- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2A-751-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- R. K., J. B., J. K. M.
- Trečiasis asmuo
- notarei I
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. patikslintą ieškinį atsakovams R. K., J. B., J. K. M., trečiajam asmeniui notarei I. Š. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir dovanojimo sutarčių nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. R. kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė: 1) pripažinti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės D. R. ir atsakovų B. R. M. ir J. K. M. bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad nuosavybės dalys šiame turte yra tokios: D. R. – 1/3, o B. R. M. ir J. K. M. – 2/3; 2) pripažinti negaliojančia atsakovų B. R. M. ir J. K. M. su atsakove R. K. 2016 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą notarinės formos dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4331, dėl 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir ant jo stovinčių pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo sutartis sudarymo momento; 3) pripažinti negaliojančia atsakovių R. K. ir J. B. 2017 m. vasario 15 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 776, dėl 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir ant jo stovinčių pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo sutarties sudarymo momento; 4) taikyti restituciją ir grąžinti B. R. M. ir J. K. M. nuosavybėn 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir ant jo stovinčius pastatus - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovių R. K. ir J. B. ieškovės D. R. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovams B. R. M. ir J. K. M. (ieškovės tėvams) nuosavybės teise priklausė 0,06 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, šiltnamis ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiame name kartu su tėvais gyveno ir ieškovė, su jais vedė bendrą ūkį, rūpinosi namu, aplinka. 1995 m. mirė ieškovės sutuoktinis. Po jo mirties ieškovė ketino išsikraustyti, tačiau tėvai žadėjo, kad ji galės pasistatyti ir įsirengti namo mansardą-antrą aukštą, kuris nuosavybės teise atiteks jai. 2000 m. pagal minėtą susitarimą ieškovas tėvas J. K. M. gavo leidimą namo antro aukšto rekonstrukcijai (padidinimui). D. R. atliko minėtus namo antro aukšto rekonstrukcijos-padidinimo darbus, įsirengė 3 kambarius su virtuve, sanitariniu mazgu, taip pat atliko ir kitus gyvenamojo namo remonto darbus iki pat 2015 m. Nuosavybės teisės į namo dalį ieškovė registruoti neskubėjo, kadangi su tėvais nekilo jokių ginčų. 2016 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės tėvai B. R. M. ir J. K. M. su atsakove R. K. (ieškovės seserimi) sudarė 0,06 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, šiltnamio ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių dovanojimo sutartį, tuo pažeisdami tiek ieškovės tiek ir atsakovų - ieškovės tėvų teises, kadangi būste ieškovės tėvai ir po sandorio sudarymo gyveno minėtame name. B. R. M. dėl jai diagnozuotų susirgimų sudarydama dovanojimo sutartį negalėjo suvokti, nei savo veiksmų reikšmės, nei dovanojimo sandorio reikšmės, todėl šiuo sandoriu ji neišreiškė tikrosios valios, o J. K. M. yra neraštingas, todėl neabejotinai negalėjo suprasti dovanojimo sutarties turinio. Po dovanojimo sutarties sudarymo R. K. panaikino ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą ginčo namo adresu, pakeitė durų spynas ir nebeįsileido ieškovės ir jos sutuoktinio į namo vidų, o jiems priklausiusį turtą išmetė į kiemą, t. y. neteisėtai iškeldino ją ir sutuoktinį, kas buvo pripažinta Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu. R. K. 2017 m. vasario 15 d. sudarė dovanojimo sutartį su savo dukra J. B. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią dukrai nuosavybės teise perleido minėtą turtą. Pažymėjo, kad B. R. M. diagnozuota Parkinsono liga ir demencija sergant Parkinsono liga. Dėl nuolat progresuojančių smegenis pažeidžiančių ligų atsakovė B. R. M., sudarydama 2016 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartį su atsakove R. K., negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kadangi 2016 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis neteisėta, 2017 m. vasario 15 d. sutartis taip pat negali būti laikoma teisėta. Taip pat, tarp ieškovės ir jos tėvų-atsakovų B. R. M. ir J. K. M. buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, kurių metu šalys susitarė, kad ieškovės D. R. lėšomis ir darbu bus rekonstruotas B. R. M. ir J. K. M. priklausantis namas, pastatant ir įrengiant jo antrąjį aukštą (mansardą), pritaikant jį gyventi, ir, kad ši namo dalis nuosavybės teise atiteks ieškovei, todėl, atsižvelgiant į ieškovės ir jos tėvų susitarimą, į rekonstrukcijos aplinkybes bei pastogės patalpų plotą, kuris sudaro daugiau nei trečdalį bendrojo rekonstruoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į 1/3 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šios dalies, minėtu pagrindu priklausančio ieškovei, atsakovai B. R. M. ir J. K. M. negalėjo perleisti.2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 2017 m. vasario 15 d. dovanojimo sandoriai yra niekiniai ir negalioja kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ar gerai moralei. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti B. R. M. ir J. K. M. nuosavybėn 0,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, šiltnamį ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius.
