- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-04
- Bylos Nr.
- 2K-61/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Jonas Prapiestis, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Regina Šaltinienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžio byloje, kurioje:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas per dvejus metus atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas nuo 2009 m. lapkričio 19 iki 20 dienos. Iš A. M. priteista R. A. 10000 Lt turtinei ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o Valstybinei ligonių kasai 5080 Lt D. A. gydymo išlaidoms padengti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pakeitė Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendį: panaikino jo dalį, kurioje A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; perkvalifikavo A. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisė jį laisvės apribojimu vieneriems metams bei įpareigojo visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus laiką, susijusį su mokslu ar darbu, taip pat per vienerius metus atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos. Iš A. M. priteista R. A. 138,05 Lt turtinei žalai atlyginti ir 300 Lt išlaidoms už advokato teisines paslaugas apmokėti, o D. A. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, ir nuteistojo bei jo gynėjos, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, susijusiais su smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką: 2009 m. tarp lapkričio 14 d. 24 val. ir lapkričio 15 d. 1 val. Molėtų rajone (duomenys neskelbtini) miestelyje prie kultūros namų, šokių metu, be jokio pagrindo iš chuliganiškų paskatų, nieko nesakęs beisbolo lazda sudavė smūgį D. A. į galvą, taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, skundžiamu 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pakeitusi Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendį, konstatavo iš dalies kitokias padarytos veikos faktines aplinkybes, t. y. kad A. M. laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio 14 d. 24 val. iki lapkričio 15 d. 1 val. Molėtų rajone (duomenys neskelbtini) miestelyje prie kultūros namų vykusių muštynių metu beisbolo lazda sudavė smūgį D. A. į galvą, taip nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad konfliktas tarp A. G. ir T. D. bei A. B., vėliau peraugęs į muštynes, kilo po to, kai A. G. užkalbino lauke prie kultūros namų stovėjusias merginas. Nuteistojo A. M. tarp sukėlusių konfliktą asmenų nebuvo, tuo metu jis su M. M. sėdėjo pastarojo automobilyje ir stebėjo įvykius. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tą vakarą nepilnametis D. A. buvo tarp besimušančiųjų, tačiau neįrodyta, kad jis tiesiogiai būtų dalyvavęs muštynėse. Kai A. M. pamatė, kad jo draugas A. G. parblokštas ant žemės ir spardomas didelės grupės asmenų, baimindamasis dėl jo sveikatos ir pasipiktinęs jaunuolių elgesiu, paėmė iš automobilio bagažinės beisbolo lazdą, kuria sudavė muštynėse dalyvavusiam A. B. per galvą ir petį bei šalia stovėjusiam D. A. per galvą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. M. veiksmai truko vos dvi minutes, nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos sutrikdymą, o jis pats neturėjo chuliganiškų motyvų, tiktai siekė nutraukti kitų asmenų neteisėtus veiksmus. Remiantis tuo A. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, o jo veika, buvusi kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nukentėjusiojo atstovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, kaip to reikalauja Civilinio proceso kodekso (CPK) 178 straipsnio ir BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, nemotyvavęs savo sprendimo ir priteisęs neturtinės žalos atlyginimą ne nukentėjusiajam D. A., o jo įstatyminei atstovei, taip pat priteisęs iš kaltininko 15000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, netinkamai pritaikė įstatymą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos įstatymų taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį pagal sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo atstovei priteisė įrodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą bei išlaidas, turėtas už advokato paslaugas, o nukentėjusiajam tiesiogiai priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 5000 Lt.
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminio Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 7 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusysis D. A. nedalyvavo muštynėse, tik stovėjo šalia tos vietos, kur jos vyko. Dėl šių priežasčių kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. M. smūgių beisbolo lazda į galvą D. A., nedariusiam jokių neteisėtų veiksmų, negalima vertinti kaip siekio nutraukti smurtą prieš A. G. Nuteistojo veiksmai prieš D. A. neturėjo asmeninio pagrindo, nes prieš tai jokių santykių tarp jų nebuvo. A. M. parodė, kad paėmęs beisbolo lazdą, ja mosikuodamas nubėgo į tamsą, tai yra į tą pusę, kur vyko muštynės. Jis negalėjo konkrečiai pasakyti, kam ir kiek smūgių sudavė lazda, taigi iš esmės buvo abejingas galimoms pasekmėms. Taigi A. M. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, prieš D. A. smurtavo be priežasties, viešoje vietoje, kur buvo susirinkę daug jaunimo. Tokie veiksmai laikytini įžūliais, demonstruojančiais aiškią nepagarbą aplinkiniams, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai pripažinta, kad A. M. veikė iš chuliganiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio l dalį, tačiau nurodė netinkamus motyvus. A. M. turėtų būti išteisintas pagal BK 284 straipsnio l dalį ne dėl to, kad jo veikoje nėra chuliganiškų paskatų, o dėl to, jog už tuos pačius veiksmus pirmos instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir pagal BK 284 straipsnio l dalį. A. M. paskatos buvo chuliganiškos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo, jis nepadarė. Minėdamas kasacines nutartis Nr. 2K-142/ 2008, Nr. 2K-235/2009, kasatorius teigia, jog tokiu atveju veiką pakanka kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatantį sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, apimantį ir demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai kaltininko veiksmus. Taigi A. M. nusikalstama veika kvalifikuota ir bausmė už ją paskirta neteisingai.
Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, apsiribojęs pateiktais kvitais grindžiamomis išlaidomis, atmetęs prokurorės prašymą iškviesti civilinę ieškovę į teismo posėdį ir ją apklausti, gynėjos prašymą išsireikalauti D. A. medicininę kortelę, neištyrė papildomų įrodymų dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos, ir nepagrįstai sumažino priteistos turtinės žalos sumą, taip padarydamas esminį BPK pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl padarytos veikos kvalifikavimo ir už ją paskirtos bausmės
Kasatorius dėsto ir analizuoja bylos faktines aplinkybes, vertina jas kaip rodančias, kad A. M. veikė iš chuliganiškų paskatų, ir šiuo pagrindu ginčija apeliacinės instancijos teismo duotą A. M. veikos kvalifikaciją pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei, atitinkamai, už šią veiką paskirtos bausmės teisingumą.
A. M. padarytos veikos kvalifikavimo klausimai sudarė svarbią šio nuteistojo apeliacinio skundo argumentų dalį. Dėl jų apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliktas dalinis įrodymų tyrimas, apklausiant apeliantą. Šis teismas nuosprendyje pripažino, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, o A. M. veiką neteisingai kvalifikavo taikydamas BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nuosprendyje plačiai pasisakyta, kada gali būti taikoma BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio atitinkamoje dalyje numatyta nusikaltimų sutaptis. Atskleista ir chuliganiškų paskatų traktuotė teismų praktikoje. Pagal nurodytus kriterijus įvertintos teismo šiuo konkrečiu atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Atsižvelgta į tai, kad konflikto, peraugusio į muštynes, iniciatoriai buvo kiti asmenys, o ne A. M. Į muštynes jis įsivėlė tik pamatęs, kad jo draugas A. G. parblokštas ant žemės ir didelės grupės asmenų spardomas kojomis. Pats nuteistasis aiškino savo veiksmais tesiekęs apginti draugą. Teismo nuomone, viešąją rimtį jau buvo sutrikdę kiti asmenys, o A. M. veiksmai tetruko vos dvi minutes ir jais to nebuvo siekiama, tik norėta nutraukti kitų asmenų neteisėtus veiksmus. Be to, tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad veika padaryta dėl žmogaus ir visuomenės aiškaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties ar panaudojant pretekstu mažareikšmę dingstį. Byloje nustatyta, kad tą vakarą nepilnametis D. A. buvo tarp besimušančiųjų, tačiau neįrodyta, kad jis tiesiogiai būtų dalyvavęs muštynėse. A. M., baimindamasis dėl A. G. sveikatos ir pasipiktinęs jaunuolių elgesiu, paėmė iš automobilio bagažinės beisbolo lazdą ir ja sudavė muštynėse dalyvavusiam A. B. bei šalia stovėjusiam D. A. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas šias nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad A. M. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos sutrikdymą ir neturėjo chuliganiškų motyvų. Būtent šiuo pagrindu A. M. išteisintas dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl veikos kvalifikacijos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą pakeista, šią veiką perkvalifikavus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tokio sprendimo motyvai išsamūs, neprieštaringi, logiški. Kvalifikuodamas A. M. padarytą veiką apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Skiriant nuteistajam bausmę, nurodyta į jos individualizavimą lemiančias aplinkybes. Nenustačius nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, teismas parinko BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, o bausmės dydį paskyrė artimą vidurkiui. Tokiu sprendimu bausmės individualizavimą reglamentuojančios įstatymo nuostatos nepažeistos.
Dėl civilinio ieškinio
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio neturi priimto sprendimo motyvų. Ši nuosprendžio dalis taip pat buvo ginčijama nuteistojo apeliaciniu skundu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK, CK, CPK normomis, reglamentuojančiomis ir baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimų išsprendimą, atskleidė taikytinų teisinių kriterijų turinį, pateikė itin detalius ir išsamius argumentus dėl bylos duomenų, kuriais grindžiamas civilinis ieškinys, įvertinimo. Be to, atsižvelgta ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio panašiais atvejais. Priimtu sprendimu priteisti nukentėjusiojo atstovei dokumentais pagrįsto dydžio turtinės žalos atlyginimą ir turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai nukentėjusiajam nėra nukrypta nei nuo įstatymo reikalavimų, nei nuo susiklosčiusios teismų praktikos. Kasatoriaus išsakytas nesutikimas su priteistu nuosprendyje nurodytų dydžių žalos atlyginimu argumentuojamas nuoroda į pažeistas BPK 20 straipsnio nuostatas dėl to, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo rinkti ir tiriami papildomi įrodymai. Teismui prokurorės ir gynėjos prašymai dėl tokių įrodymų buvo žinomi, tačiau juos tenkinti atsisakyta. Šiuo konkrečiu atveju toks atsisakymas, atsižvelgiant į nuosprendyje civilinio ieškinio klausimais išdėstytus plačius ir nuoseklius sprendimo motyvus, nepakankamas tam, kad sprendimas dėl žalos atlyginimo nebūtų laikomas tinkamai įrodytu. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo sutikti su kasatoriumi, kad nustatant atlygintinos žalos dydį padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.