Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-531-987/2020 pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovei 31-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Eglė“ dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. M., V. B., G. B., A. S., I. G., V. M., P. V., E. S., B. K., V. K., M. Č., D. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme yra priimtas nagrinėti ieškovo V. S. patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės 31-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Eglė“ (toliau – ir bendrija) 2016 m. balandžio 2 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimus: 1) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujo pirmininko išrinkimo; 2) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujos sudėties įgaliotinių grupės išrinkimo; 3) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujos revizinės grupės sudarymo; bei priteisti ieškovui iš atsakovės 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinyje nurodoma, kad ginčijami bendrijos susirinkimo sprendimai yra neteisėti, nes buvo pažeista susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarka. Pirma, ieškovas kaip bendrijos pirmininkas tuo metu atostogavo, o duomenų, kad susirinkimą šaukė revizijos komisija ar ketvirtadalis bendrijos narių, nėra. Antra, nebuvo įvykdytas reikalavimas apie susirinkimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbti bendrijos skelbimų lentoje ar kitose gerai matomose vietose; ieškovui apie susirinkimą tik jo išvakarėse buvo pranešta telefonu; taip pat nebuvo pranešta apie susirinkimo darbotvarkę raštu, nors į darbotvarkę įtrauktas punktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įstatų papildymo. Trečia, nors susirinkimo protokole įrašyta, kad dalyvavo 81 narys, ieškovo teigimu, dalyvavo mažiau, tai reiškia, kad nebuvo susirinkime kvorumo sprendimams priimti. Ketvirta, nebuvo išrinktas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, nes protokole tai nebuvo užfiksuota. Be to, S. Č. negalėjo būti išrinkta revizijos komisijos nare, o V. B. negalėjo būti išrinktas įgaliotiniu, nes jie nėra bendrijos nariai. Ieškovas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis patyrė pažeminimą, išgyvenimus, kuomet buvo atleistas iš pirmininko pareigų, kurias ėjo nuo 1995 m., bei kuomet buvo priimti ginčijami sprendimai; su juo nebendrauja kiti bendrijos nariai, bendrijos pirmininku išrinktas netinkamas asmuo, iš ieškovo tyčiojasi I. G..

Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gruodžio 20 d., metu ieškovas V. S. palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad Bendrijoje iš viso buvo 186 nariai, o susirinkime dalyvavo 81.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. palaikė atsakovės poziciją; papildomai paaiškino, kad pranešimą SMS žinute prieš mėnesį gavo, ieškovas nulupdavo skelbimus apie planuojamą susirinkimą, daug žmonių atėjo į susirinkimą, nes buvo nepatenkinti ieškovo veikla.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. B. palaikė atsakovės poziciją; papildomai paaiškino, kad jis buvo bendrijos narys, nes turėjo garažą, buvo pateikęs prašymą ieškovui kaip pirmininkui, kad įtrauktų į bendrijos narių sąrašą, tačiau ieškovas to nepadarė. Susirinkime jis veikė pagal įgaliojimą, kurį jam išdavė tėvas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. Č. palaikė atsakovės poziciją; papildomai paaiškino, kad visi bendrijos nariai pageidavo susirinkimo ir jį organizavo, nes buvo nepatenkinti ieškovo veikla.

Teismo posėdyje žodinius paaiškinimus teikė trečiasis asmuo G. B., kuris negalėjo prisiminti tikslios situacijos dėl jo išrinkimo susirinkimo pirmininku.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esminiai argumentai

31-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Eglė“ 2016 m. balandžio 2 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo sušauktas laikantis Įstatymo nustatytos tvarkos. Visi bendrijos nariai apie susirinkimo laiką ir vietą, siūlomų sprendimų projektus ir apie tai, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais anksčiau nei prieš 14 dienų, buvo informuoti SMS žinutėmis, informacija apie susirinkimą buvo paskelbta bendrijos tinklapyje (duomenys neskelbtini) bei ši paskelbta bendrijos skelbimų lentose. Taigi, apie susirinkimą buvo žinoma visiems bendrijos nariams. Dalyvavo ir balsavo daugiau, nei pusė bendrijos narių, šiame susirinkime buvo ir pats ieškovas V. S., tai patvirtina jo parašas susirinkimo dalyvių sąraše.