2. Atsakovė R. K. su ieškovės pateiktu patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pas tėvus gyveno ne todėl, kad siekė su jais vykdyti jungtinę veiklą, bet dėl to, kad daugiau neturėjo kur apsigyventi. Ieškovės šeima vertėsi sunkiai, ieškoves pirmasis sutuoktinis buvo išgeriantis, šeimai nuolat trūko pinigų, dėl ko ieškovė gyveno pas tėvus. Ieškovės sutuoktiniui mirus, beveik visa ieškovės bei jos dukrų išlaikymo našta teko ieškovės tėvams. Tarp ieškovės ir jos tėvų bendro gyvenimo ir bendro ūkio (biudžeto, pajamų, buities) nebuvo, šalys turėjo savo privačias erdves, kur vedė atskirą buitį. Jungtinės veiklos santykių buvimas šiuo atveju nėra ir negali būti įrodytas. Be to, ieškovė nepagrįstai tvirtina su tėvais veikdama bendrai sukūrusi 1/3 namo (t. y. mansardą). Akcentavo, kad šioje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apeliacinės instancijos teismo sprendimu yra nustatytas ir prejudicinis faktas, jog ieškovę D. R. ir atsakovus (tėvus) M. siejo prievoliniai santykiai pagal žodinę panaudos sutartį, o į nekilnojamąjį daiktą daiktines teises D. R. turėjo kaip panaudos gavėja. Tai reiškia, kad D. R. ir byloje aptariamo nekilnojamojo turto (namo) santykis daiktinės teisės prasme jau yra nustatytas prejudiciniu faktu: įtvirtinta, jog tai buvo panaudos teisiniai santykiai, o ne nuosavybės pagrindai. Šis faktas jau yra įsiteisėjęs, byloje įrodytas pačios ieškovės iniciatyva ir nenuginčytas. Dėl sandorio negaliojimo D. R. neturi reikalavimo teisės šiuo klausimu, nes nėra turto bendrasavininkė, jos teisės ginčijamais sandoriais nėra ir nebuvo pažeistos. Teismui atmetus reikalavimą dėl jos pripažinimo bendrasavininke, tolimesnis bylinėjimasis šiuo klausimu netenka prasmės. Taip pat, nekilnojamojo turto perdavimo sandorio sudarymo metu R. M. buvo visiškai veiksni; Parkinsono ligos diagnozė neturi jokios įtakos mąstymo aiškumui. Be abejonės, sirgdama tokia liga R. M. visuomet patyrė nervini stresą dėl progresuojančios negalios, tačiau nepaisant fiziologinių sunkumų buvo pajėgi savarankiškai mąstyti. Abu atsakovai M. buvo atvykę pas notarą, buvo apklausiami ir davė aiškius ir suprantamus parodymus teismo posėdžių, tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje, metu. Nei notarei, nei bylą nagrinėjusiems teisėjams nekilo klausimų dėl senjorų veiksnumo ar gebėjimo suprasti aplinką. Tėvų santykiai su ieškove buvo pašliję jau ilgą laiką iki dovanojimo sutarties sudarymo, ji faktiškai mansardoje nebegyveno, į tėvų poreikius žiūrėjo atsainiai. R. ir K. M. yra veiksnūs žmonės, todėl patys yra pajėgūs ginčyti jiems nenaudingą sandorį, ir būtent jiems ir priklauso ši teisė. Visos sandorių šalys elgėsi sąžiningai tiek tarpusavyje, tiek D. R.. Be to, nepagrįstai į bendrą turto balansą įtraukiami visi statiniai, nors D. R. įrodinėja stačiusi tik mansardą ir šiltnamį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutiko. Taip pat nesutiko su atlikta ekspertize, kadangi ekspertizė atlikta tik iš dokumentų, iš dalies ekspertizės akte cituojami tik ieškovės žodžiai, o pirmosios ekspertizės atlikimas buvo