Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1425-861/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-20
Bylos Nr.: e2A-1425-861/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18361-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Kravčenkienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Statybinės ir apdailos prekės“
Suinteresuotas asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1425-861/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18361-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybinės ir apdailos prekės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybinės ir apdailos prekės“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – stoginę (plane pažymėtą indeksu 29I 1/g), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčią 250 kv. m. plotą, esančią (duomenys neskelbtini).

2. Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybinės ir apdailos prekės“ buvo įsteigta ir įregistruota 1994 m. sausio 27 d., privatizavus valstybinę prekybos įmonę tuo pačiu pavadinimu. Privatizavimo metu pareiškėjai pagal 1994 m. sausio 26 d. aktą buvo perduotas valstybinis turtas ir nuosavybė. Pagal 1994 m. sausio 1 d. skiriamąjį balansą, buvo sudarytas perduotų pagrindinių priemonių sąrašas. Tarp kitų daiktų pareiškėjai buvo perduota stoginė, kuri pažymėta tuometinėje inventorizacinėje byloje bei sąraše indeksu 10 I 1/g. Stoginė per daugelį metų buvo perindeksuota iš 10I1/g į 15 G1/m, į 29 F 1/m, dabar žymima indeksu 29I 1/g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Stoginė pastatyta 1987 m. ūkio būdu iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir indeksuota indeksu 10I1/g. Pareiškėja, naudodamasi ūkiniu pastatu, atliko statinio pagerinimo darbus - apkalė lentomis, įstatė duris. Šie fasado pakeitimo darbai buvo pripažinti atlikti be statybos leidimo, todėl pareiškėja rekonstrukcijos darbus pašalino, gražino Stoginę į pradinę būseną. Nurodo, jog tiesiant pietinį Vilniaus m. aplinkkelį pareiškėja 2007 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perdavė teisėtai valdomos stoginės dalį Vilniaus miesto savivaldybės rangovui UAB „Fegda“. Rangovas, vykdydamas aplinkkelio tiesimo darbus, dalį stoginės nugriovė, todėl sumažėjo stoginės plotas iki 250 kv. m. Ginčo objekto dalį nugriovė ne pareiškėja, o UAB „Fegda“, kuri atliko aplinkkelio tiesimo darbus. Tai patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017. Teismas nurodė, kad siekiant įregistruoti nuosavybes teises pareiškėja privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėja, siekdama įgyvendinti statytojos teises, kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administraciją. 2017 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos skyriaus atsakyme Nr. A51-46932/17(2.15.2.31-MP8) nurodyta: „Pateiktame NT registro centrinio duomenų banko išraše (2017-03-28 Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) statinio unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, todėl rekonstravimas (statybos rūšis) negalimas – statytojas negali įgyvendinti statytojo (užsakovo) teisės. Pasikonsultavus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamentu kitų būdų, galinčių padėti užsakovui įgyvendinti statytojo teisę, Miesto plėtros departamentui surasti nepavyko.“

3. Tačiau byloje dėl juridinio fakto nustatymo teismai konstatavo, kad pareiškėja, norėdama įregistruoti savo nuosavybės teises į ginčo objektą, turi inicijuoti administravimo procedūras ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. 2018 m. apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad stoginė buvo rekonstruota, t. y. tokia, kokia ji buvo perduota pareiškėjui, nėra išlikusi - reikšmingai pakito stoginės plotas, oficialusis žymėjimas, dėl ko teismas sprendė, kad 1994 m. sausio 26 d. aktu perduoto statinio pirminiu variantu išlikusio nėra. Net jei būtų įrodyta, jog stoginės konstruktyvas liko neperstatytas, vien ši aplinkybė savaime neeliminuotų būtinybės įforminti stoginės rekonstrukciją įstatymų nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-699-560/2018).

