Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Teismas 2023 m. vasario 3 d. įpareigojo atsakovą patiekti duomenis apie finansinę (turtinę) padėtį iki 2023 m. vasario 9 d. Nustatytu laiku atsakovas pirmosios instancijos teismo prašomų duomenų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinis, turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas.

12. Nagrinėjamu atveju atsakovas teikia apeliacinės instancijos teismui Valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. vasario 27 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašą grįsdamas atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, kad jo visas nekilnojamasis turtas areštuotas. Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo buvo įpareigotas pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, kad pagrįsti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismui jokių duomenų nepateikė. Šiuo atveju atsakovo pateiktas įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, kad teismas jį vertintų spręsdamas atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo.

13. Apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateikto įrodymo Valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. vasario 27 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo nepriima ir nevertina, kadangi atsakovas turėjo tinkamai vykdyti savo reikalavimų pagrindimo ir įrodinėjimo pareigą nuo pat prašymo išdėstyti ar atidėti priimto teismo sprendimo vykdymą pateikimo pirmosios instancijos teismui momento ir šį įrodymą teikti pirmosios instancijos teismui.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas teikia atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo pažymėdamas, kad atsakovui nepateikus duomenų apie finansinę padėtį, teismas negali kompleksiškai įvertinti atsakovo turtinės padėties ir dėl to prašymo netenkino. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad įrodymų apie finansinę padėtį nepateikė pirmosios instancijos teismui, kadangi negavo teismo pranešimo apie šią pareigą, taip pat pažymėjo, kad priteista skola yra nepakeliama našta, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo tenkinti.

15. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat gali pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taikydamas šį civilinio proceso institutą teismas yra saistomas CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas minėtas teismo sprendimo privalomumo principas, nustatytas CPK 18 straipsnyje.

16. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, gali būti taikomas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas, visgi šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi, išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti būtent objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys.

17. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar jo vykdymo išdėstymo klausimą aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovės) interesus. Todėl teismas turėtų įsitikinti, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus vykdymą, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai būtent ir yra siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės gali būti pripažintos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 1 337,55 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Dėl teismo sprendimo apeliacinis skundas nebuvo pateiktas. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d. Atsakovas 2022 m. gruodžio 21 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo motyvuodamas tuo, kad susidūrė su finansiniais sunkumais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, įpareigojo atsakovą pateikti duomenis apie atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas pirmosios instancijos teismo nurodytu terminu duomenų apie savo finansinę padėtį nepateikė, teismas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atmetė.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie finansinę padėtį atsakovas neįvykdė. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad negavo pirmosios instancijos teismo pranešimo apie būtinumą pateikti duomenis apie finansinę padėtį. Nurodo, kad jokių teismo siųstų pranešimų negavo, nuolat tikrina pašto dėžutę.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas prisijungęs prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir EPP, LITEKO VEP), atsakovas procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui teikė per EPP. Pirmosios instancijos teismui atsakovas 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, 2022 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, 2022 m. vasario 28 d. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. Pirmosios instancijos teismo atsakovui skirti procesiniai dokumentai taip pat buvo siunčiami per EPP. Dar daugiau, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad sutinka visus teismo procesinius dokumentus gauti per EPP.

21. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, atsakovui turint prisijungimą prie EPP, išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nesant duomenų, kad atsakovo LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikus prašomų pateikti duomenų atsakovas turi prisiimti ir procesines pasekmės kilusias dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo neįvykdymo. Pažymėtina ir tai, kad teikdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo atsakovas ir be teismo įpareigojimo turėjo pagrįsti įrodymais dėl ko teismo sprendimo įvykdyti negali ir jis turėtų būti išdėstytas, tačiau atsakovas to nepadarė.

22. Atskirajame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad atsižvelgus į tai, kad jis susiduria su finansiniais sunkumais, jo prašymas išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą turėtų būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo išdėstymo klausimą, atsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė būklė yra sunki, ar tokia, kuri sudarytų pagrindą vertinti atsakovo nurodytas aplinkybes dėl finansinių sunkumų ir išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų su kuriais susiduria skolininkas, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita.

24. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovė sutiko su jo prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymu, tačiau pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad sutinka dėl sprendimo vykdymo išdėstymu tik tuo atveju, jeigu atsakovas pateiks pirmosios instancijos teismui duomenis apie savo finansinę padėtį ir nurodė, kad sprendimo vykdymas neturėtų būti išdėstytas ilgesniam nei 3 mėnesių terminui. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, ieškovė nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas tik didėja, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Nesant ieškovės sutikimo išdėstyti priteistos sumos įvykdymą, laikytina, jog įvykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė aplinkybėmis, kad šiuo metu jis susiduria su finansiniais sunkumais. Prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, asmuo turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę būklę, bet ir įrodyti, kad jos finansinė būklė ateityje pagerės. Šiuo atveju atsakovas į bylą nepateikę jokių duomenų, jog iš jų būtų galima neabejotinai spręsti dėl atsakovo finansinės būklės pagerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis).

26. Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo klausimus, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas). Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad pareiga (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) teikti teismui įrodymus tenka šalims. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą (atitinkamai, ir bet kurį byloje kilusį klausimą) iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

27. Atsakovas, tvirtindamas apie negebėjimą iš karto atsiskaityti su ieškove bei teikdama pirmosios instancijos teismui prašymą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie savo finansinį pajėgumą atsiskaityti su ieškove dalimis per 5 mėnesių laikotarpį. Prašymas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžiamas vien atsakovo deklaratyviais teiginiais apie tai, kad jis susidūrė su finansiniais sunkumais. Atsakovas nepateikė ir jokių įrodymų apie realią savo turtinę padėtį (turimą turtą, pinigines lėšas grynais ir kredito įtaigose, turtines teises, kitas turto rūšis), iš kurių būtų galima daryti išvadą apie atsakovo finansinių galimybių sukaupti ir sumokėti ieškovei priteistas sumas per prašomą nustatyti 5 mėnesių vykdymo atidėjimo terminą (ne)buvimą. Todėl kitaip įvertinti atsakovo turtinę padėtį, nei skundžiamoje nutartyje įvertino pirmosios instancijos teismas, ar spręsti, kad atsakovui įvykdyti teismo sprendimą būtų pernelyg didelė finansinė našta (šis terminas nepakankamas), nėra objektyvios galimybės.

28. Atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 5 mėnesių terminui grindžia sunkia finansine būkle, tačiau vien tokios aplinkybės nustatymas savaime nėra pakankamas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo įvykdymo tvarkos (kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti sprendimą). Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgta ir į kitos šalies (išieškotojos) interesus ir į pagrindinius civilinės teisės principus, kurie, jeigu būtų patenkintas atsakovo prašymas visa apimtimi, gali būti pažeisti. Minėta, kad atsakovas taip pat nepateikė duomenų, leidžiančių tikėtis, kad jos finansinė padėtis ateityje pagerės. Apibendrinant pasakytina, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nepagrindė ir nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą.

29. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo principą, ieškovės teisės, ilgą laiką nevykdant jai palankaus teismo sprendimo, būtų pažeidžiamos, juo labiau jog ieškovė su tokiu atsakovo prašymu iš viso nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo siekis per 5 mėnesių terminą įvykdyti teismo sprendimą, šioje konkrečioje situacijoje vertintinas kaip pernelyg ilgas ir nepagrįstas, nepagrįstai pažeistų šalių interesų pusiausvyrą atsakovo naudai, kadangi teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo skola priteista 2022 m. gruodžio 1 d., atsakovas prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimą pateikė 2022 m. gruodžio 21 d. Nuo teismo sprendimo jau praėjo 4 mėnesiai ir ieškovė nurodė, kad atsakovo skola tik didėja. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, jokiais įrodymais nepagrindė, kad neturi finansinės galimybės įvykdyti teismo sprendimą, nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių dėl kurių jo prašymas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimą turėtų būti tenkintas. Priešingu atveju, tenkinus prašymą, išdėstant teismo sprendimo vykdymą per tokį laiko tarpą, kurio siekia atsakovas, nevykdant teismo sprendimo, neabejotinai susidarytų sąlygos paneigti prioritetinį teismo sprendimo privalomumo principą, šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, ieškovės teisėtus lūkesčius atgauti priteistą sumą per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

30. Tiek atsakovo prašymas pirmosios instancijos teismui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo, tiek atskirojo skundo argumentai laikytini abstrakčiais ir deklaratyviais, kadangi neparemti jokiais realiais ir objektyviais įrodymais, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl atsakovo prašymo tenkinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti kitokią išvadą, nei dėl atsakovo prašymo padarė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą prašomam terminui (5 mėnesių). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo prašyme dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo nurodytus argumentus, prašymą išsprendė teisingai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.