dar B. R. M. esant gyvai, ekspertė tiesiogiai bendravo su B. R. M. Nurodė, kad B. R. M. sirgo Parkinsono liga, gėrė vaistus. B. R. M. neveiksnumo byloje ji buvo pripažinta ribotai veiksnia, pati dalyvavo teismo posėdžiuose. Šeimos susirinkimo metu, nei D. R. nei jos dukra nenorėjo prižiūrėti senyvo amžiaus močiutės (B. R. M.) ir „bočiaus“ (J. K. M.), tai liko ji su vyru ir mama (R. K.). Seneliai su ja susitarė, kad būstą dovanojimo sutartimi perleis tam kas juos prižiūrės iki mirties. Sandorio sudarymo metu notarė klausė senelių ar tikrai sutinka dovanoti namą, aiškino galimas pasekmes. Močiutė sandorio sudarymo metu suprato, ką pasirašo, sakė notarei, kad nori sudaryti sandorį, kad juos vaikai prižiūrės. Iki pat močiutės mirties 5 m. ją prižiūrėjo, dabar prižiūri J. K. M. Močiutė ir „bočius“ savo pačių sprendimu perleido namą jai. Po dovanojimo sutarties sudarymo, ji pradėjo tvarkytis slaugą B. R. M., nes jai reikėjo sauskelnių, vežimėlio į lauką išvažiuoti, specialios funkcinės lovos. B. R. M. nebuvo psichiškai nesveika, ji rašydavo sąrašus ką jai reikia nupirkti, suprato pinigų vertę ir pati už daug ką mokėdavo. Pensiją duodavo jai, pati ją skaičiuodavo, pati tvarkė savo finansus. Ji į klausimus atsakydavo viską teisingai, tačiau lėčiau dėl sulėtėjusio mąstymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš R. K. 593,00 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų D. R.; priteisti iš ieškovės D. R. 997,00 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų J. B.; priteisti iš D. R. 2 200,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų R. K.. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl nekilnojamojo daikto sukūrimo turi būti sudaroma rašytine forma, nusprendė, jog ieškovės argumentai, jog tarp ieškovės ir jos tėvų B. R. M. ir J. K. M. buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, yra nepagrįsti, nes bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovė su tėvais buvo sudariusi jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį rekonstruoti statinį sau gyventi, kaip bendraturčiai.
4.2. Teismas sprendė, kad byloje nepakanka duomenų daryti išvados, jog B. R. M. ir J. K. M., sudarydami 2016 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartį būtų buvę neveiksnūs, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CPK 178 straipsnis).
4.3. Teismo vertinimu, byloje nenustačius pagrindo pripažinti 2016 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą sutartį negaliojančia, laikytina, kad išvestiniai ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančia atsakovių R. K. ir J. B. 2017 m. vasario 15 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 776) dėl ginčo turto perleidimo ir prašymas taikyti restituciją ir grąžinti B. R. M. ir J. K. M. nuosavybėn ginčo turtą, taip pat negali būti tenkinami.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apeliantės nuomone, sprendimas buvo priimtas šališko ir neobjektyvaus teismo, todėl vien dėl to negalima laikyti, kad buvo įgyvendintas teisingumas ir, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas.
