Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. ir nukentėjusiųjų V. P. ir S. P. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, M. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, paskiriant pareigas – 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 mėnesius neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-03-12 iki 2014-03-13.

Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš M. L. 2 027,34 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos, 469,98 Eur (1 622,74 Lt) turtinės žalos atlyginimo bei 434,43 Eur (1 500 Lt) turėtų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą.

Nukentėjusiosios S. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš M. L. 144,81 Eur (500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo bei 289,62 Eur (1 000 Lt) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. L. 337,51 Eur (1 165,36 Lt) turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. L. 1 233,02 Eur (4 257,36 Lt) žalos atlyginimo.

Taip pat nuspręsta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014-01-20 nutarimais taikytą laikinąjį nuosavybės teisės apribojimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. L., rinkos vertė – 280 000 Lt, ir pinigus, priklausančius M. L., esančius AB banke „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pinigus, esančius AB (duomenys neskelbtini) banke, sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (valiuta – GBP), (duomenys neskelbtini) (valiuta – USD), (duomenys neskelbtini) (valiuta – LTL), (duomenys neskelbtini) (valiuta – EUR), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (valiuta – EUR) (2 t., 57–58, 62, 64–65 b. l.), atlyginus nukentėjusiesiems nuosprendžiu priteistą turtinę ir neturtinę žalą, panaikintini.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų: veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. birželio 23 d., apie 03 val. 30 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo, dėl chuliganiškų paskatų, be dingsties, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam V. P. vieną smūgį į veidą ir taip nukentėjusįjį V. P. pargriovė, tuo nukentėjusiajam V. P. padarė viršutinio žandikaulio ir abiejų smilkinkaulių lūžius, galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl daugybinių veido kaulų lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Be to, M. L. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką: tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitam asmeniui – S. P., tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, be dingsties, kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. P. vieną smūgį į veidą ir jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl daugybinių veido kaulų lūžių nukentėjusio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Apeliaciniais skundais nukentėjusieji V. P. ir S. P. prašo Radviliškio raj. apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nurodo, kad nukentėjusįjį sumušė du asmenys, o į teismą atiduotas tik vienas, todėl būtina ikiteisminį tyrimą papildyti. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas kaltinamajam paskyrė per švelnią bausmę, nes jis padarė apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų, M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Mano, kad tokiu būdu teismas grubiai pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus. Be to apeliantai mano, kad teismas neteisingai išsprendė ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes nukentėjusysis V. P. po sužalojimo ilgai sirgo, kentėjo skausmą, jam buvo padaryta daugybinių veido kaulo lūžių, daug kartų turėjo įvairių nepatogumų, ne kartą ėjo dėl ikiteisminio tyrimo į teismą. Kadangi M. L. kaltu neprisipažino, ne kartą keitė savo parodymus, nukentėjusiojo neatsiprašė, jo turtinė padėtis gera, bet jis iki šiol neatlygino nei kiek žalos, mano, kad tik 2027,34 Eur neturtinės žalos priteisimas V. P. visiškai neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Taip pat nurodo, kad nukentėjusioji S. P. važiavo į parodymų patikrinimus vietoje, matant pašaliniams asmenims ji, kaip koks nusikaltėlis, buvo filmuojama, ne kartą ėjo į policijos komisariatą, teismą duoti parodymus, bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas dėl kaltinamojo kaltės, bet teismas nukentėjusiajai priteisė tik 144,43 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusieji tai laiko pajuoka iš jų.

Iš byloje esančio kaltinamojo akto (2 t. 99–104 b. l.) turinio matyti, kad šis procesinis dokumentas atitinka visus BPK 219 straipsnio reikalavimus ir netrukdo bylą nagrinėti teisme. Taip pat iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarimas pažeidus viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojus V. P. buvo pareikštas ir K. L., tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-02-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas K. L. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (1 t. 158–161, 169, 172–173 b. l.). Šis prokuroro nutarimas yra įsiteisėjęs, nepanaikintas. Taip pat Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-03-20 nutarimu nukentėjusiosios S. P. prašymas baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir K. L. buvo atmestas. Šis prokuroro nutarimas taip pat yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas. Duomenų, kad įvykio vietoje be brolių L. buvo ir kitų asmenų, kurie nukentėjusiojo atžvilgiu būtų panaudoję fizinį smurtą, byloje nėra.

Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad nepagrįstas nukentėjusiųjų skundo reikalavimas bylą grąžinti prokurorui.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl M. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

Nuteistasis M. L. pripažįsta sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam V. P. į veidą, tačiau teigia taip pasielgęs gindamasis ir gindamas kartu su juo buvusį brolį K. L..

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Be to, kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-394/2007, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Taigi, teisė į būtinąją gintį iškyla tada, kai egzistuoja būtinosios ginties situacija, kurią sukelia pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis.

