Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2011 m. rugsėjo 12 d., šiuo metu teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-21) ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. N. 2009 m. sausio 29 d. apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. M., R. L. ir D. K. (asmenys Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti), bendrais tyčiniais veiksmais, išimdami prieangio langus, įsibrovė į nukentėjusiojo V. J. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dėl savanaudiškų paskatų, panaudodami fizinį smurtą, tai yra, nukentėjusiajam V. J. atidarius kambario duris, vienas iš jų, kuris konkrečiai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, sudavė nukentėjusiajam V. J. vieną smūgį į galvą, nuo ko V. J. nukrito prieangyje ant grindų, toliau, matydami vienas kito neteisėtus veiksmus ir jiems pritardami, bendrai, dėl savanaudiškų paskatų nukentėjusįjį mušė namo prieangyje bei ištempę jį į namo kiemą, taip iš viso bendrai suduodami nukentėjusiajam V. J. ne mažiau devynių smūgių į galvos, veido ir kojų sritis, padarė jam kaukolės pamato kaulo lūžį, kairio smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kairio šeivikaulio lūžį, muštines žaizdas kaktoje, viršutinėje lūpoje, dešinėje ausyje, nubrozdinimus momeninėje srityje ir abiejuose keliuose, kas dėl kaukolės pamato kaulų lūžio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, bei toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, namo kieme gulinčiam V. J. lipnia juosta surišę rankas ir kojas, o S. M. užklijavus V. J. burną, tuo atimdami nukentėjusiajam V. J. galimybę pasipriešinti, reikalavo pasakyti, kur yra paslėpti pinigai, o V. J. nesakant, patys, apieškoję namus, iš piniginės plėšimo būdu pagrobė 800 litų (231,69 Eur) ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1200“ už 135 litus (39,09 Eur) su jame buvusia SIM kortele, kuri pinigine išraiška nevertinama, iš viso pagrobdami svetimo, V. J. priklausančio, turto už 935 litų (266,78 Eur) ir iš savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. J. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

12. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajam nustatomas teismo medicinos specialisto išvada. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų. Nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti nustatyta, kad savanaudiškos paskatos susiformavo iki sunkaus sveikatos sutrikdymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatą metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-511/2019). Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

17. Tokios aplinkybės, taip pat 2009-01-29 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad priestato viduje sulaužytos stiklo tvirtinimo medinės juostelės, o šalia priestato iš lauko pusės sulaužytas lango rėmas, neabejotinai patvirtina, jog kaltinamieji į nukentėjusiojo namus pateko neteisėtai, prieš V. J. valią, kai kaltinamųjų patekimas į gyvenamojo namo patalpas buvo ribojamas, kas pagal teismų praktiką yra pripažįstama įsibrovimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).

18. Be to, ne tik paties kaltinamojo A. N. prisipažinimas, jog jis galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam, sutinka, kad įvykio metu buvo suduota tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte, sutinka ir su specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatytais sužalojimais, bet ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymai patvirtina, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas. V. J. sužalojimo aplinkybes patvirtina ir 2009-01-29 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) rajone, kieme, 6,50 m atstumu nuo priestato rastos kraujo dėmės, apžiūrėjus namo vidų, kambaryje rasta lipni juosta su kraujo dėmėmis, taip pat ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 461/09(04), kurioje užfiksuoti V. J. padaryti kūno sužalojimai, nurodyta, kad dėl kaukolės pamato kaulų lūžio V. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, rasti sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai, padaryti suduodant smūgius bukais kietais daiktais, V. J. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau kaip devynių smūgių. Aptartų duomenų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog A. N. veiksmai buvo tyčiniai, jis numatė ir suvokė savo pavojingų veiksmų galimas pasekmes ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, kaip nustatyta, A. N. smurtavo, siekdamas gauti turtinę naudą, t. y. dėl savanaudiškų paskatų.

19. Aptarti duomenys rodo, kad kaltinamasis A. N. veikė bendrai su R. L., S. M. ir D. K., įsibrovę į nukentėjusiojo namus, panaudojo fizinį smurtą V. J. atžvilgiu, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, ir pagrobė svetimą turtą. Kaip rodo bylos aplinkybės, A. N. suvokė, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis veikdamas nusikalstamai, matė kitų bendrininkų veiksmus, jiems pritarė, suvokė, jog bendrai su kitais asmenimis kėsinasi į tą patį objektą, taip pat suprato ir kitus bendrai daromų veikų požymius. Kartu pažymima, kad įstatymas nereikalauja, jog tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius, vykdytojai gali būti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad A. N., veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. M., R. L. ir D. K., įsibrovė į nukentėjusiojo V. J. gyvenamąjį namą, siekdamas gauti turtinę naudą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, bendrais tyčiniais veiksmais atėmė galimybę priešintis ir plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiajam V. J. priklausančio turto už 935 litus (266,78 Eur), t. y. iš piniginės pagrobė 800 litų (231,69 Eur) ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1200“ už 135 litus (39,09 Eur) su jame buvusia SIM kortele, kuri pinigine išraiška nevertinama. Todėl teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, padarytą sužalojimą nukentėjusiajam, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tai, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas turtas, o kaltinamieji, tame tarpe ir A. N., turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu, kaltinamųjų susitarimą ir tyčios rūšį, taip pat įvertinęs, jog A. N. veiksmuose yra nustatyti įsibrovimo į patalpą požymiai, o sunkus sužalojimas nukentėjusiajam padarytas dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekiant gauti turtinės naudos (pats kaltinamasis teismui tvirtino, kad apsilankymo pas nukentėjusįjį tikslas buvo „paimti pinigus“), pripažįsta, jog kaltinamojo A. N. įvykdyti nusikaltimai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Bausmės skyrimas

20. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

21. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 180 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-21) už šį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Už BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.