Šalies argumentai

4. Pareiškėja 2022 m. birželio 20 d. kreipėsi į „Infostatybą“ su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau prašymas buvo atmestas. Šioje byloje teisinio netikrumo situacija pasireiškia tuo, jog pareiškėja negali būti statytoja, kaip tai apibrėžiama Statybos įstatyme, ir gauti statybą leidžiantį dokumentą siekiant atlikti statinio – Stoginės, griovimo/ rekonstrukcijos darbus teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi nėra pripažinta Stoginės savininku. Taip pat pareiškėjos nuosavybės teisės nėra registruojamos Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“, kadangi ji neturi ir negali gauti statybą leidžiančio dokumento dėl trečiojo asmens – UAB „Fegda“ atliktų statybos darbų tiesiant Vilniaus miesto aplinkkelį, dėl kurio ženkliai sumažėjo ginčo objekto plotas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, t. y., kad nuo 1994 m. privatizuojant turtą nuosavybės teise įgijo ginčo objektą – stoginę, o po 2007 metų nugriovus stoginės dalį sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo nenugriautos stoginės dalį 250 kv. m., šį daiktą ji įgijo nuosavybės teise įgyjamąja senatimi. Mano, kad šioje byloje egzistuoja visos šios aplinkybės dėl nuosavybės teisės į ginčo stoginę įgyjamosios senaties būdu nustatymo.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodo, kad bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Atsižvelgus į tai, kad 2007 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta pastatų pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl nekilnojamojo turto objektų išpirkimo, visų pirma, yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjos pareiškime nurodytas turtas nėra viešoji nuosavybė, nes konstatavus tai, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjos sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, kadangi šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu. Pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenis pareiškime nurodytas statinys, į kurį pareiškėja ketina įgyti nuosavybės teises, nėra įregistruotas, todėl lieka neaišku, ar jis buvo galutinai suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi byloje turėtų būti įsitikinta, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas statinys, į kurį ji prašo nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, buvo sukurtas teisės aktų nustatyta tvarka. Vertina, kad dėl pareiškėjos pareikšto prašymo pagrįstumo turėtų būti sprendžiama, atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išdėstytus argumentus, nes šios institucijos gali turėti bylai aktualių papildomų duomenų apie pareiškėjos pareiškime nurodytą statinį.

6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius (toliau – Skyrius) 2021 m. rugpjūčio 18 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcijos) 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašymą Nr. A50-24632/21 inicijuoti stoginės, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Stoginė), pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. inicijavo Stoginės pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Siekiant nustatyti Stoginės savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį daiktą, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į Stoginę, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki pat šiol yra skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – Stoginę ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį. Iki šio pareiškėjos pareiškimo gavimo nustatyti Stoginės naudotojų ir kitų duomenų nepavyko. 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinys kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrų inicijavimo, tarp jų ir dėl stoginės (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šio atsiliepimo pateikimo metu iš VĮ „Turto bankas“ atsakymo negauta. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja negali pretenduoti į Stoginę, nes stoginė priklauso valstybei. Tokią poziciją grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygomis, kurios yra būtinos nustatant įgyjamosios senaties faktą, o neįrodžius bent vienos iš nurodytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų, nuosavybės teisė į ginčijamą turtą pagal įgyjamosios senaties fakto nustatymą negali būti įgyjama.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė pareiškimą tenkinti tik tuo atveju, jei pareiškėja, prašydama teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nurodytą statinį - stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 250 m² ploto, esančią (duomenys neskelbtini), pateiks teismui įrodymus, patvirtinančius, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties būdu.

8. Nurodė, kad atlikus duomenų, susijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku, paiešką Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nustatyta, kad Inspekcija kaip išvadą teikianti institucija dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 pagal UAB „Statybos ir apdailos prekės“ pareiškimą dėl statinio valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 Inspekcijai nurodė pateikti išvadą, ar pastatas – stoginė (29I1/g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 250 m² ploto, 1376 m³ tūrio, esanti (duomenys neskelbtini); pastatyta 1994 m., rekonstruota 2007 m.), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį, Inspekcija teismui pateikė 2017-04-24 išvadą Nr. 2D-5492, kurioje aptartas teisinis reglamentavimas ir daroma išvada, jog stoginės statybai bei rekonstravimui buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, o pabaigus statybą, turėjo būti surašytas statybos užbaigimo dokumentas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl stoginės, pažymėtos 29I1/g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas byloje konstatavo, kad nepateikta įrodymų, jog ginčo statinys sukurtas įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-699-560/2018 pareiškėjos UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

9. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymu Nr. 1D-11836 kreipėsi į Inspekciją, prašydama organizuoti stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūrą ir išduoti statybos užbaigimo aktą arba išduoti statybą leidžiantį dokumentą atliktiems stoginės rekonstrukcijos darbams įteisinti. Prašymas nebuvo tenkintas 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. 2D-14052 informuojant, kad pareiškėja nepateikė visų privalomų pridėti dokumentų, be to, iš prašymo neaišku, kas yra statinio statytojas (savininkas), be to, statybą leidžiančių dokumentų išdavimas nėra Inspekcijos kompetencija. Tiek Inspekcijos 2017 m. spalio 9 d. raštas Nr. 2D-14052, tiek vėliau, 2018 m. kovo 19 d. priimtas raštas Nr. 2D-3628, kuriuo netenkinti pareiškėjos prašymai, yra galiojantys, nepanaikinti. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra duomenų, kad ginčo statinio - stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcijos nuomone, šiuo metu byloje nepakanka duomenų, kad pareiškėjai 1994 m. sausio 26 d. priėmimo perdavimo aktu buvo perduotas teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas nekilnojamasis daiktas – stoginė, pažymėta indeksu 10I1/g. Taip pat byloje nepakanka duomenų, kad šis objektas buvo baigtas teisės aktų nustatyta tvarka statyti po perdavimo pareiškėjai.