Nuteistasis M. L. teigia, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė dėl išgąsčio bei jausdamas realią grėsmę sau ir broliui, nes nukentėjusysis, būdamas girtas, agresyviai kalbėdamas ir keikdamasis bei sugniaužęs kumštį greitu žingsniu artėjo, todėl artėjantį vyrą pasitiko smūgiuodamas jam į veidą, neigia nukentėjusiajam sudavęs daugiau nei tą vieną smūgį į veidą. Nuteistojo parodymus, jog jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į veidą, patvirtina liudytojo K. L. parodymai, teismo medicinos eksperto J. Sakalo paaiškinimai teisme bei specialisto išvadose (1 t. 38, 49–50 b. l.) nurodyti duomenys, jog nukentėjusiajam viršutinio žandikaulio ir abiejų smilkinkaulių lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis buvo padaryti vienu smūgiu buku kietu daiktu į veido sritį, kitų sužalojimų (žaizdų, kraujosruvų, nubrozdinimų) medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota. Nors nuteistojo teiginius apie grėsmę patvirtino ir liudytojas K. L., tačiau pats nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis jam negrasino, smūgio nesudavė. Liudytojas K. L. taip pat nenurodė, kad nukentėjusysis būtų jam grasinęs ar smurtavęs jo atžvilgiu. Nukentėjusieji V. ir S. P. parodė, kad V. P. atsilikus, prie S. P. priėjo nuteistasis ir jo brolis, S. P. išsigando, todėl nukentėjusysis sparčiu žingsniu ėjo prie žmonos, sušukęs jaunuoliams „ko vyrai norit?“, o kai tik nukentėjusysis priėjo, vienas iš vaikinų nieko nesakęs smogė V. P. į veidą. Tokias įvykio aplinkybes nukentėjusieji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 18, 31–32, 41–42, 99–100, 101–102, 103–104, 105–107, 108–112, 113–120, 121–123 b. l.), ir teisme (3 t. 6–10 b. l.).

Įvertinus nukentėjusiųjų parodymus, jog nukentėjusysis jaunuolių nepuolė, nesielgė agresyviai, bei atsižvelgiant į tai, kad pats nuteistasis nurodė, jog V. P. jiems negrasino, neatliko aktyvių smurtinių veiksmų, daroma išvada, kad realaus gresiančio pavojingo kėsinimosi prieš M. L. ar jo brolį K. L. nebuvo, ir dėl to nuteistajam nebuvo pagrindo gintis panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu. Tai, kad nukentėjusysis artėdamas prie nuteistojo kalbėjo pakeltu tonu, negali būti vertinama kaip reali grėsmė. Būtina pažymėti ir tai, kad M. L. sportuoja (praktikuoja laisvąsias imtynes), todėl neįtikinamas nuteistojo argumentas, kad jis smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo bijodamas būti užpultas pagyvenusio žmogaus, kuris nei grasino, nei turėjo kokių nors ginklų. Be to, pagal teismų praktiką gynyba iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo nelaikoma ne tik būtinąja gintimi, bet ir tariamąja gintimi, todėl pagrįstai skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad menka abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad smūgį į veidą nukentėjusiajam V. P. nuteistasis M. L. sudavė nesant būtinosios ginties sąlygų, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnio nuostatų ir nuteistojo nusikalstama veika dėl nukentėjusiajam V. P. padarytų sužalojimų teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnį.

M. L. smurtavo prieš V. P. viešoje vietoje, matant nuteistojo broliui K. L. ir nukentėjusiajai S. P., kuri dėl tokių M. L. neteisėtų veiksmų buvo labai išsigandusi, kaip nukentėjusieji ir pats nuteistasis nurodė, jie anksčiau nebuvo pažįstami, tarp jų nebuvo jokių konfliktų, ir tai patvirtina, kad M. L. be jokios priežasties įžūliais veiksmais – naudodamas fizinį smurtą – demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl to daroma išvada, kad M. L. veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, bet ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes tokiais nusikalstamais veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką. Taigi, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, naikinti apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniuose skunduose nukentėjusieji teigia, kad M. L. paskirta per švelni bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. L. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas nenustatė M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nuteistasis teigia, kad jis įvykio metu buvo blaivus, jokio alkoholio nevartojo ir tokius jo parodymus patvirtino liudytojas K. L.. Nors teisme kaip liudytojas apklaustas D. N. parodė įvykio metu užuodęs nuo M. L. sklindantį alkoholio kvapą, tačiau liudytojas nurodė, kad jis kartu su nuteistuoju alkoholio nevartojo, nematė, kad M. L. neštųsi alkoholinių gėrimų (3 t. 4–5 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas kartu su M. L. alkoholio nevartojo, nematė jo geriančio prieš pat įvykį, daroma išvada, kad liudytojo D. N. parodymai nepatvirtina, jog įvykio metu M. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo apsvaigimą nuo alkoholio, byloje nėra (pvz., alkoholio matuoklio duomenų). Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nusikalstamų veikų padarymo metu M. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir panaikinama M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Ši M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepagrįstai nurodyta ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje M. L. kaltinimuose, todėl ji iš kaltinimų šalinama (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Iš bylos matyti, kad M. L. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, jo padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos. Nuteistasis vedęs, augina mažametį vaiką, dirba, sportuoja, teigiamai charakterizuojamas, anksčiau nebuvo teistas, baustas tik už KET pažeidimus. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 5 metų (bausmės vidurkis lygus 2 metai 7 mėnesiais 15 dienų), o BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos 5 alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 2 metų (laisvės atėmimo bausmės vidurkis lygus 1 metams 1 mėnesiui 15 dienų). Atsižvelgus į M. L. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Nors panaikinama nepagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau atsižvelgiant į nuteistajam paskirtų bausmių dydžius, į BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatą, daroma išvada, kad nėra pagrindo keisti M. L. skirtų bausmių dydžių jų mažinant.