22. A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. N. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

23. Skirdamas A. N. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas kurių priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis), kitas – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę. A. N. padarytos veikos baigtinės, pavojingos. Nusikalstamas veikas A. N. padarė būdamas neteistas Lietuvos Respublikoje, buvo nuteistas po nusikaltimų įvykdymo, po nusikaltimų įvykdymo buvo teistas ir Didžiojoje Britanijoje už nusikaltimus viešajai tvarkai, visuomenės rimties sutrikdymą, tyčinį nuosavybės sunaikinimą ar sugadinimą; neteisėtą ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų valdymą ir panaudojimą, nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, prekursoriais ar nusikaltimus, susijusius su nusikaltimais visuomenės sveikatai; nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus (2 t., b. l. 25-28, 32-33; 6 t., b. l. 146-152), praeityje buvo baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis (1 t., b. l. 122-125, 189-191; 6 t., b. l. 154), nusikaltimų padarymo metu dirbo (1 t., b. l. 126; 2 t., b. l. 23; 6 t., b. l. 155).

24. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Be to, bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Kaip minėta, tiek už BK 180 straipsnio 2 dalyje, tiek už BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytus nusikaltimus įstatymų leidėjas yra numatęs vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, taip pat į tai, kad jis jau ikiteisminio tyrimo metu, per 2023-11-10 vykusią įtariamojo apklausą pripažino įvykdęs nusikaltimus ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, davė paaiškinimus, buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įvertinus ir tai, jog buvo nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat ir tai, kad jis iki šių nusikaltimų įvykdymo nebuvo teistas, o buvo nuteistas jau po nusikalstamų veikų padarymo, jam paskirtas bausmes yra atlikęs, įvertinus teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką apie teisingos bausmės paskyrimą, A. N. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, jog už jų padarymą yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, tai, kad nusikalstamos veikos įvykdytos prieš daugiau nei penkiolika metų, kaltinamojo duotus paaiškinimus apie tai, jog jis nuo 2014 metų stengėsi sukurti naują gyvenimą, nebevartoja alkoholio, narkotikų, nepadarė naujų nusikaltimų, o praeityje nusikalto, nes buvo jaunas, nesuvokė, kokios pasekmės gali kilti, šiuo metu jo gyvenimo būdas pasikeitęs ne tik dėl ligos, bet ir dėl suvokimo, taip pat įvertinus ir A. N. sveikatos problemas, jam diagnozuotą ligą (7 t., b. l. 108-118), tai, kad atlygino dalį žalos nukentėjusiajam, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, paskyrus kaltinamajam už nusikalstamų veikų įvykdymą sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje, pažymint, jog sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, be kita ko, aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Laisvės atėmimo bausmės dydis A. N. parinktinas kiek mažesnis nei baigiamųjų kalbų metu siūlė prokurorė.

26. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. N. paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

27. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, A. N. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrintina su bausme, paskirta Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

28. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas A. N. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas tiek Jungtinėje Karalystėje nuo 2016-05-18 iki 2016-05-20 (4 t., b. l. 35), 2016-06-30 (4 t., b. l. 19; 5 t., b. l. 68; 7 t., b. l. 133, 146), nuo 2023-10-05 iki 2023-10-17 (5 t., b. l. 69-70; 7 t., b. l. 133, 146), tiek Lietuvos Respublikoje nuo 2023-10-18 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024 m. balandžio 12 d. (6 t., b. l. 65, 118-120; 7 t., b. l. 101-104).

29. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas A. N. visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendį.

30. A. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

31. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

32. Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 270,79 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 37). Ieškinyje nurodė, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro įvykio metu iš jo pagrobti 800 litų, žala dėl pagrobto mobilaus ryšio telefono „Nokia 1200“, kurio vertė 135 litai, bendrai jam buvo padaryta 935 litų turtinė žala, kuri atitinka 270,79 Eur. Ieškinyje nurodyta ir tai, jog jam padarytą neturtinę žalą sudaro tai, kad jis dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje, įvykio ir gydymo metu kentė skausmus, sveikatos pasekmes jaučia ir po įvykio, skausminga kairė koja. Iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu buvo patenkintas nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir buvo priteista solidariai iš R. L., S. M. ir D. K. V. J. 2700,79 Eur neturtinės žalos atlyginimo, V. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo buvo nuspręsta atmesti (5 t., b. l. 109-121). Nukentėjusysis, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023-11-22 (6 t., b. l. 7), tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jis A. N. jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio jam nereiškia. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo V. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl 270,79 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. N. atžvilgiu atmestinas.

33. Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 365,48 Eur civilinį ieškinį A. N., S. M., R. L. ir D. K. už nukentėjusiajam V. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 43-44). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu buvo patenkintas civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys ir buvo priteista lygiomis dalimis, t. y. po 121,82 Eur, iš R. L., S. M. ir D. K. civilinio ieškovo naudai (5 t., b. l. 109-121). Panevėžio teritorinė ligonių kasa raštu informavo, jog R. L., S. M. ir D. K. pilnai yra sumokėję iš jų priteistą sumą; be to, Panevėžio teritorinė ligonių kasa nurodė, kad duomenų apie A. N. padarytą žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui neturi (7 t., b. l. 135). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog civiliniam ieškovui padaryta žala yra atlyginta, procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 365,48 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas.

34. Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 765,09 Eur civilinį ieškinį A. N., S. M., R. L. ir D. K. už nukentėjusiajam V. J. išmokėtą ligos pašalpą laikotarpiu nuo 2009-01-31 iki 2009-03-27 (1 t., b. l. 53-56). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu buvo patenkintas civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys ir buvo priteista lygiomis dalimis, t. y. po 255,03 Eur, iš R. L., S. M. ir D. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (5 t., b. l. 109-121). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius raštu informavo, jog R. L. ir S. M. pilnai yra sumokėję iš jų priteistą sumą, o D. K. nesumokėtos skolos likutis yra 119,24 Eur (5 t., b. l. 102). Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė raštą, kuriame nurodė, kad A. N. jokių pretenzijų neturi (5 t., b. l. 106). Esant tokioms aplinkybėms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštas 765,09 Eur civilinis ieškinys A. N. atžvilgiu atmestinas.

35. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Proceso išlaidomis be kita ko laikomos kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

36. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. N. po nusikalstamų veikų padarymo išvyko į užsienį, nuo 2015-02-20 deklaravo išvykimą į Didžiąją Britaniją. 2015-10-05 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu A. N. pripažintas įtariamuoju, 2016-01-26 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu paskelbta jo paieška (1 t., b. l. 116-117, 127-128). Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi A. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (1 t., b. l. 162-163). A. N. atžvilgiu 2016 m. balandžio 18 d. buvo išduotas Europos arešto orderis (1 t., b. l. 175-180). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę ir tokiu būdu paties kaltinamojo veiksmai apsunkino jo pristatymą ir nusikalstamų veikų tyrimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos ir, kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-332/2008, 2K-7-371/2011, 2K-432/2012, 2K-121/2013 ir kt.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. N., išvykdamas į užsienį po nusikalstamų veikų padarymo, suvokė savo veiksmus kaip nusikalstamus, t. y., teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, kaltinamasis pripažino įvykdęs nusikaltimus, kaip teigė teismui, 2015 m. vasarą sužinojo, jog jis yra paieškomas, norėjo grįžti į Lietuvą, žinojo, kad turės grįžti, bet buvo susirgęs ir grįžimą norėjo atitolinti, nuo 2017 metų nusprendė slapstytis, nes šeimoje kilo konfliktai, po vieno konflikto nebenuvažiavo į teismą, tačiau suvokė, kad atsakomybės neišvengs. Taigi, kaip rodo bylos medžiaga, A. N., įvykdęs nusikaltimus, nepasiliko Lietuvos Respublikoje, kad jo padarytos nusikalstamos veikos būtų operatyviai ir tinkamai ištirtos. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, jog A. N. sulaikius Jungtinėje Karalystėje, jis nesutiko būti išduotas Lietuvos Respublikai, jį paleidus už užstatą, jis pasislėpė nuo pareigūnų ir užsienio valstybėje, toliau buvo vykdoma paieška pagal Europos arešto orderį (3 t., b. l. 141). Dėl šių priežasčių policijos pareigūnams teko imtis priemonių, siekiant atsigabenti A. N. į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad 2023 m. spalio 5 d. A. N. sulaikius Jungtinėje Karalystėje, jis buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams ir etapuotas į Lietuvos Respubliką, taip atsirado 3 104,64 Eur išlaidų (5 t., b. l. 73). Kadangi ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats A. N., šios išlaidos buvo būtinos ištirti, išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir priteistinos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-21) ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. N. paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir A. N. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, A. N. šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinti su bausme, paskirta Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę A. N. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. N. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką Jungtinėje Karalystėje nuo 2016-05-18 iki 2016-05-20, 2016-06-30, nuo 2023-10-05 iki 2023-10-17, ir Lietuvos Respublikoje nuo 2023-10-18 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024-04-12.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. N. visą atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendį.

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 270,79 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. N. atžvilgiu atmesti.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 365,48 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštą 765,09 Eur civilinį ieškinį A. N. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš A. N. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 3 104,64 Eur ekstradicijos išlaidų, nurodytą sumą pervedant į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.