Šis susirinkimas buvo sušauktas laikantis Įstatymo 11 straipsnio nuostatų. Bendrijos revizijos komisija buvo išrinkta nepažeidžiant Įstatymo 18 straipsnio reikalavimų ir yra teisėta, o įgaliotiniai buvo išrinkti nepažeidžiant Įstatymo 13 straipsnio reglamento. Bendrijos pirmininkas buvo išrinktas nepažeidžiant Įstatymo 14 straipsnio.

Pažymėtina, kad apeliantas būdamas bendrijos pirmininku prieš S. Č. visada būdavo neigiamai nusiteikęs, bendrijos valdybos 2014 m. birželio 25 d. sprendimu S. Č. buvo pašalinta iš bendrijos narių, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2158-937/2015 2014 m. birželio 25 d. bendrijos valdybos sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu, o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3122-345/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą paliko galioti. Taigi, S. Č. buvo neteisėtai pašalinta iš 31-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Eglė“ narių. Tuo metu, kai S. Č. buvo išrinkta revizinės komisijos nare, ji buvo ir bendrijos narė. V. B. bendrijoje veikė pagal bendrijos nario G. B. suteiktą 2016 m. kovo 5 d. įgaliojimą atstovauti G. B. bei jo interesams bendrijos susirinkimuose.

Neturi teisinio pagrindo ieškovo reikalavimas iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 6 000 Eur neturtinę žalą dėl bendrijos sprendimų, kadangi ieškovas iš bendrijos „Eglė“ pareigų buvo atleistas ne bendrijos, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22240-727/2016.

Ieškovas kreipdamasis į teismą su 2019 m. kovo 8 d. ieškiniu dėl 2016 m. balandžio 2 d. priimtų bendrijos susirinkimo sprendimų nuginčijimo, iš esmės praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą ir šis faktas sudaro teisinį pagrindą atmesti ieškinį dėl bendrijos susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo.

Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo net 27 apeliacinio skundo priedus, kai kurie jau yra pridėti prie bylos, kiti yra naujai pateikiami apeliacinės instancijos teismui. CPK 314 straipsnis numato, kad naujus įrodymus apeliacinis teismas atsisako priimti, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme. Taigi, visi apelianto prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai yra arba jau pridėti prie bylos arba naujai pateikiami. Naujai pateikiamų įrodymų apeliantas prie bylos pridėti neprašo, jie neturi ryšio su šia byla, todėl nevertintini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Ieškovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nagrinėjamoje byloje ir siekia, kad būtų panaikinti jo skundžiami atsakovės 31-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Eglė“ 2016 m. balandžio 2 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimai ir jam priteistas 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl naujų įrodymų

CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad 2019 m. gegužės mėn. dėl sunkios sveikatos būklės ir buvimo ligoninėje negalėjo kartu su patikslintu ieškiniu teismui pateikti visų įrodymų, kurie įrodo M. M. neteisėtą veiklą kartu su jo bendrininkais V. B., I. G. ir G. B., tačiau įrodymų apie gydymą ligoninėje nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo 27 apeliacinio skundo priedus, dalis jų jau yra pridėti prie bylos, o kiti yra naujai pateikiami apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė kliūčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti kartu su apeliaciniu skundu pridedamus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Be to, apelianto teikiamų įrodymų ryšys su šia byla nėra aiškus, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl apelianto argumentų, susijusių su darbo sutarties nutraukimu

