Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0114/10/03319 (pagrindinė), Nr. 0114/10/03320 ir Nr. 0114/12/01041, suinteresuoti asmenys antstolė Sonata Vaicekauskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Antstolė Sonata Vaicekauskienė paskirto teismo posėdžio dieną apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad rašytiniai paaiškinimai galėjo būti pateikti anksčiau, rašytinių paaiškinimų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsisako priimti antstolės apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus.

14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: 1) Nr. 0114/10/03319 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. A2.8.-5477-216/2010 dėl 6 371,64 Eur (22 000 Lt) baudos išieškojimo iš apelianto išieškotojos valstybės naudai; 2) Nr. 0114/10/03320 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. A2.8.-5757-70/2010 dėl 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudos išieškojimo iš apelianto išieškotojos valstybės naudai; 3) Nr. 0114/12/01041 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. A2.8-802-321/2012 dėl 8 688,60 Eur (30 000 Lt) baudos išieškojimo iš apelianto išieškotojos valstybės naudai. Antstolė, patikrinusi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, nustatė, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini). Antstolė 2017 m. gruodžio 8 d. patvarkymu Nr. S-17-114-18314 pareikalavo (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė 2018 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S-18-114-17504 informavo (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gruodžio 1 d. išskaitymus iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo, pateiktus vykdyti iki 2018 m. gruodžio 1 d., vykdyti vadovaujantis naująja CPK 736 straipsnio redakcija. Antstolės teigimu, (duomenys neskelbtini) iš apelianto darbo užmokesčio antstolei atliko 6 pavedimus – 2018 m. sausio 22 d. – 67,06 Eur; 2018 m. kovo 22 d. – 10 Eur; 2018 m. liepos 24 d. – 20 Eur; 2018 m. rugsėjo 20 d. – 10 Eur; 2018 m. spalio 12 d. – 10 Eur; 2018 m. gruodžio 21 d. – 30 Eur, iš viso 127,06 Eur ir tik vienoje vykdomojoje byloje Nr. 0114/12/01041. Daugiau pervedimų į antstolės depozitinę sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) atlikta nebuvo. Iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-15378-1070/2022 matyti, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2020 m. gegužės 21 d., bei nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 26 d. Minėtoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atleidusi apeliantą nesumokėjo viso jam priklausančio darbo užmokesčio, todėl teismas tenkino apelianto ieškinį ir priteisė jam iš (duomenys neskelbtini) 1 259,37 Eur nesumokėto darbo užmokesčio. Vykdomosios bylos Nr. 0114/10/03319 duomenimis, antstolė Gita Andrijauskienė 2023 m. sausio 19 d. pervedė apeliantui 1 259,37 Eur sumą. Antstolė iš apelianto banko sąskaitos 2023 m. sausio 20 d. nurašė 583,36 Eur iš 1 259,37 Eur sumos. Apeliantas pateikė antstolei skundą dėl nurašytų lėšų. Antstolė 2023 m. kovo 29 d. patvarkymu apelianto skundo netenkino ir perdavė jo skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui kartu su vykdomosios bylos Nr. 0114/10/03319 kopija.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto E. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nurodė, kad antstolės nurodymu nuo skolininko sąskaitos 2023 m. sausio 20 d. nurašytos lėšos (583,86 Eur) buvo pervestos apeliantui kaip išieškotojui vykdomojoje byloje Nr. 0088/22/01738, todėl jos nelaikytinos jo pajamomis susijusiomis su darbo santykiais šiuo metu ir nelaikytinos lėšomis iš kurių atskaityti draudžia CPK 739 straipsnis. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad nurašytos lėšos yra nesumokėta apeliantui MMA dalis už 2020–2021 metus, t. y. pajamos susijusios su darbo santykiais, iš kurių išieškojimą riboja CPK 739 straipsnis.

16. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

17. CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje (CPK 662–674 straipsniai)), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius (CPK 733–743 straipsniai)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

18. CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai. CPK 736 straipsnyje pagal išieškų rūšis reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis, o šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad tokios išskaitos išieškomos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių. Tai reiškia, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų.

19. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalyje pajamos apibrėžiamos kaip pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi GPMĮ pajamos apibrėžiamos ir pripažįstamos ne tik kaip kompensacija, atlygis, pašalpa, stipendija, pensija ar laimėjimas, bet ir kaip bet kokia kita nauda. CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina ši GPMĮ įtvirtinta sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

20. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstolės nurašytos lėšos yra susijusios su darbo santykiais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, apelianto gauta vienkartinė įplauka (1 259,37 Eur) nelaikytina turtu, iš kurio išieškojimą reglamentuoja CPK 662–674 straipsniai, ir darbo užmokesčiu, kaip jį traktuoja skolininkas. Minėta suma laikytina kitomis skolininko gaunamomis pajamomis, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatos.

21. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, trisdešimt procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus); iš dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas) (CPK 735 straipsnis).

22. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, įvertinus tai, kad vykdomas išieškojimas pagal kelis vykdomuosius dokumentus (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad išskaitos iš skolininko gautų 1 259,37 Eur pajamų neatliktinos (CPK 735 straipsnis), kad byloje nėra duomenų, jog skolininkas 2023 m. sausį gavo kitų pajamų, iš kurių išieškotina pagal CPK LI skyriaus nuostatas, darytina išvada, kad antstolė išieškodama 583,36 Eur iš 1 259,37 Eur pajamų, nepažeidė CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies nuostatų (840 Eur x 30 proc. + 419,37 Eur x 50 proc.).

23. Pažymėtina, kad CPK 739 straipsnyje yra nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Teismo vertinimu, skolininko 1 259,37 Eur pajamos neatitinka CPK 739 straipsnyje nurodytų sumų, iš kurių draudžiamas išieškojimas, kriterijų. Skolininkas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad išieškojimas iš skolininko 1 259,37 Eur pajamų negalimas pagal CPK 739 straipsnį (CPK 178 straipsnis).

24. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.