- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2-531-987/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07301-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė (pirm.)
- Ieškovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- M. M., V. B., G. B., A. S., I. G., V. M., B. K., M. Č.
- Atsakovas
- 31-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija EGLĖ
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis, Aušra Saulėnienėbė
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
- 2.1.5.1.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovei 31-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Eglė“ dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. M., V. B., G. B., A. S., I. G., V. M., P. V., E. S., B. K., V. K., M. Č., D. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. teisme yra priimtas nagrinėti ieškovo V. S. patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės 31-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Eglė“ 2016 m. balandžio 2 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus: 1) sprendimą Nr. 3 dėl naujo pirmininko išrinkimo; 2) sprendimą Nr. 5 dėl naujos sudėties įgaliotinių grupės išrinkimo; 3) sprendimą Nr. 6 dėl naujos revizinės grupės sudarymo; bei priteisti ieškovui iš atsakovės 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (el.b.l. 1-3, 96-99, 103-104, t. I).
2. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad ginčijami susirinkimo sprendimai yra neteisėti, nes buvo pažeista susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarka. Pirma, ieškovas kaip bendrijos pirmininkas tuo metu atostogavo; o duomenų, kad susirinkimą šaukė revizijos komisija ar ketvirtadalis bendrijos narių, nėra. Antra, nebuvo įvykdytas reikalavimas apie susirinkimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbti bendrijos skelbimų lentoje ar kitose gerai matomose vietose; ieškovui apie susirinkimą tik jo išvakarėse buvo pranešta telefonu; taip pat nebuvo pranešta apie susirinkimo darbotvarkę raštu, nors į darbotvarkę įtrauktas punktas Nr. 5 dėl įstatų papildymo (keitimo). Trečia, nors susirinkimo protokole įrašyta, kad dalyvavo 81 narys, ieškovo teigimu, dalyvavo mažiau, kas reiškia, kad nebuvo susirinkime kvorumo sprendimams priimti. Ketvirta, nebuvo išrinktas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, nes protokole tai nebuvo užfiksuota. Be to, S. Č. negalėjo būti išrinkta revizijos komisijos nare, o V. B. negalėjo būti išrinktas įgaliotiniu, nes jie nėra bendrijos nariai. Ieškovas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis patyrė pažeminimą, išgyvenimus, kuomet buvo atleistas iš pirmininko pareigų, kurias ėjo nuo 1995 m., bei kuomet buvo priimti ginčijami sprendimai; su juo nebendrauja kiti bendrijos nariai, bendrijos pirmininku išrinktas netinkamas asmuo, iš ieškovo tyčiojasi I. G..
Atsiliepimas
3. Atsakovė 31-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Eglė“ atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei pritaikius ieškinio senatį (el.b.l. 116-128, t. I). Nurodo, kad susirinkimas buvo sušauktas ir organizuotas bei ginčijami sprendimai priimti nepažeidžiant įstatyminės tvarkos. Visi bendrijos nariai apie susirinkimo vietą ir laiką, siūlomų sprendimų projektus, kur ir kada su jais galima susipažinti buvo informuoti prieš 14 dienų SMS žinutėmis, informacija apie susirinkimą buvo patalpinta bendrijos tinklalapyje eglele.lt bei paskelbta bendrijos skelbimų lentose. Nors ieškovas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu S. Č. pašalino iš bendrijos narių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2158-937/2015 ieškovo sprendimas dėl S. Č. pašalinimo iš bendrijos narių sąrašo buvo panaikintas. Vadinasi, ginčijamų sprendimų priėmimo metu S. Č. buvo bendrijos narė, o šiuo metu ji jau yra išstojusi iš bendrijos. V. B. veikė pagal 2016 m. kovo 5 d. įgaliojimą ir atstovavo bendrijos nario G. B. interesus. Atsakovė prašo atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes jis iš esmės siejamas su ieškovo atleidimu iš pirmininko pareigų bei su konkretaus asmens veiksmais ieškovo atžvilgiu.