10. Be to, pareiškime nurodoma, kad laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2007 m. kelis kartus buvo atliekami ginčo statinio statybos darbai, tačiau nepateikta duomenų, kokiu teisiniu pagrindu darbai atlikti. Pareiškime nurodoma, kad 2007 m. atliktas ginčo statinio rekonstravimas, nugriauta dalis ginčo statinio, dėl ko ženkliai sumažėjo jo plotas iki 250 m². Remiantis į bylą pateiktoje Namų valdos techninės apskaitos kortelėje įrašytais 1990 m. gruodžio 10 d. duomenimis, statinio 10I1/g plotas buvo 750 m². Pareiškime ir jo prieduose nėra pateikta duomenų apie ginčo statinio plotą prieš 2007 m. statybos darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 aptariant bylos duomenis apie stoginę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. kadastrinių matavimų duomenimis statinio plotas buvo 479 m². Su Pareiškimu yra pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodoma, kad 2007 m. birželio 12 d. fiksuotais duomenimis, stoginės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 250 m². Nagrinėjamu atveju pareiškėja neginčija, kad buvo atlikti ginčo stoginės statybos darbai nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, neturint statybą leidžiančio dokumento, ir, kad statyba nebuvo užbaigta nustatyta tvarka. Pareiškėja teigia, kad siekia įteisinti atliktus statybos darbus. Kaip minėta, daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, t. y. jei daiktas sukurtas laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

11.1 teismas nustatė, kad pareiškėja buvo inicijavusi teisminį procesą dėl šioje byloje nurodyto pastato - Stoginės adresu (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise, kada 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-699-560/2018). Nurodytoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjai 1994 m. sausio 26 d. aktu perduoto statinio pirminiu variantu nėra (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017);

11.2 aplinkybę, nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 19 punkte, t. y., kad 1994 m. sausio 26 d. Valstybinės prekybos įmonės „Statybinės ir apdailos prekės“ turto perdavimo UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ akte nurodyta, kad pareiškėjai buvo perduoti stelažai, prie kurių buvo pažymėtas indeksas 10 I1/g, patvirtina ir į šią bylą pateiktas tas pats rašytinis įrodymas;

11.3 konstatavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, jog daikto, kuris pareiškėjai buvo perduotas 1994 m. sausio 26 d. nėra (neišliko), o daikto (pastato) rekonstrukcija atlikta neturint teisės aktuose nustatytų rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingų statybą leidžiančių dokumentų (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendimo 11, 12 punktuose nurodytais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ginčo statinys būtų sukurtas įstatymų nustatyta tvarka, kad statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti įstatymų nustatyta tvarka;

11.4 nurodė, jog teismų nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjai 1994 m. sausio 26 d. aktu perduoto statinio pirminiu variantu nėra, nebuvo paneigta šioje civilinėje byloje, kas sąlygoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaujantis nustatyta aplinkybe, daro išvadą, kad nėra objekto, kurio atžvilgiu būtų galima atlikti patikrą dėl įstatyme nurodytų sąlygų egzistavimo sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu (CK 4.68-4.71 straipsniai). Pažymėjo, kad tiek pati pareiškėja neneigia, tiek teismų sprendimais konstatuota, kad ginčo stoginės rekonstrukcijos darbai atlikti neturint statybą leidžiančių dokumentų;

11.5 sprendė, kad pareiškimas negali būti patenkintas, pradinį daiktą nuo 1994 m., t. y. per 28 metus, pareiškėjai iš esmės rekonstravus. Teismo padarytos išvados nekeičia pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad dalį (atkreipė dėmesį į tai, kad nei sutartyje, nei kituose į bylą pateiktuose dokumentuose nenurodyta, kokią stoginės dalį pareiškėja perleido 2007 metais) ginčo Stoginės ji perleido 2007 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sandoriu, notarinio reg. Nr. VB7-4633, Vilniaus miesto savivaldybei, nes po 2007 m. gegužės 11 d. sandorio dalis ginčo Stoginės buvo nugriauta, likusi dalis rekonstruota tiek, kad teismai (sprendimo 11, 12 punktai) konstatavo, jog tokios stoginės, kokia buvo perduota 1994 m., sprendžiant klausimą dėl įgyjamosios senaties nustatymo, nėra.

