Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Š. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, pritaikius BK 62 straipsnį, laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, įpareigojant nuteistąjį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria nuteistojo P. Š. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjų, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. P. nuteistas už tai, kad, peržengdamas būtinosios ginties ribas, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sunkiai sužalojo A. G.. Teismai nustatė, kad nuteistasis 2006 m. kovo 25 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje įvykusio incidento metu, netoliese esant kitiems asmenims, vieną kartą pistoletu šovė į A. G., sužalodamas jam krūtinės ląstos kairę pusę ir kairįjį plautį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 28 straipsnio taikymo

Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad įvykio metu tarp P. Š. P. ir A. G. įvyko žodinis konfliktas, po kurio A. G., būdamas neblaivus, pradėjo agresyviai artintis prie P. Š. P., o šis išsitraukė turėtą šaunamąjį ginklą – pistoletą. A. G. bandė sustabdyti įvykio vietoje buvęs G. A., tačiau A. G. ir toliau demonstravo agresiją – šokinėdamas, mojuodamas rankomis imitavo kovinius veiksmus, keikėsi, grėsmingai artinosi prie P. Š. P., o šis nuo jo traukėsi. Taip P. Š. P. buvo persekiojamas kelis metrus, todėl, pagrįstai manydamas, kad gali būti sumuštas, iššovė į A. G.. Teismai nustatė, kad konflikto metu A. G. prieš P. Š. P. elgėsi agresyviai, todėl A. G. veiksmus laikė akivaizdžiu ir realiu pavojingu kėsinimusi, o P. Š. P. pripažino veikusį būtinosios ginties situacijoje. Abejoti tokia teismų išvada kolegija neturi pagrindo, nes ji atitinka byloje esančius įrodymus. Tačiau teismų išvada, kad šioje situacijoje P. Š. P. peržengė būtinosios ginties ribas, laikytina nepagrįsta.

Teismai būtinosios ginties ribų peržengimą motyvavo tuo, kad A. G. puolė vienas, jis neturėjo jokio įrankio, kuriuo būtų kėlęs didesnę grėsmę, nesudavė smūgių P. Š. P., A. G. kėsinimasis nebuvo tokio intensyvumo ir tokio pobūdžio, kad jį atremiant būtų galima panaudoti šaunamąjį ginklą.

Sprendžiant, ar konkrečioje situacijoje buvo peržengtos būtinosios ginties ribos, teismas turi ne tik įvertinti gynybos ir kėsinimosi santykį, bet atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, apibūdinančias būtinosios ginties situaciją. Iš šios bylos matyti, kad A. G., kuris be jokios dingsties ar priežasties pats pradėjo konfliktą, keikdamasis, imituodamas kovinius veiksmus – šokinėdamas, mojuodamas rankomis, grėsmingai artinosi prie P. Š. P., o šis, vengdamas smūgių ir bijodamas, kad iš jo neatimtų ginklo, traukėsi atbulas. P. Š. P. yra mažo ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, įvykio metu jam buvo 85 metai, o A. G. – jaunas, aiškiai stipresnis fiziškai, girtas ir agresyviai nusiteikęs. Teismai neįvertino jų jėgų santykio ir P. Š. P. galimybių kitaip atremti pasikėsinimą, adekvačiai pasipriešinti ir apsiginti nuo fiziškai stipresnio bei neblaivaus besikėsinančiojo. Sprendžiant, ar konkrečioje situacijoje buvo peržengtos būtinosios ginties ribos, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, apibūdinančias būtinosios ginties situaciją. Iš šios bylos matyti, kad P. Š. P. įvykio metu buvo senyvo amžiaus, todėl adekvačiai pasipriešinti ir apsiginti nuo fiziškai stipresnio bei neblaivaus besikėsinančiojo negalėjo. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą, ir neriboja gynybai nuo pavojingo kėsinimosi naudojamų priemonių. Ta aplinkybė, kad A. G. neturėjo jokio įrankio, nereiškia, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Tai, kad P. Š. P. prieš besikėsinantįjį panaudojo turėtą šaunamąjį ginklą, šiuo atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pagrindas išvadai, kad jo gynybos priemonės aiškiai neatitiko A. G. kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. P. Š. P. gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi neperžengė būtinosios ginties ribų, todėl, remiantis BK 28 straipsnio nuostatomis, neturi atsakyti pagal šį kodeksą. Esant šioms aplinkybėms teismų sprendimai naikinami, o byla P. Š. P. nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą P. Š. P. remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu nutraukti.