5.2. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė, nekeisdama pradinio ieškinio pagrindo, suformulavo reikalavimą ne priteisti išlaidas už pagerinimą, bet pripažinti gyvenamąjį namą bendrąja daline nuosavybe. Be to, ieškovė pareiškė papildomus susijusius reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ar tarp ieškovės ir jos tėvų buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, nes ginčas dėl tokių santykių nebuvo išspręstas jokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
5.3. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį.
5.4. Vertindamas įrodymus, susijusius su ginčijamų dviejų sandorių negaliojimu, pirmosios instancijos teismas taip pat akivaizdžiai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Atsakovai mano, jog deklaratyviais apeliacinio skundo, perpildyto pykčio ir emocijomis, argumentais nėra jokio pagrindo panaikinti iš esmės pagrįstą, teisingą ir teisėtą skundžiamą sprendimą. Ieškovė vadovaujasi tais pačiais argumentais, nurodytais viso ilgo proceso metu, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, ypač dėl teismo šališkumo bei dėl B. R. M.ru savo gyvenimo suvokimo. Todėl vien tai, kad teismas nepasielgė pagal ieškovės pageidavimus, nesudaro savaime pagrindo sprendimą naikinti.
6.2. Atkreiptinas ieškovės (apeliantės) dėmesys, kad Plungės apylinkės teismas jai buvo pernelyg nuolankus ir paisė jos norų ir pageidavimų dėl bylos nagrinėjimo ribų. Plungės rūmuose jau po apeliacijos buvo priimtas ieškovės D. R. patikslintas ieškinys atsakovams R. K., J. B., J. K. M., B. R. M., trečiajam asmeniui notarei I. Š. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir dovanojimo sutarčių nuginčijimo, nors byla dalyje pakartotinai turėjo būti iš naujo nagrinėta griežtuose rėmuose, tuose, kuriuos nustatė apygardos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10.1 Tarp ieškovės ir atsakovų J. K. M. ir B. R. M. nuo 1983 metų susiklostė neterminuoti neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) santykiai. Ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimais.
10.2 2016 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartimi J. K. M. ir B. R. M. savo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei R. K. 2017 m. vasario 15 d. sutartimi ginčo turtas padovanotas atsakovei J. B.
10.3 Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-225/2018 pripažino atsakovės R. K. veiksmus dėl D. R. iškeldinimo ne teismo tvarka iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtais, priteisė ieškovei D. R. 364,44 Eur žalos atlyginimo iš R. K. ir 3232,41 Eur turto pagerinimo išlaidų iš J. B.
10.4 Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-7-538/2019 Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimo dalis, kuria tenkinta ieškinio dalis ir ieškovei D. R. iš atsakovės J. B. priteistos gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), 3232,41 Eur pagerinimo išlaidos, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – ieškinys atsakovės J. B. atžvilgiu atmestas, o sprendimo dalis, kuria atmesta ieškinio dalis dėl gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų priteisimo ieškovei D. R. iš atsakovės R. K., panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl sprendimo (ne)teisėtumo
11. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši civilinė byla buvo iškelta pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovėms R. K., J. B. dėl 2016 m. rugpjūčio 19 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), vienašalio panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, neteisėto iškeldinimo, padarytos turtinės žalos ir turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nuo vaikystės gyveno kartu su tėvais jiems nuosavybės teise priklausiusiame name, nuo jos santuokos sudarymo toliau gyveno jos tėvų name, prisidėjo prie ūkio išlaikymo.