III. Apeliacinio skundo argumentai

2. Pareiškėja UAB ,,Statybinės ir apdailos prekės“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškimo faktinį pagrindą. Padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra objekto, kurio atžvilgiu būtų galima atlikti patikrą dėl įstatyme nurodytų sąlygų egzistavimo sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Teigia, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog stoginė egzistuoja, yra atskiras statinys, turi unikalų numerį;

2.2. teismas nepagrindė įrodymais, jog po nugriovimo 2007 m. likusi stoginės dalis buvo rekonstruota;

2.3. byloje nėra įrodymų, jog 2007 m. griovimo darbai buvo vykdomi neteisėtai, savavališkos statybos faktas nėra konstatuotas, valstybinę statybos priežiūrą vykdanti institucija nėra pareiškusi jokių reikalavimų dėl likusios stoginės dalies nugriovimo;

2.4. nurodo, jog nėra duomenų, kad 2007 m. statinio rekonstravimas (dalies nugriovimas) atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teigia, jog statinys atsirado 2007 m. kaip nugriauto pastato dalis, kurį apeliantė nepertraukiamai valdė;

2.5. sprendimas neatitinka bendrųjų teisingumo, sąžiningumo principų. Pareiškėja turi teisėtus lūkesčius ir interesus sutvarkyti stoginės dalį pagal galiojančius teisės aktus ir ją eksploatuoti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime atsižvelgė į bylai išnagrinėti reikšmingus prejudicinius faktus, nustatytus įsiteisėjusiais teismų sprendimais - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-699-560/2018, ir konstatavo, kad daikto, kuris pareiškėjai buvo perduotas 1994 m. sausio 26 d., nėra (neišliko), o daikto (pastato) rekonstrukcija atlikta neturint teisės aktuose nustatytų rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingų statybą leidžiančių dokumentų;

3.2. pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra (neišliko) teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradusio daikto, perduoto pareiškėjai 1994 m. sausio 26 d. privatizavimo metu, o šiuo metu egzistuojantis statinys atsirado atliekant statinio rekonstravimą, neturint teisės aktuose nustatytų rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingų statybą leidžiančių dokumentų, Sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra objekto, kurio atžvilgiu būtų galima atlikti patikrą dėl įstatyme nurodytų sąlygų egzistavimo sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu;

Motyvuojamoji dalis

3.3. teismas skundžiamame sprendime 2007 m. atliktus ginčo statinio statybos darbus pagrįstai įvardijo kaip rekonstravimą;

3.4. nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo, kad 2007 m. dalis ginčo statinio - stoginės buvo nugriauta ir stoginės plotas sumažėjo iki 250 m². Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 aptariant bylos duomenis apie stoginę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad 2006-09-11 kadastrinių matavimų duomenimis statinio plotas buvo 479 m². Byloje pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodoma, kad 2007-06-12 fiksuotais duomenimis, stoginės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 250 m²;

Žemesnės instancijos teismas

3.5. taigi ginčo statinys 2007 m. statybos darbų metu buvo iš esmės pertvarkytas, ženkliai sumažinant jo plotą. Nors byloje nėra konkrečių duomenų, kaip buvo pakeistos (pašalintos) statinio laikančiosios konstrukcijos, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nurodyti statinio statybos darbai, atlikti 2007 m., kvalifikuotini kaip statinio rekonstravimas;

3.6. apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad nurodyti statybos darbai buvo atlikti teisėtai;

Žemesnės instancijos teismas

3.7. pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose bylose jau nustatyta, jog statinio rekonstravimas atliktas neturint teisės aktuose nustatytų rekonstravimo darbams atlikti reikalingų statybą leidžiančių dokumentų, ir šios aplinkybės byloje įrodinėti nereikia (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nurodė aktualius teismų sprendimus ir jų išvadas (Sprendimo 11-14 punktai), o apeliantė šių išvadų apeliaciniu skundu nepaneigė;

3.8. apeliacinio skundo motyvai, jog nėra duomenų, kad 2007 m. statinio rekonstravimas (dalies nugriovimas) atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, prieštarauja apeliantės pozicijai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė pareiškime, kurio pagrindu iškelta ši civilinė byla, nurodė, kad „neginčija 2018 m. Vilniaus apygardos teismo nutarties argumentų dėl būtinybės įforminti stoginės rekonstrukciją įstatymų nustatytą tvarka bei fakto. Priešingai, Pareiškėja siekia tai padaryti <...>“ ;