4. Atsakovė nurodo, kad ieškinys atmestinas, pritaikius 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Teigia, kad ieškovas 2016 m. balandžio 2 d. susirinkime dalyvavo, ką patvirtina jo parašas, ieškovas inicijavo eilę teisminių ginčų dėl visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų, susijusių su ieškovo atleidimu. Pritaikius ieškinio senatį, ieškovo interesai nebus pažeisti, nes jis kaip bendrijos narys gali inicijuoti naujo bendrijos susirinkimo šaukimą, naujo bendrijos pirmininko, revizijos komisijos ar įgaliotinių rinkimus.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. atsiliepime prašo ieškinį atmesti (el.b.l. 1, t. II). Nurodo, kad 2016 m. balandžio 2 d. susirinko 81 narys iš 130 narių ir vienbalsiai priėmė ginčijamus sprendimus. Trečiasis asmuo mano, kad sprendimai yra teisėti; bendrija pradėjo veikti tvarkingai, be skolų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. gruodžio 20 d., metu ieškovas V. S. žodžiu palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad bendrijoje iš viso buvo 186 nariai, o susirinkime nurodyti dalyvavę 81.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu atsakovės pirmininkas M. M. žodžiu palaikė atsiliepimą, papildomai paaiškino, kad bendrijoje yra apie 200 garažų, o narių yra apie 138; susirinkime dalyvavo fiziškai 81 narys; V. B. yra bendrijos narys; susirinkimą inicijavo bendrijos nariai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. žodžiu palaikė atsakovės poziciją; papildomai paaiškino, kad pranešimą SMS žinute prieš mėnesį gavo, ieškovas nulupdavo skelbimus apie planuojamą susirinkimą, daug žmonių atėjo į susirinkimą, nes buvo nepatenkinti ieškovo veikla.
9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. B. žodžiu palaikė atsakovės poziciją; papildomai paaiškino, kad jis buvo bendrijos narys, nes turėjo garažą, buvo pateikęs prašymą ieškovui kaip pirmininkui, kad įtrauktų į bendrijos narių sąrašą, tačiau ieškovas to nepadarė. Susirinkime jis veikė pagal įgaliojimą, kurį jam išdavė tėvas.
10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. Č. žodžiu palaikė atsakovės poziciją; papildomai paaiškino, kad visi bendrijos nariai pageidavo susirinkimo ir jį organizavo, nes buvo nepatenkinti ieškovo veikla.
11. Teismo posėdyje žodinius paaiškinimus teikė trečiasis asmuo G. B., kuris negalėjo prisiminti tikslios situacijos dėl jo išrinkimo susirinkimo pirmininku.
12. Teismo posėdžio metu į teisėjos klausimą likę tretieji asmenys atsakė, kad nepageidauja teikti žodinių paaiškinimų, palaiko atsakovės poziciją.
13. Teismo posėdyje liudijo liudytoja O. B., baigiamosiose kalbose pasisakė ieškovo atstovė advokatė Aušra Saulėnienė bei atsakovės advokatas Gintaras Algirdas Perednis.
Motyvuojamoji dalis
14. Ieškinys atmetamas.
15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo trejopo pobūdžio ginčas. Pirma, ar egzistuoja teisinis pagrindas ieškinį atmesti, pritaikius sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senatį. Antra, ar egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti bendrijos susirinkime priimtus sprendimus dėl procedūrinių pažeidimų. Trečia, ar ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl ginčijamų bendrijos susirinkime priimtų sprendimų.
Dėl ieškinio senaties taikymo
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnyje yra įtvirtintos ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2019 m. kovo 8 d. teisme pateiktu ieškiniu ginčija bendrijos susirinkime, įvykusiame 2016 m. balandžio 2 d., priimtus sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
18. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi ieškiniui dėl bendrijos susirinkimo (kaip juridinio asmens organo) sprendimų nuginčijimo yra taikomas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus sprendimus.
19. Nagrinėjamu atveju iš į bylą paties ieškovo pateikto 2016 m. balandžio 2 d. bendrijos susirinkime dalyvavusių 81 bendrijos narių sąrašo matyti, kad jame yra paties ieškovo V. S. parašas, patvirtinantis jo dalyvavimą susirinkime, kuriame buvo priimti ieškiniu ginčijami sprendimai (el.b.l. 22-23, t. I). Vadinasi, ieškovas apie 2016 m. balandžio 2 d. susirinkime priimtus ginčijamus sprendimus sužinojo dar 2016 m. balandžio 2 d., kas reiškia, kad ieškinio reikalavimams dėl sprendimų nuginčijimo 3 mėnesių senatis prasidėjo 2016 m. balandžio 3 d. bei suėjo 2016 m. liepos 3 d. (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
20. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ieškovas 2016 m. gegužės 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydamas atsakovės 2016 m. balandžio 2 d. susirinkime priimtą sprendimą atleisti ieškovą iš pirmininko pareigų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22240-727/2019 ieškinį tenkino iš dalies; sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad pats ieškovas teigė, jog apie 2016 m. balandžio 2 d. susirinkime priimtus sprendimus jis sužinojo 2016 m. balandžio 9 d., kai jam buvo įteikta susirinkimo protokolo kopija (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
21. Teismo sprendimo 19-20 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas dar 2016 m. balandžio mėnesį žinojo apie ieškiniu ginčijamų 2016 m. balandžio 2 d. bendrijos susirinkimo sprendimų priėmimą. Be to, ieškovo elgesys, kuomet jis dėl vieno iš 2016 m. balandžio 2 d. susirinkime priimtų sprendimų nuginčijimo į teismą su ieškiniu kreipėsi dar 2016 m. gegužės 3 d. (per 1 mėnesio laikotarpį), patvirtina, kad ieškovui nebuvo jokių kliūčių ginčyti visus susirinkime priimtus sprendimus, nepraleidžiant įstatyme įtvirtinto 3 mėnesių ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad ir teismo posėdžio metu ieškovas nenurodė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą.
22. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 16-21 punktus), teismas konstatuoja, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą tik 2019 m. kovo 8 d. su ieškiniu dėl 2016 m. balandžio 2 d. priimtų bendrijos susirinkimo sprendimų nuginčijimo, esmingai praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, kas (nesant svarbių senaties termino praleidimo priežasčių) sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti ieškinį dalyje dėl bendrijos susirinkime priimtų sprendimų nuginčijimo (CK 1.131 straipsnio 1-2 dalys).
23. Nagrinėjamu ieškovas 2019 m. kovo 8 d. teisme pateiktu ieškiniu taip pat prašo priteisti 6 000,00 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl 2016 m. balandžio 2 d. bendrijos susirinkime priimtų ginčijamų sprendimų.
24. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Jokių išimčių dėl dar trumpesnio 3 mėnesių ieškinio senaties termino taikymo ieškiniams dėl žalos atlyginimo, patirtos dėl juridinių asmenų organų priimtų sprendimų, įstatymo leidėjas (priešingai nei teigia atsakovė) nėra įtvirtinęs.
25. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 16, 23-24 punktus), ieškovas 2019 m. kovo 8 d. pateikdamas teisme ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, patirtos dėl 2016 m. balandžio 20 d. priimtų bendrijos sprendimų, nėra praleidęs 3 metų ieškinio senaties termino tokio pobūdžio ieškinio reikalavimui pareikšti, dėl ko nėra teisinio pagrindo (priešingai nei teigia atsakovė) atmesti ieškinio ir šioje dalyje, suėjus ieškinio senačiai (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 8 dalis).
Dėl procedūrinių pažeidimų kaip pagrindo bendrijos susirinkimo sprendimams naikinti
26. Nepaisant to, kad teismas ieškinio dalį dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmetė, suėjus šioje dalyje ieškinio senačiai (teismo sprendimo 16-22 punktais), teismas atskirai pasisako ir dėl šios ieškinio dalies pagrįstumo/nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje e3k-3-385-421/2019).
27. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta juridinių asmenų organų sprendimų apskundimo teismui tvarka. Vadovaujantis minėta tvarka juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismo sprendimo 27 punkte nurodomos teisės normos leidžia daryti išvadą, kad juridinio asmens valdymo organo sprendimas gali būti pripažintas negaliojančiu tiek dėl procedūrinių pažeidimų, kuomet nebuvo laikytasi įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos juridinio asmens valdymo organų sprendimų priėmimo tvarkos, tiek dėl materialiųjų aspektų (turinio) pažeidimų, kuomet nustatoma, kad pats sprendimas savo esme neatitinka universaliųjų protingumo ir sąžiningumo principų, nes juo neproporcingai ar nepagrįstai suvaržomos asmens teisės.
29. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką paprastai juridinio asmens valdymo organo procedūrinis pažeidimas pats savaime nėra pagrindas pripažinti skundžiamą juridinio asmens valdymo organo sprendimą negaliojančiu, jei šis pažeidimas nėra esminis ir tokio masto, kad nulemtų galimus paties sprendimo materialinių aspektų (turinio) pažeidimus.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja bendrijos susirinkime priimtų sprendimų neteisėtumą tik dėl procedūrinių pažeidimų. Kaip vieną iš procedūrinių pažeidimų ieškovas įvardina nesilaikymą susirinkimo sušaukimo tvarkos, tai yra susirinkimas buvo sušauktas nepakankamo bendrijos narių skaičiaus iniciatyva, apie susirinkimą buvo pranešta netinkamu būdu, nesilaikant terminų ir nepranešant raštu apie sprendimą keisti įstatus. Kaip antrą procedūrinį pažeidimą ieškovas įvardina aplinkybę, kad nebuvo kvorumo, reikalingo sprendimams priimti. Trečiu procedūriniu pažeidimu ieškovas laiko aplinkybę, kad nebuvo išrinktas posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Ketvirtu procedūriniu pažeidimu ieškovas laiko aplinkybę, kad revizijos vienu iš narių ir įgaliotiniu tapo asmenys, kurie nėra bendrijos nariai.