12. Ieškinyje teigiama, kad ieškovė rūpinosi ūkiu ir padėjo tėvams, susitarė, jog mainais į tėvų išlaikymą senatvėje ir rūpinimąsi jų sveikata, ieškovė galės savo lėšomis įsirengti namo mansardą, kuri jai ir atiteks. Turėdama tėvų sutikimą, ji su draugų ir giminaičių pagalba, savo sąskaita, namo antrame aukšte įrengė tris kambarius su virtuve ir sanitariniu mazgu, sutvirtino perdangą, išmūrijo kambarių sienas, pertvarkė laiptinę, įdėjo langus ir duris, apšiltino sienas, sumontavo gipso kartono plokštes, išklojo parketą, atliko kitą vidaus apdailą, įvedė kanalizaciją bei elektrą, įrengė sanitarinį mazgą. Remonto darbai buvo atliekami palaipsniui, iki 2015 metų, tačiau nepaisydami susitarimo, tėvai 2016 m. rugpjūčio 19 d. namą padovanojo ieškovės seseriai R. K., kuri vienašališkai nutraukė panaudos sutartį, atšaukė gyvenamosios vietos deklaraciją ir savavališkai, be teismo sprendimo, iškeldino ieškovę iš jos įrengtų gyvenamųjų patalpų, kuriose ieškovė buvo įsikūrusi ir gyveno. Ieškovė, be kitko, įrodinėjo, kad nors pasikeitė namo savininkai, ieškovė turi teisę į turto pagerinimui skirtų išlaidų atlyginimą, nes atlikus turto pagerinimą nekilnojamojo turto – namo vertė padidėjo ne mažiau kaip 15 000 Eur.
13. Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-225/2018 ieškinį tenkino iš dalies: pripažino R. K. veiksmus dėl D. R. iškeldinimo ne teismo tvarka iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtais; priteisė D. R. 364,44 Eur žalos atlyginimą iš R. K. ir 3 232,41 Eur turto pagerinimo išlaidų iš J. B.; nutraukė civilinės bylos dalį dėl kompensacijos už židinio krosnelę 280 Eur vertės priteisimo; kitą ieškinio dalį atmetė.
14. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-7-538/2019 pakeitė Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimą ir nusprendė sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis ir ieškovei D. R. iš atsakovės J. B. priteistos gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), 3232,41 Eur pagerinimo išlaidos, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį atsakovės J. B. atžvilgiu atmetė; sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl gyvenamojo namo ir šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų priteisimo ieškovei D. R. iš atsakovės R. K. panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
15. Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų kolegija 2019 m. vasario 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-7-538/2019 pažymėjo, jog esant pareikštam reikalavimui dėl pagerinimo išlaidų priteisimo, būtina nustatyti, ar daiktas buvo pagerintas, t. y., kokia buvo daikto vertė iki pagerinimų ir kokia daikto vertė atlikus pagerinimus, ir tik tada gali būti sprendžiama, ar ieškovė turi teisę į būtinų išlaidų atlyginimą. <...Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tokių išlaidų atlyginimui pakaktų nustatyti turto vertės padidėjimą, šie duomenys gali būti gaunami ekspertizės pagalba (36 punktas). Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad dalyvaujantiems byloje asmenims nepateikus pirmosios instancijos teismui įrodymų dėl turto vertės pasikeitimo / nepasikeitimo atlikus gyvenamojo namo ir šiltnamio pagerinimus, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi turėjo pareigą pasiūlyti teikti šalims papildomus įrodymus dėl turto vertės pasikeitimo, o tokių įrodymų šalims negalint pateikti, pasiūlyti šalims pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo (38 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su ieškovės atliktų pagerinimų verte, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pagerinimo išlaidų ieškovei priteisimo ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (39 punktas).
16. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinė byla dėl turto pagerinimo darbų išlaidų buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, neteisėto iškeldinimo, padarytos turtinės žalos atlyginimo įsiteisėjo nuo sprendimo priėmimo. Akcentuotina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu buvo aiškiai apibrėžtos grąžintos iš naujo nagrinėti civilinės bylos ribos, nustatyta vienos iš atsakovių galima atsakomybė už turto pagerinimo darbus.
17. Pridėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Minėtas reglamentavimas vėlgi aiškiai nurodo, kad išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi ribos vėliau negali būti plečiamos ir / ar kitaip modifikuojamos tokiu būdu, kad keistųsi bylos nagrinėjimo ribos. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su ieškovės atliktų pagerinimų verte, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pagerinimo išlaidų ieškovei priteisimo ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (39 punktas).
18. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovė 2019 m. birželio 26 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir dovanojimo sutarčių nuginčijimo (DOK-13933), juo prašoma pripažinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe nustatant ieškovei ir jos tėvams atitinkamas nuosavybės dalis, pripažinti negaliojančiomis 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 2017 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartis bei taikyti restituciją (išnagrinėtas ieškinio dalykas, apeliacijos objektas).
19. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatą pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011). Įstatyme nepripažįstama galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, nes ji iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neišeinant už ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).
20. CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Taigi pagal įstatymą galima keisti tik vieną iš esminių ieškinio elementų – ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką. Abiejų šių ieškinio elementų pakeitimas reiškia naujo ieškinio pareiškimą, nes suformuluojamas naujas ieškinio reikalavimas, kuris grindžiamas naujomis bylos aplinkybėmis. Sisteminė proceso įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, jog naujų (papildomų) ieškinio reikalavimų, kurie nėra neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai), pareiškimas, nekeičiant tų, kurie buvo pareikšti ankstesniu ieškiniu, yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, vietoje ankstesnio ieškinio reikalavimo (dalyko), suformuluojant naują. Atitinkamai, keičiant ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas), ankstesnis ieškinio pagrindas pakeičiamas nauju. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė; tokiu atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-933/2002; Nr. 3K-3-34/2008; Nr. 3K-3-380/2008).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, 2019 m. birželio 26 d. pateikdama patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo ne tik pakeitė pradinio 2017 m. pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką (taip faktiškai pateikdama naują ieškinį), bet ir pareiškė visiškai naują ieškinį dėl dovanojimo sutarčių nuginčijimo. Reikšminga tai, jog ieškovė pradiniu 2017 m. ieškiniu siekė turto pagerinimo išlaidų kainos įrodinėdama, kad tėvų name atliko statybos darbus bei patyrė turto pagerinimo išlaidas. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti jai ir jos tėvams ginčo namo nuosavybės dalis bei įrodinėjo, kad tarp jos tėvų ir jos buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią kad ieškovė galės pasistatyti ir įsirengti namo mansardą-antrą aukštą, kuris nuosavybės teise atiteks jai.
22. Susidarė situacija, kad byloje liko neišspręstas ieškovės pareikštas ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimu apibrėžtas gyvenamojo namo ir šiltnamio pagerinimo kaštų klausimas. Kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė esminį CPK 141 straipsnio pažeidimą, nes leido ieškovei pakeisti ir ieškinio pagrindą, ir ieškinio dalyką kartu, o ne išimtinai vieną iš šių ieškinio elementų, kai tuo tarpu CPK 141 straipsnio nuostatos nenustato galimybės ieškovui keisti abu ieškinio elementus (ir ieškinio dalyką, ir ieškinio pagrindą) kartu. Be to, teismas patikslintą ieškinį priėmė išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir apibrėžus jos ribas, patikslintą ieškinį priėmė neturėdamas atsakovės sutikimo (tai nėra vienintelė sąlyga).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo neteisingai išspręsta byla.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo bylą nagrinėdamas iš naujo apibrėžtose ribose priėmė naują ieškinį pakeisdamas ieškinio dalyką ir pagrindą.
25. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas patikslintą ieškinį, neišsiaiškino ir nenustatė visų anksčiau nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių dėl turto pagerinimo darbų išlaidų, t. y. neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
26. Nesant galimybės pašalinti šiuos trūkumus apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
27. Apeliantė su skundu ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymu prašo priimti į civilinę bylą papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas procesinę bylos baigtį sprendžia, kad šiuo metu naujų įrodymų priėmimas netikslingas, nes jie negali būti vertinami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.