3.9. pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad nėra teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradusio daikto, kurio atžvilgiu būtų galima atlikti patikrą dėl įstatyme nurodytų sąlygų egzistavimo sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, pagrįstai netenkino pareiškimo, o apeliantės motyvai dėl jos teisėtų lūkesčių ir interesų įteisinti ir eksploatuoti ginčo statinį nesudaro pagrindo naikinti sprendimą.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turtas bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pirmos instancijos teismas teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su apeliantės reiškiamu prašymu, taip pat pagrįstai ir motyvuotai savo sprendime nurodė priežastis dėl kurių negali būti patenkintas minėtas prašymas.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

8. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali būti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

9. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą dėl nuosavybės teisių atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų, teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

10. Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

11. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

12. Taigi tai, kad per visą ginčo stoginės egzistavimo laikotarpį nebuvo konstatuota savavališka statyba, neleidžia daryti išvados, jog statyba yra teisėta ir pareiškėja, norėdama nekilnojamuosius daiktus įgyti įgyjamosios senaties pagrindu, be kita ko, turėjo įrodyti ir jų statybos teisėtumo faktą.

13. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškimo faktinį pagrindą. Padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra objekto, kurio atžvilgiu būtų galima atlikti patikrą dėl įstatyme nurodytų sąlygų egzistavimo sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Teigia, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog stoginė egzistuoja, yra atskiras statinys, turi unikalų numerį. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepagrindė įrodymais, jog po nugriovimo 2007 m. likusi stoginės dalis buvo rekonstruota. Byloje nėra įrodymų, jog 2007 m. griovimo darbai buvo vykdomi neteisėtai, pažymi, jog savavališkos statybos faktas nėra konstatuotas, valstybinę statybos priežiūrą vykdanti institucija nėra pareiškusi jokių reikalavimų dėl likusios stoginės dalies nugriovimo. Taip pat nėra duomenų, kad 2007 m. statinio rekonstravimas (dalies nugriovimas) atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teigia, jog statinys atsirado 2007 m. kaip nugriauto pastato dalis, kurį apeliantė nepertraukiamai valdė.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-699-560/2018.

15. Teismas vertino, kad daikto, kuris pareiškėjai buvo perduotas 1994 m. sausio 26 d., nėra (neišliko), o daikto (pastato) rekonstrukcija atlikta neturint teisės aktuose nustatytų rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingų statybą leidžiančių dokumentų. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai vertino, jog nėra objekto, kurio atžvilgiu būtų galima atlikti patikrą dėl įstatyme nurodytų sąlygų egzistavimo sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu. Apeliantė deklaratyviai nurodo, jog nesutinka su tokia teismo išvada, tačiau niekaip nepagrindžia tokios teismo išvados neteisingumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradusio daikto, perduoto pareiškėjai 1994 m. sausio 26 d. privatizavimo metu, o šiuo metu egzistuojantis statinys atsirado atliekant statinio rekonstravimą, neturint teisės aktuose nustatytų rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingų statybą leidžiančių dokumentų.

16. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2006-12-21 iki 2009-08-31) 2 straipsnio 18 dalyje buvo nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą; iš esmės keisti statinio fasadų išvaizdą (keičiant apdailą – jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus – balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant); keisti (pašalinti nereikalingas) bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kito tipo konstrukcijomis; iš esmės keisti pastato patalpų planą pertvarkant laikančiąsias konstrukcijas; apšiltinti statinio išorines atitvaras (sienas, stogą); atlikti šio straipsnio 20 dalyje išvardytus statinio kapitalinio remonto darbus, jei šie darbai atliekami kartu su statinio rekonstravimu; pertvarkyti statinio bendrąsias inžinerines sistemas keičiant jų tipą, pralaidumą; atlikti technologinių įrenginių ir technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų rekonstravimo darbus, nurodytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą.

17. Byloje esantys duomenys patviritna, kad 2007 m. dalis ginčo statinio - stoginės buvo nugriauta ir stoginės plotas sumažėjo iki 250 m². Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-1353-820/2017 nurodoma, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. kadastrinių matavimų duomenimis statinio plotas buvo 479 m². Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 2007 m. birželio 12 d. stoginės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 250 m². Vertintina, jog ginčo statinio plotas 2007 m. sumažėjo, o tai laikytina kaip statinio rekonstravimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymi, jog pareiškėja neneigia, kad ginčo stoginės rekonstrukcijos darbai atlikti neturint statybą leidžiančių dokumentų. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradusio daikto, kurio atžvilgiu būtų galima atlikti patikrą dėl įstatyme nurodytų sąlygų egzistavimo sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu.

19. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

20. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos UAB „Statybinės ir apdailos prekės“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaDonata Kravčenkienė