloje nustatyta, 2016-09-06 ieškovei notaras įteikė atsakovės R. K. pranešimą apie tai, kad ieškovės daiktinės teisės į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusios. Įspėjusi ieškovę apie panaudos sutarties nutraukimą, atsakovė R. K. 2016-11-19 ieškovei priklausančius daiktus, buvusius jos gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), išnešė į šiltnamį, patalpas užrakino. Pažymėtina, kad R. K. veiksmai dėl ieškovės iškeldinimo nesilaikant CK 6.610 straipsnyje nustatytų reikalavimų iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažintini neteisėtais. Taigi esant nustatytoms aplinkybėms, tai yra, kad panaudos sutartį su ieškove nutraukė atsakovė R. K., ji iškeldinimo metu buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, iškeldino ieškovę ir jos daiktus nesilaikydama CK nustatytos tvarkos, nepriklausomai nuo to, kurie tuo metu buvę asmenys realiai išnešė į šiltnamį ieškovės daiktus, akivaizdu, kad atsakomybė už neteisėtai išneštus į šiltnamį daiktus tenka atsakovei R. K., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog žalą už sugadintus ieškovės daiktus turi atlyginti atsakovė R. K..
27. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog dėl R. K. neteisėtų veiksmų patyrė 3 400 Eur žalą, t. y., buvo nepataisomai sugadinta skalbyklė Ardo 280 Eur vertės, čiužinys Bauer 1 150 Eur vertės, itališki baldai 1 450 Eur vertės, sofa ir fotelis 140 Eur vertės, taip pat atsakovė pasisavino židinio krosnelę 280 Eur, žaliuzes ir kitus smulkius daiktus, kurių bendra vertė yra 100 Eur. Šie argumentai atmestini.
28. Bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė pripažino, kad čiužinį Bauer ir baldus iš šiltnamio pasiėmė ir šiuo metu naudoja, taip pat pasiėmė ir skalbyklę Ardo. Nors ieškovė ir nurodė, kad minėti daiktai apgadinti, tačiau neteikė į bylą įrodymų apie jų vertę iki ir po apgadinimo (CPK 178 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teisme atsisakė 280 Eur reikalavimo už židinio krosnelę, taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista žalos suma laikytina pakankama kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius dėl jos daiktų neteisėto iškeldinimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės R. K. priteista 364,44 Eur žalos atlyginimo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Apeliantė argumentuoja, kad dėl priteistinų pagerinimo išlaidų dydžio, teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio nuostatas, taip pat nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo dalyką, nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų, dalyvavusių atliekant konkrečius rangos darbus, paaiškinimų.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovių už atliktus namo pagerinimus nepagrįstai remiasi deliktinės teisės normomis ir priteistiną sumą sieja su atkuriamąja verte, kadangi nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė ne žalos teisiniai santykiai, o būtinų išlaidų už pagerinimus atlyginimas, nes ieškovės išlaidos susidarė ne iš padarytos žalos, t. y. delikto, o iš sutartinių teisinių santykių, tai yra iš panaudos sutarties.
32. CK 6.629 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai taikomos CK 6.501 straipsnio nuostatos, kur numatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita.
33. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
34. Iš teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašo nustatyta, kad liudytojas L. N. patvirtino, kad atvežė ieškovei medieną, užsakovas buvo ieškovė. Liudytojas S. B. nurodė, kad ieškovė paprašė, jog jis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 2 aukšte padarytų lubas, duris ir parketą, už šiuos darbus jam sumokėjo ieškovė. Liudytojas R. J. nurodė, kad pastatė hidroforą (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, montavo 2 aukšte vonią, ir klozetą, sau juo atsiskaitė ieškovė, kieno tai buvo pinigai nežino. Liudytojas A. M. nurodė, kad remontavo malkinę, pastatė naujas sienas, stogo nekeitė, tik užlopė jau naudotais šiferio lapais, jis šiuos darbus atliko gera valia, pinigų nei iš ieškovė, nei tretieji asmenys jam nemokėjo. Liudytojas S. K. nurodė, kad sudėjo (duomenys neskelbtini), 2 aukšte parketą, jam sumokėjo ieškovė, neatsimena, kokio dydžio suma jam buvo sumokėta. Liudytoja J. R. nurodė, kad keitė langus (duomenys neskelbtini), 2 aukšte, darbai vyko ieškovės nurodymu, už darbą sumokėjo ieškovė. Liudytojas J. R. nurodė, kad namo pagerinimus atliko ieškovė, jis atliko mūrijimo darbus, kadangi ieškovė jo brolio sugyventinė, jis už šiuos darbus iš ieškovės atlyginimo neprašė. Liudytoja O. S. nurodė, kad 2 aukšto stogo karkasas buvo padarytas iš trečiajam asmeniui J. K. M. priklausiusios medienos, kitus 2 aukšto pagerinimo darbus organizavo ir už juos mokėjo ieškovė ir jos dabartinis vyras J. R..
35. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad J. K. M., gavęs leidimą mansardos patalpų rekonstrukcijai, savo mediena, lėšomis ir darbu pastatė medinį karkasą ir medinę konstrukcijos dalį, perdangą, užklojo stogą, tačiau tai, kad ieškovė atliko kitus namo pagerinimus, byloje patvirtino pagerinimo darbus atlikę asmenys, kurie pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojais. Nors atsakovės ir tretieji asmenys teigė, kad už kitus namo 2 aukšto pagerinimo darbus mokėjo ir trečiasis asmuo J. K. M., tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl įvertinusi byloje esančius duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiškinimus, teisėjų kolegija turi pagrindą daryti išvadą, kad kitus namo 2 aukšto pagerinimo darbus atliko ieškovė savo lėšomis (CPK 185 straipsnis). Taip pat iš pirmosios instancijos teisme metu apklaustų liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad šiltnamis pastatytas 1999 metais, tačiau ieškovė neteikė įrodymų, pagrindžiančių didesnę ar mažesnę šiltnamio vertę (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad VĮ Registro duomenys apie šiltnamio vidutinę rinkos vertę, nėra pagrindas nurodytą sumą laikyti pagerinimo išlaidomis.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant pareikštam reikalavimui dėl pagerinimo išlaidų priteisimo, būtina nustatyti, ar daiktas buvo pagerintas, t. y., kokia buvo daikto vertė iki pagerinimų ir kokia daikto vertė atlikus pagerinimus, ir tik tada gali būti sprendžiama, ar ieškovė turi teisę į būtinų išlaidų atlyginimą. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tokių išlaidų atlyginimui pakaktų nustatyti turto vertės padidėjimą, šie duomenys gali būti gaunami ekspertizės pagalba (CPK 212 straipsnis).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateiktos sąmatos už atliktus darbus nepatvirtina nei išlaidų daiktų pagerinimui dydžio, nei daiktų vertės padidėjimo. Išlaidoms daiktui pagerinti nepriskiriamos išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti (CK 6.636 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie darbai, kaip skalbyklės montavimas ar kambarių einamasis remontas, iš esmės nepagerina daikto, todėl tokie darbai ir remontas negali būti priskiriami prie namo pagerinimo išlaidų. Liudytojų parodymai duoda pagrindą daryti išvadą, kad buvo atliktas einamasis malkinės remontas, todėl šiam tikslui turėtos išlaidos neatlygintinos. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prie esminių pagerinimų nepriskirtini ir 1 200 Eur įvertinti kiemo gerbūvio darbai, nes tai, kad ieškovė gyvendama tėvų name sodino, prižiūrėjo gėlynus ar kitus kiemo augalus, nesudaro pagrindo konstatuoti esminių gerbūvio darbų atlikimą (CK 6.636 straipsnis).
38. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad dalyvaujantiems byloje asmenims nepateikus pirmosios instancijos teismui įrodymų dėl turto vertės pasikeitimo/nepasikeitimo atlikus gyvenamojo namo ir šiltnamio pagerinimus, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi turėjo pareigą pasiūlyti teikti šalims papildomus įrodymus dėl turto vertės pasikeitimo, o tokių įrodymų šalims negalint pateikti, pasiūlyti šalims pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo.
39. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su ieškovės atliktų pagerinimų verte, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pagerinimo išlaidų ieškovei priteisimo ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).
Dėl atsakovės J. B. apeliacinio skundo.
40. Apeliantė argumentuoja, kad viešame registre įregistruotas daiktinės nuosavybės teisės suvaržymas yra privalomas daiktą nuosavybėn įgijusiam asmeniui, o tokių suvaržymų nesant įregistruota, taip pat to neįrašius dovanojimo sutartyje, naujajam įgijėjui daikto suvaržymai nėra taikomi.
41. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad daiktinė turtinė prievolė yra neatskiriamai susijusi su tam tikra daiktine teise ir seka paskui daiktą, atsakomybė atlyginti turto pagerinimo išlaidas tenka turto savininkei atsakovei J. B.. Su šiais teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad daikto pagerinimo išlaidos nesusijusios su daiktine teise, tai yra prievoliniai teisiniai santykiai, todėl pareiga atlyginti daikto pagerinimo išlaidas tenka sutarties šaliai.
43. CK 6.643 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti.
44. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei R. K. buvo žinoma, kad ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), ir naudojosi mansardos patalpomis. Kaip byloje nustatyta, panaudos sutartį su ieškove nutraukė būtent atsakovė R. K. ir gyvenamojo namo bei kitų statinių dovanojimo atsakovei J. B. metu panaudos sutartis negaliojo, todėl atsakovei J. B. neatsirado teisės ir pareigos, kylančios iš šios panaudos sutarties. Atsižvelgiant į tai, nustačius pagerinimo išlaidų dydį, akivaizdu, kad jos gali būti priteistos tik iš atsakovės R. K., o ne iš atsakovės J. B., todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria priteistos ieškovei pagerinimo išlaidos iš atsakovės J. B., naikintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
45. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis, kuria tenkinta ieškinio dalis ir turto pagerinimo išlaidos priteistos iš atsakovės J. B., naikintina, ir ši ieškinio dalis atmestina. Teismo sprendimo dalis, kuria atmesta ieškinio dalis dėl namo ir šiltnamio (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų priteisimo iš atsakovės R. K., naikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai).
46. Kadangi dalis bylos grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u sprendžia:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis ir ieškovei D. R. iš atsakovės J. B. priteistos gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), 3232,41 Eur pagerinimo išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės J. B. atžvilgiu atmesti.
Sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų priteisimo ieškovei D. R. iš atsakovės R. K., panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.