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad V. S. 2016 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti bendrijos jo atžvilgiu priimtus įsakymus atšaukti iš atostogų bei atleisti iš bendrijos pirmininko pareigų, grąžinti į pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti bylinėjimosi išlaidas (LITEKO duomenys, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-22240-727/2019).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-22240-727/2019 V. S. ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė, kad darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 136 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nuo 2016 m. balandžio 4 d., priteisė V. S. naudai iš 31-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Eglė“ 496 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės išmokos bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendime teismas, be kita ko, pasisakė ir dėl V. S. reikalavimo priteisti negautą darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, t. y. priverstinai nedirbtą laiką. Teismas nurodė, kad nesant pagrindo konstatuoti atleidimo iš darbo nepagrįstumo ir atleidimo visiško neteisėtumo bei atsižvelgiant į darbo santykių specifiškumą (V. S. dirbo bendrijos pirmininku, nuo jo priklausė bendrijos valinių sprendimų priėmimas, tarp jų ir ieškovo perrinkimo klausimu) kompensacija už priverstinę pravaikštą ieškovui nepriklauso, ir ji neskaičiuotina. Taigi, dėl šių ieškovo reikalavimų jau priimtas teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje, todėl su tuo susiję apelianto argumentai negali būti vertinami nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti bendrijos susirinkime priimtus sprendimus dėl procedūrinių pažeidimų bei pripažino, kad ieškovas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl ginčijamų bendrijos susirinkime priimtų sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto V. S. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Kaip buvo minėta šios nutarties 16 punkte, apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir siekia, kad būtų panaikinti visi atsakovės 31-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Eglė“ 2016 m. balandžio 2 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdamas, kad byloje būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas tenkino ieškovo reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas (ieškovas), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, taip pat, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamame bendrijos narių susirinkime dalyvavo 81 narys ir nė vienas narys (išskyrus ieškovą) nereiškė pretenzijų dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos daugiau nei 3 metus, todėl labiausiai tikėtina, kad iš tikrųjų daugiau nei trečdaliui bendrijos narių netiko ieškovo veikla, dėl to jie pageidavo sušaukti susirinkimą ir jį inicijavo. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, bendrijos 2016 m. balandžio 2 d. visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas laikantis Įstatymo tvarkos. Visi bendrijos nariai apie susirinkimo laiką ir vietą, siūlomų sprendimų projektus ir apie tai, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais anksčiau nei prieš 14 dienų, buvo informuoti SMS žinutėmis, informacija apie susirinkimą buvo paskelbta bendrijos tinklapyje (duomenys neskelbtini), ši informacija buvo paskelbta bendrijos skelbimų lentose. Taigi, apie susirinkimą buvo žinoma visiems bendrijos nariams. Dalyvavo ir balsavo daugiau, nei pusė bendrijos narių, susirinkime dalyvavo ir pats ieškovas V. S., tai patvirtina jo parašas susirinkimo dalyvių sąraše.

Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl susirinkimo kvorumo. Teismas pagrįstai sprendė kad, Bendrijoje yra ne 186, o 149 nariai, nes pagal ieškovo pateiktą 2016 m. sausio 5 d. bendrijos narių sąrašą ties 15 narių yra tuščios vietos, o kai kurie nariai nurodomi po keletą kartų. Pašalinęs nustatytus narių sąrašo netikslumus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad daugiau kaip pusę bendrijos narių sudaro 75 nariai (149/2 + 1), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad susirinkimo metu nebuvo kvorumo.

Dėl susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimų taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis klausimas buvo išspręstas, tai patvirtina M. M. kaip sekretoriaus ir G. B. parašai kiekvieno dokumento lapo apačioje, o dėl V. B. išrinkimo įgaliotiniu šiam nebūnant bendrijos nariu spręstina, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šis procedūrinis pažeidimas yra kilęs dėl paties ieškovo veiksmų, kadangi V. B. prašymo ieškovas nebuvo tenkinęs ir nebuvo įtraukęs jo į bendrijos narių sąrašą.

Šios bylos kontekste svarbu ir tai, kad apeliaciniame skunde V. S. neteikia argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų taikant ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, su ieškinio senatimi susijusių bylos aplinkybių nevertina (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalies ir 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino pabaiga – savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, atmetus ieškinio reikalavimus dėl ginčijamų 2016 m. balandžio 2 d. bendrijos susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovui 6 000 Eur neturtinės žalos.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesusiję su nagrinėjama byla, neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinis teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 179, 183, 185 straipsniai, 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo 500,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovės 31-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Eglė“ (įm. k. 124880916) naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.