Dėl bendrijos susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo
31. Atsakovės įstatų 24 punkte įtvirtinta, kad neeilinis susirinkimas sukviečiamas per 6 dienas, pareikalavus trečdaliui bendrijos narių (įgaliotinių). Įstatuose nėra įtvirtinta susirinkimo sušaukimo tvarka (el.b.l. 24-29, t. I).
32. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu.
33. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateiktas 2016 m. kovo 15 d. pranešimas apie 2016 m. balandžio 2 d. vyksiantį bendrijos narių susirinkimą (el.b.l. 21, t. I). Jokių kitų rašytinių ar/ir vaizdinių įrodymų, kur tas pranešimas buvo patalpintas, paskelbtas byloje nėra. Ieškovas ir atsakovės pirmininkas bei tretieji asmenys pateikė skirtingas pozicijas raštu ir žodžiu dėl informavimo apie numatomo susirinkimo datą ir jo inicijavimo. Ieškovas teigė, kad apie susirinkimą nebuvo informuotas likus 14 dienai iki susirinkimo, nepaaiškino, iš kur gavo ir pats į bylą pateikė 2016 m. kovo 15 d. pranešimą apie numatomą susirinkimą. Tuo tarpu atsakovės pirmininkas neneigė, kad inicijavo susirinkimą ne revizijos komisija, o bendrijos nariai; tiek atsakovės pirmininkas, tiek tretieji asmenys patvirtino, kad bendrijos nariai buvo nepatenkinti ieškovo veikla, dėl ko kilo noras patiems nariams organizuoti susirinkimą, visiems apie susirinkimą buvo žinoma, buvo anksčiau nei prieš 14 d. viešai iškabinti skelbimai, bendrijos nariai informuoti SMS žinutėmis apie susirinkimą bei bendrijos tinklalapyje.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad net teismo posėdžio metu buvo juntama emocinė įtampa bei konfliktinė atmosfera tarp ieškovo ir atsakovės pirmininko, trečiųjų asmenų, taip pat atsižvelgęs į tai, kad susirinkime dalyvavo net 81 narys, ir nei vienas narys (išskyrus ieškovą) nereiškė pretenzijų dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos daugiau nei 3 metus, daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad iš tikrųjų daugiau nei trečdaliui bendrijos narių netiko ieškovo veikla, dėl ko jie pageidavo sušaukti susirinkimą ir jį inicijavo. Be to, apie susirinkimą kaip matyti iš skelbimo datos (2016 m. kovo 15 d.) buvo paskelbta anksčiau nei prieš 14 dienų; tretieji asmenys patvirtino matę šį skelbimą bendrijos teritorijoje.
35. Teismas nelaiko esminiu procedūriniu pažeidimu aplinkybės, kad bendrijos nariams atskirai raštu nebuvo pranešta apie susirinkimą, nors skelbime buvo numatyta, kad bus svarstoma dėl įstatų keitimo. Teismas tokios išvados dėl to, kad susirinkime nebuvo priimtas sprendimas dėl įstatų keitimo.
36. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 31-35 punktus), teismas ieškovo įvardintą procedūrinį pažeidimą dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimo atmeta kaip neįrodytą.