Pagrįstai apylinkės teismas subendrindamas M. L. paskirtas bausmes taikė bausmių apėmimą, nes nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Taip pat atsižvelgus į tai, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, dirba, yra teismai charakterizuojamas, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. pagrįstai apylinkės teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jam įpareigojimus. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Nukentėjusieji apeliaciniuose skunduose taip pat teigia, kad jiems priteisti atlygintinos neturtinės žalos dydžiai yra per maži, nes V. P. ilgai gydėsi, kentė skausmą, jam buvo padaryti daugybiniai veido kalų lūžiai, abu nukentėjusieji ne kartą turėjo dalyvauti procesiniuose veiksmuose, vykti į teismą, kad nuteistojo turtinė padėtis yra gera, bet jis neatlygino jiems padarytos žalos.

Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis V. P. pateikė ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos, o nukentėjusioji S. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos.

Pagal CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nuteistojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų kūno sužalojimų (viršutinio žandikaulio ir abiejų smilkinkaulių lūžių, galvos smegenų sukrėtimo, nosies kaulų lūžio) jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jo galimybė bendrauti, tam tikrą laiką jis negalėjo dirbti. Šios paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Taip pat neturtinės žalos patyrė ir nukentėjusioji S. P., nes dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų ji patyrė išgąstį, didelį stresą dėl prieš jos vyrą panaudoto fizinio smurto, bijojo ir dėl savęs, kaip teisme teigė nukentėjusioji, ji ir šiuo metu jaučiasi nesaugi, nuolatos jaučia psichologinį diskomfortą, prisimena visas įvykio aplinkybes.

Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į nukentėjusiajam V. P. padarytus sužalojimus (sužalojimai veide), taikytą gydymą (tik tris dienas gydėsi ligoninės stacionare, apie du mėnesius ambulatoriškai namuose), į liekamuosius reiškinius (nors paties nukentėjusiojo teigimu, jis šiuo metu geria vaistus nuo skausmo, lašina lašus į nosį, jam paskauda smilkinius, tačiau nurodė, kad pas medikus nebesilanko), jo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į padarytų sužalojimų sunkumą (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl veidinės dalies kaulų lūžių), taip pat į nukentėjusiajai S. P. sukeltas neigiamas emocijas, išgąstį, stresą ne tik dėl sužaloto vyro, bet ir dėl savęs pačios, į tai, kad jos atžvilgiu jokie smurtiniai veiksmai nebuvo padaryti, į padarytų nusikaltimų pobūdį (nesunkus ir apysunkis tyčiniai nusikaltimai), nuteistojo turtinę padėtį (jaunas, dirba), į tai, kad buvo padaryta turtinės žalos (iš viso 2067,51 Eur turtinės žalos), į suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (kasacinės nutartys 2K-253/2009, 2K-260/2010, 2K-325/2010, 2K-315/2010, 2K-84/2010, 2K-182/2011, 2K-360/2011, 2K-61/2011 ir kt. – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nuo 5 000 iki 10 000 Lt) bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. patirtą neturtinę žalą įvertino 2 027,34 Eur (7 000 Lt), o nukentėjusiosios S. P. – 144,81 Eur (500 Lt). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžius, CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl didinti nukentėjusiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius nėra pagrindo. Nors nukentėjusieji, ikiteisminio tyrimo metu vykdami į procesinius veiksmus (apklausa, akistatas, atpažinimus, parodymų patikrinimą vietoje) bei į teismą, patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau šių nepatogumų nėra pagrindo pripažinti atlygintina neturtine žala, kuri padaryta tiesiogiai dėl nusikaltimo. Be to, nei BPK, nei CK nuostatos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą, nenumato, kad tokie nepatogumai privalo būti atlyginami kaip neturtinė žala. Dėl to nepagrįstas nukentėjusiųjų skundo argumentas, kad teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti M. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pašalinti kaltinime nurodytą aplinkybę, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, M. L. padarė „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų V. P. ir S. P. apeliacinius skundus atmesti.