Dėl susirinkimo kvorumo nebuvimo
37. Atsakovės įstatų 24 punkte įtvirtinta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus paprasta dalyvaujančių jame bendrijos narių dauguma (el.b.l. 24-29, t. I).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad bendrijoje yra 186 nariai pagal ieškovo pateiktą 2016 m. sausio 5 d. bendrijos narių sąrašą (el.b.l. 50-54, t. I). Tačiau teismas, įvertinęs šio sąrašo turinį, nustatė, kad jame yra ties 15 narių tuščios vietos (Nr. 20, 26, 55, 57, 64, 66, 87, 89, 124, 126, 134, 139, 141, 144, 147). Be to, kai kurie nariai nurodomi po keletą kartų, pavyzdžiui, A. M. įvardinamas 2 kartus (Nr. 11-12), G. B. - 3 kartus (Nr. 15-17), D. B. – 2 kartus (Nr. 22-23), S. Š. – 2 kartus (Nr. 29-30), A. M. – 2 kartus (Nr. 37-38), Č. K. – 2 kartus (Nr. 48-49), A. U. – 2 kartus (Nr. 77-78), Č. R. – 2 kartus (Nr. 95-97), R. M. – 2 kartus (Nr. 103, 107), A. I. – 2 kartus (Nr. 105-106), V. M. – 2 kartus (Nr. 119-120), K. G. – 2 kartus (Nr. 128-129), A. I. - 3 kartus (Nr. 136-138), I. G. – 3 kartus (Nr. 142, 148-149), G. T. – 2 kartus (Nr. 157-158), M. Č. – 2 kartus (Nr. 170-171), G. B. – 5 kartus (Nr. 178, 180-183), M. M. – 2 kartus (Nr. 185-186). Taigi, teismui pašalinus vien šiuos nustatytus narių sąrašo netikslumus, tai yra 15 tuščių vietų ir 22 pasikartojančius narius, lieka iš viso 149 nariai pagal ieškovo pateiktą sąrašą. Tokiu atveju (nepaisant to, kad atsakovė teigia, jog bendrijos narių yra dar mažiau apie 130), vien pagal ieškovo sąrašą daugiau kaip pusę bendrijos narių sudaro 75 nariai (149/2 + 1).
39. Kadangi pagal paties ieškovo pateiktą 2016 m. balandžio 2 d. bendrijos susirinkime dalyvavusių narių sąrašą matyti, kad iš viso 81 narys savo parašu (įskaitant ir patį ieškovą) patvirtino, jog dalyvavo visuotiniame susirinkime (el.b.l. 22-23, t. I), teismas konstatuoja, kad kvorumas sprendimams priimti buvo.
40. Teismas atmeta kaip neįrodytą ieškovo prielaidą, kad susirinkime dalyvavo mažiau nei 81 bendrijos narys, nes byloje yra tvarkingas sąrašas su dalyvavusiųjų parašais, kurie nėra nuginčyti ar kitaip paneigti.
41. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 37-40 punktus), teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą dėl ginčijamų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nesant kvorumo.
Dėl susirinkimo posėdžio pirmininko ir sekretoriaus neišrinkimo
42. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
43. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateikto į bylą 2016 m. balandžio 2 d. susirinkime priimtų sprendimų išrašo bei protokolo matyti, kad į susirinkimo darbotvarkę atskiru klausimu nėra įtrauktas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimas (el.b.l. 19-20, 60-62, t. I). Tačiau iš susirinkime priimtų sprendimų išrašo, protokolo ir susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašo matyti, kad šie dokumentai kiekvieno lapo apačioje buvo patvirtinti posėdžio pirmininko G. B. parašu ir sekretoriaus M. M. parašu (el.b.l. 19-20, 22-23, 60-62, t. I). Be to, susirinkimo protokolo pabaigoje nurodyta, kad jį pasirašo pirmininkas G. B. ir sekretorius M. M., o visuotinio susirinkimo sprendimų išrašo pabaigoje nurodyta, kad jis pasirašytas pirmininko M. M. ir sekretoriaus G. B..
44. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 42 punkte išvardintų dokumentų turinį, daro išvadą, kad, nepaisant to, jog susirinkimo darbotvarkėje kaip atskiras klausimas nebuvo užfiksuotas raštu susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimas, pastarasis klausimas buvo išspręstas, ką patvirtina M. M. kaip sekretoriaus ir G. B. parašai ant kiekvieno dokumento lapo apačios. Aplinkybė, kad vienoje vietoje sekretorius ir pirmininkas buvo sumaišyti nekeičia pačio fakto, kad susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus pareigas ėję asmenys buvo išrinkti.
45. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 42-44 punktus), teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą dėl ginčijamų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nesant išrinkto susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus.
Dėl revizijos komisijos narės ir įgaliotinio išrinkimo, kurie nėra bendrijos nariai
46. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įgaliotiniu gali būti renkamas tik bendrijos narys.
47. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad trečiasis asmuo V. B., kuris ginčijamu visuotinio susirinkimo sprendimu buvo išrinktas vienu iš įgaliotiniu, nėra bendrijos narys. Tuo tarpu pats trečiasis asmuo V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra bendrijos narys, jam priklauso garažas bendrijoje, jis buvo kreipęsis ieškovą kaip tuometinį pirmininką, kad būtų įtrauktas į bendrijos narių sąrašą, tačiau ieškovas to nepadarė, taigi, jis dalyvavo susirinkime tik kaip kito garažo savininko (tėvo) įgaliotinis. Be to, dabartinis atsakovės pirmininkas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad trečiasis asmuo V. B. yra bendrijos narys; niekas iš į bylą atvykusių kitų trečiųjų asmenų taip pat neįvardino V. B. kaip ne bendrijos nario.
48. Teismas, atsižvelgęs į išdėstyta, sprendžia, kad nors V. B. 2016 m. balandžio 2 d. vykusiame susirinkime formaliai ir nebuvo bendrijos narys (jo prašymo ieškovas nebuvo tenkinęs ir nebuvo įtraukęs jo į bendrijos narių sąrašą), pastarasis dėl paties ieškovo veiksmų kilęs procedūrinis pažeidimas, įvertinus tai, kad šiuo momentu V. B. jau yra bendrijos narys ir jo kaip įgaliotinio veikla tenkina visus bendrijos narius, nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.
49. Tokios išvados teismas priėjo atsižvelgęs ir į tai, kad ieškovas net neįrodinėjo, jog V. B. išrinkimas įgaliotiniu kaip nors pažeidė jo kaip bendrijos nario teises ar jas suvaržė, padarė neigiamą įtaką ieškovo turtiniams interesams ir pan.
50. Tuo tarpu nei bendrijos įstatuose, nei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nėra įtvirtinto ribojimo, kad bendrijos revizijos komisijos nariais gali būti tik bendrijos nariai.
51. Dėl šios priežasties teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad procedūrinį pažeidimą sudarė ir aplinkybė, jog viena iš revizijos komisijos narių buvo ne bendrijos narė ir plačiau nenagrinėja ieškovo bei atsakovės priešingų pozicijų dėl to, ar S. Č. ginčijamų bendrijos susirinkimų sprendimų priėmimo metu buvo bendrijos narė kaip neįtakojančių teismo prieitos išvados.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
52. Teismui nustačius, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamų bendrijos susirinkimo sprendimų negaliojančiais, atmetamas kaip nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, patyrus išgyvenimus dėl šių sprendimų priėmimo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).
53. Ieškovo argumentai dėl neturinės žalos patyrimo, kuomet jį įžeidinėjo konkretus asmuo bei dėl jo atleisimo iš pirmininko pareigų, atmetami kaip nepagrįsti ir nesusiję su šioje byloje įrodinėta neturtinės žalos kylimo priežastimi – ginčijamais bendrijos susirinkimo sprendimais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
54. Teismui atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteisiamos 600,00 Eur protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokato teisinės pagalbos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
55. Teismui atmetus ieškinį bei ieškovui esant 50 proc. atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų (el.b.l. 5-6, t. I), iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos 44,87 Eur (89,74 Eur/2) bylinėjimosi išlaidos, teismo patirtos dėl procesinių dokumentų siuntimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
56. Nagrinėjamu atveju ieškovui esant 50 proc. atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo (el.b.l. 5-6, t. I), už ieškinio reikalavimą priteisti 6 000,00 Eur neturtinę žalą, pareikštą elektronine forma, ieškovas turėjo sumokėti 41,00 Eur žyminio mokesčio (6 000,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. /2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
57. Nagrinėjamu atveju ieškovas už ieškinio reikalavimą dėl 6 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo sumokėjo 180,00 Eur žyminio mokesčio, dėl ko ieškovui iš valstybės biudžeto grąžintina 139,00 Eur (180,00 Eur – 41,00 Eur) permokėta žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
58. Vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, į ieškovui grąžintiną iš valstybės biudžeto 139,00 Eur sumą įskaitomas ieškovo į valstybės biudžetą mokėtina 44,87 Eur suma ir iš valstybės biudžeto ieškovui grąžinama 94,13 Eur (139,00 Eur – 44,87 Eur) suma (CPK 7 straipsnis, CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Teismas ieškovui išaiškina, kad žyminio mokesčio dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo V. S. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei 31-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Eglė“ (į.k. 124880916) iš ieškovo V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Gražinti iš valstybės biudžeto ieškovui V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 94,13 Eur (devyniasdešimt keturis eurus ir 13 ct) sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.